Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2017-07-20 · Civilinė byla Nr. 2YT-10550-793/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-07-20
Bylos Nr.
2YT-10550-793/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-08080-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Petras Mineikis
Pareiškėjas
D. S.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-10550-793/2017Proceso Nr. 2-06-3-08080-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1.; 3.4.5.11.; 3.5.1. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. liepos 20 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjo D. S. skundą dėl antstolio Jono Petriko veiksmų, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas antstolio Jono Petriko 2017 m. birželio 7 d. raštas Nr. S17-19638 dėl skundo persiuntimo, kuriuo teismui perduotas pareiškėjo D. S. skundas dėl antstolio Jono Petriko veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0172/07/00145. Pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų nurodo, kad pagal antstolio atsiųstą patvarkymą dėl skolos išieškojimo, iš pareiškėjo išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje banko sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne minimalų mėnesinį atlyginimą (toliau – MMA), todėl nelieka pajamų, kurias būtų galima naudoti savo reikmėms. Atsižvelgiant į tai, prašo panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kuria pareiškėjui apribota teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje. O tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, tokias lėšas sugrąžinti arba panaikinti areštą minėtoms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribota teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų.

Antstolis 2017 m. birželio 7 d. patvarkymu Nr. S17-19613 pareiškėjo skundo netenkino. Nurodė, kad antstolis 2017 m. gegužės 25 d. surašė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje – tokiu būdu antstolis įgyvendino priverstinį išieškojimą iš skolininko turto, o ne kaip teigia pareiškėjas – apribojo skolininko teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Pažymėjo, jog minėtame patvarkyme akcentuota, jog išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytą vieną MMA bei nurodyta, jog areštuojama 796,01 Eur suma, paliekant skolininkui sąskaitoje piniginių lėšų sumą lygią Vyriausybės nustatytai vienai MMA sumai. Nurodė, kad antstolio depozitinėje sąskaitoje nėra ir nebuvo jokių piniginių lėšų, priklausančių pareiškėjui, todėl piniginių lėšų grąžinimo klausimas nėra sprendžiamas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą prašo spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Jonas Petrikas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0172/07/00145 pagal Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus 2006 m. lapkričio 29 d. išduotą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. E560264 dėl 144,81 Eur (500,00 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko D. S., išieškotojos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai (v. b. l. 1, 2). Antstolis 2017 m. gegužės 25 d. patvarkymu Nr. S17-18077 vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 688 straipsniu areštavo 144,81 Eur skolos ir 651,20 Eur vykdymo išlaidų iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, paliekant D. S. sąskaitoje piniginių lėšų sumą lygią Vyriausybės nustatytai vienai MMA sumai (v. b. l. 131).

Pareiškėjas pateiktu skundu dėl antstolio veiksmų nesutinka su patvarkymu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, kadangi pagal antstolio patvarkymą iš jo yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, viršija ar ne minimalų mėnesinį atlyginimą. Teigia, kad tokiu būdu apribota skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje.

Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (LR antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Taigi antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 128). Antstolis priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą bei nustatęs, kad skolininkas gera valia skolos nemoka, pradėjo priverstinį skolos išieškojimą (CPK 624 str. 1 d.). Pažymėtina, kad pagal CPK 688 straipsnio 1 dalies nuostatas išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Išieškojimas taip pat gali būti nukreipiamas į skolininko lėšas, turtą ar turtines teises, skolininko darbo užmokestį, pensiją, stipendiją ar kitas jo pajamas, vykdymo procesą reglamentuojančios normos leidžia antstoliui taikyti kelias priverstinio poveikio priemones (CPK 624 str. 2 d. 1 p., 5 p., 3 d.). CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šių reikmenų sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. CPK 739 straipsnis reglamentuoja, iš kokių skolininkui priklausančių sumų išieškojimas negalimas (kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; išeitinės išmokos).

Nagrinėjamu atveju, antstolis 2017 m. gegužės 24 d. nustatęs, kad pareiškėjas atlieką bausmę (duomenys neskelbtini), išieškojimą nukreipė į D. S. priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Pažymėtina, jog ginčijame patvarkyme antstolis nurodė, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Antstolis 2017 m. gegužės 25 d. patvarkymu areštuodamas 144,81 Eur skolos ir 651,20 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 796,01 Eur, iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nurodė palikti D. S. sąskaitoje piniginių lėšų sumą lygią Vyriausybės nustatytai vienai MMA sumai (v. b. l. 131). Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip visiškai nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad antstolis ginčijamu patvarkymu išieško visas pinigines lėšas, esančios jo laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nepaisant to, viršija ar ne MMA, kadangi byloje esantys duomenys paneigia minėtus D. S. teiginius.

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog 2017 m. gegužės 25 d. nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-17-172-4452 antstolis pažymėjo, jeigu šiuo nurodymu nurašytos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas, arba nurašytos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo šio nurodymo išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus. Per nustatytą terminą nepateikus nurašytų lėšų kilmę patvirtinančių dokumentų, nurašytos lėšos bus išmokėtos CPK 753 straipsnio ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatyta tvarka (v. b. l. 132). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas antstoliui būtų pateikęs įrodymus, kad jo laisvės atėmimo vietos įstaigos asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos patenka į CPK 739 straipsnyje nurodytas pinigų sumas, iš kurių išieškojimas, kaip jau minėta, yra negalimas.

Teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad antstolis turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į asmens, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Nagrinėjamu atveju lėšos, patenkančios į D. S. sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini), nepatenka nei į CPK 739 straipsnyje, nei į 668 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus. Be to, pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).

Teismas taip pat atmeta pareiškėjo reikalavimą sugrąžinti areštuotas skolininkui priklausančias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, kadangi nagrinėjamoje civilinėje byloje nenustatyta, kad antstolis nurašė pinigines lėšas, esančias įkalinimo vietos įstaigos sąskaitoje.

Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju antstolis, priimdamas patvarkymą vykdyti išieškojimą iš pareiškėjui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių priverstinio vykdymo veiksmus, nenustatyta, kad antstolis netinkamai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas ar kokiu nors būdu pažeidė pareiškėjo teises ir interesus, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 291 straipsniu, 510 straipsniu teismas,

nutaria:

pareiškėjo D. S. skundą dėl antstolio Jono Petriko veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0172/07/00145 gražinti antstoliui Jonui Petrikui.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Petras Mineikis