Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), Galinos Blaževič, Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų UAB „Artapolas“ ir M. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų UAB „Artapolas“ ir M. V. ieškinį atsakovams notarei J. M., AB Šiaulių bankas dėl vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo bankrutavusi AB Ūkio bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai UAB „Artapolas“ ir M. V. ieškiniu kreipėsi teismą, prašydami pripažinti negaliojančiu nuo išdavimo momento Kauno miesto (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarės J. M. 2009m. rugpjūčio 31 d. išduotą Vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurį reikalaujama išieškoti iš skolininko UAB „Artapolas“ bei laiduotojo M. V. 1 110 044,20 Lt (321 491,02 Eur) 6 proc. palūkanas, skaičiuojamomis per laikotarpį nuo termino pasibaigimo iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo dienos, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovai nurodė, kad vekselio turėtojas AB Ūkio bankas neįvykdė Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 47 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos pranešti vekselio davėjui UAB „Artapolas“ ir laiduotojui M. V. apie tai, kad vekselis neapmokėtas, o notarė pažeisdama ĮPVĮ 81 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Vyriausybės 1999m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 patvirtintos Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 8 punktą, neteisėtai padarė 2009m. rugpjūčio 31 d. vykdomąjį įrašą (b.l.127-133, t.1).

Atsakovė notarė J. M. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad priimdamas prašymą įforminti vykdomąjį įrašą notaras privalo patikrinti ar vekselį pateikiantis asmuo yra teisėtas jo turėtojas ar jo įgaliotas asmuo, ar vekselis sudarytas pagal įstatymo reikalavimus, ar vekselyje yra visi Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme numatyti vekselio rekvizitai ir ar vekselis užprotestuotas pagal Vekselių ir čekių protestavimo taisykles arba vekselio turėtojas yra atleistas nuo pareigos įforminti protestą. Prieš išduodamas vykdomąjį įrašą notaras turi įsitikinti, ar vekselis buvo pateiktas apmokėti ir kada buvo pateiktas ir ar pranešta visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, vekselio turėtojas turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus. ĮPVĮ 47 str. 6 d. nurodyta, kad nustatytu laiku nepranešęs asmuo savo teisių nepraranda ir tai neįtakoja vekselio turėtojo teisių ir nėra kliūtis išduoti vykdomąjį įrašą. Pateiktas notarei vekselis atitiko visus reikalavimus, todėl nesant pranešimų, atsižvelgiant į nurodytus motyvus atsakovė neturėjo teisės neišduoti vykdomojo įrašo. Taip pat atsakovė nurodo, kad ieškovai netinkamai gina savo teises reikšdami ieškinį ginčo teisena, kadangi ieškovai ginčija notaro atliktą veiksmą. Toks notaro veiksmas turi būti ginčijamas ypatingosios teisenos tvarka pagal CPK 512 str. numatytus reikalavimus, todėl yra praleisti notarinio veiksmo apskundimo terminai. Be to notarė nurodo, jog ji nėra šioje byloje tinkama šalis, kadangi nėra jokio materialinio teisinio santykio tarp atsakovės ir ieškovų (b.l.154-155, t.1).

Atsakovas AB Šiaulių bankas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pagal ĮPVĮ įtvirtintą reglamentavimą, vekselio turėtojas prieš kreipdamasis į notarą dėl vykdomojo dokumento išdavimo turi atlikti du savarankiškus veiksmus: pateikti vekselį apmokėti ir pranešti apie jo neapmokėjimą. Iš bylos duomenų matyti, kad AB Ūkio bankas nepateikė rašytinio pranešimo ieškovams dėl vekselio apmokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas M. V. yra ir ieškovo UAB „Artapolas“ direktorius, jam turėjo būti žinoma, jog vekselis yra neapmokėtas, todėl pranešimas apie vekselio neapmokėjimą vertintinas kaip formalus. Dėl šios procedūros nesilaikymo vekselio turėtojas savo teisių išieškoti vekselyje nurodytas sumas neprarado, todėl nėra pagrindo dėl to naikinti notaro vykdomąjį įrašą (b.l.156-159, t.1).

Trečiasis asmuo BAB Ūkio atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2008m. birželio 30 d. AB Ūkio banko Marijampolės filiale buvo išrašytas paprastasis vekselis 1 106 700 Lt sumai. Vekselio davėju nurodytas UAB „Artapolas“, laiduotoju – M. V., vekselio turėtojas AB Ūkio bankas (b.l.9, t.1). 2009m. gegužės 12 d. AB Ūkio bankas pateikė skolininkui UAB „Artapolas“ ir laiduotojui M. V. reikalavimus apmokėti vekselį (b.l.87-88, t.1). 2009m. rugpjūčio 26 d. AB Ūkio bankas kreipėsi į Kauno m. (duomenys neskelbtini) -ojo notarų biuro notarę J. M. dėl vykdomojo įrašo (b.l.76, t.1). 2009m. rugpjūčio 31d. notarė J. M. atliko vykdomąjį įrašą (b.l.10, t.1). 2013m.kovo 3d. AB Šiaulių bankas ir BAB Ūkio bankas sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią AB Šiaulių bankas įgijo visas ir bet kokias reikalavimo teises į gautinas sumas/užtikrinimo priemones pagal UAB „Marijampolės gelžbetonis“ su BAB Ūkio banku sudarytą Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), įskaitant ir reikalavimo teises pagal Kauno miesto (duomenys neskelbtini)-ojo notaro biuro 2009m. rugpjūčio 31d. išduotą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.77-87, 62-63, t.1). 2015m. vasario 24d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi pagal antstolės S. Ž. pareiškimą pakeistas išieškotojas iš AB Ūkio bankas į AB Šiaulių bankas vykdymo procese dėl įsiskolinimo išieškojimo iš laiduotojo M. V. ir UAB „Artapolas“ pagal 2009m.rugpjūčio 31d. Kauno miesto (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą (b.l.61-63, t.1).

Taip pat nustatė, jog pagal ĮPVĮ 81 straipsnio nuostatas, kai atsiranda reikalavimo teisė pagal neprotestuotiną vekselį, vekselio turėtojas, pranešęs visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims nustatytu terminu, kad vekselis neapmokėtas, pateikia notarui rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko ir notaras Vyriausybės 1999m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr.988 patvirtinta Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka atlieka vykdomąjį įrašą. Šios Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad notaras daro vykdomuosius įrašus pagal vekselio turėtojo rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko. Kartu su prašymu turi būti pateikiamas vekselis (vekselio nuorašas). Prašyme turi būti nurodyta, ar vekselis, kuriam neprivalomas protestas, nustatytu laiku pateiktas vekselio davėjui ir iš jo pareikalauta apmokėti vekselį (Tvarkos 4.7 punktas), taip pat ar pranešta visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neapmokėtas (Tvarkos 4.8 punktas). Notaras, priėmęs prašymą, pareikalauja, kad vekselio turėtojas pateiktų įrodymus, ar pranešta visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neapmokėtas, ir nurodo, kuriam laikui notarinis veiksmas atidedamas (ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų) (Tvarkos 8 punktas).

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad vekselio turėtojas, teikdamas notarui prašymą atlikti vykdomąjį įrašą, turi prašyme nurodyti, ar jis įvykdė ĮPVĮ 36 str. 1 d. nurodytą pareigą pateikti vekselį apmokėti. Taip pat notaras turi pareikalauti, o vekselio turėtojas turi pateikti įrodymus, kad jis ĮPVĮ 47 str. straipsnyje nustatyta tvarka pranešė visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims apie tai, jog vekselis nebuvo apmokėtas (Tvarkos 8 punktas). Toks pranešimas gali būti atliekamas bet kokia forma, net ir grąžinant vekselį (ĮPVĮ 47 str. 4 d.), tačiau vekselio turėtojui tenka pareiga įrodyti, kad pranešimas buvo įteiktas laiku (ĮPVĮ 47 str. 5 d.).

Teismas nustatė, kad AB Ūkio bankas teikdamas notarei prašymą atlikti vykdomąjį įrašą, kartu pateikė raštus, kuriais buvo reikalaujama iš ieškovų apmokėti vekselį bei jų išsiuntimą patvirtinančius dokumentus (b.l.87-90, t.1), tačiau pranešimų apie neapmokėjimą nepateikė. Notarė, gavusi tokį prašymą ir nustačiusi, jog nėra visų įrodymų jam tenkinti, turėjo nustatyti ne ilgesnį kaip dešimties kalendorinių dienų terminą įrodymams pateikti (Tvarkos 8 punktas). Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad notarė tokį terminą nustatė ir atsakovas prašymo trūkumus ištaisė.

Vekselio laiduotojas M. V. yra ir vekselio davėjo UAB „Artapolas“ direktorius (b.l.18-31), vekselyje jis pasirašė ir kaip laiduotojas, ir kaip UAB „Artapolas“ direktorius (b.l.9), todėl galima laikyti, jog šiuo atveju pranešimas, kad vekselis neapmokėtas gali būti vertintinas kaip formalus, nes nesuteikia vekselio davėjui ar laiduotojui jokios naujos teisiškai reikšmingos informacijos, t.y. jiems abiems yra žinoma, jog vekselis yra neapmokėtas.

Atsižvelgdama į tai, kad vekselis ir jame nurodyta suma įstatyme nustatyta tvarka neginčijami, nuo pareikalavimo apmokėti vekselius praėjo daugiau kaip 6 metai, ieškovai žino apie jiems kilusią pareigą apmokėti vekselį, o toks yra ĮPVĮ 36 str. 1 d. ir 47 str. nustatytų procedūrų tikslas, atsakovo reikalavimo teisė yra galiojanti ir vykdytina, daro išvadą, jog šiuo atveju atsakovo įpareigojimas iš naujo atlikti ĮPVĮ 47 str. nustatytą procedūrą būtų tik formalus, neatitiktų CK 1.5 str. įtvirtintų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, nepagrįstai suvaržytų atsakovo teises gauti savo reikalavimo patenkinimą ne ginčo tvarka. Šiuo atveju byloje nustatyti formalūs pranešimų apie vekselių neapmokėjimą tvarkos pažeidimai nesudaro pagrindo konstatuoti notaro veiksmų, išduodant ginčo vykdomuosius įrašus, neteisėtumo, todėl ieškinys atmestinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Atsakovai restruktūrizuojama UAB „Artapolas“ ir M. V. padavė vieną apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti.

Apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad vekselio turėtojo pareigos pranešti apie vekselio neapmokėjimą neįvykdymas ginčo atveju buvo formalus. Apeliantų įsitikinimu, toks pranešimas buvo esminis atsižvelgiant į santykius, susiklosčiusius tarp vekselio turėtojo AB Ūkio banko ir vekselio davėjo UAB „Artapolas“ bei laiduotojo M. V..

AB Ūkio banko ir UAB „Artapolas“ bei M. V. išskyrus vekselį, kurio vykdomasis įrašas yra ginčijama šioje byloje, nesieja jokie sutartiniai santykiai. 2008 m. birželio 30 d. vekselį UAB „Artapolas“ ir M. V. išdavė užtikrinti UAB „Marijampolės gelžbetonis“ įsipareigojimų AB Ūkio bankui įvykdymą pagal 2008 m. birželio 5 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šios kredito sutarties 1.10 punkte nurodytos kredito gavėjo UAB „Marijampolės gelžbetonis“ prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, tame tarpe esamų ir būsimų įplaukų į UAB „Marijampolės gelžbetonis“ sąskaitą įkeitimas, žemės sklypų, pastato įkeitimai, UAB „Investicijų ir verslo garantija“ garantija, UAB „Marijampolės gelžbetonis“ įsigyta betoninių žiedų gamybos įranga, o taip pat ir UAB „Artapolas“ vekselis, kuris laiduotas M. V..

2008 m. birželio 5 d. Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp AB Ūkio bankas ir UAB „Marijampolės gelžbetonis“ nebuvo visiškai įvykdyta, o 2009 m. rugsėjo 10 d. Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „Marijampolės gelžbetonis“ buvo iškelta bankroto byla.

UAB „Marijampolės gelžbetonis“ neįvykdė (ar tam tikra apimtimi neįvykdė) kredito sutarties, todėl UAB „Artapolas“, kuriam, kaip vekselio davėjui, o taip pat ir vekselio laiduotojui M. V. turėjo būti pranešta kokia yra UAB „Marijampolės gelžbetonis“ skola AB Ūkio bankui pagal 2008 m. birželio 5 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko AB Ūkio banko nevykdymas pareigos, nustatytos ĮPVĮ 47 straipsnio 1 ir 2 dalyse, negali būti laikomas formaliu, priešingai – toks nepranešimas buvo ir yra esminis, kas leidžia teigti, jog ir vykdomasis įrašas negali būti laikomas teisėtu.

Atsakovė notarė J. M. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad vekselis, kurio pagrindu buvo išduotas 2009 m. rugpjūčio 31 d. vykdomasis įrašas, turi visus privalomus rekvizitus, jis neturi jokių formalių trūkumų, yra teisėtas ir galiojantis, aiškia nurodyta, kad besąlygiškai privalo mokėti vekselyje nurodytą sumą; yra neprotestuotinas, t.y. vekselio turėtojas atleistas nuo pareigos įforminti protestą; išieškotojas bankrutavusi AB Ūkio bankas – teisėtas šio vekselio turėtojas; pateiktas apmokėjimui ĮPVĮ 36 straipsnyje nustatytu laiku; vekselio turėtojas įvykdė savo pareigą pateikti vekselį apmokėjimui ir pranešė visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims.

Šiuo atveju vekselio turėtojas AB Ūkio bankas nepraėjus vienerių metų terminui, nuo vekselio išrašymo dienos (dar iki 2009 -06-30) 2009 m. gegužės 12 d. pareikalavo apmokėti vekselį, informavo vekselio davėją apie neapmokėtą vekselio dalį, t.y. 1 106 700 Lt. UAB „Artapolas“ 2009 m. gegužės 14d. buvo informuotas apie neapmokėtą vekselio dalį.

Vekselio turėtojas 2009 m. gegužės 12d. laiduotojui M. V. išsiuntė raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Reikalavimas apmokėti vekselį“, kurį M. V. gavo asmeniškai, tokiu būdu vekselio turėtojas pranešė apie vekselio neapmokėjimą. M. V. yra ir UAB „Artapolas“ direktorius, todėl jam, kaip įmonės (vekselio davėjo) atstovui ir laiduotojui buvo žinoma apie tai, kad vekselis neapmokėtas.

Tai, kad ĮPVĮ nurodyta, jog notarų vykdomieji įrašai ginčijami ieškininės teisenos tvarka, nereiškia, kad ginčijant notaro veiksmus tai turi būti atliekama ieškininės teisenos tvarka. Ieškovai teigia, kad neginčija vekselio teisėtumo, jo galiojimo, skolos pagal vekselį dydžio, jie vadovaujasi vekselių pateikimo vykdomiesiems įrašams ir šių įrašų atliko procedūros pažeidimais. Ieškovai ginčija notaro atliktą veiksmą ir toks veiksmas turėtų būti ginčijamas ypatingosios teisenos tvarka.

Atsakovas AB Šiaulių bankas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, atsižvelgė į atitinkamų ĮPVĮ nuostatų tikslus bei vadovavosi teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), pagrįstai sprendė jog pranešimą apie vekselio neapmokėjimą nagrinėjamu atveju vertino kaip formalų.

ĮPVĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatytos procedūros laikymaisis, nors ir privalomas visais vekselių neapmokėjimo atvejais (ĮPVĮ 48 straipsnio 2 dalis), ypač reikšmingas tada, kai išrašyto vekselio pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose dalyvauja ne tik vekselio davėjas ir vekselio turėtojas, bet ir akceptantai, indosantai, laiduotojai, todėl apmokėti vekselį vekselio turėtojas gali pareikalauti bet kurio jų. Jeigu asmuo, kuriam pareiškiamas reikalavimas apmokėti vekselį, jo neapmoka, kitiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims svarbu apie tai žinoti. Kai vekselio pagrindu teisinis santykis sieja tik vekselio davėją ir vekselio turėtoją, pranešimas apie vekselio neapmokėjimą (kai nustatyta tvarka iš vekselio davėjo buvo pareikalauta apmokėti vekselį ir šis jo neapmokėjo) vertintinas kaip formalus, nes nesuteikia vekselio davėjui jokios naujos teisiškai reikšmingos informacijos, t.y. vekselio davėjas žino, jog vekselis neapmokėtas.

Šioje byloje vekselio pagrindu teisinis santykis sieja tik UAB „Artapolas“ ir laiduotoją M. V., kuris vekselio išraišymo ir pateikimo apmokėjimui metu buvo ir UAB „Artapolas“ vadovu, bei AB Ūkio banką, kurio teise ir pareigas vėliau perėmė AB Šiaulių bankas. Vekselio turėtojas 2009 m. gegužės 12 d. rašytiniu pranešim, išsiųstu registruotu laišku, pareikalavo UAB „Artapolas“ ir M. V. apmokėti vekselį. Pranešimai šiems asmenims įteikti. Kadangi laiduotojas M. V. kartu buvo ir UAB „Artapolas“ direktoriumi, jis žinojo, kad vekselio per nustatytą terminą neapmokėjo nei jis pats, nei jo vadovaujama įmonė, pranešimas apie vekselio neapmokėjimą nesuteiktų jokios naujos informacijos nei vekselio davėjui, nei laiduotojui.

Nepagrįsti apeliantų teiginiai, esą pranešimai apie vekselio neapmokėjimą turėjo ieškovams esminės reikšmės, nes jie pagrįstai tikėjosi, kad skolą galėjo sumažinti UAB „Marijampolės gelžbetonis“ ar AB Ūkio bankas, panaudodamas kitas užtikrinimo priemones. Atsižvelgiant į vekselio abstraktumo ir savarankiškumo savybes, teigtina, kad vekselio davėjas UAB „Artapolas“ ir laiduotojas M. V. turėjo besąlygiškai sumokėti vekselio turėtojo pagal vekselį pareikalautą sumą ir jokie UAB „Marijampolės gelžbetonis“ ir AB Ūkio banko santykiai, kylantys iš Kredito sutarties, negalėjo būti pagrįsta priežastimi atsisakyti apmokėti pateiktą vekselį. AB Ūkio bankas 2009 m. gegužės 12 d. registruotu laišku išsiuntė M. V. pranešimą apie Kredito sutarties su UAB „Marijampolės gelžbetonis“ nutraukimą, kartu nurodydamas, kad UAB „Marijampolės gelžbetonis“ skola bankui sutarties nutraukimo dieną, 2009 m. gegužės 11 d., yra 1 123 139, 35 Eur. Analogiškas pranešimas buvo pateiktas ir UAB „Artapolas“. Informacija apie UAB „Marijampolės gelžbetonis“ ir AB Ūkio bankas skolos likutį neturėjo jokios teisinės reikšmės apeliantams, nes vekseliu buvo sukurta savarankiška prievolė ir ieškovai turėjo pareigą besąlygiškai apmokėti vekselyje nurodytą ir AB Ūkio banko pareikalautą sumą. Kadangi reikalavimas apmokėti vekselį apeliantams buvo pateiktas ir jie abu žinojo, kad nei vienas nei kitas vekselio neapmokėjo, tai pranešimas apie vekselio neapmokėjimą jiems neturėjo esminės reikšmės, o apeliantų nurodyti argumentai, susiję su UAB „ Marijampolės gelžbetonis“ ir AB Ūkio banko santykiais, nesudaro pagrindo kitokiam situacijos vertinimui.

Atsakovas AB Šiaulių bankas atkreipė dėmesį, jog ieškovai savo procesiniuose dokumentuose nesirėmė aplinkybėmis susijusiomis su UAB „Marijampolės gelžbetonis“ bei AB Ūkio bankas sutartiniais santykiais. Savo argumentus, kad ieškovų vekselio turėtojo AB Ūkio banko ir UAB „Marijampolės gelžbetonis“ santykiai turi esminės reikšmės sprendžiant šį ginčą, ieškovų atstovas pirmą kartą pateikė baigiamųjų kalbų metu, o išsamiai išdėstė tik apeliaciniame skunde.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Dėl reikalavimų apmokėti paprastąjį neprotestuotiną vekselį pateikimo tvarkos

Vekselis – vertybinis popierius, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į ĮPVĮ įtvirtintą reglamentavimą, vekselio turėtojas, prieš įgyvendindamas savo teisę pradėti priverstinį vykdymo procesą pagal jam išduotus vekselius, t. y. prieš kreipdamasis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, turi atlikti du savarankiškus veiksmus: pateikti vekselį apmokėti (šiuo atveju – ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalis) ir pranešti apie jo neapmokėjimą (ĮPVĮ 47 straipsnis). Šiuos veiksmus privalo atlikti visi reikalavimų, atsirandančių vekselių pagrindu, patenkinimo siekiantys vekselių turėtojai, nepriklausomai nuo vekseliuose nustatyto termino ar jų rūšies (ĮPVĮ 36 straipsnio 1 dalis, 40 straipsnio 1 dalis, 47 straipsnis, 48 straipsnio 2 dalis). Tokių privalomų įstatyme nustatytų procedūrų atlikimo tikslas – apsaugoti vekselio davėjo ir kitų pagal vekselį įsipareigojusių asmenų interesus, užtikrinant, kad jie bus informuoti apie vekselio pateikimą apmokėti, o jeigu jis neapmokėtas, – apie jo neapmokėjimą, taip apribojant tikimybę, jog vekselio turėtojui pagal tą patį vekselį bus sumokėta daugiau nei vieną kartą, taip pat sudarant prielaidas įvykdyti pagal vekselį atsiradusią prievolę iki priverstinio vykdymo pradžios ir išvengti papildomų išlaidų.

Vekselio turėtojui pateikus vekselį apmokėti ir vekselio davėjui jo neapmokėjus, taikytina ĮPVĮ 47 straipsnio 1 dalies nuostata, įpareigojanti vekselio turėtoją pranešti vekselio davėjui apie vekselio neapmokėjimą. Toks pranešimas gali būti atliekamas bet kokia forma, net ir grąžinant vekselį (ĮPVĮ 47 straipsnio 4 dalis), tačiau vekselio turėtojui tenka pareiga įrodyti, kad pranešimas buvo įteiktas laiku (ĮPVĮ 47 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad ĮPVĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatytos procedūros laikymasis, nors ir privalomas visais vekselių neapmokėjimo atvejais (ĮPVĮ 48 straipsnio 2 dalis), ypač reikšmingas tada, kai išrašyto vekselio pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose dalyvauja ne tik vekselio davėjas ir vekselio turėtojas (kaip yra nagrinėjamu atveju), bet ir akceptantai, indosantai, laiduotojai, kurių ir vekselio davėjo atsakomybė vekselio turėtojui yra solidari (ĮPVĮ 49 straipsnio 1 dalis), todėl apmokėti vekselį vekselio turėtojas gali pareikalauti bet kurio jų. Jeigu asmuo, kuriam pareiškiamas reikalavimas apmokėti vekselį, jo neapmoka, kitiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims svarbu apie tai žinoti. Kai vekselio pagrindu teisinis santykis sieja tik vekselio davėją ir vekselio turėtoją, pranešimas apie vekselio neapmokėjimą (kai nustatyta tvarka iš vekselio davėjo buvo pareikalauta apmokėti vekselį ir šis jo neapmokėjo) vertintinas kaip formalus, nes nesuteikia vekselio davėjui jokios naujos teisiškai reikšmingos informacijos, t. y. vekselio davėjas žino, jog vekselis neapmokėtas.

Šioje byloje nustatyta, kad 2008 m. birželio 30 d. UAB „Artapolas“ (vekselio davėjas) išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kurį pasirašė UAB „Artapolas“ direktorius M. V. ir laiduotojas M. V., pagal kurį vekselio davėjas besąlygiškai privalo sumokėti AB Ūkio bankui (vekselio turėtojui) 1 106 700 Lt, už vekselio sumą skaičiuojama 6, 91proc. metinių palūkanų, vekselis gali būti apmokėtas per 62 mėnesius (CK 1.105 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, jog vekselio davėjo, t.y. UAB „Artapolas“, direktorius M. V. ir laiduotojas M. V. yra vienas ir tas pats asmuo.

2009 m. gegužės 12 d. AB Ūkio banko Marijampolės skyriaus valdytojas pareikalavo, kad vekselio davėjas UAB „Artapolas“ ir laiduotojas M. V. iki 2009 m. gegužės 26 d. apmokėtų 2008 m. birželio 30 d. UAB „Artapolas“ išduotą vekselį, kadangi skolininkas UAB „Marijampolės gelžbetonis“ neįvykdė kreditorinio įsipareigojimo, dėl ko buvo išduotas vekselis, pagal 2008 m. birželio 5 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Informavo, kad neapmokėta vekselio dalis yra 1 106 700 Lt (t. 1, b. l. 87, 88).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog ir šiuo atveju pranešimas apie vekselio neapmokėjimą vertintinas kaip formalus, nes nesuteikia nei vekselio davėjui, nei laiduotojui jokios naujos teisiškai reikšmingos informacijos.

Dėl notaro vykdomojo įrašo atlikimo tvarkos

Pagal ĮPVĮ 81 straipsnio nuostatas, kai atsiranda reikalavimo teisė pagal neprotestuotiną vekselį, vekselio turėtojas, pranešęs visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims nustatytu terminu, kad vekselis neapmokėtas, pateikia notarui rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko ir notaras Vyriausybės patvirtinta tvarka atlieka vykdomąjį įrašą. Notarų vykdomųjų įrašų atlikimą reglamentuoja Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 patvirtinta Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka. Jos 3 punkte nustatyta, kad notaras daro vykdomuosius įrašus pagal vekselio turėtojo rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko. Kartu su prašymu turi būti pateikiamas vekselis (vekselio nuorašas). Prašyme turi būti nurodyta, ar vekselis, kuriam neprivalomas protestas, nustatytu laiku pateiktas vekselio davėjui ir iš jo pareikalauta apmokėti vekselį (Tvarkos 4.7 punktas), taip pat ar pranešta visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neapmokėtas (Tvarkos 4.8 punktas). Notaras, priėmęs prašymą, pareikalauja, kad vekselio turėtojas pateiktų įrodymus, ar pranešta visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neapmokėtas, ir nurodo, kuriam laikui notarinis veiksmas atidedamas (ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų) (Tvarkos 8 punktas).

Tai reiškia, kad vekselio turėtojas, teikdamas notarui prašymą atlikti vykdomąjį įrašą, turi prašyme nurodyti, ar jis įvykdė ĮPVĮ 36 straipsnio 1 dalyje nurodytą pareigą pateikti vekselį apmokėti, tačiau nereikalaujama, jog jis kartu pateiktų tokios pareigos įvykdymą patvirtinančius įrodymus. Nepaisant to, notaras turi pareikalauti, o vekselio turėtojas turi pateikti įrodymus, kad jis ĮPVĮ 47 straipsnyje nustatyta tvarka pranešė visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims apie tai, jog vekselis nebuvo apmokėtas (Tvarkos 8 punktas).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog AB Ūkio bankas 2009 m. rugpjūčio 26 d. teikdamas notarei prašymą atlikti vykdomąjį įrašą, kartu pateikė neapmokėtą vekselį, reikalavimų apmokėti vekselį kopijas, laiško pristatymo čekio kopiją, kredito sutarties kopiją, pažymą apie įsiskolinimą. Notaras, gavęs tokį prašymą ir nustatęs, jog nėra visų įrodymų jam tenkinti, turėjo nustatyti ne ilgesnį kaip dešimties kalendorinių dienų terminą įrodymams pateikti (Tvarkos 8 punktas). Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad notaras tokį terminą nustatė ir atsakovas prašymo trūkumus ištaisė. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad vekseliai ir jose nurodytos sumos įstatyme nustatyta tvarka neginčijami, nuo pareikalavimo apmokėti vekselius iki ieškovų kreipimosi į teismą praėjo daugiau kaip penkeri metai, ieškovai žino apie jiems kilusią pareigą apmokėti vekselius, o atsakovo reikalavimo teisė yra galiojanti ir vykdytina, daro išvadą, jog šiuo atveju atsakovo įpareigojimas iš naujo atlikti ĮPVĮ 47 straipsnyje nustatytą procedūrą būtų tik formalus, neatitiktų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, nepagrįstai suvaržytų atsakovo teises gauti savo reikalavimo patenkinimą ne ginčo tvarka. Šiuo atveju byloje nustatyti formalūs pranešimų apie vekselių neapmokėjimą tvarkos pažeidimai nesudaro pagrindo konstatuoti notaro veiksmų, išduodant ginčo vykdomuosius įrašus, neteisėtumo.

Teisėjų kolegija, remdamasi pateiktų teisinių argumentų visuma, sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas galioti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.