- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-07-07
- Bylos Nr.
- e1-1324-1068/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10776-2025-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Ališauskaitė
- Kaltinamasis
- K. S.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Jurgita Ališauskaitė išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokurorės Danutės Rudienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, įgijusi profesinį išsilavinimą, nedirbanti, gyvenamąją vietą deklaravusi ir faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. S. vengė pareigos išlaikyti vaikus, t. y.: laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 15 d. iki 2025 m. gegužės 1 d. žinodama, kad pagal 2017 m. kovo 21 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimą nuo 2017 m. kovo 15 d. privalo mokėti lėšas dukrų K. G., gim. (duomenys neskelbtini), bei E. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui dukrų tėvo K. G. naudai po 100 Eur kas mėnesį iki jų pilnametystės, būdama darbinga, niekur nedirbo, o laikotarpiais nuo 2017 m. kovo 20 d. iki 2017 m. birželio 30 d., nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d., nuo 2020 m. gegužės 6 d. iki 2020 m. spalio 1 d., dirbdama ir gaudama darbo užmokestį, nemokėjo jokių lėšų vaikams išlaikyti, neteikė kitos būtinos materialinės paramos.
Kaltinamoji K. S. savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip įtariamoji parodė, kad su K. G. gyveno apie 14 m., susituokę nebuvo. 2017 m. kovo 21 d. teismo nutartimi dukterų K. ir E. G. gyvenamoji vieta nustatyta su K. G., iš jos priteistas išlaikymas po 100 Eur kas mėnesį kiekvienai dukrai. Išlaikymo nėra mokėjusi. Didžiąją dalį laikotarpio nedirbo, augino vaiką. Sunku buvo įsidarbinti dėl karantino. Užimtumo tarnyboje registravosi nuo 2017 m. sausio 20 d. iki 2017 m. kovo 19 d., registraciją nutraukė, įsidarbinusi padavėja sanatorijoje „(duomenys neskelbtini)“. Vėliau registravosi nuo 2017 m. spalio 21 d., registraciją nutraukė 2017 m. gruodžio 11 d., nes laukėsi vaiko. Šiuo metu gyvena su sugyventiniu V. N., augina 7 m. sūnų T. N.. Sūnus nuo 2020 m. lanko darželį. Sugyventinis dirba ekskavatorininku, uždirba apie 1000 Eur per mėnesį. Yra davusi dukterims dovanų. Supranta, kad dovanos neįskaitomos į išlaikymą. Kada G. kreipėsi dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo, nežino. Raginimų mokėti iš antstolio, ar VSDFV nėra gavusi. Norėdama, būtų galėjusi skirti dukrų išlaikymui kas mėnesį po 50 Eur, bet buvo įsižeidusi dėl dukrų nenoro bendrauti, todėl nemokėjo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, žada pradėti mokėti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios K. S. kaltę be jos pačios visiško prisipažinimo, patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai.
Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimo matyti, kad nuo 2018 m. vasario 1 d. K. G. yra mokamos vaikų išlaikymo išmokos už vaikus K. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. G., gim. (duomenys neskelbtini), nes vaikų motina K. S. nemoka lėšų vaikams išlaikyti. K. G. išlaikymui nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2021 m. birželio 18 d. išmokėta 2818,80 Eur. E. G. išlaikymui nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. išmokėta 6483,60 Eur. K. S. skola valstybės biudžetui – 9302,40 Eur. Vykdant priverstinį išieškojimą lėšų skolos dengimui neišieškota. K. S. neturi registruoto turto, nedirba, pajamų negauna.
Nukentėjusysis K. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 1999 m. iki 2016 m. gyveno su K. S. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra K. G., (duomenys neskelbtini) – dukra E. G.. 2015 m. išvyko dirbti į Angliją. Grįžo po 7 mėn. S. tuo metu su dukromis nebegyveno, gyveno su kitu vyru. Teismo posėdyje dėl išlaikymo ir vaikų S. nedalyvavo, išlaikymo niekada nemokėjo.
Liudytoja K. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad mamai K. S. nusprendus nebegyventi su tėčiu K. G., jos ir sesers E. G. gyvenamoji vieta nustatyta su K. G.. Po to, kai tėvai pradėjo gyventi atskirai, nei ji pati, nei sesuo E. su mama nebendrauja. Mama kartą per metus užsuka. Kai jai buvo 19 m. per Kalėdas mama jai ir E. padovanojo po 50 Eur vertės „Maxima“ kortelę. Taip pat mama siūlė kiekvieną mėnesį jai pervesti po 50 Eur, bet ji atsisakė, nes tuo metu jau dirbo. Pasiūlė pinigus skirti seseriai ar sumokėti antstoliams, tačiau mama to nepadarė. Daugiau dovanų, ar šiaip pinigų iš mamos nėra gavusi.
Iš 2025 m. birželio 10 d. antstolio Aleksandro Selezniovo pažymos apie vykdomus išieškojimus matyti, kad nuo 2017 m. birželio 15 d. pagal Kretingos rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą vykdomas išlaikymo išieškojimas iš skolininkės K. S. išieškotojo K. G. naudai vaikams K. ir E. išlaikyti. Lėšų vaikų išlaikymui neišieškota. K. S. nedirba. Turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, neturi, banko sąskaitos areštuotos. Išlaikymo įsiskolinimas K. G. išlaikymas laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 15 d. iki 2021 m. birželio 18 d. – 5379,40 Eur. Išlaikymo įsiskolinimas E. G. išlaikymui laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 15 d. iki 2025 m. birželio 1 d. – 11730 Eur.
Iš Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-594-666/201 matyti, kad byla pagal ieškovo K. G. ieškinį atsakovei K. S. dėl vaikų K. G. ir E. G. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo užbaigta taikos sutartimi. Nutartimi patvirtinta, kad K. G. ir E. G. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu K. G., K. S. nuo 2017 m. kovo 15 d. teiks išlaikymą dukroms K. G. ir E. G. periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį kiekvienai dukrai iki jų pilnametystės, mokėjimus indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Nutartis K. S. išsiųsta 2017 m. birželio 7 d. adresu (duomenys neskelbtini).
Iš 2025 m. balandžio mėn. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento Palangos skyriaus pažymos matyti, kad K. S. Palangos skyriuje darbo paieškoms registravosi nuo 2017 m. sausio 20 d. iki 2017 m. kovo 19 d., registracija nutraukta, kadangi K. S. įsidarbino (duomenys neskelbtini). Pakartotinai registravosi 2017 m. spalio 9 d., 2017 m. gruodžio 11 d. registracija nutraukta, S. pageidavimu. Nedarbo socialinio draudimo išmokos jai nebuvo skirtos.
Iš 2025 m. balandžio 18 d. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pažymos matyti, kad nuo 2020 m. birželio 22 d. iki 2024 m. spalio mėn. ir nuo 2024 m. gruodžio iki 2025 m. vasario mėn. K. S. nebuvo suteikta medicininių paslaugų.
Iš 2025 m. balandžio 25 d. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pažymos matyti, kad 2017 – 2018 m. K. S. mokesčių administratoriui neteikė Pajamų mokesčio deklaracijų ir pajamų nedeklaravo.
Iš 2025 m. balandžio 18 d. (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad K. S. šioje sanatorijoje dirbo nuo 2017 m. kovo 20 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d.. Per šį laikotarpį iš viso apskaičiuota išmokėti 2845,45 Eur.
Iš 2025 m. birželio 16 d. SODROS išrašo apie K. S. matyti, kad nuo 2020 m. gegužės 6 d. iki 2020 m. birželio 1 d. ji dirbo pas Z. S., vykdantį individualią veiklą, išmokėta suma 715,84 Eur. Nuo 2017 m. kovo 20 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. ji dirbo (duomenys neskelbtini).
Dėl veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui.
Pažymėtina, kad BK 164 straipsnyje numatyta atsakomybė kyla tik tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltė pasireiškia kaltininko tiesiogine tyčia – asmuo, žinodamas (suvokdamas), kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti (būdamas darbingas ir turėdamas turtines galimybes teikti vaikui išlaikymą), jos sąmoningai nevykdo, t. y. supranta savo elgesio pavojingumą ir nori taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281-489/2020).
Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti iki teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas, nes atsakomybė pagal BK 164 straipsnį kyla ne tik tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaiką visiškai nevykdoma, bet ir kai ji vykdoma tik iš dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218/2012, Nr. 2K-432/2013, Nr. 2K-246/2016).
Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą K. S. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, kadangi ji vengė pareigos pagal 2017 m. kovo 21 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, t. y. mokėti lėšas vaikų išlaikymui bei teikti kitą būtiną materialią paramą vaikams.
Byloje nėra duomenų, kad kaltinamosios K. S. sveikatos būklė būtų buvusi tokia, jog ji negalėtų dirbti, kad buvo nedarbinga dėl ligos ilgą laiką; taip pat nėra duomenų, jog K. S. būtų dėjusi visas įmanomas pastangas rasti darbą, gauti pajamų ir vykdyti teismo sprendimą dėl priteisto išlaikymo. Taip pat byloje nėra duomenų, kad ji išlaikymą savo vaikams teikė kitomis formomis. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad kaltinamosios K. S. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 164 straipsnyje.
Kaltinamosios K. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamoji neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutiko su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi ir dydžiu.
Atsižvelgiant į BK 41 straipsnyje apibrėžtus bausmės tikslus, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltininkės asmenybę – anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, niekur nedirba, K. S. už jos padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje skirtina straipsnio sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma bausmė – viešieji darbai 6 mėn., su kurių skyrimu kaltinamoji sutinka.
Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji K. S. prisipažino kalta, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jai paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kiti klausimai.
K. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina pradėjus bausmės vykdymą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu,
nusprendžia:
K. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje ir paskirti jai 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 40 val. per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. S. galutinę 4 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant ją per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 40 val. per mėnesį visuomenės labui.
K. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.
Nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos, K. S. turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei ji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.