- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-09
- Bylos Nr.
- e2YT-1303-1098/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Leščinskienė
- Pareiškėjas
- S. K.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybinė įmonė „Turto bankas“, P. K., D. K.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybinė įmonė „Turto bankas“, P. K. (P. K.), D. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja S. K. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina, M. K., mirusi 2004 m. spalio 2 d., priėmė palikimą faktiškai pradedama jį valdyti po palikėjo - sutuoktinio M. K., mirusio 1991 m. kovo 14 d., mirties, kuris priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti po palikėjos - V. K., mirusios 1973 m. kovo 20 d., mirties.
2. Pareiškėja pareiškime nurodo, kad ji nuo gimimo gyvena gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, namas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, asmeninės nuosavybės teise nuo 1949 metų iki šiol priklauso pareiškėjos velionei močiutei V. K. (gimusiai 1891 m. gruodžio 26 d., mirusiai 1973 m kovo 20 d.). Pareiškėja paaiškino, kad minėtame name gyveno močiutė V. K. ir jos sutuoktinis V. K. (V. K.), vėliau jų sunūs M. K. (M. K.) ir jo sutuoktinė M. K., kurie susilaukė trijų vaikų D. (gimusio 1975 m.), S. (pareiškėjos, gimusios 1977 m.) ir P. (gimusio 1979 m.). V. K. prieš mirtį, 1971 m. vasario 10 d., Vilniaus pirmojoje notarinėje kontoroje sudarė testamentą (registro Nr. 1-1245). Po palikėjos V. K. mirties paveldėtojas M. K. kreipėsi į notarinę kontorą dėl palikimo priėmimo, tai patvirtina Vilniaus regioninio valstybės archyvo pažyma Nr. (8.12)V5-5255 ir Notarinių veiksmų registracijos žurnalo lapas Nr. 2, tačiau duomenų, kad po V. K. mirties iki 1992 m. gruodžio 1 d. buvo sudaryta paveldėjimo byla, nėra. Pareiškėja teigia, kad po močiutės mirties paveldėtojas M. K. su šeima toliau gyveno mirusiajai priklausančiame name. Visi namo gyventojai manė, kad namas po V. K. mirties priklauso jos sūnui M. K., nes tokią savo valią testamente buvo išreiškusi palikėja.
3. M. K. mirė 1991 m. kovo 14 d. staiga ir netikėtai, testamento nepaliko, dėl po jo mirties likusio palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė. Po M. K. mirties name liko gyventi jo sutuoktinė M. K. su nepilnamečiais vaikais, namą valdė ir naudojo kaip savo (pareiškėjos motina mokėjo mokesčius bei rinkliavas, susijusius su namo išlaikymu, perėmė visus po vyro mirties likusius jo asmeninius daiktus). Name likusi gyventi šeima buvo įsitikinusi, kad namas yra jų ir priklauso tik jiems. 2004 m. spalio 2 d. mirė pareiškėjos motina M. K.. Po motinos M. K. mirties ji kartu su broliais D. K. ir P. K., nepraleidusi trijų mėnesių termino, kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Notaras paveldėtojus informavo, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nepriklauso M. K.. Paaiškino, kad minėtas nekilnojamasis turtas yra registruotas močiutės V. K. vardu ir išdavė įpėdiniams dokumentą, adresuotą Registrų centrui, dėl namo dokumentų registracijos mirusiosios M. K. vardu perregistravimo. Pareiškėjai su broliais nepavyko surinkti visų reikalingų dokumentų, todėl paveldėjimo liudijimas jiems nebuvo išduotas. Papildomai paaiškina, kad nors namas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra registruotas velionės V. K. vardu, po jos mirties name liko gyventi namo savininkės sūnus M. K. su žmona M. K., kurie priėmė palikimą pradėdami jį faktiškai valdyti. Po motinos M. K. mirties pareiškėja su broliais liko gyventi minėtame name, nepraleidę trijų mėnesių termino kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, moka visus su namo išlaikymu susijusius mokesčius. Pažymi, kad visos išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog po V. K. mirties jos turtą faktiškai pradėjo valdyti jos sūnus su žmona, o mirus sutuoktiniui M. K., tą patį turtą faktiškai pradėjo valdyti jo sutuoktinė M. K., t. y. jie priėmė palikimą. Palikimas buvo priimtas per įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo valstybinė įmonė „Turto bankas“ per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad neprieštaraus prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, jeigu išnarinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu. Atsiliepime nurodo, kad valstybinė įmonė „Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, nėra gavusi pranešimo apie galimo palikėjų M. K., M. K. ir V. K. palikimo perėjimą valstybei. Suinteresuotas asmuo prašo bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
5. Suinteresuotas asmuo D. K. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad neprieštarauja prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui. Atsiliepime nurodo, kad namas, kuriame gyveno močiutė, jo tėvai bei jie (S., D., P. K.), yra juridiškai netvarkingas, todėl jo negalima įkeisti ar parduoti.
6. Suinteresuotas asmuo P. K. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad neprieštarauja prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui. Atsiliepime nurodo, kad ginčo name gyveno močiutė V. K. ir jų tėvai M. K. ir M. K.. Močiutė V. K. mirė dar prieš jo gimimą, 1991 m. mirė tėvas M. K. Po tėvo mirties namu ir nepilnamečiais vaikais rūpinosi motina M. K.. 2004 m. mirė motina M. K.. Nekilnojamojo turo registre namas yra įregistruotas V. K. vardu. Norint sutvarkyti nekilnojamojo turto dokumentus, reikalingas juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas.
7. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
8. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).
9. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatymo įtvirtinta keletas palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
10. Nagrinėjamu atveju palikimas atsirado 1973 m. kovo 20 d., todėl paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio nuostatos, galiojusios iki 2001 m. birželio 30 d. (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis), remiantis kuriomis įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis, be kita ko, faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 587 straipsnio 2 dalis); šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (straipsnio 3 dalis).
11. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
12. Nagrinėjamu atveju pareiškėja S. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina, M. K., mirusi 2004 m. spalio 2 d., priėmė palikimą faktiškai pradedama jį valdyti po palikėjo – sutuoktinio M. K., mirusio 1991 m. kovo 14 d., mirties, kuris priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti po palikėjos V. K., mirusios 1973 m. kovo 20 d., mirties.
13. Remiantis byloje esančiais ir teismo išreikalautais duomenimis nustatyta, kad namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, asmeninės nuosavybės teise priklauso V. K. (el. b. t. 1, l. 7-8). V. K. 1973 m. kovo 20 d. mirė (el. b. t. 1, l. 20-22). Vilniaus pirmosios notarinės kontoros dokumentų fondo duomenis nustatyta, kad 1971 m. vasario 10 d. testamentu Nr. 1-1245 V. K. savo gyvenamąjį namą, esantį esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paliko savo sūnui M. K. (el. b. t. 1, l. 185, Vilniaus regioninio valstybės archyvo pažyma Nr. (8.12) V5-5255, V. K. testamentas – priedai esantys zip. laikmenoje). Pareiškimų registracijos knygoje 1973 m. rugsėjo 19 d. registruotas pareiškėjo M. K. pareiškimas dėl paveldėjimo bylos po V. K. mirties, tačiau duomenų, kad po V. K. mirties nuo 1973 m. kovo 20 d. iki 1992 m. gruodžio 1 d. buvo sudaryta paveldėjimo byla Vilniaus pirmosios notarinės kontoros 1973 m. – 1992 m. dokumentuose nerasta (el. b. t. 1, l. 185, 2019 m. gruodžio 27 d. pažyma Nr. (8.12) V5-5255, 40-ojo notaro biuro pranešimas Nr. S-0471). Vilniaus regioniniame valstybės archyve bei Gyventojų registre duomenų apie V. K. šeimos sudėtį nėra (el. b. t. 1, l. 178). Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymėjimas dėl gimimo Nr.142-K patvirtina, jog M. K. yra V. K. sūnus (el. b. t. 1, l. 16).
14. Byloje esantis santuokos liudijimas Nr. 915153 patvirtina, kad M. K. ir M. F. (K.) 1965 m. rugpjūčio 13 d. sudarė santuoką (el. b. t. 1, l. 17-19). Gyventojų registro duomenimis, M. K. ir M. K. santuokoje susilaukė trijų vaikų: D. K., S. K., P. K. (el. b. t. 1, l. 179-180). Duomenų, kad po palikėjos V. K. mirties būtų užvesta paveldėjimo byla, nėra. Pareiškėjos S. K. ir suinteresuotų asmenų D. K. bei P. K. teigimu, nekilnojamąjį turtą (namą) po močiutės mirties pradėjo faktiškai valdyti palikėjos sūnus M. K. su sutuoktine M. K.. Bylos duomenimis nustatyta, kad M. K. su šeima name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, faktiškai gyveno prieš ir po palikėjos V. K. mirties. Pareiškėjos teigimu, tėvas tinkamai prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą, rūpinosi jo išsaugojimu. Byloje, įrodymų paneigiančių nurodytas aplinkybes, nėra.
15. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos tėvas M. K. 1991 m. kovo 14 d. mirė (el. b. t. 1, l. 23), dėl palikimo priėmimo įpėdiniai į notarus nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta (el. b. t. 1, l. 185, 40-ojo notaro biuro 2019 m gruodžio 17 d. pranešimas Nr. S-0471). Duomenų apie palikėjo M. K. sudarytus testamentus nėra. M. K. mirties dieną pareiškėja ir suinteresuoti asmenys D. K. ir P. K. buvo nepilnamečiai. Po sutuoktinio M. K. mirties atsiradusį palikimą priėmė M. K., pradėdama faktiškai jį valdyti (rūpinosi namu, mokėjo susijusius su namo išlaikymu mokesčius ir rinkliavas, perėmė visus po sutuoktinio mirties likusius jo asmeninius daiktus). Byloje, įrodymų paneigiančių nurodytas aplinkybes, nėra.
16. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad 2004 m. spalio 2 d. mirė pareiškėjos S. K. motina M. K. (el. b. t. 1, l. 24). Po M. K. mirties liko keli įstatyminiai įpėdiniai, t. y. pareiškėja S. K., P. K., D. K.. Bylos duomenimis nustatyta, kad po M. K., kurios paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), Vilnius, mirties, Vilniaus m. 40-ame notarų biure buvo pradėta paveldėjimo byla Nr. 242/2004 (pradėta Vilniaus m. 34-ame notaro biure). Mirusios palikimą priėmė S. K., P. K. ir D. K.. Testamentų registre 2005 m. sausio 3 d. įregistruotas palikimo priėmimo faktas. Paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (el. b. t. 1, l. 181, 185).
17. Remiantis pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėja ir jos broliai per įstatymo nustatytą trijų mėnesių laikotarpį kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo, atsiradusio po motinos M. K. mirties, priėmimo. Tačiau tuo metu minėti asmenys nesurinko visų palikimo priėmimui būtinų dokumentų, todėl paveldėjimo liudijimas jiems nebuvo išduotas. Pareiškėjos teigimu, po motinos M. K. mirties likusį turtą ji valdė kaip savo, juo rūpinosi ir tvarkė, mokėjo mokesčius (už elektrą, šildymą, vandenį), disponavo name esančiais daiktais kaip savo (el. b. t. 1, l. 25-132).
18. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą. Byloje esantys įrodymai ir pareiškėjos išdėstytos aplinkybės, kad po motinos mirties ji rūpinosi likusiu turtu kaip savu, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja aktyviais veiksmais siekė priimti, po motinos mirties, likusį palikimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininkės, kadangi ji po motinos M. K. mirties likusį turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėja S. K. turėjo teisę paveldėti mirusiosios M. K. turtą pagal įstatymą, kadangi ji yra laikoma įpėdine pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnis). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą.
19. Suinteresuotų asmenų D. K. ir P. K. pateikti atsiliepimai patvirtina, kad suinteresuoti asmenys neprieštarauja prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui (b. l. 196-197).
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinat, ar pareiškėjos paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). Pareiškėjos pateikti paaiškinimai detalūs, logiški ir nuoseklūs. Nurodytas aplinkybes patvirtino ir suinteresuoti asmenys bei į bylą pateikti rašytiniai įrodymai.
21. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjos motina, M. K., mirusi 2004 m. spalio 2 d., priėmė palikimą faktiškai pradedama jį valdyti po palikėjo - sutuoktinio M. K., mirusio 1991 m. kovo 14 d., mirties, kuris priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti po palikėjos - V. K., mirusios 1973 m. kovo 20 d., mirties (CPK 445 straipsnis).
22. Juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas pareiškėjai yra reikalingas tam, kad galėtų įgyvendinti savo teises ir pareigas (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
tenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. K. (gimęs 1932 m. rugsėjo 17 d., miręs 1991 m. kovo 14 d.) po savo motinos V. K. (gimusios 1891 m. gruodžio 26 d., mirusios 1973 m. kovo 20 d.) mirties, priėmė visą atsiradusį palikimą, faktiškai pradedamas jį valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio M. K. (gimusio 1932 m. rugsėjo 17 d., mirusio 1991 m. kovo 14 d.) mirties priėmė visą atsiradusį palikimą, faktiškai pradedama jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, išsiųsti jo kopiją Testamentų registrui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.