Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutarimas

2023-01-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-10-598/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2023-01-25
Bylos Nr.
A6.-10-598/2023
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01000-2022-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Nutraukti bylą.
Teisėjas
Banga Bartkienė (pirm.)
Pažeidėjas
K. R.
Institucija
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-10-598/2023Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01000-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11; 21.3.3; 21.9.10 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2023 m. sausio 25 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Banga Bartkienė,sekretoriaujant Inai Jankulskaitei,

dalyvaujant nuotoliniu būdu, naudojantis konferencijų platformą „Zoom“ administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokato padėjėjui M. V.,

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. R., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. R. administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. žinodamas, kad bendrovė turi įsiskolinimą valstybės biudžetui ir neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, turėdama mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), nuo 2022 m. gegužės 18 d. iki 2022 m. liepos 31 d., išskyrus 2022 m. birželio 16 d., vykdė atsiskaitymus su kitais žemesnį prioritetą mokėjimo eiliškumo prasme pagal CK 6.930¹ straipsnį turinčiais įmonės kreditoriais, pažeisdamas VMI, kaip kreditorės, teises.

VMI pareiškime nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės registracijos adresas – (duomenys neskelbtini), bendrovės vadovas nuo 2018 m. lapkričio 9 d. iki šiol yra K. R.. Bendrovė yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. rugsėjo 8 d. duomenimis, bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 139565,17 Eur.

Šalies argumentai

Bendrovė nuo 2020 m. balandžio 28 d., buvo įtraukta į sąrašą „Juridiniai asmenys, kuriems iki 2020 m. gruodžio 31 d., pagal pateiktą prašymą taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“, ir nuo 2021 m. balandžio 2 d. iki 2021 m. spalio 31 d. – į sąrašą „Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d., pagal pateiktą prašymą taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“, todėl mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai Bendrovės atžvilgiu tuo laikotarpiu nebuvo vykdomi.

2022 m. rugpjūčio 1 d. VMI prie FM gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą išdėstyti 141 883,02 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimą nuo 2022 m. spalio 25 d. iki 2023 m. rugpjūčio 25 d. VMI prie FM, išnagrinėjusi Bendrovės prašymą ir įvertinusi su šiuo prašymu pateiktą bei surinktą papildomą informaciją, 2022 m. rugpjūčio 24 d., priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 326-67684, kuriuo nuspręsta neišdėstyti Bendrovės mokestinės nepriemokos (5 priedas).

Pažymėtina, kad Bendrovės prašymo nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad Bendrovė, vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais, pirmenybę teikė ne VMI prie FM, o kitiems žemesnės eilės kreditoriams, todėl galimai buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių administratoriui pateiktų dokumentų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d. Bendrovė į savo bankų atsiskaitomąsias sąskaitas ir kasą gavo 1 313 522,31 Eur įplaukų, į biudžetą sumokėjo 18 953,71 Eur įmokų ir mokesčių, kas sudaro 1,44 proc. gautų įplaukų vertės. Per šį trumpą laikotarpį (nuo 2022 m. gegužės 18 d. iki 2022 m. liepos 31 d., išskyrus 2022 m. birželio 16 d.) bankų pavedimais žymesnės sumos (virš 15 tūkst. Eur) buvo sumokėtos šiems gavėjams: UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 325,3 tūkst. Eur, Bendrovės vadovui K. R. – 99,5 tūkst. Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 51,1 tūkst. Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 29,6 tūkst. Eur, (duomenys neskelbtini) – 23,1 tūkst. Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – virš 19 tūkst. Eur.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta VMI pareiškime, prašo iškelti administracinio nusižengimo bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovui K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruotas gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 padarymą ir paskirti K. R. sankcijoje nustatytą baudos vidurkį (b. l. 2-91).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. R. atstovas advokato padėjėjas M. V. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su pareiškimo reikalavimais nesutinka, kadangi K. R. veiksmuose nėra būtinųjų ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymių, o net ir hipotetiškai laikant, jog K. R. padarė minėtą nusižengimą, prašoma taikyti sankcija neatitinka proporcingumo principo ir yra per griežta, kadangi sukelia ne tik sankcijas pačiam K. R., bet ir Bendrovei. Pirmiausia šiuo konkrečiu atveju K. R. veiksmuose nėra būtinojo ANK numatyto pažeidimo būtinojo sudėties požymio – tyčios. Dėstant susiklosčiusias faktines aplinkybes norima pradėti nuo to, jog 2021 m. rugsėjo 7 d. buvo pasirašyta mokestinės paskolos sutartis, pagal kurią mokestinės nepriemokos sumokėjimas buvo išdėstytas nuo 2021 m. rugsėjo 25 d. iki 2022 m. gruodžio 25 d. Pasikeitus, Bendrovės, finansinei padėčiai, ši skola buvo sumokėta, anksčiau numatyto grafiko t. y. 2022 m. birželio 17 d. Tačiau 2022 m. birželio 29 d. Bendrovė, turėjo nesumokėtų, einamųjų mokesčių 194 803,02 EUR sumai, todėl tą pačią dieną, buvo pateiktas prašymas dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo, prašant išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą nuo 2022 m. rugpjūčio 25 d. iki 2023 m. gegužės 25 d., tačiau šis prašymas buvo atmestas, dėl nepilnai nepateiktos informacijos, todėl papildžius visus duomenis buvo pateiktas naujas prašymas 2022 m. rugpjūčio 1 d. Šis prašymas buvo atmestas 2022 m. rugpjūčio 24 d. Bendrovė įvertinusi savo finansines galimybes 2022 m. rugsėjo 13 d. pateikė naują prašymą, kuriame nurodė, jog mokestinė nepriemoka bus padengta įsigijus ilgalaikį turtą ir taip sukaupiamos PVM atskaitos. Šis prašymas buvo atmestas 2022 m. rugsėjo 23 d. Apibendrinant šias išdėstytas faktines aplinkybes akivaizdu, jog K. R. nesiekė išvengti mokėtinų mokesčių sumokėjimo, o priešingai dėjo visas jo žinioje turimas pastangas, jog turimas įsiskolinimas Pareiškėjui, būtų išdėstytas ir tokiu būdu Bendrovė galėtų laiku įvykdyti savo įsipareigojimus. Pabrėžtina ir tai, jog Bendrovės apyvartinių lėšų trūkumas susidarė netik, dėl užsakovų atsiskaitymų sutrikimų, bet ir dėl to, jog Bendrovė, per daug optimistiškai įvertinusi būsimus pinigų srautus, anksčiau nei numatytą sudarytoje mokestinės paskolos sutartyje atsiskaitė su valstybės biudžetu, nors turėjo galimybę tą daryti dalimis iki šių metų galo. Tokie, Bendrovės ir tuo pačiu K. R. veiksmai tik parodo, jog nebuvo vengiama mokėtinų mokesčių, o tiesiog buvo siekiama tęsti įmonės veiklą. Tą tik patvirtina ir tai, kad šį, neva tai padarytą pažeidimą, Pareiškėjas konstatavo pagal Bendrovės pateiktus prašymus išdėstyti mokestinę nepriemoką, tuo atveju, jeigu K. R. tikrai būtų siekęs pažeisti Pareiškėjo, kaip Bendrovės kreditoriaus teises, tokių duomenų būtų galėjęs neteikti ir Pareiškėjas nebūtų žinojęs apie vykdomus atsiskaitymus. Be to, šiai dienai Bendrovė skolos Pareiškėjui neturi, t. y. visi mokesčiai yra sumokėti. Kaip ir buvo nurodyta, 2022 m. rugsėjo 13 d. teiktame prašyme, šie mokesčiai buvo sumokėti įsigijus ilgalaikį turtą iš įgytos PVM atskaitos. Taip pat pažymėtina, jog Pareikšime nurodytų laikotarpių pagrindiniai atsiskaitymai vyko su tiekėjais, su kuriais buvo vykdomi Europos sąjungos finansuojami projektai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)), kuri atlikus dalinį atsiskaitymą pratęsė atsiskaitymų terminus pagal kitas finansavimo sutartis; UAB „(duomenys neskelbtini)“ kurio galutinis atsiskaitymo terminas buvo 2022 m. sausio 1 d., ir neatsiskaičius buvo reali grėsmė, jog bus konfiskuota Bendrovės įranga, be kurios Bendrovė nebūtų pajėgi tęsti veiklos. Bendrovei neatlikus virš minėtų veiksmų t. y. neatsiskaičius su darbuotojais (50 darbuotojų), įmonėmis bei pasinaudojant įstatymų suteiktomis galimybės siekiant sudaryti mokestinės paskolos sutartį, Bendrovės nebūtų galėjusi tęsti veiklos ir galimai būtų tapusi nemoki. Atkreiptinas teismo dėmesys į tai, jog nepaisant prašomos paskirti baudos dydžio, šis nubaudimas turėtų ir kitų pasekmių, kadangi Bendrovė būtų įtraukta į nepatikimų mokėtojų sąrašą, ko pasėkoje, prarastų galimybę dalyvauti viešuosiuose konkursuose bei gauti Europos Sąjungos paramą ir sukeltu kitas pasekmes susijusias su PVM atskaita. Įvertinus visą tai kas išdėstyta, akivaizdu, jog K. R. veiksmuose nėra vieno iš būtinųjų administracinio nusižengimo sudėties požymių t. y. tyčios, o vadovaujantis, suformuota teismų praktika, vien formalūs įstatymo reikalavimo pažeidimai negali būt pagrindas, pripažinti asmenį kaltu padarius ANK 120 str. 1 d. numatytą pažeidimą, todėl prašo nutraukti administracinio nusižengimo bylą Nr. A6.-863-598/2022.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokato padėjėjas M. V. teismo posėdžio metu palaiko poziciją skunde nurodytais motyvais.

Administracinėn atsakomybėn traukiamos asmens kaltė buvo grindžiama šia byloje surinkta rašytine medžiaga: VMI pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo K. R. (b. l. 2-5); Mokesčių mokėtojo ­­– juridinio vieneto aktualūs duomenys (b. l. 6- 8); Informacija apie draudėjo viešus duomenis (b. l. 9); Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. rugsėjo 8 d. balanso duomenų išrašas ( b. l. 10); Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. rugsėjo 8 d. neįvykdytų prievolių išrašas (b. l. 11); VMI prie FM 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą“ nuorašas (b. l. 12-13); Banko sąskaitų išrašai ( b. l. 19-36); Banko pavedimai žemesnės eilės kreditoriams ir įsiskolinimai biudžetui (b. l. 14-15); Avanso apskaitų nuorašai (b. l. 37-43); Mokesčių apskaitos informacinės sistemos balansų duomenų išrašai (b. l. 44-82).

Administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Pažymėtina, kad traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nepakanka nustatyti vien tik CK 6.930¹ straipsnio nuostatų nesilaikymo (pažeidimo) fakto, nes tam, kad asmuo būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn, turi būti konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020). Priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises.

Iš byloje esančios Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. rugsėjo 8 d. neįvykdytų prievolių išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka VMI buvo 139 565,17 Eur.

Patikrinimo pažymoje nurodyta, kad atsiskaitymų tvarka, numatyta CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, buvo pažeista šiais atvejais: laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 18 d. iki 2022 m. liepos 31 d., kai Bendrovė turėjo įsiskolinimą valstybės biudžetui (išskyrus 2022 m. birželio 16 d., kai įsiskolinimo nebuvo), iš Bendrovės Sąskaitų buvo atlikta mokėjimų žemesnės eilės nei VMl prie FM kreditoriams už daugiau kaip 742,1 tūkst. eurų. Didžiausios (virš 40 tūkst.) sumos iš Sąskaitų buvo pervestos šiomis dienomis: 2022 m. birželio 22 d. (daugiau kaip 101,1 tūkst. Eur), 2022 m. birželio 17 d. (daugiau kaip 100,2 tūkst. Eur), 2022 m. liepos 18 d. (daugiau kaip 87,5 tūkst. Eur), 2022 m. gegužės 26 d. (daugiau kaip 64,3 tūkst. Eur), 2022 m. gegužės 18 d. (daugiau kaip 52 tūkst.), 2022 m. liepos 11 d. (daugiau kaip 41,2 tūkst. Eur), 2022 m. liepos 25 d. dienomis (daugiau kaip 40 tūkst. Eur). Per šį trumpą laikotarpį (nuo 2022 m. gegužės 18 d. iki 2022 m. liepos 31 d., išskyrus 2022 m. birželio 16 d.) bankų pavedimais žymesnės sumos (virš 15 tūkst. Eur) buvo sumokėtos šiems iš bankų išrašų identifikuotiniems gavėjams: UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 325,3 tūkst. Eur, Bendrovės vadovui K. R. – 99,5 tūkst. Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 51,1 tūkst. Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 29,6 tūkst. Eur, (duomenys neskelbtini) – 23,1 tūkst. Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – virš 19 tūkst. Eur. Įvertinus šiuos duomenis, buvo nustatyta, kad Bendrovė, vykdydama VMI patikrinimo metu nustatytus mokėjimus, pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, nes mokėjimai iš banko sąskaitų, kasos buvo atlikti Bendrovei turint mokestinę nepriemoką.

Pažymėtina, kad administraciniam nusižengimui, numatytam ANK 120 straipsnio 1 dalyje, kaip ir kitiems nusižengimams, būdingi šie keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: 1) objektas; 2) objektyvioji pusė; 3) subjektas; 4) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, t. y. nėra faktinio atsakomybės pagrindo, todėl sprendžiant dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, būtina objektyviai ir išsamiai ištirti visus duomenis. Kaip matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų išrašų, PVM deklaracijų kopijų, sudarytos sutarties su tiekėju kopijos, bendrovės direktorius K. R. laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 18 d. iki 2022 m. liepos 31 d., būdamas skolingas kreditorei VMI, iš įmonės sąskaitos atliko mokėjimus už prekes ir paslaugas. Kaip parodė atsiliepime administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. R., tai buvo būtini mokėjimai įmonės veiklai, nurodytu laikotarpiu pagrindiniai atsiskaitymai vyko su tiekėjais, su kuriais buvo vykdomi Europos sąjungos finansuojami projektai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)), kuri atlikus dalinį atsiskaitymą pratęsė atsiskaitymų terminus pagal kitas finansavimo sutartis; UAB „(duomenys neskelbtini)“ kurio galutinis atsiskaitymo terminas buvo 2022 m. sausio 1 d., ir neatsiskaičius buvo reali grėsmė, jog bus konfiskuota Bendrovės įranga, be kurios Bendrovė nebūtų pajėgi tęsti veiklos. Taip pat neatsiskaičius su darbuotojais (50 darbuotojų), įmonėmis bei pasinaudojant įstatymų suteiktomis galimybės siekiant sudaryti mokestinės paskolos sutartį, Bendrovė nebūtų galėjusi tęsti veiklos ir galimai būtų tapusi nemoki, kadangi pagal, dar 2021 metais prisiimtus įsipareigojimus privalėjo įsigyti įrangą, už kurią buvo sumokėtas avansas ir ši įranga yra būtina įgyvendinta LVPA finansuojamą projektą, kurio neįgyvendinus, Bendrovė privalėtų grąžinti didžiules sumas.

Įvertinus bendrovės kreditorius, kuriems laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 18 d. iki 2022 m. liepos 31 d. buvo atlikti mokėjimai, kurios buvo būtinos bendrovės veiklos tęstinumui. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo netikėti K. R. paaiškinimais, kad šios išlaidos buvo būtinos, nes sąlygotos įmonės veiklos tęstinumo ir susijusios su bendrovės veikla. Be to, kaip nurodė K. R. atsiliepime, jog šiai dienai Bendrovė skolos Pareiškėjui neturi, t. y. visi mokesčiai yra sumokėti. Kaip ir buvo nurodyta, 2022 m. rugsėjo 13 d. teiktame prašyme, šie mokesčiai buvo sumokėti įsigijus ilgalaikį turtą iš įgytos PVM atskaitos, todėl prašo bylą nutraukti.

Pažymėtina ir tai, kad bendrovei vykdant veiklą, atsiranda poreikis ir būtinybė įsigyti tam tikras paslaugas ar prekes ir atsiskaityti už jas, mokėti darbo užmokestį bendrovėje dirbantiems darbuotojams, todėl kiekvienu atveju, sprendžiant administracinės atsakomybės pagal ANK 120 straipsnį klausimą, turi būti ne tik formaliai vertinamos teisės aktų nuostatos, tačiau ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės, lėmusios objektyviosios administracinio nusižengimo pusės sudėties požymių nustatymą. Nors nagrinėjamu atveju VMI pareiškime nurodytu metu bendrovė vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, tačiau Bendrovė nesiekė išvengti atsakomybės ir mokėjimų. Vertindama savo mokėjimų galimybes ji teikė prašymus dėl mokestinė nepriemokos išdėstymo, taip pat įsigijus ilgalaikį turtą ir taip sukaupus PVM atskaitas savo įsiskolinimą padengė. Tai rodo, kad bendrovės vadovo K. R. veiksmuose ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės požymio – tyčios - nėra. Bylos duomenys iš esmės patvirtina, kad K. R. elgesys nebuvo piktybiškas, t. y. ne tik buvo vykdomi mokėjimai žemesnės eilės kreditoriams, tačiau jis ieškojo įvairių būdų įsiskolinimams padengti, bei teikė prašymus dėl įsiskolinimo išdėstymo. Byloje nėra duomenų, kad dėl atliktų mokėjimų kreditoriams, pažeidžiant nustatytą atsiskaitymų eilę, bendrovė būtų tapusi nemoki, priešingai – įsiskolinimas VMI buvo pilnai padengtas. Visos mokestinės nepriemokos kreditorei VMI bendrovė neturėjo galimybės padengti, pablogėjus jos finansinei padėčiai, tačiau, kaip minėta, buvusi nepriemoka šiuo metu yra sumokėta. Pažymėta, jog ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatyta, kad tuo atveju, kai paskesnės eilės mokėjimai buvo būtini Bendrovės ūkinei veiklai ir jos tęstinumui, administracinio nusižengimo teisena bendrovės vadovui nutraukiama, nesant jo veiksmuose piktybiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020). Akcentuojama, kad Bendrovės veiklai atlikti mokėjimai žemesnės eilės kreditoriams buvo itin svarbūs, kadangi be paslaugų, prekių, už kurias buvo sumokėta, bendrovė nebūtų galėjusi vykdyti savo veiklos, būtų tapusi nemoki. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog valstybės institucijų siekis neturėtų būti tik nubausti bendroves už laiku nesumokėtus mokesčius, tačiau ir padėti įmonei tęsti veiklą, taip užtikrinant tolimesnį mokesčių mokėjimą, bankroto išvengimą (pvz., susitariant dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo/atidėjimo, tam tikrais atvejais leidžiant būtinus įmonės ūkinei veiklai vykdyti mokėjimus žemesnės eilės kreditoriams). Tai atitinka ir aukštesniųjų teismų praktiką (pavyzdžiui: Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-111-383/2022).

Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, nesant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. R. veiksmuose vieno iš administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties būtinų požymių – kaltės (tyčios), administracinio nusižengimo teisena K. R. atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

administracinio nusižengimo teiseną K. R. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, jam nepadarius administracinio nusižengimo.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Banga Bartkienė