Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Lina Šakarnienė išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Erikos Laukineitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini). Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), netekėjusi, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, patalpų valytoja, neteista,

kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamoji I. V. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, o būtent: žinodama apie pareigą, pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-81-1107/2022 privalėjo iki 2022-02-12 sumokėti susidariusį 1055 Eur išlaikymo įsiskolinimą bei mokėti lėšas, tai yra po 200 Eur kas mėnesį sūnaus L. Š., gim. (duomenys neskelbtini)., išlaikymui iki jo pilnametystės. Tokiu būdu I. V. vengė pareigos pagal teismo nutartį išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui, dėl ko iki 2023 m. sausio 1 d. susidarė 3295 Eurų įsiskolinimas.

Kaltinamoji I. V. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino kalta padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, jog neneigs, kad nemokėjo pinigų, nes paprasčiausiai jų neturėjo. Nėra teista, administracine tvarka bausta nėra, turi nuolatinę gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo metu gyvena viena, jos sūnui L. Š., gim. (duomenys neskelbtini)., prieš maždaug 2-3 metus teismo sprendimu buvo nustatyta gyvenamoji vieta kartu su tėvu R. Š., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), todėl jai buvo priteista išlaikyti sūnų iki pilnametystės, iš pradžių po 170 Eur, tačiau ji neturėjo galimybės sumokėti, kadangi darbovietėse ilgai neišdirbdavo. Taip susikaupė skola, vėliau vėl buvo teismas, kurio metu jai priteisė po 200 Eur mokėti sūnaus L. išlaikymui. Jos žiniomis skola yra apie 3300 Eur, kurią ji yra pasiryžusi atlyginti dalimis. Ji nuo 2023 m. vasario 7 d. įsidarbino valytoja įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, dar algos negavo, ją turėtų gauti iki kovo 10 dienos. Alga bus minimali. Šiuo metu reikalinga jai pasikeisti kortelę ir nuvykti pas antstolį, kad galutinai susitvarkyti dėl jos gaunamų pinigų atskaičiavimo tiek antstoliams, tiek sūnui. Taip pat pasižada sūnui L. Š. be antstolių atskaičiavimų pervedinėti lėšų kiekvieną mėnesį, kurias turės dirbdama. Per visą šitą laikotarpį, ji yra pervedusi galimai tik 50 Eur, nes daugiau neturėjo iš ko. Kadangi pradėjo dirbti, ir yra nusiteikusi dirbti tam kad galėtų atlyginti susikaupusią skolą, nurodo, kad šių metų kovo mėnesį bus teismas, kurio metu bus sprendžiama dėl bendravimo su sūnumi, bei sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su ja. Labai gailisi dėl šios situacijos, įvyko kaip vyko, tačiau stengsis ją ištaisyti. Su buvusiu sutuoktiniu R. nebendrauja, santykiai yra dalykiniai, dėl sūnaus. Jis „kalba“ pareiškimų kalba, kuriuos rašo advokatas. Paskutinį kartą sūnų L. matė prieš kelis mėnesius, buvo nuvykusi į Kauną, su juo praleido kelias valandas. Šiuo metu planuoja vėl vykti į Kauną arba šią savaitę arba kitą. Dėl susitikimo laiko reikia derinti su buvusiu sutuoktiniu. Suderinus gal ir pavyks susimatyti. Su sūnumi santykiai yra geri, susiskambina retai (b. l. 109-112).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. Š. parodė, kad sugyventinė pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, sėdėjo namuose, į darbą nėjo, taip pat vaikų akivaizdoje vartojo alkoholį. Kreipėsi ir į specialistus, tačiau tai nepadėjo. Jie turi vieną bendrą vaiką L. Š., gim. (duomenys neskelbtini)., šiuo metu jis gyvena su juo (duomenys neskelbtini). Butą jis nuomoja. Vaikas negyvena kartu su motina, nes yra teismo nutartis, kurioje nurodyta, jog vaikas turi gyventi su tėvu. Kaip yra minėjęs I. V. nedirbo, pinigų į šeimą nenešė. Ji yra atlikus du pavedimus, kurie paskutinį kartą buvo atlikti vaiko išlaikymui į jo sąskaitą 2021 m. viena įmoka buvo 55 Eur, o kita 60 Eur. Iki šios dienos ji nėra daugiau pinigų atsiuntusi. I. V. labai retai lanko sūnų. Per 2022 m. ji aplankė sūnų gal net tris kartus. Paskutiniu metu ji jam paskambina į savaitę du kartus, per dvi savaites kartą. Jis dabar negali pasakyti kiek ji yra skolinga dėl sūnaus išlaikymo, tačiau turi dokumentus, kiek žino suma turėtų siekti apie 3700 Eur (b. l. 65-69).

Iš 2022 m. gruodžio 21 d. R. Š. atstovo advokato D. V. pareiškimo matyti, kad juo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje, dėl I. V. vengimo išlaikyti nepilnametį sūnų L. Š. pagal 2022 m. sausio 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. e2-81-1107/2022,lėšas mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės ( b. l. 1-2).

Iš 2023 m. balandžio 24 d. gautos antstolio M. Mažrimo pažymos nustatyta, kad I. V. išlaikymo įsiskolinimas 2023 m. balandžio 1 d. yra 3935,83 Eur., mokant kas mėnesį po 243 Eur ((indeksuota suma) b. l. 61).

Iš 2023 m. kovo 21 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymos apie išmokėtas vaiko išlaikymo išmokas nustatyta, kad R. Š. 2022 m. liepos 18 d. pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – Fondo) valdybos Klaipėdos skyriui prašymą dėl vaikų išlaikymo išmokos skyrimo už L. Š.. Fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2022 m. liepos 19 d. priėmė sprendimą Nr. IVI_PR1E-3764 skirti ir mokėti šią išmoką nuo 2022 m. liepos 1 d. Išmokos mokėjimas nėra nutrauktas. Laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. kovo 21 d. L. Š. kas mėnesį mokėta po 82,80 Eur, iš viso buvo išmokėta 673,20 Eur ( b. l.51-53).

Iš 2023 m. kovo 25 d. užimtumo tarnyba prie Lietuvos respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento Klaipėdos jaunimo užimtumo skyriaus pranešimo nustatyta, kad I. V. gim. (duomenys neskelbtini), buvo registruota Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento Kauno jaunimo užimtumo skyriuje laikotarpyje nuo 2021-05-20 iki 2021-07-12. Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento Klaipėdos jaunimo užimtumo skyriuje buvo registruota sekančiais laikotarpiais: nuo 2021-09-22 iki 2021-10-20; nuo 2021-12-07 iki 2022-02-07; nuo 2022-04-08 iki 2022-08-01; nuo 2022-09-20 iki 2023-02-12; nuo 2023-03-15 iki šiol registracinė asmens kortelė yra aktyvi, jai teikiamos darbo rinkos paslaugos. Praneša, kad I. V. registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpiais kitos išmokos nebuvo mokėtos ( b. l. 57)

Motyvuojamoji dalis

BK 164 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Pagal teismų praktiką baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką pagal BK 164 straipsnį iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-68/2009, 2K-238/2011 ir kt.).

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti iki teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas, rūpinimasis vaiku kitais būdais, nei nurodyta teismo sprendime, baudžiamosios atsakomybės pagal BK 164 straipsnį nešalina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218/2012). Vengimas išlaikyti vaiką (BK164 straipsnyje) yra pavojinga nusikalstama veika ne tik dėl to, kad nevykdomi teismo paskirti įpareigojimai, tačiau pirmiausia dėl to, kad ją padarius kyla grėsmė normaliam, visaverčiam vaiko aprūpinimui. Priteisto išlaikymo mokėjimas teismo nustatyta tvarka yra būtinas nuolat, nes augančio vaiko poreikiai yra nuolatiniai ir nenutrūkstami. Priteisto išlaikymo nemokėjimas ilgesnį laikotarpį gali būti pateisinamas tik esant itin svarbioms priežastims, kaip nedarbas, liga, ilgalaikė nelaimė ir pan., tačiau kartu pažymėtina, kad išlaikymą vaikui teikiantis asmuo privalo dėti pastangas, kad tokią pareigą įvykdytų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134-511/2021).

Ištirtų įrodymų visetu, paties kaltinamosios I. V. prisipažinimu, jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, išsamiais liudytojo R. Š. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-81-1107/2022, ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad I. V. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką: ji, turėdama pareigą pagal 2022 m. sausio 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį privalėjo iki 2022 m. vasario 12 sumokėti susidariusį 1055 Eur išlaikymo įsiskolinimą bei mokėti lėšas nepilnamečiui sūnui L. Š., gim. (duomenys neskelbtini)., išlaikymui iki jo pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur, būdama darbinga ir turėdama galimybę vykdyti šią pareigą, be objektyvių, pateisinamų priežasčių visiškai nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui ir kitos būtinos materialinės paramos vaikui neteikė.

Kaltinamosios kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir ištirtų įrodymų visetu, jos veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 164 straipsnio, požymius.

Kaltinamosios I. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji I. V. padarė vieną tyčinį trunkamojo pobūdžio nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamoji anksčiau neteista ir nebaustas administracine tvarka, yra darbingo amžiaus, šiuo metu dirba. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai I. V. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje nurodytą ir prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis), įpareigojant ją bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajai skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajai I. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina pradėjus vykdyti bausmę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

I. V. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir paskirti jai 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją šiuo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. V. paskirti galutinę 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją šiuo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kaltinamajai I. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Išaiškinti kaltinamajai, kad nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.