- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-28
- Bylos Nr.
- 2S-1961-221/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04262-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Artapolas“, M. V.
- Atsakovas
- notarei J
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Artapolas“ ir M. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8775-848/2015 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Artapolas“ ir M. V. ieškinį atsakovei notarei J. M., tretiesiems asmenims bankrutavusiai akcinei bendrovei Ūkio bankui, akcinei bendrovei Šiaulių bankui dėl vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti negaliojančiu Kauno miesto 23-ojo notarų biuro notarės J. M. atliktą 2009 m. rugpjūčio 31 d. vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 6328).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Po ieškinio priėmimo Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 16 d. nutartimi nustatė 7 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti – tinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimą, nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas, pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškinyje nurodytas aplinkybes, sumokėti žyminį mokestį. Padarė išvadą, kad ieškovai ginčija notaro atliktą veiksmą, kuris turėtų būti ginčijamas ypatingosios teisenos tvarka, vadovaujantis CPK 511, 512 straipsniais. Įvertinęs aplinkybę, kad parengiamojo posėdžio metu ieškovų atstovas teigė, jog jie nevertina ir neskundžia atlikto notarinio veiksmo teisėtumo, taip pat atsižvelgęs į ieškovų išsakytus argumentus, jog ginčijamas pats vekselis, konstatavo, kad ieškinys neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų – ieškinyje suformuluotas reikalavimas neatitinka jame nurodytų aplinkybių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskirajame skunde ieškovai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. nutarties dalį, kuria ieškovai įpareigoti sumokėti žyminį mokestį.
Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad tiek pradiniu ieškiniu, tiek patikslintu ieškiniu ieškovai ginčija notaro išduotą vykdomąjį įrašą ir prašo jį pripažinti negaliojančiu, todėl šis ginčas yra neturtinis ir, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalis 5 punktu, mokėtinas žyminis mokestis sudaro 41 Eur. Ieškovai, teikdami pradinį ieškinį dėl vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu, yra sumokėję 41 Eur žyminį mokestį. Kadangi patikslintame ieškinyje ieškovai nereiškia papildomų reikalavimų, laikytina, kad žyminis mokestis yra tinkamai sumokėtas. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog vykdomasis įrašas turėtų būti ginčijamas ypatingosios teisenos tvarka, kadangi Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 82 straipsnyje bei Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimo Nr. 988 „Dėl Vekselių ir čekių protestavimo taisyklių ir Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos patvirtinimo“ 13 punkte nurodyta, kad vykdomieji įrašai notarų užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose gali būti ginčijami ieškininės teisenos tvarka. Be to, vykdomųjų įrašų ginčijimą ieškininės teisenos tvarka patvirtina ir teismų praktika.
Atsiliepimas
Atsiliepimuose į atskirąjį skundą atsakovė notarė J. M. ir trečiasis asmuo AB Šiaulių bankas prašo nutarties nekeisti.
Atsakovė notarė J. M. nurodo, kad ieškovai vadovaujasi teismų praktika, kuri nagrinėjamoje byloje nėra aktuali, nes skiriasi ginčo pobūdis ir šalys. Ieškovų nurodytose bylose atsakovais buvo įtraukti ir vekselių turėtojai, o ginčas buvo pripažintas neturtiniu vien todėl, kad ieškinys buvo grindžiamas vykdomojo įrašo atlikimo procedūros pažeidimais, ieškovai neginčijo vekselių teisėtumo ar jų galiojimo. Nagrinėjamoje byloje ieškovai ginčija vekselio teisėtumą, nurodydami, kad ginčo vekselyje yra du vienas po kito einantys terminai, be to, vekselyje nėra privalomo rekvizito – besąlyginio įsipareigojimo apmokėti vekselį ir dėl to, ieškovų teigimu, šis vekselis yra negaliojantis. Be to, notarė nėra materialinio teisinio santykio šalis, todėl ieškovai, ginčydami vekselį ieškininės teisenos tvarka, atsakovu pasirinko netinkamą šalį. Ieškovai ginčija notaro atliktą veiksmą, o toks veiksmas turėtų būti ginčijamas ypatingosios teisenos tvarka. CPK 512 straipsnyje numatyti tokio apskundimo terminai ir ieškovai yra juos praleidę.
Trečiasis asmuo AB Šiaulių bankas nurodo, kad nors ieškovai formaliai ginčija vykdomąjį įrašą, tačiau jų nurodomos aplinkybės yra susijusios su 2008 m. birželio 30 d. išrašyto vekselio galiojimu ir teismas negalėtų išspręsti ginčo, nepasisakydamas dėl vekselio teisėtumo. Vekselis šiuo metu yra nenuginčytas ir galiojantis, o ieškovai nėra pateikę įrodymų, pagrindžiančių tariamą vekselio neatitikimą įstatymo nuostatoms. Atsižvelgiant į aplinkybes ir argumentus, kuriais grindžiamas ieškinys, toks ginčas savo esme yra turtinis, nes jo išsprendimas gali turėti įtakos skolininkų ir kreditoriaus turtiniams interesams. Dėl to reiškiant ieškinį ir nagrinėjant bylą ieškininės teisenos tvarka, privalo būti sumokėtas žyminis mokestis, kurio dydis atitinka ginčo esmę. Ieškovai klaidina teismą cituodami teismų praktiką, kadangi ieškovų nurodytose bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad ginčas laikytinas neturtiniu, kai nėra ginčijamas vekselio teisėtumas. Šioje byloje ieškovai ginčija ne tik vykdomuosius įrašus, bet ir vekselio teisėtumą, nes kelia klausimą dėl vekselio turinio atitikimo įstatymų reikalavimams.
Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacijos dalykas – teismo nutarties dalies, kuria nustatytas terminas žyminiam mokesčiui už ieškinį sumokėti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Civilinėje teisėje pagrindinė pažeistų subjektinių teisių gynybos priemonė yra ieškinys, kurio pagrindu šalių materialusis teisinis ginčas įgyja procesinę formą ir prasideda civilinis procesas. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu. Taigi įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs. Jų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių; tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Tokiu atveju laikoma, kad ieškinys paduotas pradinio jo pateikimo teismui dieną. Trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 str.).
Pirmosios instancijos teismas apeliacine tvarka revizuojamoje nutartyje, be kita ko, nurodė ieškovams sumokėti žyminį mokestį už ieškinį, nes sprendė, kad ieškovai ginčija ne tik Kauno miesto 23-ojo notarų biuro notarės J. M. atliktą 2009 m. rugpjūčio 31 d. vykdomąjį įrašą, bet ir 2008 m. birželio 30 d. išduotą vekselį.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
CK 1.137 straipsnyje reglamentuojamas civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Šioje normoje įtvirtinta pagrindinė privatinės teisės nuostata – asmenų galimybė savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis. Naudojimasis teisėmis reiškia asmens elgesį, atitinkantį turimų teisių turinį, reiškiantį tam tikrų veiksmų atlikimą arba susilaikymą nuo jų. Savo nuožiūra laisvas naudojimasis teisėmis reiškia naudojimąsi įvertinant galimus savo elgesio variantus, neperžengiant turimų civilinių teisių ribų, t. y. asmuo turi teisę nuspręsti, ar ginti savo pažeistą teisę, gali pasirinkti teisių gynimo būdą, nepažeisdamas įstatymų reikalavimų. Gindamas savo teises teismine tvarka asmuo privalo laikytis kreipimąsi į teismą ir teismo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų.
Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 str.) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą.
Iš 2015 m. kovo 5 d. paduoto pradinio ieškinio ir 2015 m. birželio 29 d. paduoto patikslinto ieškinio (pastarasis ieškinys dar nėra priimtas) matyti, kad ieškovai prašo pripažinti negaliojančiu Kauno miesto 23-ojo notarų biuro notarės J. M. atliktą 2009 m. rugpjūčio 31 d. vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 6328). Taigi, ieškovų materialinis teisinis reikalavimas nukreiptas į atsakovę – vykdomąjį įrašą padariusią notarę, o vekselio davėjui ir turėtojui materialiniai teisiniai reikalavimai nereiškiami. Ieškovai ieškinį grindžia tuo, kad vykdomasis įrašas negalėjo būti išduotas, nes nebuvo suėjęs vekselyje nurodytas mokėjimo terminas ir vekselyje nėra imperatyvaus įsipareigojimo jį apmokėti. Patikslintas ieškinys, paduotas šalinant Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartimi nustatytus ieškinio trūkumus, grindžiamas tuo, kad notarė, padarydama vykdomąjį įrašą, neįvykdė pareigos įsitikinti, jog vekselio turėtojas informavo vekselio davėją ir laiduotoją apie tai, kad vekselis yra neapmokėtas,
Taigi ieškovų pareikšto ieškinio (ir pradinio, ir patikslinto) dalykas – reikalavimas pripažinti negaliojančiu vykdomąjį įrašą, ieškinio pagrindas – vykdomojo įrašo pagal vekselį atlikimo procedūros pažeidimai. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, jog ieškovai ginčija ir 2008 m. birželio 30 d. išduotą vekselį, yra neteisinga, kadangi tokio reikalavimo ieškovai nėra pareiškę.
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl ginčo pobūdžio byloje, kurioje ieškovai – paprastųjų neprotestuotinų vekselių davėjas ir laiduotojas – ginčijo notaro padarytus vykdomuosius įrašus ir prašė juos pripažinti negaliojančiais dėl to, kad notaro vykdomieji įrašai yra išduoti prieš tai neatlikus privalomų ir nustatytais terminais procedūrų, konstatavo, kad ieškovai neginčija vekselio teisėtumo, tik ginčija vekselių turėtojo piniginių reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūros teisėtumą. Toks ginčas <...> pripažintinas ne ginču dėl tam tikro turto priteisimo ar turtinės (reikalavimo) teisės nuginčijimo, dėl to yra iš esmės neturtinis, taigi pareikštas ieškinys dėl notaro atliktų vykdomųjų įrašų pagal pateiktus vekselius pripažinimo negaliojančiais apmokestinamas žyminiu mokesčiu CPK <...> nustatyta tvarka kaip ieškinys, pareikštas ne už turtinius, o už kitus (t. y. neturtinio pobūdžio) reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. G. ir kt. v. A. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-43/2011).
Nustačius, kad nagrinėjamoje byloje yra reiškiamas reikalavimas tik dėl vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu, sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad šioje byloje yra nagrinėjamas neturtinio pobūdžio ginčas. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktą šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 41 Eur. Tokio dydžio žyminį mokestį ieškovai jau yra sumokėję, todėl pirmosios instancijos teismo įpareigojimas ieškovams sumokėti žyminį mokestį, net nenurodant konkretaus jo dydžio, vertintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.
Vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, apeliacine tvarka peržiūrimos nutarties dalis, kuria ieškovai įpareigoti sumokėti žyminį mokestį, panaikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo (CPK 329 str. 1 d., 338 str., 337 str. 1 d. 2 p.).
Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, nepasisakytina dėl kitų atskirojo skundo argumentų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. nutarties dalį, kuria ieškovai uždaroji akcinė bendrovė „Artapolas“ ir M. V. įpareigoti sumokėti žyminį mokestį.