Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Telšiuose, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirbantis AB (duomenys neskelbtini) agronomu – konsultantu, vedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. K. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra jis 2025 m. spalio 17 d., 1.23 val., (duomenys neskelbtini), Palangoje, vairavo automobilį „Volkswagen T-ROC“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,81 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, kuriuos teismas paskelbė vadovaudamasis BPK 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio pagrindu.

Iš 2025 m. spalio 17 d. Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK Reagavimo skyriaus tyrėjo tarnybinių pranešimų nustatyta, kad 2025 m. spalio 17 d., apie 1.57 val., važiuojant (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 18, automobilių stovėjimo aikštelėje pastebėjo stovintį automobilį „Volkswagen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio priekinis bamperis, kapotas, priekinis stiklas, stogas buvo apgadinti. Prie automobilio vairo sėdėjo vyriškis. Sustojus ir nuėjus prie automobilio, pastebėjo akivaizdžiai stipriai neblaivų asmenį, nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, šis nesiorientavo aplinkoje, jo kalba buvo nerišli. Kaip vėliau nustatyta, prie automobilio vairo sėdėjo G. K., kuriam alkoholio kiekio matuokliu 2.07 val. pirmu tikrinimu nustatytas 1,93 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 2.23 val. – 1,81 promilių neblaivumas. Išlaipinus G. K. iš automobilio neblaivumo tikrinimui, šis išlipęs iš automobilio, neišlaikė pusiausvyros ir nugriuvo. Bendraujant su G. K., šis paaiškino, kad šventė įmonės vakarėlį ,,GABIJOS“ viešbutyje Palangoje, po ko važiavo į (duomenys neskelbtini), Palangoje. Paklausus G. K., kaip šis apgadino automobilį, šis paaiškinti nesugebėjo, dėl ko buvo važiuota link ,,GABIJOS“ viešbučio ir ties (duomenys neskelbtini) tako sankryža buvo pastebėta, jog yra nulaužtas pėsčiųjų perėjos ženklas su apšvietimu. G. K. nesulaikytas, automobilis priverstinai nutemptas į saugomą aikštelę, pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 d., taip pat administracinė teisena pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 7 dalį (1 t., b. l. 1-6).

Įrodymų vertinimas ir laidavimo instituto taikymas

BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Byloje surinktų, teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka įvertintų įrodymų visuma patvirtina, jog G. K. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Be paties kaltinamojo G. K. parodymų teisminio bylos nagrinėjimo metu bei ikiteisminio tyrimo metu, kuomet jis pripažino vairavęs automobilį neblaivus, jo kaltę patvirtina 2025 m. spalio 17 d. neblaivumo nustatymo aktas, iš kurio matyti, jog 2025 m. spalio 17 d., prietaisu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0378, G. K. 2.07 val. pirmu tikrinimu buvo nustatytas 1,93 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 2.23 val. nustatytas 1,81 promilių neblaivumas. G. K. su tikrinimo rezultatais sutiko. 2025 m. spalio 17 d. Klaipėdos AVPK Palangos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, jog 2025 m. spalio 17 d., apie 01.57 val., važiuojant Ganyklų g., ties pastatu Nr. 18, automobiliu stovėjimo aikštelėje buvo pastebėtas apgadintas stovintis automobilis „Volkswagen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Patikrinus vairuotoją alkoholio kiekio matuokliu, 02.07 val. pirmu tikrinimu nustatytas 1,93 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 2.23 val. – 1,81 promilių neblaivumas. G. K. kaltę pagrindžia ir vaizdo įrašų, darytų Palangos miesto kameromis, taip pat pareigūnų kūno kameromis apžiūrų protokolai ir kiti rašytiniai įrodymai. Aptartų byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis G. K. jam pareikštame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra jis 2025 m. spalio 17 d., 1.23 val., Ganyklų g., Palangoje, vairavo automobilį „Volkswagen T-ROC“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,81 promilių neblaivumas. Minėti kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje požymius. G. K. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad vairuoja automobilį būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

D. K. teismui pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį G. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (1 t., b.l. 100-102). Teisiamojo posėdžio metu D. K. teismui nurodė, jog žino, ką reiškia laidavimo institutas, taip pat ji žino, dėl ko vyras traukimas baudžiamojon atsakomybėn. Ji apie įvykį sužinojo iš paties vyro, jis jai paskambino dar būdamas ligoninėje. Iš pradžių nepatikėjo tuo, kas nutiko, nes iki šio įvykio nieko panašaus nėra nutikę. Mano, jog gali daryti ir daro teigiamą įtaką vyrui, vyras reaguoja į jos pastabas ir patarimus. Būdama laiduotoja vis primins vyrui, kad negalima sėsti už vairo neblaiviam. Su vyru jie daug metų kartu, visada laisvą laiką leidžia drauge. Šiuo metu abu su vyru dirba iš namų, dėl to praleidžia kartu dar daugiau laiko kartu. Vyras problemų su alkoholio vartojimu neturi, namuose alkoholis vartojamas tik per šventes. Vyras turi problemų su širdimi, vartoja vaistus, iki įvykio seniai buvo vartojęs alkoholį. Vyrą apibūdina kaip ramų, gerą žmogų, jis dėl savo elgesio labai išgyvena. Prašo skirti laidavimą be užstato, nes turi finansinių įsipareigojimų, jeigu vyras neteks darbo, bus sunku gyventi iš jos vienos atlyginimo.

Nors valstybės kaltintojas teismo prašė skirti kaltinamajam bausmę, o laidavimo instituto netaikyti, vis dėlto teismas sprendžia, jog šioje byloje nustatyta visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų būtinųjų sąlygų, apibūdinančių tiek nusikalstamą veiką padariusį kaltinamąjį, tiek jo elgesį padarius inkriminuojamą nusikaltimą, visuma, taip pat yra asmens, verto teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti G. K. jo atsakomybei pagal laidavimą.

Byloje nustatyta, kad G. K. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą transporto eismo saugumui. Kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau anksčiau jo padaryti KET pažeidimai nebuvo šiurkštūs, paskirtos baudos sumokėtos (1 t., b. l. 63-68). Kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį, visiškai pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Nors vairuodamas transporto priemonę neblaivus, kaltinamasis apgadino UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – apšvietimo stulpą, tačiau šią žalą kaltinamasis atlygino ir įmonė pretenzijų kaltinamajam nebeturi (1 t., b.l. 103, 104, 130-131). Kaip matyti, G. K. gailisi dėl savo elgesio, ėmėsi priemonių jo sukeltiems padariniams šalinti. Kaltinamasis yra vedęs, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (1 t., b.l. 112-128). Visi šie duomenys leidžia teismui pagrįstai manyti, kad padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio ir G. K. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio normų.

Iš byloje esančių duomenų ir iš D. K. paaiškinimų teisme matyti, jog ji neteista, anksčiau bausta administracine tvarka už nešiurkščius KET pažeidimus, paskutinį kartą daugiau nei prieš 11 metų, baudos sumokėtos (1 t., b.l. 105-109), dirba (duomenys neskelbtini), darbovietės charakterizuojama išimtinai teigiamai (1 t., b. l. 129). Iš laiduotojos D. K., o ir paties kaltinamojo paaiškinimų matyti, jog jų ryšys yra ilgametis, glaudus ir artimas, šiuo metu laiduotoja su sutuoktiniu dar daugiau praleidžia laiko kartu dėl abiejų nuotolinio darbo. Įvertinęs tiek pateiktus D. K. charakterizuojančius duomenis, išklausęs jos paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad laiduotoja D. K. yra ne tik kaltinamojo sutuoktinė, bet ir asmuo, kuris turi autoritetą kaltinamajam, ir teismo vertinimu, ši laiduotoja gali daryti teigiamą įtaką G. K., kad jis laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų, taigi yra verta teismo pasitikėjimo.

Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį G. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jį perduodant laiduotojos D. K. atsakomybei, nustatant dvejų metų laidavimo terminą. Laidavimas nustatytinas be užstato, įvertinus tiek laiduotojos prašymą užstato netaikyti, atsižvelgiant į šeimos finansinius įsipareigojimus, tiek į tai, kad kaltinamojo šeimos finansiniai įsipareigojimai dar labiau išaugs dėl taikytino turto konfiskavimo.

Siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų, atsižvelgdamas į tai, kad G. K. nusikalto vairuodamas transporto priemonę, tai yra naudodamasis specialia jam suteikta teise, ir nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam paskirtos bausmės paskirtį įgyvendinti padės baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Kadangi G. K. nusikaltimą padarė naudodamasis specialia teise, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Nustatydamas šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, teismas atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei jos asmenybę. G. K. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,81 promilių neblaivumas, negana to, vairuodamas neblaivus apgadino svetimą turtą, skaudesnių pasekmių išvengta atsitiktinumo dėka. Kaip matyti, kaltinamasis anksčiau neteistas, savo kaltę viso proceso metu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikaltimą. Taigi, atsižvelgus į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamajam G. K. nustatytą neblaivumo laipsnį, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2025 m. spalio 21 d.

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis tyčia sėdo už vairo būdamas neblaivus, todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju yra tikslingas turto, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, konfiskavimas. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kaip jau minėta, G. K. nusikalto vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,81 promilių neblaivumas, todėl automobilis „Volkswagen T-ROC“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) turėtų būti konfiskuojamas kaip darant nusikalstamą veiką panaudota priemonė, kadangi be transporto priemonės panaudojimo išvis neįmanomas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas. Tačiau nustatyta, kad minėtas automobilis priklauso trečiajam asmeniui – AB (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 36), BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų pagrindų konfiskuoti minėtam juridiniam asmeniui priklausantį automobilį, šioje byloje nenustatyta. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Sprendžiant automobilio rinkos vertės ar jos dalies konfiskavimo klausimą, įvertintina, kad bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad automobilio „Volkswagen T-ROC“, pagaminto 2024 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM 21030 Eur (1 t., b. l. 37), taigi, šio automobilio vertė yra pakankamai didelė – ji viršija 14 (keturiolika) vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių (neto).

Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir, kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-77-648/2019, 2K-107-976/2021, Nr. 2K-91-303/2021). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskrecijos teisę spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018). Be to, teismų praktikoje pažymima, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą – esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-107-976/2021, 2K-201-303/2022).

Šiuo atveju, sprendžiant dėl automobilio vertės konfiskavimo, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis G. K. padarė vieną tyčinį nusikaltimą. Vairuodamas minėtą automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,81 promilių neblaivumas, kaltinamasis apgadino svetimą turtą (nulaužė gatvės apšvietimo stulpą su kelio ženklais). G. K. davo kaltę viso proceso metu pripažino ir nuoširdžiai dėl savo elgesio gailėjosi. Nusikalstamos veikos padarinius kaltinamasis pašalino, atlygindamas už apgadintą turtą padarytą žalą. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau už šiurkščius nusižengimus baustas nebuvo. Taip pat įvertintina kaltinamojo turtinė padėtis – jis dirba AB (duomenys neskelbtini) regiono agronomu, gaunamos pajamos, neatskaičius mokesčių, sudaro 2352 Eur (1 t., b.l. 127). Kaltinamojo sutuoktinė dirba valstybinėje įstaigoje vyriausiaja specialiste. Laiduotoja nurodė, kad transporto priemonių jų šeima neturi, šeima turi finansinių įsipareigojimų.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, kitas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog šiuo atveju visos automobilio vertės, t. y. 21030 Eur sumos, konfiskavimas iš kaltinamojo neatitiktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, kaltinamojo asmenybės, visuomenės ir asmens interesų pusiausvyros, proporcingumo bei teisingumo principų. Atsižvelgdamas į aptartų duomenų, apibūdinančių tiek padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir jos pavojingumą, tiek kaltinamojo asmenybę, teismas padarytą nusikalstamą veiką vertina labiau kaip atsitiktinę, o ne kaip būdingą kaltinamajam elgesį, todėl turi pagrindo teigti, kad visos automobilio „Volkswagen T-ROC“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertės konfiskavimas iš kaltinamojo nebūtų proporcingas ir teisingas, todėl šiuo konkrečiu atveju pagrįsta ir proporcinga laikytina iš kaltinamojo išieškotina nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio – vertės dalis – 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų).

Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad turto konfiskavimas (šiuo atveju – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas) kaip baudžiamojo poveikio priemonė negali būti prilyginama baudai kaip bausmei ir negali būti vykdoma BVK nustatyta tvarka. (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-408-315/2018, 1S-102-626/2020). BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodyta, kad įsiteisėjęs nuosprendis dėl baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo – pateikiamas vykdyti antstoliui arba ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai. Vadovaujantis BPK 357 straipsnio 6 dalimi, jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuotino turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalis nustato tik baudos sumokėjimo termino nustatymą (jos ilgesnį nustatymą).

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamojo gynėjo prašymas dėl konfiskuoto turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis per 5 metų laikotarpį, atmestinas. Kaltinamajam išaiškintina, kad jis, neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi galimybę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją (arba vykdymo procese į antstolį) dėl priteistos Valstybės naudai sumos mokėjimo grafiko nustatymo.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos (1 t., b. l. 70-75).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

G. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, ir perduoti jį laiduotojos D. K. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo laikotarpį, neskiriant užstato.

Baudžiamąją bylą G. K. nutraukti.

Išaiškinti G. K., kad jei jis laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai D. K., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl G. K. baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, G. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam 2 (dvejus) metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2025 m. spalio 21 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 5 dalimis, G. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – ir iš jo valstybės naudai išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Volkswagen T-ROC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų).

G. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.