Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo

Šiais veiksmais M. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

2023-08-08 12.25 val. neblaivumo nustatymo akte Vilniaus aps. VPK VTV SPS specialistas R. V. nustatė M. Č. neblaivumo požymius (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai); įvertino bendrą asmens būklę (eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali; stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali); asmeniui nurodžius, kad alkoholio nevartojo, atliko neblaivumo patikrą – 2023-08-08, 12.19 val. M. Č. nustatytas 3,43 ‰ neblaivumas, antrojo tikrinimo atsisakė (b. l. 9-11).

Vilniaus AVPK VTV SP specialistas R. V. 2023-08-08 tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2023-08-08 patruliuodamas kartu su specialistu G. J. apie 12.09 val. iš VPK OVS gavome pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aikštelėje pranešėjas sulaikė a/m „BMW“, v/n (duomenys neskelbtini) įtaria, kad neblaivus. Atvykus nurodytu adresu mus pasitiko pranešėjas A. P., kuris paaiškino, kad apie 12:08 m., (duomenys neskelbtini), PC (duomenys neskelbtini) pastebėjo kaip “BMW” automobilis valst. Nr. (duomenys neskelbtini), parkuodamasis kliudė stulpą, todėl asmuo pamanė, jog jis yra galimai neblaivus. Vėliau buvo išsiaiškinta, jog asmuo nieko neapgadino tik savo automobilį, kairės pusės bamperį, todėl eismo įvykio sudėties nėra. Asmuo paaiškino, jog užblokavo jam kelią ir iškvietė policiją, pasakė, jog visą laiką asmenį matė ir stebėjo bei nurodė, jog automobilį vairavęs asmuo yra tikrai minėtas nurodytas asmuo kaip vėliau paaiškėjo tai buvo M. Č.. Pranešėjas teigė, jog viskas yra užfiksuota automobilio vaizdo stebėjimo registratoriumi ir jei reikės, vaizdo įrašą pateiks. Dėl šio įvykio buvo priimtas paaiškinimas. Taip pat aikštelėje yra vaizdo stebėjimo kameros. Priėjus prie minėto asmens M. Č. Tel. Nr., (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini). Asmuo sėdėjo automobilyje. Paklausus asmens ar vartojo alkoholį bei ar vairavo, jis atsakė: „kad negėrė ir nevairavo“. Tačiau asmens koordinacija buvo sutrikusi, iš burnos sklido alkoholio kvapas, todėl asmeniui buvo patikrintas girtumas alkotesteriu Drager ARKB 0232 apie 12:19 vai., bei nustatyta 3,43 prom., girtumas. Atėjus antro pūtimo laikui, jis kategoriškai atsisakė, tai daryti, teigė: „jog su nieko nesutinka, nieko nesitikrins ir nieko nepasirašys“. Asmeniui buvo paaiškinta atsakomybe už atsisakymą tikrintis girtumą, tačiau jis atsakė, jog jam neįdomu. Asmeniui ne kartą buvo siūlyta tikrintis, tačiau kategoriškai atsisakė. Nuo neblaivumo nustatymo akto pasirašyti atsisakė, nes nesutinka. Nuo priverstinio automobilio nuvežimo akto, taip pat atsisakė pasirašyti, nes nenorėjo jog butu nutemptas jo automobilis. Šaukimo šaknelė buvo įteikta bei paaiškinta kur ir kada atvykti, tačiau jis taip pat atsakė, jog jam neįdomu ir nesvarbu. Automobilis „BMW”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai nutemptas į saugojimo aikštelę Minsko pl. 21. Foto nuotraukos įkeltos į PRĮR. Filmuota BODY, (b. l. 8).

Kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėti el. paštu liudytojo A. P. pateikti 4 vaizdo įrašai: - vaizdo įraše "File20230808-110807-006700" matoma, kaip vaizdo įrašą filmuojantis automobilis atvažiuoja į prekybos centro aikštelę, įvažiuoja į pirmojo aukšto parkingą. 2023-08-08 d. 11:08:46 laiku filmuojantis automobilis priartėja prie juodos spalvos automobilio "BMW 5", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris bando parkuotis. Filmuojantysis automobilis pavažiuoja atbuline eiga, leisdamas "BMW" automobiliui patogiau parkuotis. Minėtas "BMW" automobilis lėtai parkuojasi, važiuodamas atbuline eiga, porą kartų nestipriai kliudo koloną galiniu bamperiu, po to vėl pavažiuoja į priekį ir vairuotojo pusės priekiniu bamperiu kliudo priekyje stovėjusią koloną. Girdisi, kaip filmuojančiame automobilyje kalba vyriškas balsas, kuris kviečia policijos pareigūnus, sakydamas, kad prekybos centro " (duomenys neskelbtini) " aikštelėje mato galimai neblaivų vairuotoją, kuris įtartinai elgiasi; - vaizdo įraše "File 20230808-111107-006701" girdima, kaip filmuojantis asmuo kalba telefonu, diktuoja "BMW" automobilio valst. Nr. Matyti, kaip minėtas "BMW" automobilis prisiparkuoja, o filmuojantysis užstato šį savo automobiliu. Niekas iš automobilių neišlipa. Kalbėdamas telefonu filmuojantis asmuo sako, kad "BMW" automobilio vairuotojas, panašu, kad yra neadekvatus; - "vaizdo įraše "File 20230808-111407-006702" matoma ta pati automobilių stovėjimo aikštelė, kur stovi prisiparkavęs "BMW" automobilis; - vaizdo įraše "File 20230808-111708-006703" matoma ta pati automobilių stovėjimo aikštelė kur stovi prisiparkavęs "BMW" automobilis. 2023-08-08 d. 11:19:03 laiku prie automobilio prieina policijos pareigūnai, ką šie kalba, vaizdo įraše nesigirdi (b. l. 34-35).

2023-08-08 transporto priemonės „BMW 520D“, v/n (duomenys neskelbtini), techninės būklės patikrinimo ir pažiūros proto kolas, kuriame užfiksuoti automobilio prekinio bamperio apgadinimai (b. l. 13-18).

VĮ "Regitra" duomenimis, automobilio „BMW 520D", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas nuo 2020-05-19 yra M. Č. (b. l. 74).

VšĮ "Emprekis" duomenimis vidutinė 2009 m. laidos automobilio "BMW 520d Touring" kaina Lietuvoje su PVM – 6190 Eur (b. l. 34).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. Č. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „BMW 520D", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei atsisakė nustatyta tvarka atlikti antrąją neblaivumo patikrą, tokiu būdu tyčia vengė neblaivumo patikrinimo.

Kaltinamasis P. D. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę padarius nusikalstamą veiką, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonė, pirmu pūtimu policijos pareigūnai alkotesterio pagalbą jam nustatė virš 3,00 promilių girtumą, o atlikti antrą patikrinimą pučiant į alkotesterį jis atsisakė. Tai, kad būtent M. Č. vairavo minėtą transporto priemonę, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – betarpiškai nagrinėjamą įvykį mačiusio liudytojo A. P., kuriais teismas neturi pagrindo netikėti parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos papildo ir detalizuoja byloje esantis Bendrojo pagalbos centro garso įrašas. Neblaivumo faktą įrodo 2023 m. rugpjūčio 8 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad, patikrinus pirmu pūtimu alkoholio matuokliu, M. Č. šią dieną 12:19 val. nustatytas 3,43 promilių neblaivumas (b. l. 9). Kaltinamasis vengė neblaivumo patikrinimo, nes nesutiko tikrintis alkotesteriu antrą kartą. Analogiški duomenys dėl kaltinamojo neblaivumo užfiksuoti ir alkoholio matuoklio rodmenyse, alkoholio matuoklis yra metrologiškai patikrintas, galiojimo patikra iki 2023-12-03 (b. l. 10). Teismas neturi pagrindo abejoti alkoholio matuokliu užfiksuotu neblaivumo laipsniu M. Č. bei 2023-08-08 Vilniaus AVPK VT SPS specialisto R. V. tarnybiniu pranešimu apie kaltinamojo atsisakymą tikrintis blaivumą antrą kartą.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę. Kadangi M. Č. vengė neblaivumo patikrinimo, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K- 265- 1073/2018, Nr. 2K- 98- 1073/2019, 2K-49-976/2020).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – M. Č. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis).

M. Č. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. Č. neteistas (b. l. 76-77), vedęs, nedirbantis, pensininkas, administracine tvarka baustas, bauda sumokėta (b. l. 75). Duomenų apie M. Č. gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

IV. Dėl M. Č. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Bylą nagrinėjant teisme, kaltinamasis pareiškė prašymą atleisti ji nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato perduodant jo sutuoktinės J. Č. atsakomybėn.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.

Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti M. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmiausia pastebėtina, kad M. Č. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Nors nusikaltimas nėra sunkus visgi, neblaivus vairuotojas kėlė didelį pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Nusikaltimas tyčinis, nes kaltinamasis sėsdamas neblaivus už automobilio vairo, elgėsi tyčia, siekdamas neblaivus vairuoti automobilį. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Antra, M. Č. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, anksčiau jis nėra teistas (b. l. 76-77) (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Trečia, kaltinamasis M. Č. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis savo elgesį vertina neigiamai, jo asmenybę apibūdina iš esmės tik teigiamos aplinkybės, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo brolį, su kuriuo kaltinamasis kartu gyvena, tarpusavyje palaiko artimą ryšį. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad M. Č. su sutuoktinė sieja artimi ryšiai, sutuoktinė jam yra autoritetas. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad J. Č. yra dirbanti, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis neteista, nebausta administracine tvarka. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad J. Č. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima M. Č., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, M. Č., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos J. Č., gim. (duomenys neskelbtini) m., atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Šiame straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau jo paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje nustatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje nustatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pavyzdžiui, Lietuvos A. T. kasacinės nutartys Nr. 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-85/2010).

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise, šiuo atveju – teise vairuoti kelių transporto priemones), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad M. Č. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kaip minėta, vairavo transporto priemonę bei vengė neblaivumo patikrinimo, t. y. itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Tokiu būdu M. Č. skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 2 metų 6 mėnesių šios priemonės taikymo terminą, jį skaičiuojant nuo teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo, t. y. 2023 m. rugpjūčio 10 d. Tai reiškia, kad šiuo terminu kaltinamasis negalės ir įgyti tokios teisės. Teismo vertinimu, nustatytas terminas, siekiantis minėtos poveikio priemonės vidurkio, atsižvelgus, be kita ko, ir į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, yra proporcingas bei padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

Pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą ir siekdamas didinti eismo saugumą, nustatė baudžiamąją atsakomybę BK 281¹ straipsnyje tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Tuo siekiama užtikrinti eismo saugumą (pavyzdžiui, Lietuvos A. T. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-511/2020).

M. Č. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu „BMW 520D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklauso pačiam kaltininkui, todėl automobilis „BMW 520D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas.

VI. Kiti klausimai

M. Č. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, paliktinos galioti (išskyrus vairuotojo pažymėjimą) iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

M. Č. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas VĮ „Regitra“.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas M. Č. priklausančiam automobiliui „BMW 520D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. rugpjūčio 10 d. iki 2023 m. lapkričio 10 d. (b. l. 23-24). 2023-11-10 prokuroro nutarimu laikino M. Č. nuosavybės teisių apribojimo terminas pratęstas iki 2024 m. vasario 9 d. Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, voką su kompaktiniu DVD disku su vaizdo įrašais, prisegtą prie bylos viršelio, palikti saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

M. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos J. Č., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 ir 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti M. Č. baudžiamojo poveikio priemones:

– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2023 m. rugpjūčio 10 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti M. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilį „BMW 520D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini) – konfiskuoti valstybės naudai.

M. Č. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

M. Č. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą M. Č. į automobilį „BMW 520D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, įvykdymo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, voką su kompaktiniu DVD disku su vaizdo įrašais, prisegtą prie bylos viršelio, palikti saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

– jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

– jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti J. Č., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.