Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-01-24 · Civilinė byla Nr. 2A-50-368/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-24
Bylos Nr.
2A-50-368/2011
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-00231-2010-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Mockevičius (pran.), Regina Agota Gutauskienė, Rasa Bartašienė
Ieškovas
UAB „Šiaurės tekstilė“
Atsakovas
AB SEB bankas
NuorašasPranešėjas E. Mockevičius Civilinė byla Nr. 2A-50-368 /2011Teisėja G. Mataitienė Proceso Nr. 2-07-3-00231-2010-1
Procesinio sprendimo kategorija 65., (S) 121.18.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 24 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Egidijaus Mockevičiaus,

kolegijos teisėjų Reginos Agotos Gutauskienės, Rasos Bartašienės,sekretoriaujant Odetai Dulinskaitei,dalyvaujant atsakovo atstovui advokatui J. P.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Šiaurės tekstilė“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Šiaurės tekstilė“ ieškinį atsakovui AB SEB bankas dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Šiaurės tekstilė“ kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą ieškiniu (1–3 b. l.) prašydamas priteisti iš atsakovo AB SEB bankas: 19 712,29 Lt faktoringo avanso skolos, 5 463,05 Lt faktoringo likučio skolos, 2 230,02 Lt delspinigių, 1 097,92 Lt palūkanų, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, ir pripažinti neteisėtu AB SEB bankas (duomenys neskelbtini) reikalavimo teisės grąžinimo aktą. Nurodė, kad tarp šalių ginčas kilo dėl (duomenys neskelbtini) Faktoringo sutarties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Faktoringo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priedo. Pažymėjo, kad atsakovas pagal sutartį prisiimtus įsipareigojimus vykdė tinkamai iki 2008 m. liepos mėnesio, vėliau ėmė vėluoti ir iš viso nustojo mokėti. Atkreipė dėmesį į tai, kad faktoringo sutartis yra be regreso teisės.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. sausio 26 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino (25–26 b. l.).

Šalies argumentai

Atsakovas AB SEB bankas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 26 d. preliminarų sprendimą (29–31 b. l.). Nurodė, kad ieškovas neturi teisės reikalauti priteisti faktoringo avanso ir akto dėl reikalavimo teisių grąžinimo pripažinimo negaliojančiu. Atsakovo vertinimu, jis tinkamai vykdė įsipareigojimus pagal faktoringo sutartį, 2009-01-05 elektroniniu laišku informavo ieškovą, kad sąskaitos su debitoriumi UAB „Vilniaus MBC“ yra nefaktorizuotos dėl pradelsimo. Pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-09 nutartimi debitoriui UAB „Vilniaus MBC“ yra iškelta bankroto byla. Atkreipė dėmesį į tai, kad reikalavimo teisių grąžinimą numato faktoringo sutartis.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 1 d. sprendimu (110–113 b. l.) panaikino Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 26 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovui 4 126 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 13,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Nurodė, kad 2009-01-05 ieškovas buvo informuotas, kad sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) su debitoriumi UAB „Vilniaus MBC“ nefaktorizuotos dėl pradelsimų, nes debitorius laiku su banku neatsiskaitė. Pažymėjo, kad į BUAB „Vilniaus MBC“ kreditorių sąrašą buvo įtrauktas ir ieškovo 80 056,27 Lt kreditorinis reikalavimas. Teismo vertinimu, tai, kad bankroto byla UAB „Vilniaus MBC“ buvo iškelta, įrodo, jog atsakovas pagrįstai atsisakė išmokėti faktoringo avansą, nes buvo sąlygos, numatytos sutarties 10 p., kurioms esant, bankas turi teisę neišmokėti faktoringo avanso.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (119–125 b. l.) apeliantas UAB „Šiaurės tekstilė“ prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Savo prašymą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas, priimdamas sprendimą, padarė materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimų bei nukrypo nuo LAT formuojamos praktikos.

2. Teismas netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą.

3. Teismas padarė klaidingą išvadą dėl ieškovo informavimo elektroniniais laiškais apie sąskaitų su debitoriumi UAB „Vilniaus MBC“ nefaktorizavimo.

4. Teismas skundžiamame sprendime nepagristai nurodė, kad ieškovo paaiškinimai, pateikti teismo posėdyje, nebuvo išdėstyti ieškinyje ir iš esmės keitė faktinį ieškinio pagrindą.

5. Teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

6. Teismas nepakankamai motyvavo savo sprendimą.

7. Teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles.

8. Teismas priteisė nepagrįsto dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (134–139 b. l.) atsakovas AB SEB bankas prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, apelianto apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodomi šie atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

1. Nurodo, kad apeliacinis skundas yra grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmos instancijos teisme.

2. Pažymi, kad pranešimų įteikimas ieškovui elektroninio ryšio priemonėmis yra numatytas šalių faktoringo sutartyje.

3. Atkreipia dėmesį į tai, kad šalių faktoringo sutarties 10 p. numatyti atvejai, kad bankas turi teisę atsisakyti išmokėti faktoringo avansą.

4. Atsakovo vertinimu, teismas pagrįstai nevertino ieškovo pateiktų paaiškinimų, kadangi jie nebuvo išdėstyti ieškinyje ar išsakyti teisminių ginčų metu ir iš esmės keitė faktinį ieškinio pagrindą.

5. Nurodo, kad ieškovas nepaneigė (duomenys neskelbtini) reikalavimo teisės grąžinimo akto teisėtumo.

6. Mano, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis remiasi.

7. Pažymi, kad ieškovo reikalavimų tenkinimas negalimas, kadangi faktoringo sutartis yra pasibaigusi.

8. Atkreipia dėmesį į tai, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad teismas pažeidė skunde nurodytas materialines teisės normas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal apeliacinio skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).

Sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Sutartis yra dvišalis ar daugiašalis sandoris. CK 6. 154 str. 1d. nustatyta, kad sutartimi vienas ar keli asmenys susitaria sukurti, pakeisti, ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę.

CK 6. 903 str. 1 d. nustatyta, kad faktoringo sutartimi viena šalis (finansuotojas) perduoda arba įsipareigoja perduoti kitai šaliai (klientui) pinigus mainais už kliento piniginį reikalavimą, susijusį su prekių pardavimu, darbų atlikimu ar paslaugų teikimu, trečiajam asmeniui (skolininkui), o klientas perleidžia arba įsipareigoja perleisti finansuotojui piniginį reikalavimą skolininkui (finansavimas su sąlyga perleisti piniginį reikalavimą) ir mokėti sutartyje nustatytą atlyginimą.

Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su apelianto skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą. CK 6. 166 str. įtvirtinta, jog preziumuojama, kad oferta, akceptas, jų atšaukimas ar kitoks pranešimas tapo žinomi adresatui tuo momentu, kai jie pasiekė adresato gyvenamąją ar verslo vietą (buveinę), išskyrus atvejus, kai adresatas įrodo, kad ne dėl jo ar ne dėl jo darbuotojų kaltės jam nebuvo įmanoma gauti tokį pranešimą. Byloje nustatyta, kad 2009-01-05 atsakovas informavo ieškovą, jog debitoriaus UAB „Vilniaus MBC“ sąskaitos yra nefaktorizuotos dėl pradelsimo (37–40, 45–46 b. l.), pranešimai ieškovui išsiųsti laiku ieškovo oficialiai skelbiamu elektroniniu adresu (140 b. l.), todėl faktoringo sutarties sąlygos nebuvo pažeistos. Ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad negavo minėtų pranešimų. Be to, ieškovas atsiliepime į atsakovo prieštaravimus nurodė, kad analizuojant banko pateiktus išrašus iš elektroninio pašto apie ieškovui siųstus laiškus, matyti, jog atsakovas tik 2009-01-05 elektroniniu laišku pranešė apie debitoriaus nemokumą (56–57 b. l.).

Pažymėtina, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu remdamasis byloje esančiais įrodymais, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008; kt.). Nagrinėjamu atveju apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles ir nukrypo nuo LAT formuojamos praktikos. Teisėjų kolegija nepasisako dėl apelianto skundo teiginių, kaip pirmos instancijos teismas privalėjo elgtis ir ką konstatuoti, kadangi, kaip jau buvo minėta, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčo esmę, bylos duomenis, skundžiamą procesinių sprendimą turinį bei apelianto teiginių pagrindimą apeliaciniame skunde, sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo nurodytus apeliacinio skundo teiginius pripažinti pagrįstais. Teigdamas apie bylą nagrinėjusio teismo nukrypimą nuo Aukščiausiojo Teismo suformuotos įrodymų tyrimo ir vertinimo praktikos, apeliantas nenurodo tokį savo teiginį patvirtinančių teisinių argumentų.

Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu apelianto apeliacinio skundo motyvą, kad teismas nepakankamai motyvavo skundžiamą sprendimą, todėl pažeidė CPK 268 str. 4 d., 270 str. 4 d. 1, 4 p. CPK 268 str. 4 d. nurodyta, kad teismo sprendimo forma ir turinys turi atitikti CPK 270 str. keliamus reikalavimus. CPK 270 str. 4 d. 1 p. įtvirtinta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma teismo nustatytos bylos aplinkybės, o šio straipsnio 4 d. 4 p. – įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas teismo sprendimas atitinka CPK 270 str. 4 d. 1, 4 p. nurodytus reikalavimus. Konstatuotina, kad tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 str. 2 d. 1 p., jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (CPK 328 str.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje I. O. v. UAB „Prekybos ir logistikos centras“, bylos Nr. 3K-3-282/2010).

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto skundo argumentais, kad teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartyje civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartyje civilinėje byloje R. M. v. bendra Lietuvos-Ukrainos įmonė UAB „Azovlitas“, bylos Nr. 3K-3-201/2008; ir kt.). Esant ginčui dėl sutarties galiojimo, rūšies, jos pakeitimo, vienos ar kitos sąlygos tikrosios prasmės, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Įstatymo nereikalaujama, kad sutartį sudarantys asmenys vartotų tikslius teisinius terminus pavadindami sutartį ir nustatydami jos sąlygas, tačiau tada, kai iš sutartinių teisinių santykių kyla ginčas, tampa aktualus teisinio sutarties kvalifikavimo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje R. U. v. S. K., bylos Nr. 3K-3-378/2008). Sutartiniams teisiniams santykiams kvalifikuoti visų pirma būtina nustatyti tikrąjį sutarties turinį, t. y. sutartį išaiškinti. Tokiam ginčui išspręsti reikšmingas tikrųjų sutarties šalių ketinimų ir sutartimi siekiamo tikslo nustatymas. Sutarties sudarymo priežastis paprastai yra ją sudarančių asmenų poreikiai ir interesai, kurie formuoja vidinę sutarties dalyvių valią (ketinimus) ir nulemia jos teisinį tikslą bei pobūdį. Tik kvalifikavus šalių sutartinius santykius joms gali būti pritaikyta konkrečiose teisės normose įtvirtintų teisių apsauga ir gynyba. Iš bylos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) atsakovas grąžino ieškovui debitoriui UAB „Vilniaus MBC“ išrašytas PVM sąskaitas - faktūras (13 b. l.). Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 9 d. nutartimi UAB „Vilniaus MBC“ iškelta bankroto byla (44 b. l.), o Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 13 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Vilniaus MBC“ kreditorių sąrašas, į kurį įtrauktas ir ieškovo 80 056,27 Lt kreditorinis reikalavimas (51–53 b. l.). Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nors ieškovas atsisakė dalies savo reikalavimų ir juos pareiškė atsakovui, tai, kad pradinis reikalavimas buvo pareikštas debitoriui UAB „Vilniaus MBC“ liudija, jog ieškovui buvo aišku kas yra jo tikrasis skolininkas. Teisėjų kolegija sutinka su tokią pirmos instancijos teismo poziciją ir pažymi, kad ieškovas iš esmės pateikia tik faktoringo sutarties interpretavimą, tačiau nepagrindžia savo pozicijos teisiniais argumentais. Atkreiptinas dėmesys, kad sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str.). Šalių pasiektas susitarimas įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka tampa teisiškai įpareigojančiu aktu, – jame nustatomos teisės ir pareigos. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1. 5 str.), viešajai tvarkai (CK 1. 81 str.) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6. 157 str.).

Konstatuotina, kad kiti apelianto skundo teiginiai nesuformuluoja konkrečių apeliacinio skundo argumentų, todėl teisėjų kolegija juos plačiau nenagrinėja.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 320 str. apeliacinio skundo ribas nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. CPK 306 str. apibrėžiamas apeliacinio skundo turinys, nurodyta, kad skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas turi būti grindžiamas bylos aplinkybėmis, įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. faktinio ir teisinio pobūdžio informacija. Taip pat reikia atsižvelgti į įstatymo ribojimus. Pagal CPK 306 str. 2 d. apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Tokios aplinkybės laikomos naujomis.

Teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo argumentus dėl nepagrįsto priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas pirmos instancijos teismui pateikė įrodymus, jog turėjo 9 390,57 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas nurodytas atsakovo išlaidas sumažino iki 4 126 Lt (113 b. l.). Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir pažymi, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 str. 2 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šiuo metu galiojančios rekomendacijos patvirtintos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo, užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Luidas“ v. UAB „Baltijos laikas“, bylos Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Atmetus apeliacinį skundą, vadovaujantis CPK 93, 98 straipsniais, tenkintinas atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ iš ieškovo priteistina atsakovui 2 438,13 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas, apeliacinio skundo motyvai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto UAB „Šiaurės tekstilė“ (įmonės kodas 145325679) 2 438,13 Lt (du tūkstančius keturis šimtus trisdešimt aštuonis litus 13 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo AB SEB bankas naudai.

Kolegijos pirmininkas Egidijus MockevičiusTeisėjai Rasa BartašienėRegina Agota GutauskienėNuorašas tikras:Teisėjas Egidijus Mockevičius