Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Saulius Zajarskas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Š. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis J. P., Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis 2020 m. kovo 25 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui (CPK 510 straipsnio 2 dalis). Nurodo, kad išieškojimo vykdymo senaties terminas taikomas tik priverstine tvarka išieškant administracines nuobaudas bei baudas, skirtas baudžiamojoje byloje, o vykdant išieškojimą pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo sprendimus dėl gydymo išlaidų išieškojimo, įstatymai nenumato išieškojimo vykdymo senaties terminų. Antstolis taip pat pažymėjo, jog nesutiktina su skolininko teiginiais, kad jam nebuvo žinoma apie vykdomuosius raštus ir vykdymo procesą. Pažymėjo, kad vykdomųjų raštų kopijų antstolis neprivalo pateikti skolininkui, jis pats turi žinoti apie jo atžvilgiu priimtus teismo sprendimus, kurių nevykdant gali būti pradėtas vykdymo procesas. Tuo tarpu antstolis vykdymo proceso metu priimtus procesinius dokumentus siuntė skolininkui vykdomuosiuose raštuose nurodytu skolininko gyvenamosios vietos adresu (domenys neskelbtini) Klaipėda, o jų neįteikus buvo paskelbti specialiame internetiniame puslapyje, dėl to laikytina, kad buvo tinkamai įteikti skolininkui CPK 644 straipsnyje nustatyta tvarka.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmestinas.

Iš vykdomųjų bylų duomenų matyti, kad antstolis J. P. vykdomojoje byloje Nr. 0172/17/01528 vykdo 2017 m. rugsėjo 28 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-197-482/2017 dėl 649,99 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. Š. išieškotojos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai. Antstolio žinioje taip pat yra vykdomoji byla Nr. 0172/18/00998, pradėta pagal 2018 m. birželio 19 d. Kauno apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-53-810/2018 dėl 1999,66 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. Š. išieškotojos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0172/18/00998 nustatyta, kad Kauno apygardos teismo išduotas vykdomasis raštas buvo priimtas vykdyti 2018 m. liepos 30 d. kartu parengtas raginimas įvykdyti sprendimą ir šių dokumentų kopijos išsiųstos skolininko gyvenamosios vietos adresu (domenys neskelbtini), registruotu paštu (vykd. b. Nr. 0172/18/00998, l. 9-13). Minėti dokumentai grįžo su atžyma, kad adresatas registruoto laiško neatsiėmė (vykd. b. Nr. 0172/18/00998, l. 18). Matyti, kad antstolis atliko užklausas apie skolininko šeimyninę padėtį, apie skolininko registruotą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą (Nr. 0172/18/00998, l. 21-36). 2018 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymu antstolis įpareigojo skolininką pateikti duomenis apie turto buvimo vietą ir išsiuntė gyvenamosios vietos adresu ((domenys neskelbtini) bei kitu žinomu adresu (domenys neskelbtini) (vykd. Nr. 0172/18/00998, l. 37-39).

Iš vykdomosios bylos Nr. 0172/17/01528 nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 21 d. antstolis priėmė vykdyti Marijampolės rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-197-482/2017 ir išsiuntė registruotu paštu skolininko žinomu gyvenamosios vietos adresu raginimą įvykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą (vykd. b. 0172/17/01528, l. 7-12). Minėti dokumentai grįžo su atžyma, kad adresatas registruoto laiško neatsiėmė (vykd. b. Nr. 0172/17/01528, l. 16). Tęsdamas išieškojimo veiksmus antstolis atliko užklausas apie skolininko šeimyninę padėtį, gyvenamąją vietą, apie skolininko registruotą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, gaunamas išmokas (vykd. b. Nr. 0172/17/01528, l. 18-35). 2017 m. gruodžio 12 d. patvarkymu antstolis įpareigojo skolininką pateikti duomenis apie turto buvimo vietą ir išsiųstas gyvenamosios vietos adresu ((domenys neskelbtini), Klaipėda bei kitu žinomu adresu (domenys neskelbtini) (vykd. b. l. 37-38). Antstolis periodiškai atliko įvairių registrų užklausas (vykd. b. 44-56), Nustačius, jog skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose Kybartų sektoriuje (vykd. b. l. 56), antstolis 2020 m. vasario 20 d. surašė skundžiamą patvarkymą Nr. S20-2976 dėl išieškojimo vykdymo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (vykd. b. l. 57), kuris išsiųstas pataisos namams ir skolininkui įteiktas (vykd. b. l. 59A).

Dėl senaties taikymo

Pareiškėjas nurodo, kad taikytinas vykdomojo dokumento perdavimo vykdymui senaties terminas. Tačiau šį reikalavimą motyvuoja tuo, kad antstolis jau nuo 2017 metų neatlieka jokių vykdymo veiksmų. Matyti, kad iš esmės skolininkas painioja senaties termino nustatyto vykdomojo dokumento perdavimo vykdymui ir išieškojimo vykdymo senaties terminus. Taigi, skolininkas prašo taikyti senatį ir nutraukti vykdomąsias bylas. Skolininkas, nurodytomis aplinkybėmis, jog antstolis jau daugiau nei dvejus metus neatliko jokių skolos išieškojimo veiksmų, siekia įrodyti, kad vadovaujantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktu yra pasibaigęs įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas.

CPK 586 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra šiame skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Taigi vykdymo veiksmų apimtį ir ribas nustato antstoliui pateiktas vykdomasis dokumentas. Atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis neturi viršyti jam suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis) ir vadovautis jam pateiktu vykdomuoju dokumentu. Teismo sprendimas yra vykdomasis dokumentas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl jo pagrindu išduotas vykdomasis raštas (CPK 587 straipsnio 1 punktas), turi būti vykdomas pažodžiui, išskyrus išimtis. Taigi vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimo pagrindu yra vykdytinas ir vykdomasis dokumentas, pateikiamas vykdyti antstoliui CPK nustatyta tvarka.

Vienas iš CPK 629 straipsnio 1 dalyje numatytų vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų yra išieškojimo senaties termino pasibaigimas. CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, jog vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas, tai yra nustatyta, jog išieškojimo senaties terminas turi būti nustatytas įstatymu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vykdomosiose bylose išieškojimas vykdomas pagal teismų išduotus vykdomuosius raštus. Pareiškėjas savo reikalavimą dėl vykdomųjų bylų nutraukimo argumentuoja tuo, kad suėjo išieškojimo senatis be to antstolis jau daugiau nei dvejus metus neatlieka jokių išieškojimo veiksmų. Nesutiktina su pareiškėjo argumentais, kad šiuo atveju turėtų būti taikomas išieškojimo vykdymo senaties terminas, kadangi jis taikomas pagal Administracinių teisės pažeidimų arba Baudžiamojo kodekso straipsnių nuostatas. Nagrinėjamu atveju vykdymo procesas yra pradėtas pagal teismų išduotus vykdomuosius raštus, kurie vykdomi CPK nustatyta tvarka, o skola yra kilusi iš civilinių teisinių santykių – nesumokėtų gydymo išlaidų, todėl baudžiamojo kodekso ar Administracinių nusižengimo kodekso nuostatos negali būti taikomos. Tai, kad pareiškėjas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, niekaip nekeičia vykdomojo dokumento pobūdžio, juo labiau, tai nėra pagrindas taikyti kitų teisenų nuostatas. Taip pat nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad antstolis daugiau nei dvejus metus neatliko jokių išieškojimo veiksmų. Vykdomųjų bylų duomenys patvirtina, kad nuo vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti antstoliui jis atliko įvairius išieškojimo veiksmus – teikė užklausas apie skolininko turtą, buvimo vietą ir vykdymo proceso laikotarpiu, skirtingai nei teigia skolininkas, nebuvo dvejų metų laikotarpio per kurį antstolis neatliko jokių veiksmų.

Įstatyme nėra numatyti jokie terminai, per kuriuos antstolis privalo išieškoti iš skolininko skolą, ir nėra numatyta jokia skolų išieškojimo vykdymo procese vykdymo senatis, išskyrus CPK 634 straipsnio 2 dalį, įpareigojančią antstolį savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Taip pat CPK nenumato pagrindo teismo sprendimo vykdymą nutraukti, jeigu per tam tikrą laiko tarpą teismo sprendimas nebuvo įvykdytas. CPK nustatyti tik terminai, per kuriuos vykdomieji dokumentai pateikiami vykdyti. Šiuo atveju vykdomieji dokumentai pateikti vykdyti laiku, todėl skolininko skundo argumentas, kad išieškojimas iš jo atžvilgiu vykdomose bylose turi būti nutrauktas, nes yra pasibaigę išieškojimo senaties terminai, nėra teisiškai pagrįstas, o antstolis pagrįstai vadovaujasi CPK normomis.

Kaip minėta pareiškėjas nurodo, kad turi būti taikoma vykdomojo dokumento perdavimo vykdymui senatis. Pažymėtina, kad pagal CPK 606 straipsnio 2 dalį vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Vykdomųjų raštų pagal skubiai vykdytinus teismo sprendimus pateikimo vykdyti terminas skaičiuojamas nuo pirmos dienos po sprendimo priėmimo. Taigi šiuo atveju, matyti, jog vykdomosiose bylose Nr. 0172/17/01528 ir Nr. 0172/18/00998 vykdomieji dokumentai vykdymui buvo pateikti nepraleidus įstatymu nustatyto penkerių metų pateikimo vykdymui termino.

Kadangi civilinio proceso kodekse nėra nustatyta, per kiek laiko turi būti įvykdytas teismo sprendimas ar jo pagrindu išduotas vykdomasis raštas (įrašas), t. y. nėra nustatyta vykdymo proceso dėl priverstinio skolos išieškojimo senatis, atsižvelgiant į tai kas nurodyta, pagrindo nutraukti vykdomąją bylą, pasibaigus išieškojimo senaties terminui (CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas), nėra.

Dėl vykdomųjų dokumentų vykdytinumo antstolio J. P. veiklos vietoje

Pareiškėjas teigia, kad antstolis pažeidė CPK 651 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus, nes nepatikrino, ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis), tačiau su tuo sutikti nėra pagrindo. CPK 590 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tuo atveju, jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal fizinio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbovietės vietą. Vykdomasis dokumentas pateikiamas vykdyti antstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra vykdymo vieta; vykdymo vieta nustatoma pagal vykdomajame dokumente nurodytus duomenis apie skolininką arba pagal išieškotojo pateiktus duomenis (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr.1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos su vėlesniais pakeitimais (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) 3 punktas). CPK 586 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. CPK 651 straipsnis ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas numato, jog antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių, nurodytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje, vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Taigi, antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti ir atlikdamas vykdymo veiksmus, turi užtikrinti vykdymo teisėtumą. Pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju pateiktame vykdyti 2017 m. rugsėjo 28 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo išduotame vykdomajame rašte Nr. 1-197-482/2017 nurodyta, kad skolininkas neturi pastovios gyvenamosios vietos. Iš Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 19 d. vykdomojo rašto, matyti, kad skolininko V. Š. gyvenamoji vieta nurodyta (domenys neskelbtini) Klaipėda, minėtą skolininko gyvenamosios vietos adresą nurodė ir pateikdamas prašymą išieškotojas, taigi antstolis pagrįstai, remdamasis vykdomajame dokumente nurodytu skolininko adresu, priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą ir pradėjo vykdymo veiksmus.

Pareiškėjas nurodė, kad vykdymas pradėtas Klaipėdoje nepagrįstai, kadangi jo faktinė ir gyvenamoji vieta yra laisvės atėmimo bausmės atlikimo vieta (domenys neskelbtini). Antstolis nurodė, kad vadovavosi vykdomajame dokumente nurodytu skolininko gyvenamosios vietos adresu. Be to, CPK 644 straipsnio 2 punkte įtvirtinta skolininko pareiga antstoliui nedelsiant pranešti apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą. Jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir naujoji skolininko gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta. Byloje nėra duomenų, kad skolininkas V. Š. buvo informavęs antstolį apie jo 2018 m. birželio 19 d. vykdomajame rašte nurodytos gyvenamosios vietos pasikeitimą. Pažymėtina, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad V. Š. gyvenamoji vieta deklaruota Klaipėdos miesto savivaldybėje, taigi nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skolininko faktinė gyvenamoji vieta yra Klaipėdoje, o antstolis pagrįstai priėmė vykdyti pateiktą vykdomąjį dokumentą, vadovaudamasis vykdomajame rašte nurodomu skolininko adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, kuris nebūtinai privalo sutapti su skolininko deklaruotu gyvenamosios vietos adresu.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) nuostatas fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta pripažįstama ta vieta, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena (CK 2.12 straipsnio 1 dalis, 2.16 straipsnis). Ta aplinkybė, jog asmuo deklaravo vieną gyvenamąją vietą, nebūtinai reiškia, kad jis ten gyvena, nes sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta, o ne formalų jos deklaravimą. Gyvenamosios vietos deklaravimas viešajame registre yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų (CK 2.17 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu nustatant asmens gyvenamąją vietą, be gyvenamosios vietos deklaravimo, svarbūs ir kiti kriterijai: faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, paties asmens vieši pareiškimai apie savo gyvenamąją vietą. Teismas pažymi, kad tol, kol vykdomajame rašte nurodyti duomenys nėra ištaisyti CPK 648 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka, jie laikomi teisingais, o kartu ir privalomais tiek suinteresuotiems asmenims, tiek vykdomąjį raštą vykdančiam antstoliui. Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju išieškotojas pateikė vykdomąjį dokumentą vykdyti antstoliui pagal skolininko gyvenamosios vietos adresą, o antstolis, priimdamas patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pradėdamas vykdymo veiksmus, nepažeidė paminėtų įstatymo nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad vykdymo procesas pradėtas teisėtai, grąžinti išieškotojui ar teismui vykdomojo rašto skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl dokumentų įteikimo ir pranešimo apie vykdymo procesą

Pareiškėjas teigia, kad vykdymo proceso metu iš antstolio negavo jokių procesinių dokumentų, raginimo įvykdyti vykdomąjį raštą bei vykdomųjų dokumentų kopijų.

Antstolis gavęs vykdomąjį dokumentą vykdyti, išsiuntė raginimą vykdomajame rašte nurodytu gyvenamosios vietos adresu (domenys neskelbtini), Klaipėda bei kitu žinomu adresu (domenys neskelbtini). Kadangi laiškai grįžo neįteikti, antstolis vadovaudamasis CPK 660 straipsnyje, SVI 4 punktu numatytu reglamentavimu, raginimą paskelbė viešo paskelbimo būdu. CPK 660 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai nežinoma skolininko buvimo vieta, skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimą įvykdyti sprendimą negalima, raginimas įvykdyti sprendimą skelbiamas specialiame interneto tinklalapyje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Iš vykdomosiose bylose esančių duomenų matyti, kad V. Š. siųsti registruoti laiškai jo gyvenamosios vietos adresu (domenys neskelbtini) Klaipėdoje grįžo į antstolio kontorą neįteikti su žyma – neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą. Antstolis raginimą įvykdyti teismo sprendimą siuntė vieninteliu, jam žinomu, pareiškėjo adresu. Taigi, antstolis pagrįstai vadovavosi CPK 660 straipsnio nuostata ir apie raginimą pareiškėjui paskelbė viešo paskelbimo būdu specialiame interneto puslapyje. Pažymėtina, kad raginimo įvykdyti sprendimą įteikimas CPK 660 straipsnyje nustatyta tvarka neprieštarauja galiojančioms teisės normoms.

Tuo tarpu skolininko argumentai, jog jam nebuvo pateiktos vykdomųjų dokumentų kopijos yra nepagrįsti. Sutiktina su antstolio patvarkyme nurodytu argumentu, kad vykdomasis dokumentas nėra siunčiamų procesinių dokumentų sudedamoji dalis.

Dėl vykdymo išlaidų

Priverstinis teismo sprendimo vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs sprendimo gera valia, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas. Už sprendimo vykdymą antstolis turi teisę gauti atlyginimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad toks atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu, susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi, antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).

Vadovaujantis CPK 609 straipsniu vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; 2) vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija.

Sprendžiant klausimą dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už vykdomojo dokumento įvykdymą, lemiamą reikšmę turi tai, kada skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą: ar per raginime nustatytą terminą, ar jam pasibaigus. Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punktas numato, jog, skolininkui įvykdžius sprendimą arba šalims sudarius taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, taigi, ir atlygis antstoliui. CPK 611 straipsnis numato, jog antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas, o skolininkas, laiku neatsiskaitydamas su išieškotoju, sukuria neigiamas teisines pasekmes ir įgyja pareigą atlyginti vykdomųjų dokumentų vykdymo išlaidas, atlyginti antstolio patirtas būtinąsias bei papildomas vykdymo išlaidas, taip pat atlyginti antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, nes vykdomasis dokumentas pradėtas vykdyti priverstinai, skolininkui nepasinaudojus teise skolą sumokėti gera valia iki vykdomojo dokumento priverstiniam vykdymui išdavimo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas su išieškotoju gera valia neatsiskaitė, dėl ko buvo išduotas vykdomasis dokumentas, su kuriuo išieškotojas kreipėsi į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo. Antstoliui pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus ir skolininkui skolos nesumokėjus per raginime nustatytą terminą, susidarė priverstinio vykdymo išlaidos, kurias privalo atlyginti pareiškėjas.

Teismo nuomone, visos patirtos vykdymo išlaidos (būtinosios bei papildomos) yra smulkiai detalizuotos vykdymo išlaidų paskaičiavime, pagrįstos vykdomosiose bylose esančia rašytine medžiaga, jos neviršija Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytų vykdymo išlaidų dydžių, todėl laikytinos pagrįstomis. Teismas pažymi, kad antstolis aktyviai atliko vykdymo veiksmus visą vykdymo laikotarpį, todėl toks atlygis yra proporcingas ir teisingas. Tuo tarpu pareiškėjui, gera valia nevykdančiam finansinių įsipareigojimų, atsirado pareiga apmokėti būtinąsias bei papildomas vykdymo išlaidas antstoliui, o priverstinis vykdymo procesas buvo pagrįstas ir teisėtas.

Pareiškėjas prašo panaikinti 2020 m. vasario 20 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis 2020 m. vasario 20 d. surašė patvarkymą Nr. S20-2976 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

Kadangi pareiškėjo skundo dalis dėl vykdomųjų bylų nutraukimo netenkintina, be to, nustatyta, kad vykdomosiose bylose skola ir pagrįstai patirtos vykdymo išlaidos neišieškotos, antstolis, tęsdamas vykdomuosius veiksmus, pagrįstai areštavo pareiškėjui priklausančias lėšas, todėl prašymas panaikinti 2020 m. vasario 20 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų taip pat netenkintinas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad antstolio atlikti vykdymo veiksmai, priimti procesiniai dokumentai ir apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra pagrįstos ir teisėtos, pagrindo nutraukti vykdomųjų bylų jis neturėjo, todėl nepažeisdamas jokių teisės aktų normų, vykdė išieškojimą. Pareiškėjo skundas atmestinas (CPK 510 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo V. Š. skundą dėl antstolio J. P. veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0172/17/01528 ir Nr. 0172/18/00998 grąžinti antstoliui J. P..

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.