- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-12
- Bylos Nr.
- e2VP-12056-769/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09550-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Augustė
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- T. S., I. S.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims T. S., I. S. ir antstolei Brigitai Tamkevičienei dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti skolininko T. S. dalį areštuotame bendraturčių (I. S.) turte, pripažįstant T. S. teisę į ½ sutuoktinės darbo užmokesčio, mokamo AB (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį piniginių lėšų esančių banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad antstolė Brigita Tamkevičienė vykdo išieškojimą iš skolininko T. S. vykdomosiose bylose Nr. 0005/09/02786 ir Nr. 0005/03/06138. Teigia, kad antstolė 2017 m. birželio 20 d. turto arešto aktu Nr. S-17013961 areštavo skolininkui ir jo sutuoktinei I. S. priklausantį turtą.
Atsiliepimas
Suinteresuotiems asmenims T. S. ir I. S. apie bylą praneša tinkamai, suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, tačiau pateikė 2017 m. rugpjūčio 10 d. sudarytą vedybų sutartį tarp I. S. ir T. S..
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Prašymas tenkintinas iš dalies.
Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad antstolė Brigita Tamkevičienė vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0005/03/06138 dėl 115,85 Eur skolos pagal Klaipėdos miesto VPK VP Eismo priežiūros skyriaus 2003 m. rugsėjo 9 d. nutarimą Nr. 2469R išieškojimo iš skolininko T. S. išieškotojo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai ir Nr. 0005/09/02786 dėl 289,62 Eur skolos išieškojimo iš skolininko T. S. pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 13 d. vykdomąjį raštą Nr. A2.6.-4540-796/2009 išieškojimo iš skolininko T. S. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Antstolės 2017 m. birželio 20 d. turto arešto aktu Nr. S-17013961 areštuotas skolininkui T. S., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas – piniginės lėšos, esančios sutuoktinės I. S., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu atidarytose sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir skolininko sutuoktinės gaunamas darbo užmokestis ir jam prilyginamos išmokos (v.b. 0005/09/02786, b.l. 74-75).
Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Išieškotojo reikalavimu teismas nutartimi nustato skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje (CPK 667 straipsnio 2 dalis, 4 dalis). Tokiu būdu įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į skolininko turto dalį, esančią jungtinėje nuosavybėje. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos ar vieno sutuoktinio veiklos bei pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslines išmokas (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktai). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Iš bylos duomenų matyti, kad skolininkas T. S. ir suinteresuotas asmuo I. S. yra sutuoktiniai, todėl sutuoktinės pajamos, gaunamos iš darbinės veiklos, prilygintos darbo užmokesčiui, taip pat turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. LR CK 3.102 straipsnio 1 dalis numato, jog iki santuokos įregistravimo ar bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo gali būti sudaryta Vedybų arba Povedybinė sutartis. Povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip (CK 3.102 straipsnio 2 dalis). LR CK 3.83 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sutuoktiniai, sudarydami vedybų sutartį, turi teisę savo nuožiūra nustatyti savo turto teisinį režimą. T. S. ir I. S. santuoka įregistruota 2017 m. gegužės 4 d., 2017 m. rugpjūčio 10 d. sutuoktiniai sudarė Vedybų (Povedybinę) sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Iš vedybinės sutarties turinio matyti, kad šia sutartimi sutuoktiniai pakeitė jų turto teisinį režimą, nustatydami, kad turtas (daiktai, pinigai, įskaitant bet neapsiribojant darbo užmokestis, vertybiniai popieriai, turtinės teisės, pajamos ir vaisiai, gauti vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat kitos pajamos, įskaitant pajamas gautas iš vieno iš sutuoktinių darbinės ir intelektinės veiklos, pensijos, pašalpos kitokios išmokos ir kiti civilinių teisių objektai) bus atitinkamai kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė) (sutarties 2-2 punktas). Sutuoktinių nuosavybės teisė nuo jų santuokos sudarymo dienos iki šios sutarties sudarymo dienos, nustatoma pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3.88 ir 3.89 straipsnius (sutarties 2.4 punktas).
Lietuvos Aukščiausiojo teismo Išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. vasario 15 d. nutartyje (c. b. Nr. 3K-7-149/2008) nurodė, kad vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo. Susitarimas dėl sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinio turto. Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką šiuo klausimu konstatuotina, kad sutuoktinių turtas bei pajamos, gautos iš darbinės veiklos iki Vedybų sutarties sudarymo, priklauso abiems sutuoktiniams ir yra bendroji sutuoktinių nuosavybė.. Tik nuo Vedybų (povedybinės) sutarties sudarymo, keičiamas turto teisinis režimas pagal Vedybų sutarties sąlygas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2006, Vilniaus apygardos teismo 2013-07-12 nutartis c. b. Nr. 2S-1225-450/2013, Vilniaus apygardos teismo 2013-10-17 nutartis c. b. Nr. 2S-1667-160/2013).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei vadovaujantis CK 3.117 straipsnio 1 dalimi, nustatytina, jog skolininko T. S. sutuoktinės I. S. gautas darbo užmokestis ir I. S. piniginės lėšos, buvusios banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nuo santuokos sudarymo dienos iki 2017 m. rugpjūčio 10 d., yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 50 procentų šio turto priklauso skolininkui T. S. (CPK 667 straipsnis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 291, 667 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjos prašymą tenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad skolininko T. S., a.k. (duomenys neskelbtini) sutuoktinės I. S., a.k. (duomenys neskelbtini) akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. gautas darbo užmokestis bei piniginės lėšos, buvusios banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 50 procentų šių pajamų priklauso skolininkui T. S., a.k. (duomenys neskelbtini)
Kitą prašymo dalį atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.