Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2SA-100-619/2012

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-09-17
Bylos Nr.: 2SA-100-619/2012
Teisminio proceso Nr.: 2-51-3-01153-2009-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Andrutė Kalinauskienė
Ieškovas: I. G., S. B., L. B., R. K., D. S.
Atsakovas: Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie AM, Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, V. L.
Trečiasis asmuo: M. P., S. P., K. T., Trakų

Kategorijos

124.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2SA-100-619/2012Teisminio proceso Nr. 2-51-3-01153-2009-2Procesinio sprendimo kategorija: 124.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. rugsėjo 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) I. G. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-1093-200/2011 pagal ieškovų I. G., S. B., L. B., R. K., D. S. ieškinį atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie AM, Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, V. L., tretieji asmenys M. P., S. P., K. T., Trakų r. notarė D. M. U., Trakų r. notarė D. B., Vilniaus m. 33 - ojo notarų biuro notarė Teresa J. N.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

I. I. kreipėsi į Varėnos rajono apylinkės teismą su pareiškimu, kuriuo teismo prašė atnaujinti procesą Varėnos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-25-547/2010; panaikinti 2010-05-19 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, o atsakovo V. L. priešieškinį atmesti; sustabdyti 2010-05-19 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimo vykdymą iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo, priteisti iš atsakovų solidariai ieškovų naudai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Varėnos rajono apylinkės teismas 2010-05-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-25-547/2010 dalyje civilinę bylą nutraukė, dalyje ieškovų ieškinį atmetė, o atsakovo (ieškovo pagal priešieškinį) V. L. priešieškinį patenkino visiškai. 2011-05-10 Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-54-516/2011 nutartimi paliko galioti sprendimą. 2011-07-11 Nacionalinė žemės tarnyba Varėnos žemėtvarkos skyrius (atsakovas) jai pateikė raštą Nr. 3SS-(14.3.45-83) bei 2011-07-01 aktą, 2011-07-27 LR AM Valstybinė miškų tarnyba pateikė pažymą Nr. 26929, o 2011-09-07 LR ŽŪM pateikė savo atsakymą Nr. 3IN-G-848/1/2-1235. Ieškovės nuomone, šių dokumentų visuma sudaro pagrindą atnaujinti Varėnos rajono apylinkės teisme išnagrinėtą civilinę bylą Nr. 2-25-547/2010 vadovaujantis LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. norma. Ieškovės teigimu, šiuose įrodymuose esanti informacija turi esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Minėtuose dokumentuose nurodoma, kad I. G. ir K. T. priklausantys pastatai ir kiti statiniai nepatenka į B. B. bendros nuosavybės teise su kitais asmenimis grąžintą miškų ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Šie statiniai patenka į minėtame sklype įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą, nuosavybės teisių atkūrimo plane pažymėtą posūkio taškais 11-14. Nagrinėjant bylą teisme atsakovai Nacionalinė žemės tarnyba ir V. L. visuomet teigė ir teikė įrodymus, jog žemės sklypas, pažymėtas ribų posūkio taškais 11-14 vietovėje paženklintas riboženkliais yra V. L. namų valdos žemės sklypas, kuris buvo skirtas A. B. LR Varėnos rajono Jakėnų apylinkės tarybos 1992-02-18 sprendimu, kaip žemės sklypas Nr. 9 ir kurį V. L. tariamai įsigijo 1999-07-07 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi P38-/99-0262. Tačiau minėtuose dokumentuose dabar nurodoma priešingai, t.y. A. B. tariamai įsigytas namų valdos žemės sklypas (įsigytas pagal pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)) ir statiniai patenka į B. B. bendros nuosavybės teise su kitais asmenimis grąžintą miškų ūkio paskirties žemės sklypą. Prašymus atkurti nuosavybės teises į minėtą miškų ūkio paskirties žemės sklypą B. B. pateikė 1991-10-10, o 1992-01-30 pateikė ir Z. B., t.y. kuomet A. B. neturėjo jokių statinių šiame žemės sklype. LR Varėnos rajono Jakėnų apylinkės taryba sprendimą priėmė tik 1992-02-18. 2009-07-21 Valstybinės įmonės Valkininkų miškų urėdija raštu Nr. V6-(2.11)614 nurodė, jog dar 1987 m. miškotvarkos kv. 186 skl. 9 pl., 0,2 ha inventorizuotas kaip privati sodyba, t.y. pareiškėjos sodyba (o ne A. B.), kuri 1989-12-13 Varėnos rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 191 buvo grąžinta teisėtiems savininkams, t.y. B. B. ir K. T.. Daro išvadą, kad LR Varėnos rajono Jakėnų apylinkės tarybos 1992-02-18 sprendimas išskirti A. B. Žemės sklypą gyvenamojo namo statybai miškų ūkio paskirties žemėje, į kurį jau pretendavo kiti asmenys, prieštaravo imperatyvioms įstatymų normoms ir yra negaliojantis. Tai reiškia, kad miškų ūkio paskirties žemės sklypas, į kurį nuosavybės teises siekė atkurti B. B. ir Z. B., buvo išskirtas gyvenamojo namo statybai B. A., kas patvirtina, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., nebuvo reikalingas valstybės reikmėms, nebuvo numatytas išpirkti, nes buvo panaudotas individualiai statybai, todėl jo likimas negalėjo būti išspręstas neišnagrinėjus pretendentų į šį žemės sklypą prašymų pagrįstumo. Šiuo atveju, kai į tą patį žemės sklypą pretenduoja keli asmenys ir žemės sklypas nėra valstybės išperkamas, pirmenybės teisę atkurti nuosavybės teisę turi buvęs sklypo savininkas ar asmuo, po savininko mirties įgijęs teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, t.y. ieškovai. Taigi A. B. bei atsakovas B. L. savavališkas statybas bei statybas pagal statybą leidžiančius dokumentus, vykdė miškų ūkio paskirties žemėje, o valstybės institucijos (atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija) atitinkamai išdavė tokią statybą leidžiančius dokumentus. Todėl ir vėlesni individualūs teisės aktai, t.y. leidimas įteisinti A. B. savavališką statybą bei tariamai A. B. išduoti statybą leidžiantys dokumentai (ūkinių pastatų statybai) ir vėlesni statinių įteisinimo dokumentai bei atsakovo V. L. paveldėjimo dokumentai yra prieštaraujantys imperatyvioms teisės normoms, todėl negaliojantys.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Varėnos rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi pareiškėjos I. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė, atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-25-547/2010, panaikino 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį dėl 2010 m. gegužės 19 d. Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-25-547/2010 vykdymo sustabdymo bei grąžino pareiškėjai 2011-11-21 prašymą dėl duomenų nekilnojamojo turto registre pateikimo su priedais (t. 1 , b. l. 131 – 145). Teismas nurodė, kad ieškovė, siekdama pagrįsti prašyme nurodytą proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimą, nurodo ir pateikia šiuos dokumentus: 1) Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Varėnos žemėtvarkos skyriaus 2011-07-17 raštą Nr. 3SS-(14.3.45)-83; 2) 2011-07-01 NŽT pavedimo nagrinėjimo vietovėje aktą; 3) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2011-07-27 pažymą Nr. 26929; 4) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2011-09-07 raštą Nr. 3IN-G-848/1/2-1235. Teismas konstatavo, kad nei vienu ieškovės pateiktu dokumentu, kurių pagrindu ji siekia atnaujinti procesą, nepaneigta išnagrinėtoje byloje teismo nustatyta aplinkybė, kad A. B. namų valda, kurią paveldėjo atsakovas V. L., persidengia su žemės sklypu savininkų, kuriems buvo atkurta nuosavybės teisė į A. T. žemę, 0,50ha plote, todėl pateikti dokumentai niekaip neįtakoja byloje priimto sprendimo. Aplinkybės dėl 0,50 ha valstybinės žemės sklypo, es. (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini) rajone, pardavimo A. B. išnagrinėtos Varėnos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-10-04/2004, kurioje teismas 2004-04-08 sprendimu konstatavo, kad sklypas A. B. suteiktas ir parduotas teisėtai. Pateiktame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2011-09-07 rašte Nr. 3IN-G-848/1/2-1235 nurodoma, jog I. G. ir K. T. priklausantys pastatai ir kiti statiniai nepatenka į B. B. bendros nuosavybės teise su kitais asmenimis gražintą miškų ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Šie statiniai patenka į minėtame sklype įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą, šio žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimo plane pažymėtą ribų posūkio taškais 11-14, vietovėje paženklintą riboženkliais. Teismas pažymėjo, jog aplinkybė dėl laisvos valstybinės žemės yra nepagrįsta, neparemta faktiniais duomenimis ir prieštaraujantis šaltiniui, kuriuo ši institucija, kaip pati nurodo, rėmėsi rašydama šį raštą. Kaip matyti iš minėto rašto turinio, Žemės ūkio ministerija, atsakydama ieškovei, savarankiško tyrimo neatliko, savo atsakyme rėmėsi Nacionalinės žemės tarnybos dokumentais, kuriuos savo rašte pacitavo nepilnai ir netiksliai. Tiek Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Varėnos žemėtvarkos skyriaus 2011-07-17 rašte Nr. 3SS-(14.3.45)-83, tiek 2011-07-01 NŽT pavedimo nagrinėjimo vietovėje akte (būtent šiais dokumentais Žemės ūkio ministerija rėmėsi) yra konstatuojama, kad I. G. ir K. T. priklausantys pastatai bei kiti statiniai nepatenka į B. B. bendros nuosavybės teise su kitais asmenimis grąžintą miškų ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėti pastatai ir inžinerinis statinys (šulinys) patenka į A. B. namų valdą, kuri yra išskirta (11-14 riboženkliais) iš B. B. bendros nuosavybės teise su kitais asmenimis grąžintos miškų ūkio paskirties žemės sklypo (Nr. (duomenys neskelbtini)). Kita vertus, šios aplinkybės neįtakoja priimto teismo sprendimo, nes I. G. ir K. T. priklausančios namų valdos formavimo klausimas nebuvo išnagrinėtos bylos dalyku. Byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, buvo nagrinėjami iš esmės tik tie ieškinio reikalavimai, kurie buvo susiję su statybą leidžiančių dokumentų panaikinimu. Namų valdos žemės sklypo pardavimo A. B. ir kiti su tuo susiję klausimai buvo nagrinėjami kitoje civilinėje byloje Nr. 2-10-04/2004. Be to, ieškovės nurodomas faktas negali būti pripažintas naujai paaiškėjusia aplinkybe LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, kadangi Varėnos rajono apylinkės teismo įsiteisėjusiame 2010-05-19 sprendime yra nurodoma, kad 1999-01-15 grąžinamos natūra žemės valdos sklypų plane (t.1, b.1. 35) yra atžymėta 11-14 A. B. namų valda ir plane pasirašyta K. T., E. T., J. K., S. P., M. P. ir už B. B. dukros I. G.. Tai reiškia, kad ieškovės pateikiamuose dokumentuose nurodomi faktai buvo žinomi bylą nagrinėjant tiek pirmosios instancijos teismo, tiek ir apeliacine tvarka. Ieškovės kartu su prašymu pateiktoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2011 m. liepos 27 d. pažymoje Nr. 26929 ,,Apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis" pavaizduotas ieškovei ir kitiems bendrasavininkams grąžintas miškų ūkio paskirties žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) su jame įsiterpusiu kitu žemės sklypu. Ieškovė šį miškų žemėlapio fragmentą pateikia kaip vieną iš įrodymų dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių prašomoje atnaujinti civilinėje byloje. Minėtoje pažymoje (miškų žemėlapio fragmente) pateikiama informacija jau egzistavo nagrinėjant prašomą atnaujinti civilinę bylą, Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-25-547/2010 buvo priimtas šių duomenų kontekste ir ji buvo žinoma ieškovei, kadangi analogiški duomenys buvo nurodyti A. T. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančiame 1999 m. sausio 15 d. grąžinamos natūra žemės valdos sklypo Nr. 14 plane, kurį suderino parašu ir ieškovė. Šiame plane yra atžymėta 11-14 A. B. namų valda, kurios konfigūracija atitinka A. B. suteikto 0,21 ha žemės sklypo konfigūraciją. Vėliau Varėnos rajono valdybos 1992 m. rugpjūčio 6 d. potvarkiu Nr. 495-v A. B. buvo nuspręsta parduoti 0,50 ha namų valdos žemės sklypą, skirtą individualių gyvenamųjų namų statybai Varėnos rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime. Tiek pirminiam 0,21 ha žemės sklypui, tiek ir parduotam 0,50 ha žemės sklypui buvo parengti du atskiri žemės sklypų planai (jų teisėtumas yra patvirtintas Varėnos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-10-04/2004), tačiau rengiant A. T. pretendentams grąžinamo miškų ūkio paskirties žemės sklypo planą A. B. namų valda, esanti šiame sklype, buvo pažymėta remiantis parengtu 0,21 ha žemės sklypo planu, kai tuo tarpu A. B. buvo skirta parduoti 0,50 ha žemės plotas. Rengiant A. T. pretendentams grąžinamo miškų ūkio paskirties žemės sklypo planą ir žymint šiame sklype įsiterpusį A. B. namų valdos žemės sklypą turėjo būti atsižvelgiama į faktiškai namų valdos užimamą plotą bei į tai, kad A. B. buvo nuspręsta parduoti padidintą iki 0,50 ha sklypą. Vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, turi būti ištaisytos klaidos dėl namų valdos, kurią paveldėjo V. L., suformavimo. Registro įrašas apie A. B. 0,50 ha namų valdos žemės sklypą yra padarytas 1999 m. liepos 16 d. (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), o A. T. pretendentams grąžintas miškų ūkio paskirties 39,77 ha žemės sklypas įregistruotas 1999 m. liepos 1 d. (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Nuo to laiko nė vieno iš minimų sklypų ribos nebuvo keistos, todėl ieškovės pateikta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2011 m. liepos 27 d. pažyma Nr. 26929 nesuteikia jokios naujos informacijos, kuri galėtų būti pagrindas atnaujinti civilinę bylą Nr. 2-25-547/2010 LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu. Įvertinęs ieškovės nurodytuose dokumentuose pateiktą informaciją, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ši informacija neatitinka visų nurodytų kriterijų, leidžiančių atnaujinti procesą LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu apeliantė (ieškovė) I. G. teismo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad prašydama atnaujinti procesą ji pateikė naujus įrodymus: 1) 2011-07-11 Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos žemėtvarkos skyriaus raštą Nr. 3SS-(14.3.45)83; 2) 2011-07-01 aktą, dokumentas gautas iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Apeliantės teigimu, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tokios aplinkybės: rašte bei pridedamuose dokumentuose yra duomenų apie tai, kad man, I. G. nuosavybės teisė ir K. T. priklausantys pastatai bei kiti statiniai nepatenka į B. B. bendros nuosavybės teise su kitais asmenimis grąžintą miškų ūkio paskirties žemės sklypą (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)); A. B. įsigytas 0,50 ha ploto namų valdos žemės sklypas (pagal pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į B. B. bendros nuosavybės teise su kitais asmenimis grąžintą miškų ūkio paskirties žemės sklypą. Daro išvadą, kad A. B. įsigytas 0,50 ha ploto namų valdos žemės sklypas nėra įsigytas iki šiol nors ir yra sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis Nr. P38/99-0262, bet nėra jos dalyko - žemės sandorio privalomos dalies žemės sklypo plano patvirtinto valstybinės žemėtvarkos tarnybos, remiantis CK 14 str. numatyta, kad bet kurio žemės sandorio privaloma dalis yra žemės sklypo planas, patvirtintas valstybinės žemėtvarkos tarnybos. Pasibaigus procesui teisme paaiškėjo tai, kad atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neteikė minėtos informacijos teismui, o ji negalėjo įrodyti teismui, kad būtent ši naudojama namų valda 11 – 14 paženklinta riboženkliais 186 skl. 9 p. 1738 kv. m. yra grąžinta motinai tremtinei B. B. ir buvo naudojama motinos B. B., kurioje randasi motinai priklausantys įteisinti nekilnojamo turto registre statiniai. Nagrinėjant bylą teisme, būtent atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba ir atsakovas V. L. visada teigė ir teikė tai tariamai patvirtinančius įrodymus, jog žemės sklypas pažymėtas ribų posūkio taškais 11-14, vietovėje paženklintas riboženkliais yra V. L. namų valdos žemės sklypas, kuris buvo skirtas A. B. LR Varėnos rajono Jakėnų apylinkės tarybos 1992-02-18 sprendimu, kaip žemės sklypas Nr. 9 ir kurį V. L. tariamai įsigijo 1999-07-07 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi P38-/99-0262 be suformuoto žemės sklypo plano, patvirtinto valstybinės žemėtvarkos tarnybos. Nebuvo apibrėžtas parduodamas žemės sklypas ir neparengtas jo planas. Teismai nenurodė procesinio įstatymo, kuriuo vadovaudamiesi pripažino ginčo žemės sutartį teisėta. Taip pat atsakovai visada nurodinėjo, jog apeliantei priklausantys statiniai yra miško paskirties žemėje. Tačiau minėtuose dokumentuose jau nurodoma priešingai, t.y. tai, jog A. B. tariamai įsigytas namų valdos žemės sklypas, įsigytas pagal pirkimo – pardavimo sutartį Nr. P38-/99-0262) ir žinoma statiniai, patenka į B. B. bendros nuosavybės teise su kitais asmenimis grąžintą miškų ūkio paskirties žemės sklypą. A. B. tariamai įsigytas žemės sklypas jai buvo 1992 metais skirtas B. B. naudojamos namų valdos ribose 11–14, kuri buvo vienintelė įsiterpusi į miško paskirties žemės sklypą dar 1991 metais. Pažymi tai, kad 2011-09-07 Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos atsakyme Nr. 3IN-G-848/1/2-1235 nurodyta, kad „A. B. žemės sklypas nebuvo suformuotas, tačiau į B. B. ir kitiems bendraturčiams grąžintą žemės sklypą yra įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas, žemės sklypo plane pažymėtas 11 – 14 ribų posūkio taškais. Šiame laisvame valstybinės žemės plote, po Jūsų nuosavybės teise priklausančiais statiniais ir turi būti formuojamas namų valdos žemės sklypas. Miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kurio bendras plotas 39,77 ha, dalis, į kurią nuosavybės teisės atkurtos B. B., 1999 m. liepos 7 d. paveldėjimo teisės liudijimo 2706 pagrindu nuosavybės teise priklauso I. G.“. Apeliantė mano, kad jos pareiškime nurodytos aplinkybės yra teisiškai pagrįstos, kadangi buvo parduota jos paveldėta naudojama namų valda 11–14, kurioje randasi jos paveldėti teisinę registraciją turintys statiniai. Pažymi tai, kad A. B. 0,50 ha ploto namų valdos žemės sklypas buvo perleistas pagal pirkimo – pardavimo sutartį Nr. P38/99-0262 nesant jo dalykui ir dislokacija (dalykas) buvo nustatyta pasibaigus procesui teisme. A. B. tariamai įsigytas žemės sklypas jai buvo 1992 metais skirtas B. B. naudojamos namų valdos ribose 11–14, kuri buvo vienintelė įsiterpusi dar 1991 metais miškų paskirties žemės sklype iki žemės reformos įstatymo. Inventorizuotos namų valdos ribos nekeičiamos be žemės naudotojo raštiško sutikimo (t. 1, b.l. 172 – 176).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Varėnos žemėtvarkos skyrius prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-1093-200/2011 palikti nepakeistą, o pareiškėjos I. G. atskirąjį skundą atmesti. Varėnos rajono apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai aiškino ir taikė procesines bei materialinės teisės normas, teisingai visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, dėl to minėta nutartis yra teisinga ir pagrįsta. Varėnos rajono apylinkės teismas, išanalizavęs ir įvertinęs pareiškėjos pateiktus dokumentus, neva įrodančius minėto proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimą, t.y. 1) Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Varėnos žemėtvarkos skyriaus 2011-07-17 raštą Nr. 3SS-(14.3.45_-83) 2) 2011-07-01 NŽT Pavedimo nagrinėjimo vietovėje aktą; 3) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2011-07-27 pažymą Nr. 26929; 4) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2011-09-07 raštą Nr. 3IN-G-848/1/2-1235, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad šiuose dokumentuose pateikiama informacija neatitinka kriterijų, leidžiančių atnaujinti procesą LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad šios aplinkybės (informacija) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą, tačiau buvo žinomos tiek pareiškėjai, tiek ir bylą nagrinėjusiems teismams, t.y. Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-25-547/2010 buvo priimtas šių dokumentų kontekste. Pareiškėja atskirajame skunde, kaip ir savo 2011-10-07 pareiškime dėl proceso atnaujinimo, dar kartą kelia klausimus, susijusius su namų valdos žemės sklypo pardavimu A. B., tačiau akcentuotina, kad pareiškėjos nurodomuose dokumentuose pateiktos aplinkybės nebuvo civilinės bylos Nr. 2-25-547/2010 nagrinėjimo dalykas, kadangi šioje byloje buvo nagrinėjami iš esmės tik tie ieškinio reikalavimai, kurie buvo susiję su statybą leidžiančių dokumentų panaikinimu. Namų valdos žemės sklypo pardavimo A. B. ir kiti su tuo susiję klausimai buvo nagrinėjami visai kitoje civilinėje byloje Nr. 2-10-04/2001. Pareiškėja kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo nepateikė jokių naujų aplinkybių, atitinkančių minėtus kriterijus, kurie, jeigu būtų buvę žinomi pareiškėjos anksčiau, būtų leidę priimti visai kitokį teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-25-547/2010. Taigi Varėnos rajono apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, priėjo teisingą išvadą, kad pareiškėjos pateikiamuose dokumentuose bei išaiškinimuose nurodomos aplinkybės negali daryti įtakos priimtam teismo sprendimui Iš I. G. atskirojo skundo bei pareiškimo dėl procesinio atnaujinimo turinio (taip pat ir iš ieškinio reikalavimų civilinėje byloje Nr. 2-25-547/2010, kurioje dalis ieškinio reikalavimų buvo atmesta tuo pagrindu, kad dėl jų jau buvo priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kitoje civilinėje byloje tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių proceso šalių) akivaizdžiai matyti, kad ieškovė ir vėl kelia tuos pačius klausimus, kurie jau yra išspręsti įsiteisėjusiais teismų sprendimais ir siekia pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu kaip priemone vilkinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2010-05-19 sprendimo vykdymą.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepimu į skundą prašo pirmosios instancijos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą (t. 1, b.l. 184 – 186). Inspekcija su I. G. atskiruoju skundu nesutinka, nes mano, kad jame nurodyti teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimo neteisėtumas, yra nepagrįsti ir neteisingi. Apeliantės pateiktuose dokumentuose nepateikta jokių naujų aplinkybių apie skunde minimą A. B. savavališką statinių statybą, kurios nebūtų žinomos išnagrinėtoje ir įsiteisėjusioje civilinėje byloje. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nei vienu ieškovės pateiktu dokumentu, kurių pagrindu ji siekia atnaujinti procesą, nepaneigta išnagrinėtoje byloje teismo nustatyta aplinkybė, kad A. B. namų valda, kurią paveldėjo atsakovas V. L., persidengia su žemės sklypo savininkų, kuriems buvo atkurta nuosavybės teisė į A. T. žemę, 0,50 ha plote, todėl pateikti dokumentai niekaip neįtakoja byloje priimto sprendimo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytos ribos gali būti peržengtos tik tais atvejais, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gautas ieškovės (apeliantės) I. G. prašymas nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka (t. 2, b.l. 36). Pažymėtina tai, kad pagal CPK 336 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta žodinį nagrinėjimą būtinu. Nagrinėjant atskiruosius skundus pakanka šalių argumentų, išdėstytų atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį, todėl šalims dalyvauti nagrinėjant atskirąjį skundą nėra tikslinga. Atskirieji skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka neatsižvelgiant į tai, ar apeliantas pareiškė tokį prašymą atskirajame skunde ir kokia yra nuomonė kitų byloje dalyvaujančių asmenų šiuo klausimu (CPK 322 str.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atskirajame skunde bei atsiliepimuose į atskirąjį skundą išdėstytais argumentais, nagrinėjamų klausimų naujumą, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas ir tikslinga bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Absoliučių pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuota. Todėl analizuotinas faktinis bei teisinis atskirojo skundo pagrindas. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje pareiškėjos nurodytais pagrindais.

Proceso atnaujinimo tikslas – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Lietgalis” v. B. J., bylos Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. R. v. I. R., bylos Nr. 3K-3-403/2008; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; ir kt.). Proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas nustatytas CPK 366 straipsnio 1 dalyje.

Nagrinėjant proceso atnaujinimo klausimą svarbu išsiaiškinti du dalykus: ar yra bent vienas iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų atnaujinti procesą; jeigu toks pagrindas yra, ar jis turėjo įtakos priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kiek jis reikšmingas pačiam procesui. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios turi visus šiuos požymius: buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos dėl objektyvių priežasčių; pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Naujai paaiškėję faktai (aplinkybės) ar įrodymai turi esminę reikšmę bylai tuomet, kai jie turi neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, ir tai nulemia tokio sprendimo ydingumą.

Pareiškėja prašė teismo atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, t.y. naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjo nurodytų aplinkybių atitikimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimams (naujai paaiškėjusioms aplinkybėms būdingus požymius) bei buvimas pagrindo atnaujinti procesą byloje nustatomi, įvertinus ir pareiškėjo elgesį pagal atidaus, rūpestingo asmens standartus (CPK 3 str. 1 d., CK 1. 5 str.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti pagrįstu pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą nurodytoje užbaigtoje civilinėje byloje Nr. 2-25-547/2010, kuris motyvuojamas naujai pateiktais (po bylos išnagrinėjimo gautais) įrodymais, t.y. 1) Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Varėnos žemėtvarkos skyriaus 2011-07-17 raštas Nr. 3SS-(14.3.45)-83; 2) 2011-07-01 NŽT pavedimo nagrinėjimo vietovėje aktas; 3) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2011-07-27 pažyma Nr. 26929; 4) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2011-09-07 raštas Nr. 3IN-G-848/1/2-1235. Apeliantės nuomone, šiuose dokumentuose yra duomenų apie tai, kad I. G. nuosavybės teisė ir K. T. priklausantys pastatai bei kiti statiniai nepatenka į B. B. bendros nuosavybės teise su kitais asmenimis grąžintą miškų ūkio paskirties žemės sklypą (Kadastrinis numeris: (duomenys neskelbtini)). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nei vienu ieškovės pateiktu dokumentu, kurių pagrindu ji siekia atnaujinti procesą, nepaneigta išnagrinėtoje byloje teismo nustatyta aplinkybė, kad A. B. namų valda, kurią paveldėjo atsakovas V. L., persidengia su žemės sklypų savininkų, kuriems buvo atkurta nuosavybės teisė į A. T. žemę, 0,50 ha plote, todėl pateikti dokumentai niekaip neįtakoja byloje priimto sprendimo. Teismas sprendžia, kad šiuo aptariamu atveju nėra pagrindo vertinti susiklosčiusios faktinės situacijos kitaip nei ją įvertino pirmosios instancijos teismas. Sutiktina su pirmosios instancijos išvada, kad aplinkybės, susijusios su laisvos valstybinės žemės plotu, nesudaro pagrindo atnaujinti civilinę bylą Nr. 2-25-547/2010, kadangi šis raštas yra informatyvaus pobūdžio, yra priimtas jau po bylos išnagrinėjimo bei, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, šis raštas neparemtas faktiniais duomenimis ir prieštaraujantis šaltiniui, kuriuo ši institucija rėmėsi rašydama raštą. Pažymėtina tai, kad iš pareikšto atskirojo skundo ir pareiškimo dėl proceso atnaujinimo turinio matyti, kad ieškovė pakartotinai kelia klausimus, susijusius su namų valdos žemės sklypo pardavimu A. B.. Šiuose procesiniuose dokumentuose nurodomos aplinkybės nebuvo civilinės bylos Nr. 2-25-547/2010 nagrinėjimo dalykas, kadangi Varėnos rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 19 d. įsiteisėjusiu sprendimu nutraukė bylą toje dalyje, kurioje pareikšti reikalavimai, susiję su namų valdos įsigijimo klausimais – dėl Varėnos rajono valdybos 1992-08-06 potvarkio Nr. 495-v 3 priedo 103 punkto, kuriuo A. B. leista įsigyti 0,50 ha namų valdos sklypą, pripažinimo negaliojančiu; dėl 1999-07-07 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties, pagal kurią A. B. buvo parduotas 0,50 ha žemės sklypas ir kiti susiję reikalavimai (t. 4, b.l. 198 – 209) tuo pagrindu, kad Varėnos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-10-04/2004 ieškovas Alytaus apskrities viršininko administracija buvo pareiškusi reikalavimus pripažinti negaliojančiais Varėnos rajono valdybos 1992 m. rugpjūčio 6 d. potvarkio Nr. 495-v 3-čiojo priedo 103 p., kuriuo nuspręsta A. B. parduoti 0,50 ha žemės sklypą esantį Varėnos rajone, Kaniūkų kaime, ir pan. Kadangi ieškinio dalykai civilinėje byloje Nr. 2-10-04/2004 ir nagrinėjamoje byloje Nr. 2-25-547/2010, kurioje prašoma atnaujinti procesą, toje dalyje, kurią teismas nutraukė, yra tapatūs. Taigi, kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, buvo nagrinėjami iš esmės tik tie ieškinio reikalavimai, kurie buvo susiję su statybą leidžiančių dokumentų panaikinimu, o namų valdos A. B. ir kiti su tuo susiję klausimai buvo nagrinėjami kitoje civilinėje byloje Nr. 2-10-04/2004. Taigi atmestini kaip nepagrįsti apeliantės atskirojo skundo argumentai, susiję su A. B. žemės sklypo namų valdos įsigijimo aplinkybėmis, apeliantė neįrodė, kad jos pateiktos faktinės aplinkybės ir pateikti įrodymai nagrinėjamu atveju turi esminę reikšmę.

Nuostata, kad naujai paaiškėję aplinkybės ar įrodymai turi turėti esminę reikšmę, reiškia neabejotiną teisinę tokių faktų ar įrodymų svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, sprendime teismo padarytoms išvadoms dėl ginčo šalių pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Apeliantė atskirajame skunde įrodinėja, kad pagrindas atnaujinti procesą yra faktinės aplinkybės, kad A. B. tariamai įsigytas žemės sklypas, sklypo dislokacija (dalykas) buvo nustatyta pasibaigus procesui teisme. Su šiais atskirojo skundo argumentais nesutiktina. CPK 366 str. 1 d. 2 p. numatytam proceso atnaujinimo pagrindui įrodyti nepakanka pateikti naujus (naujai priimtus) dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą. Šiuo konkrečiu atveju akcentuotina tai, kad nėra pagrindas atnaujinti procesą pateikimas įrodymų, kurie išduoti vėlesne data, tačiau yra apie tas pačias faktines aplinkybes ir apie tuos pačius faktinius duomenis, apie kuriuos šalys žinojo, kuriuos teikė teismui, o teismas juos nagrinėjo ir vertino nagrinėjant bylą iš esmės pirmą kartą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos proceso atnaujinimo galimybę CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, pagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo išvadai, jog paaiškėjo naujos aplinkybės, nes nurodytos aplinkybės buvo žinomos nagrinėjant bylą teisme, jos buvo išanalizuotos ir įvertintos teismui priimant sprendimą. Pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybę, kad Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-525-547/2010 buvo priimtas minėtų duomenų kontekste ir jie buvo žinomi ieškovei, kadangi analogiški duomenys nurodyti A. T. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančiame 1999 m. sausio 15 d. grąžinamos natūra žemės valdos sklypo Nr. 14 plane, kurį suderino parašu ir ieškovė, šiame plane yra atžymėta 11 – 14 A. B. namų valda, kurios konfigūracija atitinka A. B. suteikto 0,21 ha žemės sklypo konfigūraciją.

Taigi pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl aplinkybių, susijusių su ieškovės kartu su prašymu atnaujinti procesą pateiktų įrodymų ir šiuose įrodymuose pateiktos informacijos vertinimu, lyginant jau su byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, išsamiai šias aplinkybes įvertino, padarė pagrįstas išvadas, su kuriomis nesutikti teisinio pagrindo nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Taigi ieškovės (apeliantės) nurodyti faktai ir pateikti įrodymai nepripažintini naujai paaiškėjusiomis esminėmis aplinkybėmis. Be to, apeliantė neįvardino kaip keistųsi įsiteisėjęs Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-25-547/2010, jeigu būtų tiriami jos, ieškovės (apeliantės) pateikiamuose dokumentuose nurodyti faktai.

Taigi inicijuodama šį proceso atnaujinimą apeliantė teismui nepateikė įrodymų, sąlygojančių proceso atnaujinimo būtinybę ir kartu aplinkybės, kad jos nurodyti faktai ir pateikti įrodymai turi esminę reikšmę, neįrodė.

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Esant virš nurodytiems pagrindams, teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs CPK 291 str. nuostatas, nes nutartyje yra išsamiai nurodyti ir pagrįstai įvertinti teismo priimti motyvai, kuriais remiantis jis atmeta pareiškėjos (apeliantės) prašymą dėl proceso atnaujinimo. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai, išsamiai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą bei padarė tinkamas išvadas. Todėl atskirasis skundas atmetamas, skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Andrutė Kalinauskienė