Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. J. skundą dėl antstolio Arturo Bložės veiksmų, suinteresuoti asmenys (išieškotojas) Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, antstolis Arturas Bložė, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis Arturas Bložė 2018-12-07 patvarkymu Nr. S-18-41-96488 atsisakė tenkinti skundą, nes jis nepagrįstas ir kartu su vykdomąja byla skundą perdavė teismui. Nurodė, kad jo kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0041/07/01325 dėl 1158,48 Eur skolos išieškojimo iš skolininko D. J. 3 eilės išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos (toliau – VMI) naudai pagal 2007-04-18 Radviliškio rajono PK nutarimą Nr. 81-E-G-70399. Paaiškino, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo senaties terminas turi būti nustatyta, ar nepraleistas 3 mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų terminas, ar vykdymo laikotarpiu nėra 2 metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių neatliko veiksmų dėl nuobaudos vykdymo bei ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą, kas yra pagrindas sustabdyti senaties terminą. Nurodė, kad nuo 2007 m. iki 2018 m. antstolis teikė užklausas kredito įstaigoms, SoDrai, VĮ Registrų centras ir VĮ Regitra, priėmė patvarkymus dėl sąskaitų arešto, siuntė juos į įkalinimo įstaigą, o baudos išieškojimas užsitęsė dėl skolininko vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą. Taigi senaties termino institutas šiuo atveju negali būti taikomas. Be to, antstolis išsiuntė skundžiamą patvarkymą laisvės atėmimo bausmę atliekančiai įstaigai, nurodydamas išieškoti skolą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 736 straipsnyje nustatytą tvarką.

Pareiškėjas, antstolis ir suinteresuotas asmuo apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti teismo pranešimais ir specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą viešo paskelbimo būdu (CPK 443 str. 5 d., 133 str. 3 d.).

Prašymų papildyti bylos medžiagą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vykdomajam procesui išimtinai vadovauja antstolis (CPK 585 str.), jis sprendžia kokius konkrečiai veiksmus vykdomojoje byloje reikia atlikti.

Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0041/07/01325 medžiagos nustatyta, kad antstolis Arturas Bložė pagal 2007-04-18 Radviliškio rajono Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio viršininko nutarimą Nr. 81-E-G-70399 vykdo 1158,48 Eur baudos išieškojimą iš skolininko D. J. 3 eilės išieškotojos valstybės naudai (vykd. b. 2 l.). Minėtas nutarimas gautas antstolio kontoroje 2007-07-18 (vykd. b. viršelis). Vykdomojoje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad antstolis nepraleisdamas 2 metų termino nuolat atlikinėjo vykdymo veiksmus, o būtent 2007-07-26 priėmė patvarkymą dėl turto deklaravimo Nr. 41-1325 (vykd. b. 2 l.), 2008-03-03, 2010-02-25, 2010-06-04, 2012-04-26, 2012-09-06, 2013-01-07, 2013-05-07, 2014-01-13, 2014-03-17, 2015-03-02, 2015-11-13, 2016-06-02, 2017-03-13, 2017-06-30, 2018-02-02, 2018-11-09 nustatė skolininko deklaruotą gyvenamąją vietą, šeimyninę padėtį, turimą turtą (vykd. b. 3, 4, 14, 17, 20, 43-48, 49, 50-51, 52-56, 57, 58-61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 68-70 l.), 2008-08-25, 2009-11-05, 2010-05-10, 2011-06-09, 2011-06-30, 2011-12-06 priėmė patvarkymus areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (vykd. b. 6, 7, 11, 16, 22, 27, 39 l.), 2009-02-17, 2009-12-10, 2011-06-30 priėmė patvarkymus dėl arešto panaikinimo (vykd. b. 10, 13, 26 l.), 2011-11-30 siuntė kredito įstaigoms paklausimus (vykd. b. 34-37 l.).

Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenų matyti, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų – atvirosios 1-ajame sektoriuje (vykd. b. 70 l.). Antstolis priėmė 2018-11-14 patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų Nr. S-18-41-87517 (vykd. b. 73-74 l.), kuriuo nurodė išskaityti iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų, bei iš trečiųjų asmenų pervestų lėšų sumos kiekvieną mėnesį 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios 1 MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios 1 MMA.

Šioje byloje keliamas klausimas dėl išieškojimo iš laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje esančių skolininko lėšų teisėtumo bei dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Remiantis CPK 584 straipsnio 2 dalimi, institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje, reglamentuojančioje vykdymo procesą, įtvirtintas taisykles. CPK nenustato administracinės nuobaudos – baudos – išieškojimo vykdymo senaties terminų, todėl nagrinėjamu atveju aktualus teisinis reguliavimas, numatytas kituose įstatymuose, kuriose reguliuojami administracinių baudų išieškojimo ir išieškojimo vykdymo klausimai.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANK) 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK). Nenustatyta, kad skolininko vykdomosios bylos vykdymas patektų į Administracinių nusižengimų kodekso 5 straipsnio 2 ir 3 dalių apimtį, todėl byla spręstina vadovaujantis ATPK nuostatomis, t. y. ginčo atveju teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Be to, ANK 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.

Dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pasisakė 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010, kurioje nurodė, jog tokiu atveju turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pagal kurį taikytinas dvejų metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas, jeigu per tą laiką valdžios institucijos dėl nuobaudos įvykdymo neatliko jokių veiksmų. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 str. 1 d.), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Kasacinis teismas pažymėjo, kad sprendžiant, ar nepraleistas vykdymo senaties terminas, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jeigu per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jeigu negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).

Iš vykdomojoje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pateikimo antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą terminas (3 mėn.) nepraleistas, taipogi, kad nėra ilgesnio nei 2 metų termino, kuriuo antstolis būtų neatlikęs nei vieno procesinio vykdymo veiksmo. Be to, nors skolininkas porą kartų prašė leisti baudą mokėti gera valia dalimis (vykd. b. 8, 29 l.), tačiau duomenų, kad visa ar dalis baudos būtų sumokėta, vykdomojoje byloje nėra, antstolis nepriėmė patvarkymo dėl gautų lėšų paskirstymo, kas leidžia daryti išvadą, kad skolininkas baudos gera valia nemokėjo, nors banko sąskaitose piniginių lėšų (vykd. b. 9, 12, 25, 28, 30-33 l.) bei kito turto (vykd. b. 4, 14 l.) turėjo, kurį skolininkas perleido kitiems asmenims (vykd. b. 46, 55, 60 l.), vadinasi – vengė baudos mokėjimo. Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, jog antstolis pagrįstai nenutraukia vykdomosios bylos ir tęsia baudos išieškojimą iš skolininko.

CPK LI skyriuje (733-743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų, įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje, o CPK 739 straipsnyje nurodytas sumų, iš kurių išieškoti negalima, sąrašas.

Nuo 2018-12-01 pagal CPK 736 straipsnio 1 dalį iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių 1 MMA, išskaitoma dvidešimt procentų (visų kitų rūšių išieškoms) pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos. Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios 1 MMA dydį, išskaitoma penkiasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 2 d.).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 suformulavo tokią aiškinimo ir taikymo taisyklę - skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas.

Skundžiamu patvarkymu antstolis, remdamasis CPK 688 straipsniu, reglamentuojančiu išieškojimo nukreipimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esantį pas kitus asmenis ar priklausantį skolininkui iš kitų asmenų, areštavo pareiškėjo pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos – Pravieniškių pataisos namų – sąskaitoje, ir nurodė jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Patvarkyme suformuluotas nurodymas pervesti išskaitomas pinigines sumas atitinka CPK 736 straipsnyje nurodytus išskaitų dydžius, t.y., 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios 1 MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios 1 MMA. Skolininkui primintina, kad teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Todėl privalomi atskaitymai, neviršijant CPK 736 straipsnyje nustatytų dydžių, iš skolininko laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje laikomų piniginių lėšų, gautų iš trečiųjų asmenų (artimųjų), laikytinas privalomo vykdyti sprendimo padariniu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir nenustačius antstolio veiksmuose civilinio proceso įstatyme vykdymo procesą reglamentuojančių normų pažeidimų, darytina išvada, kad antstolis teisėtai ir pagrįstai atliko veiksmus pareiškėjo D. J. atžvilgiu, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsniu, 290-291 straipsniais, 513 straipsniu, 594 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo D. J. skundą atmesti.

Įsiteisėjus nutarčiai, vykdomąją bylą grąžinti antstoliui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.