Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-1028-1168/2025

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-04-04
Bylos Nr.: e2-1028-1168/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-16-3-00432-2024-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ingrida Krolienė
Ieškovas: akcinės bendrovės „Linas Agro“
Atsakovas: R. M.
Advokatai: Ingrida Kryžauskienė

Kategorijos

2.6.11.1Bendrosios pirkimo–pardavimo sutarties nuostatos

Civilinė byla Nr. e2-1028-1168/2025Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00432-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1; (S) 2.6.10.5.1; 2.2.3.1.2; 3.2.6.1

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 4 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Krolienė,sekretoriaujant Julijai Taraškevič,dalyvaujant ieškovo akcinės bendrovės „Linas Agro“ atstovui Dainiui Pundinui,atsakovui R. M. ir jo atstovei advokatei Ingridai Kryžauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Linas Agro“ ieškinį atsakovui R. M. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Linas Agro“ Vilniaus miesto apylinkės teisme (toliau – ir teismas) pareiškė ieškinį atsakovui R. M., prašydama priteisti iš atsakovo 38 163,40 Eur skolą, 12,50 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 3 d. su atsakovu sudarė Sutartį Nr. PARD_EBA_004194 dėl prekių ūkininkavimui pardavimo, ir šios sutarties pagrindu 2022 m. spalio 28 d. pagal PVM Sąskaitą faktūrą LAF_0000785 ieškovė pardavė atsakovui prekių už 38 163,40 Eur, atsiskaitymo terminas – iki 2023 m. rugsėjo 30 d. Teigė, kad atsakovui prekės buvo perduotos šalims pasirašant 2022 m. spalio 28 d. Trąšų pasaugos sutartį Nr. LAF_0000785 (toliau – ir Pasaugos sutartis), kuria atsakovas patvirtino, kad perėmė iš ieškovės prekes, pirktas pagal PVM Sąskaitą faktūrą LAF_0000785, o ieškovė įsipareigojo jas nemokamai saugoti iki 2023 m. balandžio 30 d., atitinkamai atsakovas įsipareigojo iki nurodyto termino prekes atsiimti iš saugojimo. Tačiau, nepaisant daugkartinių raginimų, atsakovas prekių iki šiol neatsiėmė, už jas neapmokėjo, prekės tebesaugomos pas ieškovę. Todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 38 163,40 Eur skolą.

3. 2024 m. liepos 5 d. teisme gautas atsakovo R. M. atsiliepimas į ieškinį (DOK-103430), kuriuo atsakovas prašo ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad šalys 2020 m. rugsėjo 3 d. buvo sudariusios sutartį Nr. PARD_EBA_004194 dėl bendradarbiavimo atsakovui siekiant įsigyti iš ieškovės ūkininkavimui skirtas priemones: sėklas, trąšas, augalų apsaugos priemones. Šioje sutartyje buvo numatytos bendro pobūdžio sąlygos, pagal kurias šalys neįsipareigojo viena kitos atžvilgiu pirkti ar parduoti konkrečius prekių kiekius. Teigė, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika, kad kai kurių prekių kiekiai iš anksto atsakovo buvo užsakomi kitam sezonui. Ginčo užsakymo atveju galimas atsakovo trąšų poreikis kitam žemės ūkio darbų sezonui, nedetalizuojant kiekių ir kainos, buvo aptartas su ieškovo vadybininku telefonu. Po pokalbio telefonu, vienas iš ieškovo vadybininkų atvyko į atsakovo ūkį ir pristatė pasirašyti Trąšų pasaugos sutartį Pasaugos sutartis Nr. LAF_0000785. Kadangi atsakovo ūkyje tuo metu nebuvo, Pasaugos sutartis buvo įteikta atsakovo sūnui A. M., kuris valdo šalia esantį ūkį, ir pastarasis, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas buvo minėjęs, kad trąšos bus reikalingos, pasirašė Pasaugos sutartį atsakovo vardu. Atkreipė dėmesį, kad nei kainos, nei kiekiai Pasaugos sutartyje nurodyti. Be to, PVM sąskaita – faktūra Nr. LAF_0000787 Pasaugos sutarties pasirašymo metu nebuvo pateikta nei pasirašyti, nei susipažinti. Sąskaita buvo išrašyta jau po to, kai ieškovo vadybininko suformuotas užsakymas po apsilankymo atsakovo ūkyje buvo perduotas buhalterijai. Atitinkamai, atsakovas niekaip negalėjo patvirtinti savo valios ir niekaip jos nepatvirtino dėl trąšų pagal sąskaitą įsigijimo. Ieškovas sąskaitą išrašė vienašališkai, o atsakovas jokiais tiesioginiais ar netiesioginiais savo veiksmais nėra jos patvirtinęs.

Šalies argumentai

4. Ieškovė pateikė dubliką (DOK-111562), kuriame palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir reikalavimus. Pažymėjo, kad ieškovė 2020 metais sudarė tris analogiškas sutartis su trimis vienos šeimos nariais – ūkininkais R. M., jo sūnumi A. M. ir dukra R. M., visi trys ūkininkai nuo pat pradžių save pristatė kaip bendrą, vieningą šeimos ūkį, kuriame visi trys kartu ūkininkauja, vienas kitam padeda, gali vienas už kitą atlikti bet kuriuos darbus ar kitokius veiksmus. Visų trijų ūkių klausimai – dėl prekių užsakymo, grūdų pardavimo buvo spendžiami bendrai ir vieningai, per visą bendradarbiavimo su ieškove laiką nei vienas ūkininkas niekada tam neprieštaravo, bendradarbiavimas tarp ieškovės ir ūkių vyko sklandžiai ir intensyviai. Šioms aplinkybėms pagrįsti pateikė su visais ūkininkais sudarytas sutartis bei įrodymus apie bendrą visų ūkininkų veiklą atsiimant iš ieškovės įsigytas prekes, perduodant ieškovei žemės ūkio produkciją. Teigė, kad visą bendradarbiavimo su atsakovu laikotarpį, kuris vyko nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d., nebuvo atliekami jokie raštiški prekių užsakymai, prekės buvo užsakomos telefonu arba susitikimų metu, todėl šiuo ginčo atveju taip pat jokio atskiro raštiško užsakymo pildoma nebuvo. Tokia praktika tenkino abi šalis, pagal visus užsakymus atsakovas atsiskaitydavo, jokių pretenzijų nereikšdavo. Pažymėjo, kad atsakovas ginčo prekių įsigijimą patvirtino pasirašydamas 2022 m. spalio 28 d. Pasaugos sutartį Nr. LAF_0000785, kuria atsakovas patvirtino, kad perėmė iš ieškovės prekes, pirktas pagal PVM Sąskaitą faktūrą LAF_0000785, o ieškovė įsipareigojo jas nemokamai saugoti iki 2023 m. balandžio 30 d. Analogiškas prekių įsigijimas jau buvo atsakovo atliktas ir anksčiau 2020 metais, tai patvirtino ir pats atsakovas atsiliepime, tada prekės buvo įsigytos pagal sąskaitą faktūrą, buvo pasirašyta analogiška trąšų pasaugos sutartis, prekes atsiėmė atsakovo sūnus A. M., kas dar kartą patvirtina aukščiau nurodytas aplinkybes dėl bendros ūkių veiklos.

5. Aplinkybę, kad atsakovas pripažino ir patvirtino ginčo prekių įsigijimą patvirtina ne tik Pasaugos sutarties pasirašymas, ieškovė grindė ir po to sekusiais atsakovo veiksmais. Teigė, kad suėjus prekių saugojimo terminui atsakovas, jo sūnus A. M. ir dukra R. M. iš saugojimo trąšų neatsiėmė, tačiau aktyviai bendravo su juos aptarnaujančiu agronomu E. B., siekdami išspręsti susidariusią situaciją, vis žadėjo, kad prekes atsiims, o artėjant atskaitymo už prekes terminui 2023 m. rugsėjo 30 d. ūkininkai nurodė, kad susiduria su finansinėmis problemomis ir atsiskaityti už šias prekes negalės. Agronomas E. B. susitiko su ūkininkais ir pasiūlė spręsti susidariusią situaciją tokiomis sąlygomis: prekes ūkininkai atsiims 2024 m. pavasarį, kai bus tinkamas laikas jų panaudojimui (nes šios prekės yra naudojamos pavasarį); ieškovė sutiks už šį laikotarpį neskaičiuoti mokesčio už saugojimą; apmokėjimo už prekes terminą ieškovė atididės iki 2024 m. rugsėjo 1 d., už atidėjimo laikotarpį mokant 16 procentų dydžio metines palūkanas, jei ūkininkai įkeis už skolas žemę. Ūkininkams toks pasiūlymas pasirodė priimtinas, tačiau jie savo ruožtu dar nurodė, kad pabandys gauti paskolą iš banko ar kredito unijos palankesnėmis sąlygomis, su mažesnėmis palūkanomis ir atsiskaitys už prekes. Tačiau 2024 m. sausio mėnesį ūkininkai pranešė E. B., jog paskolos gauti nepavyksta, todėl sutinka įkeisti vieną didelį žemės sklypą už kiekvieno iš trijų ūkių skolas. 2024 m. sausio 23 d. A. M. savo elektroniniu paštu E. B. atsiuntė R. M. ir jo žmonai A. M. priklausančio 14,3603 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro išrašo kopiją įkeitimui parengti, buvo parengti žemės sklypo įkeitimo dokumentai, tačiau vėliau atsakovas įkeisti turtą atsisakė. Po to su E. B. susisiekė A. M. ir nurodė, kad jis susipyko su tėvu ir seserim ir nori savo skolos klausimą spręsti atskirai, įkeičiant kitą, savo asmeninį sklypą, ir tai buvo padaryta. Nurodė, kad 2024 m. sausio 18 d. visi trys ūkiai el. paštu gavo ieškovės raginimus sumokėti skolas. R. M. atsakė į jam siųstą laišką, prašydamas atsiųsti neapmokėtas sąskaitas. Tačiau jau 2024 m. balandžio 8 d. siekdamas nebevykdyti sutarties elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad jokios sutarties su ieškove nėra pasirašęs, jokių trąšų neužsakė, tačiau vėliau teismui savo atsakyme į reikalavimą sumokėti skolą nurodė priešingai, kad yra sudaręs Sutartį, kad trąšų poreikis buvo aptartas telefonu. Pažymėjo, kad nors atsiliepime atsakovas teigia, jog ieškovė reikalauja neadekvačios kainos už trąšas. Tačiau trąšų pirkimas įvyko atsakovo valia, kaina su juo buvo suderinta abipusiai, prekės jam buvo perduotos, susitarta dėl prekių saugojimo. Atsakovui žinoma, kad 2022 metais sukilo trąšų kainos dėl Rusijos pradėto karo, rinkoje trąšų kaina buvo padidėjusi 149 procentais, todėl jo teiginius dėl per didelės prekės kainos laiko nesąžiningais ir nepagrįstais.

Atsiliepimas

6. Atsakovas pateikė tripliką (DOK-121387), kuriame palaikė atsiliepime išdėstytus nesutikimo su ieškiniu motyvus, papildomai pažymėdamas, kad Pasaugos sutartį jo vardu pasirašė sūnus A. M., neturėdamas įgaliojimo veikti atsakovo vardu. Teigė, kad atsakovo ūkis yra atskiras ir savarankiškas juridinis vienetas. Priešingai nei dublike nurodė ieškovė, nei atsakovas, nei jo dukra R. M. ir sūnus A. M. nepristatinėjo ir negalėjo pristatinėti savo individualių ūkininko ūkių kaip vieno bendro, vieningo šeimos ūkio, kuriame visi kartu ūkininkauja ar vienas už kitą gali atlikti bet kokius veiksmus. Visų trijų ūkininkų ūkiai yra atskiri ir savarankiški juridiniai vienetai, turintys savo nekilnojamąjį turtą, techniką, ūkio padargus, gyvulius. Kiekvienas ūkininkas individualiai tvarko savo finansus ir veda ūkio buhalteriją, vykdo skirtingą ūkininkavimo veiklą – atsakovas ir jo dukra R. M. verčiasi mėsine galvijininkyste, o sūnus pienine galvijininkyste. Vien tai, kad ūkininkai kooperuodavosi grūdų ar prekių transportavimui, niekaip nepatvirtina ūkininkų ūkių bendro bei vieningo veikimo ir neįgalina vienas kito atžvilgiu priiminėti sprendimų dėl kito ūkininko ūkio, sudaryti sandorius, sukurti ar panaikinti kito ūkio prievoles, teises ar pareigas. Atsakovas nedalyvavo atliekant ginčo užsakymą ir pasirašant Pasaugos sutartį, atsakovas 2022 metais trąšų iš ieškovės neužsakinėjo ir jokiais veiksmais užsakymo nepatvirtino. Atsakovas atsiliepime tik nurodė, kad „ginčo užsakymo“ (t. y. tariamo užsakymo, kurį atsakovas ginčija) atveju „galimas trąšų poreikis buvo aptartas“ su ieškovės vadybininku telefonu. Atsakovas neatliko jokių veiksmų, kuriais inicijuotų trąšų užsakymą, Pasaugos sutarties nepasirašinėjo, nes ieškovės vadybininkui 2022 m. spalio 28 d. atvykus į ūkį, atsakovo nebuvo, joks ieškovės vadybininkas nei dėl Pasaugos sutarties pasirašymo, nei dėl PVM sąskaitos – faktūros nebuvo su atsakovu jokiais būdais asmeniškai susisiekęs ir atsakovo patvirtinimo dėl ginčo užsakymo negavo. A. M. vėliau atsakovui paaiškino, kad jis pasirašė Pasaugos sutartį atsakovo vardu tikėdamas, kad trąšos bus tik rezervuotos, o atėjus laikui jas atsiimti, atsakovas galės pats apsispręsti, ar jas atsiimti ar jų atsisakyti, nes tokia buvo praktikA. Akcentavo, kad 2020 m. gruodžio 17 d. atsakovas taip pat užsakė iš ieškovės 57 tonas trąšų KAS-32, ieškovė išrašė atsakovui PVM sąskaitą – faktūrą, atsakovas trąšas atsiiminėjo per kelis kartus, ir likusiam neatsiimtam trąšų kiekiui (720 kg) ieškovė išrašė kreditinę sąskaitą, tai patvirtina, kad trąšų kiekis iš anksto yra tik rezervuojamas, o ne faktiškai perkamas. Teigė, kad maždaug 2023 m. rugpjūčio mėn. atsakovas ir A. M. buvo susitikę su ieškovės vadybininku E. B. ir ieškovės regiono vadovu G. B.. Atsakovas prašė, kad ginčo užsakymui būtų išrašyta kreditinė sąskaita, kaip tai buvo padaryta 2021 metais, tačiau E. B. nurodė, kad kredituoti praeitų finansinių metų sąskaitos negali. Atsakovui nebuvo priimtinas ieškovės atstovų pasiūlymas apmokėti prekes su atidėjimu ir palūkanomis, nes atsakovas iš viso nenorėjo trąšų atsiimti ir už jas mokėti. Teigė sutikęs, kad A. M., kuris be atsakovo sutikimo pasirašė Pasaugos sutartį atsakovo vardu, pabandytų suderinti skolos finansavimą per finansų įstaigas, t. y. sutiko su A. M. pagalba bandant išspręsti situaciją, kuri susiklostė ne dėl atsakovo kaltės ir apskritai be atsakovo dalyvavimo. Pats atsakovas jokių aktyvių veiksmų, siekiant apmokėti sąskaitą, nesiėmė, nes tam nepritarė.

7. Nurodė, kad atsakovas pats pradėjo gilintis į situaciją, ar tikrai turi mokėti už produkciją, kurios pats neužsakė, užsakymo nepatvirtino ir prekių pagal tokį užsakymą neatsiėmė. Todėl, 2024 m. balandžio 8 d. elektroniniu laišku paprašė ieškovės atsiųsti sutartį, pagal kurią jo prašoma sumokėti 38 163,40 Eur skolą, nes jokios sutarties neranda. Atsakovas, komunikuodamas su ieškove, bandė suprasti, kokiu teisiniu pagrindu jam yra priskaičiuota skola už tai, ko atsakovas neužsakė ir negavo. Tačiau atsakovui pradėjus raštu komunikuoti su ieškove ir prašyti pateikti dokumentus, komunikacija iš ieškovės pusės nutrūko ir jokia iš ieškovės prašoma informacija ir (ar) dokumentai pateikiami nebuvo. Nėra nei vieno atsakovo parašo ant dokumentų, susijusių su ginčo užsakymu, taip pat nėra jokio kito tiesioginio ar netiesioginio atsakovo rašytinio, žodinio ar kitokio pobūdžio patvirtino dėl ginčo užsakymo. Atkreipė dėmesį, kad ginčo užsakymas neatitiko įprastos prekybinės praktikos tarp šalių. Atsakovas trąšas KAS-32 yra užsakęs iš ieškovės vieną kartą, tuo metu kai buvo sudaryta tarp ieškovės ir atsakovo Sutartis. Tą kartą atsakovas pats buvo atvykęs į ieškovės patalpas, aptarė su vadybininku produkcijos poreikį ir pasirašė dokumentus. Užsakymo pagrindu buvo sudaryta 2020 m. gruodžio 17 d. Trąšų pasaugos sutartis Nr. LAI_0017135, kurią pasirašė atsakovas, o prekės atsiimtos 2021 m. gegužės 10 d. pagal Transporto važtaraštį Nr. 155541. Akcentavo, kad sūnus A. M. nebuvo įgaliotas sudaryti sandorių atsakovės vardu, atsakovas savo elgesiu nedavė jokio rimto pagrindo ieškovei manyti, kad jis paskyrė A. M. savo atstovu. Be to, atsakovas nusprendė atsisakyti dalies dirbamų žemės plotų, todėl negalėjo užsakyti faktinio poreikio neatitinkančio trąšų kiekio. Todėl, jeigu ir būtų laikoma, kad trečiojo asmens (A. M.) atlikti veiksmai, kuriuos ieškovė traktavo kaip prekių užsakymą, sukelia atsakovui teisinius padarinius, ieškovė negali priversti atsakovo vykdyti tokią sutartį natūra, t. y. priversti pasiimti prekes ir susimokėti.

8. 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi nagrinėjamoje civilinėje byloje paskirta rašysenos ekspertizė, pavedant ekspertams atsakyti į klausimą, ar Pasaugos sutartyje Nr. LAF_0000785 po spausdintu įrašu ,,R. M.“ pasirašė atsakovas R. M. ar kitas asmuo, civilinė byla sustabdyta. 2022 m. sausio 22 d. teisme gautas ekspertizės aktas Nr. 2101/25, kuriame pateikta ekspertų išvada, kad nurodomoje sutartyje pasirašė ne atsakovas. 2025 m. vasario 25 d. teismo nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas, trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų įtrauktas A. M..

Atsiliepimas

9. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį (DOK-39290), kuriuo sutiko su atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir jų teisiniu aiškinimu. Nurodė, kad atsakovas jam nėra išdavęs nei žodinio, nei rašytinio įgaliojimo atsakovo vardu atlikti kokius nors veiksmus, sudaryti sandorius. Jie su atsakovu kartais pasitaria ūkininkavimo klausimais ar susikooperuoja transportą, kai reikia atsivežti ūkininkavimui skirtų produktų ar pristatyti parduodamus grūdus, tačiau trečiasis asmuo neigė, kad jo, atsakovo ir R. M. ūkiai yra bendri. Kreipdamasis į ieškovę dėl trąšų savo ūkiui buvo įsitikinęs, kad atlikdamas „užsakymą“ tik rezervuoja atitinkamą trąšų kiekį, kadangi ankstesnių užsakymų atveju ieškovė neversdavo pasiimti viso užsakymo kiekio ir už jį sumokėti. Dėl šios priežasties nematė jokios rizikos rezervuoti trąšų kiekio ir atsakovo ūkiui. Užsakymą priėmęs vadybininkas E. B. jokių klausimų dėl rezervacijos atsakovo ūkiui nekėlė, pateikti įgaliojimo ar kitokio atsakovo valią patvirtinančio dokumento neprašė. Pasaugos sutartį už atsakovą teigė pasirašęs, nes tikėjo, kad jeigu atsakovui trąšos nebus reikalingos, jis galės jų nepirkti, nemanė, kad dėl tokio pasirašymo gali kilti kokių nors neigiamų teisinių pasekmių. Anksčiau Trečiasis asmuo atsakovo vardu jokių sutarčių nėra pasirašinėjęs. Kai suėjo trečiojo asmens savo ūkiui užsakytų trąšų atsiėmimo terminas, ieškovė pradėjo reikalauti, kad būtų atsiimtos visų trijų ūkininkų ūkiams užsakytos prekės ir už jas sumokėta. Maždaug 2023 m. rugsėjo mėn. jis ir atsakovas buvo susitikę su vadybininku E. B. ir bandė susiklosčiusią situaciją spręsi, tačiau atsakovas, kuris tokio užsakymo formavime nedalyvavo, su prekių atsiėmimu nesutiko. Kiek trečiajam asmeniui žinoma, atsakovas niekada trąšų pasiimti neplanavo ir to padaryti ieškovei nežadėjo.

10. Atsakovas pateikė teismui rašytinius paaiškinimus (DOK-44697), kuriuose nurodė, kad ūkininkavimui skirtą produkciją iš ieškovės pirko nuo 2015 metų, o trąšas KAS-32 iš ieškovės per šį laikotarpį užsakinėjo tik vieną kartą – 2020 m. gruodžio 17 d., prekes atsiimdamas dalimis, o neatsiimtai daliai 0,720 tonų ieškovė išrašė kreditinę sąskaitą. Akcentavo, kad 2022 metais trąšų neužsakinėjo, Pasaugos sutarties nepasirašinėjo, apie sąskaitą sužinojo tik 2023 m. sausį. Kad jo vardu rezervuotos 38 tonos trąšų sužinojo iš sūnaus. Dėl sąskaitos anuliavimo nesiėmė jokių veiksmų, nes buvo įsitikinęs, kad trąšos tik rezervuotos, taip nurodė ir trečiasis asmuo, kuris telefonu užsakė trąšas. Atkreipė dėmesį, kad liudytoju 2024 m. lapkričio 18 d. teismo posėdyje apklaustas ieškovės vadybininkas E. B. teigė, kad pats asmeniškai matė, kad atsakovas pasirašė Pasaugos sutartį. Tačiau 2025 m. sausio 21 d. byloje pateiktas teismo ekspertizės aktas, kuriuo nustatyta, kad Pasaugos sutartį pasirašė ne atsakovas, o tai patvirtina, kad šis liudytojas teismo posėdžiu metu davė melagingus parodymus. Liudytojo suinteresuotumą bylos baigtimi rodo ir 2024 m. lapkričio 18 d. teismo posėdyje jo išsakyti teiginiai, kad liudytojas yra asmeniškai finansiškai nukentėjęs dėl ginčo situacijos. Pažymėjo, kad byloje nėra pateiktų jokių rašytinių komunikacijos tarp šalių duomenų, kuriuose nors atsakovas būtų tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinęs, kad žada prekes atsiimti, ar už jas sumokėti, atidėti mokėjimo terminą ar pan. Bylos nagrinėjimo metu, ieškovės atstovas ir liudytojas E. B. nurodė, kad Prekių kiekis buvo užsakytas telefonu trečiojo asmens, o trečiasis asmuo paaiškino, kad Pasaugos sutartį pasirašė neturėdamas nei Atsakovo įgaliojimo, nei sutikimo jai pasirašyti, manydamas, kad „dėl visa ko“ rezervuos kiekius ir tėvui bei seseriai, ir tai nesukels jiems teisinių pasekmių be jų aiškiai išreikštos valios. Vien tai, kad ūkininkai kooperavosi tam tikrų logistinių ir techninių darbų atlikimui niekaip nepatvirtina ieškovės įrodinėjamos aplinkybės, kad ūkininkai vienas kito vardu galėjo pasirašyti dokumentus, sukurti vienas kitam teises ir pareigas. Byloje nepateikta įrodymų, kad tarp atsakovo, trečiojo asmens ir R. M. būtų susiklosčiusi praktika pasirašinėti vienas kito vardu teisines pasekmes sukeliančius dokumentus. Aplinkybė, kad atsakovas nesiginčijo dėl gautos sąskaitos ir įtraukė ją į savo buhalterinę apskaitą nepagrindžia buvus atsakovo patvirtinimui įsigyti prekes. Atkreipė dėmesį, kad nurodomo prekių užsakymo metu atsakovas turėjo virš 11 000,00 Eur skolą ieškovei, pastarosios naudai skolos apmokėjimui patvirtinti buvo išdavęs vekselį, todėl nelogiška manyti, kad būdamas tokioje finansinėje padėtyje atsakovas užsakinėtų prekes, kurios jam neatsipirko (nepasiteisino) ankstesniais metais ir dar už 38 163,40 Eur kainą. Taip pat nurodė, kad ieškovė sąskaitą – faktūrą išrašė pažeisdama imperatyvias įstatymo nuostatas, nes pagal teisinį reguliavimą, PVM sąskaitos faktūros išrašymas yra siejamas su prekių pardavimu, t. y. perdavimo momentu. Šiuo atveju prekių, už kurias atsakovo prašoma sumokėti, jis faktiškai neturi, niekada pats neatsiėmė ir negavo; jos tebėra ieškovės žinioje. Todėl nesant teisėtai išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, atsakovui negali kilti pareiga sumokėti joje nurodytą prekių kainą.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

11. Ieškovo atstovas 2024 m. spalio 23 d. teismo posėdžio metu palaikė pareikštus reikalavimus bei ieškinyje ir dublike nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad su atsakovu buvo sudaryta prekių pardavimo sutartis, išrašyta sąskaita, pasirašyta įsigytos prekės pasaugojimo sutartis, tačiau už prekes atsakovas neatsikaitė. Teigė, kad su atsakovu ieškovė bendrauja nuo 2015 metų ir tai patvirtina pateiktas buhalterinių operacijų išrašas, su atsakovu buvo sudaryta ne viena sutartis. Iš pradžių buvo sudasutartys kiekvienais metais, tačiau 2020 metais buvo sudaryta bendro pobūdžio pirkimo – pardavimo sutartis. Buvo bendraujama ir bendradarbiaujama ne tik su atsakovo, tačiau ir su atsakovo dukters bei sūnaus ūkiais. Su visais šiais ūkiais bendradarbiavo E. B.. Visų trijų ūkių klausimai buvo sprendžiami vieni metu, jie deklaravo, kad veikia kaip vieningas ūkis. Yra pateikti prekių važtaraščiai, iš kuriu matyti, kad A. M. atsiiminėdavo kitiems ūkiams skirtas prekes. Visi ūkiai dirbo kartu, tai patvirtino ir atsakovas, nurodydamas, kad visi buvo kartu, tik nederino prekių kainų. Bendravimas vyko telefonu ar atvykus pas agronomą į vieta. Ieškovės darbuotojai taip pat vykdavo į ūkius duoti patarimų dėl poreikių. Pažymėjo, kad atsiliepime pats atsakovas teigia, kad ginčo užsakymo atveju prekės buvo užsakytos telefonu, tik nebuvo derintos kainos. Tačiau toks aiškinimas nelogiškas. Tai buvo konkretus prekių užsakymas, dėl to buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra, pasirašyta paslaugos sutartis. Bendrojoje 2020 m. sutartyje 2.7. punkte nurodyta, kad nesant rašytinio užsakymo, prekės perduodamos pagal važtaraštį. Atsakovas iš anksto sutiko, kad žodžiu pateikti užsakymai yra galiojantys, o jei būtų neatitikimas dėl užsakymo, atsakovas nedelsiant turėjo pareikšti pretenziją. Visos prekės anksčiau pirktos buvo pateiktos su važtaraščiais, jas priimdavo sūnus A. M., ir toks prekių priėmimas buvo tinkamas. Teigė, kad trąšu pasaugos sutartį pasirašė atsakovas, kaip ir pagrindinę prekių pirkimo – pardavimo sutarti.

12. Paaiškino, kad trąšos KAS-32 yra skystos ir turi būti laikomos specialiose talpyklose. Todėl paprastai jas įsigiję ūkininkai palieka saugoti tose specialiose talpyklose iki pavasario. Tokią sutarti atsakovas sudarė ne pirmą kartą. 2020 metais taip pat buvo sudaryta pasaugos sutartis, o prekių atsiėmimas vyko pagal 2021 m. gegužės 10 d. važtaraštį, prekes tada taip pat atsiėmė atsakovo sūnus. Šiuo atveju taip pat buvo įprastas sandoris. Po prekių įsigijimo – pasaugos sutarties sudarymo ir sąskaitos išrašymo, atsakovas vykdė mokėjimus pagal ankstesnes sutartis, jokių pretenzijų ieškovei nereiškė. Yra pateikti VMI kryžminio patikrinimo duomenys. Atsakovas yra PVM mokėtojas, o PVM įstatymo nuostatos numato, kad PVM mokėtojai turi fiksuoti gaunamas ir išrašomas sąskaitas – faktūras ir duomenis privalo pateikti į VMI sistemą. Byloje pateikti duomenys iš ieškovės įmonės VMI paskyros, iš kurios matyti, kad tarp ieškovės pateiktų sąskaitų ir atsakovo pateiktų sąskaitų neatitikimų nėra. Atsakovas net pateikė šią sąskaitą PVM susigražinimui.

13. Nurodė, kad visi 3 M. ūkiai sudarė analogiškas sutartis dėl tokių pačių trąšų įsigijimo visiems 3 ūkiams, tą pačią dieną išrašytos sąskaitos – faktūros ir pasirašytos prekių pasaugos sutartys. 2023 m. balandžio 30 d. suėjus saugojimo terminui nei vienas ūkis trąšų neatsiėmė, tačiau visi ūkininkai bendravo ir žadėjo trąšas atsiimti, tačiau vėliau, teigdami, kad neturi finansinių galimybių sumokėti už prekes, prekes atsisakė atsiimti. Buvo siūloma atidėti mokėjimą, pratęsti nemokamai saugojimą, o už atidėtą laikotarpi siūlant mokėti 16 proc. metines palūkanas, su sąlyga, kad ūkininkai įkeis žemės sklypus. Ūkininkai dar planavo gauti paskolas ir atsiskaityti. R. M. svarstė įkeisti vieną didelį žemės sklypą už visas tris sutartis. A. M. net atsiuntė žemės sklypo nekilnojamojo turto registro išrašus, buvo parengti dokumentai, tačiau atsakovas pasirašyti notarinį sandorį – įkeitimą, atsisakė. 2023 metais iki pat rugsėjo buvo derinamasi dėl mokėjimo terminų atidėjimo, t. y. dėl geranoriško situacijos išsprendimo. A. M. po to pateikė savo asmeninio sklypo duomenis, buvo sudarytas įkeitimo sandoris ir sudarytas susitarimas dėl skolos apmokėjimo, jis pasiėmė trąšas ir jau atsiskaitė, šiuo metu jau panaikintas ir įkeitimas. Tačiau atsakovas atsisakė geranoriškai spręsti šį klausima. Susipažinus su atsakovo procesiniais dokumentais, matyti, kad atsakavo veiksmai prieštaringi.

14. Pažymėjo, kad po 2020 metų sutarties pasirašymo vyko sklandus bendradarbiavimas, tačiau iš susirašinėjimo matyti, kad atsakovas norėdamas išvengti atsiskaitymo pradėjo teigti, kad jokios sutarties nepasirašė, vėliau pripažino, kad sutartį pasirašė, tačiau ginčo trąšų neužsakė. Atsiliepime jau teigė, kad bendravo pagal susiklosčiusią praktiką, pripažino, kad suderino užsakymą telefonu su vadybininku, taip pat teigė, kad ieškovės darbuotojai buvo atvykę.

15. Dėl teiginių, kad ieškovė atsisakė perduoti dali – apie 0,720 tonų prekių, užsakytų pagal ankstesnę sutartį ir išrašė kreditinę sąskaitą – faktūrą, paaiškino, kad taip nutinka dėl to, kad ūkininkai atvyksta pasiimti prekių ir neturi tam skirto dydžio talpų, todėl neperduotai prekių daliai yra išrašomos kreditinės sąskaitos. Atsakovas niekada jokių pretenzijų dėl to nereiškė, o toliau bendradarbiavo su ieškove.

16. Atkreipė dėmesį, kad dėl Rusijos pradėto karo ekonominė situacija lėmė didžiulius pokyčius kainų rinkoje, todėl atsakovas nepagristai įrodinėja, kad ieškovė yra nesąžininga. Jeigu būtų rinkoje mažesnių kainų, nei pardavinėjo ieškovė, atsakovas butų pirkęs už mažesnes kainas. Paminėjo, kad atitinkamai pabrango ir grūdai, todėl ūkininkai mokėdami brangiau už trąšas atitinkami gaudavo didesnę kainą ir už parduodamus grūdus.

17. Atsakydamas į užduotus klausimus, ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovas trąšas užsakė telefonu, po to buvo perduota sąskaita ir atvežta pasaugos sutartis. Atstovo žiniomis, abi sutartis asmeniškai pasirašė atsakovas. Prekes paprastai užsakinėdavo ir A. ir R., aktyviausias buvo A. Prekės būdavo užsakomos pagal deklaruojamų žemės sklypų plotus. Patikslino, kad 100 procentų pasakyti negali ar ginčo trąšas užsakė atsakovas ar jo sūnus. Pasirašydamas pasaugos sutartį atsakovas patvirtino, kad prekes priėmė ir paliko saugoti, o po to kai iš saugojimo butų pasiėmęs, būtų surašytas ir važtaraštis, tokiu būdu prekes pirko antrą kartą. Nėra išlikę dokumentai apie sąskaitos persiuntimą, pasaugos sutartis buvo atvežta vėliau, tik data įrašyta tą pačia data, kaip ir sąskaita.

Atsiliepimas

18. Atsakovas 2024 m. spalio 23 d. teismo posėdžio metu nesutiko su ieškiniu, prieštaravo ieškovės teiginiams, kad sudarė ginčo trąšų pirkimo sutartį. Teigė apie ją sužinojęs tik apie Naujuosius metus, kai reikėjo priduoti sąskaitą. Paaiškino, kad jam trąšų nereikėjo, nes 2021 metais buvo jų nupirkęs, tačiau nepasiteisino, turėjo net gyvulių parduoti, kad apsimokėti už ankstesnes trąšas, todėl naujų trąšų nereikėjo. Teigė, kad jo ir vaikų ūkiai yra atskiri, tai nėra vienas ūkis. Pagal ankstesnę sutartį dalies prekių nespėjo pasiimti, tai ieškovė išrašė kreditinę sąskaitą, todėl ir dabar manė, kad galės trąšų nepirkti. Atkreipė dėmesį, kad nei ant vienos sutarties nėra jo parašo. Parašai yra sūnaus. Nei sūnui nei dukrai nėra davęs įgaliojimų. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad neprisimena kada gavo ginčo sąskaitą, tačiau kai sužinojo apie 2023 metus, teigė skambinęs vadybininkui, tačiau nieko neišsiaiškinęs, ką kalbėjo neprisimena, galvojo, kad nepasiims prekės ir jam išrašys kreditinę sąskaitą. Sąskaitą VMI pateikė buhalterė, jis VMI nerašė, kad sąskaita neteisinga. Nuo sąskaitos ar susigrąžino PVM, teigė nežinantis. Pasaugos sutarties nurodė nebuvo matęs, pamatė su teismo dokumentais. Apie ką kalbėjo su ieškovės atstovais susitikimų metu po pasaugos sutarties termino pasibaigimo nurodė nežinantis, taip pat nežino kodėl sūnus A. atsiuntė jo žemės sklypo įkeitimui dokumentus.

19. Liudytojas A. M. 2024 m. spalio 23 d. teismo posėdyje paaiškino, kad jis yra atsakovo sūnus. Nurodė prisimenantis, kad vasaros metu, atrodo, pats vadybininkas paskambino ir pasiūlė KAS trąšų, su juo aptarė trąšų rūšį, kiekį, aptarė, kad mokėjimas būtų nukeltas ir į kitus metus, vadybininkas klausė ar reikia trąšų ir tėčiui. Po to atvyko vadybininkas ir atvežė pasaugos sutartį su visais trimis ūkininkais, o jis už visus tris pasirašė. Atrodo sutartį perdavė tėčiui ir seseriai. Pasirašius sutartį atsiuntė sąskaitą, buvo keista, kad ne po prekių pasiėmimo. Teigė, kad jam 2023 metais nepavyko panaudoti trąšų, nes sugedo purkštuvas, tai 2024 metais nupirko kitą purkštuvą. Su ieškove 2023 metais susitarė, kad trąšas pasiims 2024 metais, tam įkeitė žemės sklypą. 2024 metais pasiėmė trąšas, už jas atsiskaitė, ieškovė panaikino įkeitimą. Tėtis sakė, kad jam trąšų nereikia, kad ir tėčiui išrašė sąskaitą, liudytojo teigimu, jis sužinojo vėliau. Apie 2022 metų gruodžio mėnesį tėtis sakė, kad jam 2024 metais trąšų nereikės. Paaiškino, kad 2023 metais rugpjūtį susitikimo su ieškovės atstovais metu tėtis pasakė, kad jis trąšų neužsisakė, prašė išrašyti minusinę sąskaitą. Anot liudytojo, jam tėtis sakė, kad 2022 m. lapkritį rašė pretenziją ieškovei, tačiau pats nematė. Teigė, kad jis rezervavosi reikiamą kiekį trąšų sau, su tėčiu apie jam reikalingą kiekį nekalbėjo, mano, gal įrašė vadybininkas. Nurodė, kad tuo metu, kai rezervavo prekes, trąšų kaina ieškovo įmonėje buvo mažiausia rinkoje. 2022 metais trąšų kaina buvo pakilusi net iki 1200 Eur už toną. Patvirtino, kad jis buvo pasirašęs trąšų pasaugos sutartį, tačiau suėjus saugojimo terminui trąšų nepanaudojo, nes pavedė purkštuvas. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad atsakovas 2024 metais rašė pretenzijas ir dėl sutarties ir dėl sąskaitos. Kai atvežė pasirašyti pasaugos sutartį tėčio nebuvo, pasaugos sutartį už jį pasirašė liudytojas, pasirašinėjo ne savo parašu, o imituodamas tėčio parašą.

20. Liudytojas E. B. 2024 m. lapkričio 18 d. teismo posėdyje nurodė, kad jis dirba ieškovės įmonėje agronomu, pažįsta abi šalis – ,,Linas agro“ teisininką ir atsakovą. Su pastaruoju pažįstami nuo 2015 – 16 metų, santykiai buvo geri, buvo užsakomos prekės, 2020 metais buvo atnaujintos prekių pardavimo sutartys su visais 3 ūkiais, pasirašytos sutartys dėl grūdų ir kt. Paaiškino, kad tada atsakovo sūnus A. pas jį atvyko į kabinetą ir užsakė visiems 3 ūkiams KAS trąšų ir augalu apsaugos priemonių. A. pasakė kiek kokiam ūkiui reikia KAS trąšų, tada buvo išrašytos sąskaitos ir išsiųstos ūkininkams elektroniniais paštais, sudarytos trąšų pasaugos sutartys. Pavasarį ūkininkai paėmė prekes, o 2021 metų rudenį atsiskaitė. 2022 metų rudenį A. jam vėl skambino ir klausė – ar turime trasu, nes kainos dėl karo buvo labai iškilusios. Po kelių dienų paskambino ir užsakė trąšas visiems 3 ūkiams. Taip pat buvo išrašytos sąskaitos ir išsiųstos elektroniniais paštais, sudarytos pasaugos sutarys. Tais metasi jie nepirko apsaugos priemonių augalams. Anot liudytojo, jam pasakė, kad gali atvažiuoti pas R. į namus, ten buvo A. Padavus pasirašyti sutartis, pakvietė į vidų, teigė, kad taip pat nuvežė dovanų Kalėdinį pyragą. Pasirašė pasaugos sutartį A. už save, o R. už save. Atėjus pavasariui nei A., nei R. trąšų nepasiėmė, todėl teigė skambinęs ir vienam, ir kitam, buvo pasakyta, kad sugedęs purkštuvas, ir per paramą laukia įsigyti kitą purkštuvą. Po to, liudytojas teigė, vėl ne kartą skambinęs abiem, vis žadėjo pasiimti trąšas tai savaites pabaigoje, tai kitos pradžioje, tačiau nepasiėmė. Nurodė paprašęs, kad jiems paskambintų vadovė, jai paskambinus, ūkininkai taip pat paaiškino, kad sugedęs purkštuvas. Rugsėjo 8 d. susitarė susitikti pas liudytoją ir aptarti situaciją. Atvyko A. ir R., jiems buvo pasiūlyta trąšas saugoti dar metus, tik buvo pasakyta, kad bus skaičiuojamos palūkanos. Iš pradžių sakė, kad gal paims paskolą ir už trąšas sumokės, o trąšas pasiims pavasarį. Vėliau R. sakė, kad paskolos viena įstaiga nedavė, kreipsis į kitą, tačiau, matyt, ir kita nedavė. Tada jie sakė, kad užstatys vieną žemės sklypą, A. atsiuntė sklypo dokumentus, juos liudytojas persiuntė teisininkui D., tačiau jam nepavyko pasirašyti įkeitimo dokumentų. R. pasakė, kad apsipyko su A. ir už A. neįkeis žemės sklypo, tada A. įkeitė savo sklypą ir dabar yra pilnai atsiskaitęs.

21. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad suprato, jog ūkininkai veikė kaip vienas bendras ūkis, nes visada prekes užsakinėdavo A., jis būdavo išsiaiškinęs rinką, žinojo konkurentų kainas, todėl dažniausiai ir užsakinėdavo prekes. Suprato, kad jis veikia visų ūkių vardu, nors nebuvo įregistruotas vienas ūkis, teisiškai buvo įregistruoti trys ūkiai. R. taip pat kartais užsakinėdavo prekes. Nurodė, kad bendrauti iš pradžių pradėjo su R., o A. kaip jaunasis ūkininkas viskuo domėjosi, jie būdavo kartu, vėliau atsirado ir R. ūkis, nes jaunieji ūkininkai gauna įvairių lengvatų, gauna paramą technikai ir pastatams įsigyti. Pirmas ūkis buvo R., po to A., po to R. Kiek riekia KAS trąšų R., ir kiek R., paprastai pasakydavo A. Užsakymai būdavo daromi telefonu ar gyvai susitikus, raštu nebuvo užsakoma. KAS trąšos – skystos azotines trąšos skirtos žieminių bei vasarinių pasėlių tręšimui. Žieminės kultūros purškiamos iki gegužės mėnesio, pagal tai nustatoma ir trąšų atsiėmimo data. Vasariniai pasėliai tręšimi maždaug balandžio mėnesį, bet gali būti purškiami ir gegužę. Trąšos saugojamos, nes joms reikia tam tikrų sąlygų, jos ėdrios, laikymo temperatūra negali nukristi žemiau 18 laipsnių. Dauguma ūkininkų neturi laikymo sąlygų. Trąšas paprastai perka lapkričio – gruodžio mėnesį dėl PVM, kad galėtų užskaityti, be to, kad užsitikrinti geresnę kainą, nes, ypač prasidėjus karui, kaina žymiai pradėjo kiti. Iš viso buvo iškilęs klausimas ar trąšų iš viso užteks, nes buvo kalbama apie trąšų gamybos stabdymą. Dauguma ūkininkų pajamų būna rudenį, ir susidaro didelis mokėtinas PVM, todėl nupirkus trąšas rudenį, tais metais užsidengdavo mokėtina PVM suma. Kai pirko trąšas, tuo laiku KAS kainavo virš 1 000,00 Eur, o jie pirko po 830,00 Eur. Paminėjo, kad 2020 metais lygiai taip pat buvo sudarytos analogiškos sutartys pagal žodinius užsakymus, išrašant sąskaitas ir surašant pasaugos sutartis. Dėl pagal ankstesnį pirkimą išrašytos kreditinės sąskaitos, liudytojas paaiškino, kad tada, pasiimant trąšas, visas kiekis netilpo į atsivežtas talpas, ir A. pasakė, kad tuos kelis šimtus litrų važiuoti pasiimti neapsimoka, todėl ir sutarė, kad bus išrašyta kreditinė sąskaita. Trąšos laikomos (duomenys neskelbtini), tai parsivežti susidaro apie 50 km į abi puses.

22. Teigė, kad dėl pasaugos sutarčių pasirašymo skambino A. ir R., skambino abiem, abu pasakė tą patį, kad liudytojas atvyktų pas R. Atvykus kiekvienam perdavė jiems skirtas sutartis, turėjo po du egzempliorius, buvo pakviestas į verandėlę, visi susėdo, liudytojas teigė matęs savo akimis, kad sutartį pasirašė R. Paaiškino, kad 2022 m. spalio 28 d. A. jam paskambino ir užsakė trąšas, tą pačią dieną liudytojas suformino sutartis – suvedė į vidinę programą, buhalterės tada išrašo sąskaitas. Pasaugos sutartis buvo pasirašyta po kokių 2 savaičių. Sąskaita buvo išsiųsta 2 dienų laikotarpyje, išsiųsta elektroniniu paštu, taip pat buvo patalpinta ir įmonės savitarnos svetainėje. Kai pasirašinėjo pasaugos sutartis jie neužsiminė, kad neturi sąskaitos. Užsakant ir yra išsiaiškinama ar trąšas atsiims, ar jas reikės saugoti. Tos sutartys reikalingos ir ūkininkams, jeigu juos tikrintu augalinininkystės tarnyba, kad patvirtinti, kad trąšos tinkamai saugomos. Sąskaitą sistema siunčia automatiškai – buhalterija siunčia. Paaiškino, kad jo honoraras iš dalies priklauso nuo pardavimų. Nuo KAS trąšų tais 2022 metais honoraras nepriklausė. Už mikroelementus ir augalų apsaugos prekes papildomai gauna bonusus. Principas – jei preke pelninga, tai ir gaunasi bonusai, o jei į minusą parduodamos, nes būna ir taip, bonusai nepriklauso. Bonusai susiję su pelningumu. Akcentavo, kad nei vienas iš ūkininkų nesikreipė, kad nori atsisakyti prekių. Net ir susitikimų metu buvo kalbama tik apie saugojimo perkėlimą. Jokių pretenzijų elektroniniu paštu ar kitu būdu raštu ar žodžiu iš R. M. negavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Ieškinys tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 17 d. ieškovė AB „Linas Agro“ ir atsakovas R. M. sudarė Sutartį Nr. PARD_EBA_004194 (toliau – ir Sutartis, Fl. 1, e. b. l. 5-6), kuria susitarė, kad ieškovė, kaip pardavėja, parduoda atsakovui, kaip pirkėjui, augalų apsaugos priemones, trąšas, sėklas (toliau – ir prekės), o pirkėjas privalo apmokėti pardavėjui už pateiktas prekes iki datos nurodytos prekių pardavimo sąskaitose – faktūrose. Pardavėjas įsipareigoja parduoti pirkėjui prekes, nurodant prekių asortimentą PVM sąskaitose – faktūrose. Prekių faktinių kiekių pristatymas/pirkimas fiksuojamas krovinio gabenimo dokumentuose ir/arba PV sąskaitose – faktūrose (Sutarties 1.1. punktas) Sutarties galiojimo terminas 3 metai (Sutarties 1.2. punktas). Prekių kainos yra nurodomos išrašomose sąskaitose-faktūrose (Sutarties 3.1 punktas). Pirkėjas už prekes privalo atsiskaityti ne vėliau kaip PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytu terminu (Sutarties 3.2. punktas). Atsiskaitoma mokėjimo pavedimais į pardavėjo sąskaitą (Sutarties 3.3 punktas), numatyta pirkėjui galimybė atsiskaityti už prekes grūdais, kurių kaina nustatoma pagal pristatymo dieną esančias grūdų kainas (Sutarties 3.5. punktas).

24. Ieškovė pateikė į bylą 2022 m. spalio 28 d. PVM sąskaitą – faktūrą LAF_0000785 (toliau – ir Sąskaita – faktūra), teigdama, kad remiantis aukščiau minėta Sutartimi ieškovė pardavė atsakovui 38 tonas Kas-32 trąšų (toliau – ir prekės) už 38 163,40 Eur kainą, kurios sumokėjimo terminas iki 2023 m. rugsėjo 30 d. (Fl. 1, e. b. l. 15). Taip pat ieškovė teigė, kad atsakovui prekės buvo perduotos šalims pasirašant 2022 m. spalio 28 d. Trąšų pasaugos sutartį Nr. LAF_0000785 (toliau – ir Pasaugos sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo atsakovo įsigytas trąšas nemokamai saugoti iki 2023 m. balandžio 30 d. (Fl. 1, e. b. l. 34).

25. Byloje nekilo ginčų dėl aplinkybės, kad 2020 m. lapkričio 17 d. bendroji Sutartis Nr. PARD_EBA_004727 dėl prekių pirkimo – pardavimo buvo galiojanti, jos pagrindu šalys bendradarbiavo, atsakovas įsigydavo reikalingų prekių.

26. Byloje kilo ginčas dėl 38 163,40 Eur skolos už ieškovės atsakovui parduotas 38 tonas trąšų KAS-32 priteisimo. Ieškovė įrodinėjo, kad pagal atsakovo užsakymą pardavė atsakovui prekes, savo reikalavimą grįsdama Sutartimi ir 2022 m. spalio 28 d. išrašyta Sąskaita - faktūra, kurią atsakovas pagal Pasaugos sutartį turėjo apmokėti iki 2023 m. rugsėjo 30 d., tačiau to iki šiol neapmokėjo ir liko skolinga ieškovui. Atsakovas su ieškovo reikalavimu nesutiko, motyvuodamas, kad trąšų neužsakinėjo, jokiais savo veiksmai užsakymo nepatvirtino, Pasaugos sutarties nepasirašė, todėl ieškovė neturėjo pagrindo išrašyti Sąskaitos – faktūros, ji ieškovės buvo vienašališkai išrašyta, yra neteisėta ir nepatvirtinta atsakovo valios įsigyti joje nurodyto prekių kiekio už nurodytą kainą.

27. Remiantis CK 6.305 straipsnio 1 dalimi, pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). CK 6.317 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Pagal CK 6.319 straipsnio 1 dalį, pardavėjas privalo perduoti daiktus pirkėjui pirkimo-pardavimo sutartyje numatytu laiku. Jeigu perdavimo terminas sutartyje nenurodytas, daiktai turi būti perduoti per protingą terminą po sutarties sudarymo. CK 6.344 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku įvykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo.

28. Atsakovas teikdamas paaiškinimus, taip pat pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-44697) neigė faktą, kad jis kokia nors forma užsakė ginčo prekes, nurodė, kad nesitarė nei dėl šių prekių kiekio ir kainos ir jokiais veiksmais nepatvirtino užsakymo bei nepasirašė Pasaugos sutarties. Ieškovė procesiniuose dokumentuose bei bylos nagrinėjamu metu ieškovės atstovas nurodė, kad ginčo prekės, buvo užsakytos telefonu, nes įprastai visi užsakymai būdavo teikiami telefonu arba susitikus gyvai su ieškovės atstovais, jokių raštiškų užsakymų nebūdavo, be to atsakovo, jo sūnus trečiojo asmens A. M. bei atsakovo dukros R. M. ūkiai veikė kaip vieningas šeimos ūkis, ir visi trys ūkininkai vienas už kitą atlikdavo su ūkių veikla susijusius veiksmus – užsakydavo prekes, jas atsiimdavo, pristatydavo žemės ūkio produkciją ir pan. Analogiškus paaiškinimus dėl prekių užsakymų praktikos ir trijų ūkių bendros veiklos teismo posėdžio metu pateikė ir betarpiškai su atsakovu bei jo sūnumi ir dukra bendravęs ieškovės įmonėje dirbantis agronomu liudytojas E. B.. Šis liudytojas patvirtino, kad ginčo atveju prekes visiems trims ūkiams užsakė atsakovo sūnus A. M., pasakė kiek kokiam ūkiui reikia KAS trąšų, tada buvo išrašytos sąskaitos ir išsiųstos kiekvienam iš ūkininkų elektroniniais paštais, o liudytojas parengė trąšų pasaugos sutartis, dėl kurių pasirašymo skambino atsakovui ir jo sūnui, abu pasakė tą patį, kad liudytojas atvyktų pas R. (atsakovą). Liudytojo teigimu, atvykus pas atsakovą buvo pakviestas į verandą, kiekvienam perdavė jiems skirtas trąšų pasaugos sutartis, kurias ūkininkai pasirašė. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. M. nurodė, kad Pasaugos sutartį pasirašė už atsakovą, jis pasirašinėjo ne savo parašu, o imituodamas tėčio (atsakovo) parašą, jis pasirašė sutartis už visus tris, o pasirašęs perdavė tėčiui ir seseriai.

29. Tenkinus ieškovo prašymą, 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi nagrinėjamoje civilinėje byloje paskirta rašysenos ekspertizė, ekspertams pavesta atsakyti į klausimą, ar Pasaugos sutartyje po spausdintu įrašu ,,R. M.“ pasirašė atsakovas R. M. ar kitas asmuo. 2022 m. sausio 21 d. ekspertizės akte Nr. 2101/25 pateikta ekspertų išvada, kad nurodomoje sutartyje pasirašė ne atsakovas (Fl. 2, e. b. l. 153-156). Tačiau aplinkybė, kad ant Pasaugos sutartį pasirašė ne atsakovas, nepatvirtina, kad atsakovas su ieškove nesudarė ginčo trąšų pirkimo – pardavimo ir pasaugos sutarčių.

30. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės bei atsakovo veiksmai leidžia daryti išvadą, kad atsakovui buvo žinoma apie sūnaus A. M. atliktą ginčo trąšų užsakymą ir tai atitiko jo valią. Pažymėtina, kad triplike, taip pat rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-44697) atsakovas akcentavo, kad A. M. atsakovui paaiškino, kad jis pasirašė Pasaugos sutartį, kuria prekės buvo tik rezervuotos, todėl atsakovas tikėjosi, kad trąšos tik rezervuotos ir atsakovas jų galės nepirkti. Nekyla abejonių, kad šiais teiginiais atsakovas patvirtina, jog jam buvo žinoma tiek apie trečiojo asmens padarytą trąšų užsakymą, tiek apie trečiojo asmens už jį pasirašytą Pasaugos sutartį, o atsakovo pozicija, kad jis tikėjosi, kad tik rezervuoja, o ne perka, ginčo trąšas vertintina kritiškai. Kaip minėta, bendrosios prekių pirkimo – pardavimo Sutarties 1.1. punkte numatyta, kad ,,Pirkėjas privalo apmokėti Pardavėjui už pateiktas prekes iki datos nurodytos prekių pardavimo PVM sąskaitose – faktūrose. Pardavėjas įsipareigoja parduoti Pirkėjui prekes, nurodant prekių asortimentą PVM sąskaitose – faktūrose‘‘. Šios Sutarties 3.4. punkte numatyta, kad ,,Pirkėjas patvirtina, kad elektroniniu paštu gautos PVM sąskaitos – faktūros Pirkėjui ir Pardavėjui turės pilną juridinę galią, bus privalomos pilna apimtimi ir bus traktuojamos kaip finansinės apskaitos dokumentai“. Todėl esant nurodytoms Sutarties sąlygoms atsakovas negalėjo nesuprasti, kad priimdamas ir į buhalterinę apskaitą įtraukdamas Sąskaitą – faktūrą jis prisiima pareigą pagal ją apmokėti už įsigyjamas prekes, o ieškovė atitinkamai prisiėmė pareigą prekę perduoti. Atsakovas neneigė, kad gavo ginčo Sąskaitą – faktūrą, kad ją gavęs jokių pretenzijų dėl išrašytos sąskaitos ieškovei nereiškė, nesikreipė į ieškovę dėl Sąskaitos – faktūros anuliavimo, Sąskaitą – faktūrą įtraukė į buhalterinę apskaitą.

31. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčių įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 78 straipsnio 5 dalimi bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos viršininko 2016 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. VA-28 patvirtintomis taisyklėmis ,,Dėl pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registro tvarkymo” (2019 m. redakcija, toliau -Taisyklės), nuo 2016 m. spalio 1 d. PVM mokėtojai privalo teikti išrašytų ir gautų PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenis VMI per i.SAF sistemą (Taisyklių 27-28 punktai). Į bylą ieškovė pateikė VMI ataskaitą, iš kurios matyti, kad ginčo Sąskaitą – faktūrą į i.SAF sistemą pateikė jos išrašymo dieną, taip pat ataskaitą apie PVM mokėtojus, su kuriais nustatyti neatitikimai, patvirtinančią, kad nėra nustatyta jokių neatitikimų tarp ieškovės ir atsakovo pateiktų sąskaitų faktūrų (Fl.1, e. b. l. 59-60). Vadovaujantis PVMĮ nuostatomis, kai išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, atsiranda prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą (PVMĮ 14 straipsnio 1 dalis), o PVM mokėtojai, kuriems sąskaita išrašoma, įgyja teisę į PVM atskaitą, t. y. sąskaitoje nurodyta PVM dalimi sumažinti mokėtiną į biudžetą ar padidinti grąžintiną iš biudžeto PVM sumą (PVMĮ 2 straipsnio 28 dalis, 57 straipsnis). Atsakovas neneigė, kad gavo PVM atskaitą, ir nors negalėjo įvardinti konkrečios sumos, tačiau iš ginčo Sąskaitos – faktūros matyti, kad PVM suma sudaro 6 623,40 Eur. Duomenų, kad atsakovas būtų teikęs prašymus VMI dėl neteisingai pateiktų duomenų patikslinimo byloje nepateikta. Dėl sąskaitos jokių pretenzijų atsakovas nereiškė ir ieškovei, jos neginčijo, todėl turi pareigą ją apmokėti

32. Protingumo principas įpareigoja asmenį domėtis savo teisėmis ir pareigomis bei atitinkamai elgtis, vadovaujantis bonus pater familias standartu – apdairiai, rūpestingai, atidžiai, racionaliai. Atitinkamai savo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas nerūpestingai, nesiimant protingumo kriterijų atitinkančių įmanomų atlikti veiksmų neturi būti pateisinamas. Todėl atsakovo veiksmai priimant Sąskaitą – faktūrą, ją įtraukiant į apskaitą, jos pagrindu deklaruojant PVM atskaitą ir nereiškiant jokių pretenzijų ieškovei, vertintini kaip jo tinkama valios sudaryti ginčo trąšų pirkimo – pardavimo sutartį išraiška.

33. Atsakovo teiginius, jog jis manė, kad ginčo trąšos buvo tik rezervuotos, o ne jam parduotos paneigia ir ankstesnė šalių bendradarbiavimo praktika. Bendrosios 2020 m. lapkričio 17 d. Sutarties pagrindu 2020 m. gruodžio 17 d. tarp šalių buvo pasirašyta analogiška, kaip ir šiuo atveju, trąšų pasaugos sutartis Nr. LAI_0017135, kurioje, kaip ir nagrinėjamu atveju, numatyta, jog užsakovas (atsakovas ) patvirtino, kad perėmė trąšas, pirktas iš ieškovo pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. LAI_0017135, ieškovas įsipareigojo nemokamai saugoti trąšas iki 2021 m. balandžio 1 d., o užsakovas įsipareigojo iki nurodyto termino trąšas pasiimti (Fl. 1, e. b. l. 110). Iš kliento sąskaitos išrašo nustatyta, kad nurodomu atveju atsakovas nupirko iš atsakovės 57 tonos KAS-32 trąšų po185,00 Eur už toną, iš viso už bendrą 12 759,45 Eur sumą su PVM (Fl. 1, e. b. l. 10). Šias trąšas atsakovas iš saugojimo pasiėmė, su ieškove atsiskaitė.

34. Nepaneigia ginčo pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo ir atsakovo teiginiai, kad Sąskaitoje – faktūroje buvo nurodyta neadekvačiai didelė trąšų pardavimo kaina, ir jis negalėjo už tokią kainą pirkti prekės. Ieškovė procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu jos atstovas akcentavo, jog 2022 metais dėl Rusijos pradėto karo žymiai padidėjo trąšų kainos, pateikė Europos Palamento pranešimą spaudai, kuriame nurodyta informacija apie mineralinių trąšų krizę ir 149 procentais padidėjusią jų kainą. Liudytojai E. B. bei A, M. patvirtino, kad 2022 metais trąšų kaina buvo pakilusi virš 1 000,00 Eur už toną, be to, A. M. teigimu, ieškovės parduodamų trąšų kaina buvo mažesnė už kitų pardavėjų. Atsakovui parduotų ginčo trąšų kaina sudarė 830,00 Eur už toną. Todėl vertintina, kad parduotos atsakovu prekės kaina buvo mažesnė nei tuo metu rinkoje egzistavusi ir atsakovui naudinga. Atitinkamai kritiškai vertintina ir atsakovo nurodyta aplinkybė, jog jis tikėjosi, kad galės nepaimti pagal ginčo sutartį įsigytų trąšų, nes pagal ankstesnę KAS-32 trąšų pirkimo – pardavimo sutartį jam nepaėmus 0,720 tonos trąšų, ieškovė nereikalavo pasiimti likusio kiekio ir išrašė kreditinę sąskaitą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pagal ankstesnę sutartį atsakovas buvo nusipirkęs 57 tonas minimų trąšų, o nepasiėmė tik labai nežymios dalies. Liudytojas E. B. paaiškino kad pasiimant trąšas pagal ankstesnį pirkimą, visas kiekis netilpo į atsivežtas talpas, ir A. M. pasakė, kad tuos kelis šimtus litrų važiuoti pasiimti neapsimoka. Liudytojo teigimu, trąšos laikomos Vilkaviškio raj., tai jas parsivežti susidaro apie 50 km į abi puses, todėl ir sutarė, kad bus išrašyta kreditinė sąskaita. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, labiau tikėtina, kad ieškovė, vykdydama bendradarbiavimo pareigą, nebereikalavo paimti nežymaus kiekio prekės. Tačiau šis ieškovės poelgis nelaikytinas sudarančiu pagrindą atsakovui iš viso atsisakyti pirkimo – paravimo sutarties

35. Iš šalių, trečiojo asmens ir liudytojo E. B. paaiškinimų ieškovo pateikto kliento sąskaitos išrašo (Fl. 1, e. b. l. 7-14) matyti, kad tarp šalių buvo susiklostęs ilgalaikis bendradarbiavimas – nuo 2015 metų rugpjūčio mėnesio. Ieškovė pateikė įrodymus, iš kurių matyti, kad santykiuose su ieškove visi trys ūkininkai – R. M., A. M. ir R. M. veikdavo vienas už kitą: transporto važtaraštis Nr. 177788, kuriame nurodyta, kad R. M. iš ieškovės įsigytas trąšas atsiėmė A. M. (Fl. 1, e. b. l. 115); transporto važtaraštis Nr. 15541, kuriame nurodyta, kad R. M. iš ieškovės įsigytas trąšas atsiėmė A. M. (Fl. 1, e. b. l. 113); žemės ūkio produkcijos priėmimo aktas Nr. VLA042177, kuriame nurodyta, kad R. M. rapsus ieškovei pristatė A. M. (Fl. 1, e. b. l. 117); žemės ūkio produkcijos priėmimo aktas Nr. VLA043678, kuriame nurodyta, kad R. M. kviečius ieškovei pristatė A. M. (Fl. 1, e. b. l. 109); žemės ūkio produkcijos priėmimo aktas Nr. VLA039046, kuriame nurodyta, kad R. M. kviečius ieškovei pristatė R. M. (Fl. 1, e. b. l. 71); žemės ūkio produkcijos priėmimo aktas Nr. VLA039516, kuriame nurodyta, kad R. M. kviečius ieškovei pristatė R. M. (Fl. 1, e. b. l. 116); žemės ūkio produkcijos priėmimo aktas Nr. VLA039524, kuriame nurodyta, kad R. M. kviečius ieškovei pristatė R. M. (Fl. 1, e. b. l. 112); žemės ūkio produkcijos priėmimo aktas Nr. VLA041987, kuriame nurodyta, kad R. M. kviečius pristatė A. M. (Fl. 1, e. b. l. 85); žemės ūkio produkcijos priėmimo aktas Nr. VLA041862, kuriame nurodyta, kad R. M. kviečius pristatė A. M. (Fl. 1, e. b. l. 114); žemės ūkio produkcijos priėmimo aktas Nr. VLA043751, kuriame nurodyta, kad R. M. kviečius pristatė A. M. (Fl. 1, e. b. l. 108).

36. Aplinkybę, kad tarp atsakovo ir A. M. buvo susiklostę faktinio atstovavimo santykiai patvirtina ir liudytojo E. B. paaiškinimai. Šis liudytojas nurodė, kad nors jis bendravo su visais trimis ūkininkais, prekes tiek ginčo, tiek ankstesniais atvejais užsakinėdavo A. M.. Pastarasis būdavo išsiaiškinęs rinką, žinojo konkurentų kainas, todėl dažniausiai, kaip ir ginčo atveju, užsakinėdavo prekes visiems trims ūkiams. Liudytojas teigė supratęs, kad A. M. veikia visų ūkių vardu, nors teisiškai buvo įregistruoti trys ūkiai. Dėl A. veiksmų jokių prieštaravimų kiti ūkininkai liudytojui nėra pareiškę. Liudytojas A. M. teikdamas paaiškinimus neneigė, kad veikė atsakovo vardu – užsakinėjo ginčo trąšas tiek sau, tiek ir atsakovui, pasirašė už jį Pasaugos sutartį. Atsakovas teismo posėdžio metu teikdamas paaiškinimus atkreipė dėmesį, kad iš viso nei ant vienos sutarties nėra jo parašo, parašai yra sūnaus, ir tai papildomai patvirtina, kad bendravimo praktika, kai sūnus A. M. jį atstovaudavo santykiuose su ieškove, atsakovą tenkino. Kaip jau minėta, atsakovas patvirtino, kad A. M. atsakovą informavo, kad pasirašė už atsakovą Pasaugos sutartį. Tačiau atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad būtų dėl to reiškęs pretenzijas, siekęs sutartį atšaukti, išviešinti ieškovei, kad prieštarauja sutarčiai ir nesiekė jos pasirašyti. Priešingai, priimdamas Sąskaitą – faktūrą ir ją apskaitydamas atsakovas savo elgesiu pritarė A. M. atliktiems veiksmams.

37. CK 2.132 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius. Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Atstovavimo institutas grindžiamas principu „kas veikia per atstovą – veikia pats“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2004). CK 2.133 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam (CK 2.133 straipsnio 2 dalis). Taigi, atstovavimo santykiai tam tikromis sąlygomis gali atsirasti ne tik tada, kai atstovui suteikiamos teisės veikti atstovaujamojo vardu, bet ir kai atstovas veikia, tokių teisių neturėdamas ar jas viršydamas.

38. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 2.133 straipsnio 9 dalies reguliavimą, yra pažymėjęs, kad atstovavimo santykiai tam tikromis sąlygomis gali atsirasti ne tik tada, kai atstovui suteikiamos teisės veikti atstovaujamojo vardu, bet ir kai atstovas veikia, tokių teisių neturėdamas ar jas viršydamas. Teisės doktrinoje tokie santykiai, kai trečiasis asmuo turi rimtą pagrindą manyti sudarąs sandorį su kito asmens atstovu, turinčiu teisę veikti jo vardu, nors iš tiesų tas asmuo tokios teisės neturi, vadinami tariamu atstovavimu. CK 2.133 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises. Tariamas atstovavimas yra bendrosios taisyklės, kad atstovaujamajam teisinių padarinių sukelia tik įgalioto ir įgaliojimų neviršijusio atstovo atlikti veiksmai, išimtis, kuri grindžiama atstovaujamojo elgesio aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012).

39. Atstovaujamasis gali nuginčyti viršijusio įgaliojimus atstovo sudarytą sandorį ne visais atvejais, kai atstovas viršija savo įgaliojimus, bet tik tada, jei atstovaujamasis nedavė rimto pagrindo tikėti, kad atstovas įgaliojimus turi ir kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo įgaliojimus. Kasacinio teismo praktikoje ši taisyklė išvestina iš CK 2.133 straipsnio 2 ir 9 dalių, pagal kurias atstovaujamasis yra saistomas atstovo sudaryto sandorio, jei įrodomos tariamo atstovavimo sąlygos. CK 2.133 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, jog jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam. Nurodyto straipsnio 9 dalyje reglamentuojama, kad jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises. Taigi, jeigu trečiasis asmuo, sudarydamas sandorį, pagrįstai tikėjo, kad atstovas veikia tinkamai įgaliotas dėl atstovaujamojo veiksmų, toks sandoris galios, nors įgaliojimai ir buvo viršyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-701/2017, 66 punktas).

40. Nagrinėjamu atveju, nors byloje nepateikti jokie rašytiniai atsakovo, A. M. ir R. M. išduoti įgaliojimai, kurių pagrindu jie galėtų veikti vienas kito vardu, ir atsakovas tinkamai surašyto įgaliojimo ar kito jo atstovavimą pagrindžiančio dokumento ieškovei nebuvo pateikęs ginčo sandorio atveju, tačiau pagal byloje nustatytas aplinkybes, maždaug nuo 2015 metų šalims bendradarbiaujant, buvo susiklostę santykiai, kai atsakovas, jo sūnus ir dukra santykiuose su ieškove atstovaudavo vienas kitą ir vienas kito atliktus veiksmus pripažindavo. Todėl ieškovė neturėjo pagrindo abejoti, kad tokie atstovavimo santykiai atsakovui yra tinkami ir sandoris dėl trąšų pirkimo ir jų saugojimo sudarytas su atsakovą atstovaujančiu tinkamu asmeniu, t. y. tariamo atstovavimo pagrindu. Ieškovė turėjo pagrindą manyti, kad sandoris dėl trąšų užsakymo ir pasaugos sudarytas su atsakovu tarpininkaujant tokią teisę turinčiam atsakovo atstovu. Teismo vertinimu, tiek prekių užsakymo, tiek Pasaugos sutarties sudarymo metu egzistavo CK 2.133 straipsnio 2 ir 9 dalyse įtvirtinta išimtis, kai trečiasis asmuo A. M., kaip atsakovo atstovas, žodžiu užsakydamas prekes atsakovės vardu, pasirašydamas Pasaugos sutartį, sukūrė pareigas atstovaujam vykdyti sutartinius įsipareigojums ir apmokėti už prekes.

41. Svarbu paminėti, kad CK 2.149 straipsnyje nustatyta, jog atstovavimą reglamentuojančios normos atitinkamai taikomos ir tuo atveju, jeigu asmuo, kurio reikalus tvarkė kitas asmuo, neturėdamas įgaliojimo, vėliau patvirtina pastarojo veiksmus. Panaši savo turiniu teisės norma yra įtvirtinta ir CK 2.133 straipsnio 6 dalyje, kurioje nurodyta, kad, jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina. CK 2.133 straipsnio 6 dalis taip pat nustato, kad sandorio patvirtinimas turi atgalinio veikimo galią, t. y. laikoma, kad jis galioja nuo sudarymo. Todėl net ir tokiu atveju, jeigu A. M. būtų veikęs neturėdamas įgaliojimo užsakyti prekes, atsakovas, priimdamas Sąskaitą – faktūrą, ją apskaitydamas, pateikdamas VMI ir realizuodamas teisę į PVM atskaitą, patvirtino jį atstovavusio A. M. veiksmus ir savo valią įsigyti prekes.

42. Be kita ko, atsakovas nesutikimą su pareikštais reikalavimais grindė ir argumentais, kad Sąskaita – faktūra prieštarauja imperatyvioms teisės nuostatoms todėl negaliojanti ab initio. Tačiau su šiais argumentais nesutiktina. Atsakovo teigimu, remiantis PVMĮ 79 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei 10-ju verslo apskaitos standartu, sąskaita – faktūra privalo būti išrašoma nedelsiant patiekus prekes, o ginčo atveju Sąskaitos – faktūros išrašymo ir įtraukimo į ieškovės buhalterinę apskaitą metu prekės atsakovui perduotos nebuvo. Kasacinis teismas, atsižvelgdama į PVM sąskaitai faktūrai įstatymo keliamus reikalavimus, yra pateikęs išaiškinimus, kad PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, skirtas įforminti įvykusiam prekių tiekimui apskaitos ir apmokestinimo tikslais, kuris kartu yra ir vienas iš įrodymų, kad pardavėjas perdavė, o pirkėjas gavo jame išvardytas prekes. Pažymėtina, kad, kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjami visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020, 29–33 punktai).

43. Nagrinėjamu atveju ta pačia data, kaip ir išrašyta Sąskaita – faktūra buvo parengta ir atsakovui parduotų prekių Pasaugos sutartis, kurioje numatyta, kad pirkėjas (atsakovas) perėmė prekes pirktas pagal Sąskaitą – faktūrą ir susitarė, kad atsakovui priklausančias prekes ieškovė saugos iki 2023 m. balandžio 23 d. Pažymėtina, kad remiantis šalių paaiškinimais bei jau minėta ankstesne analogiškų trąšų pirkimo praktika, ginčo prekės buvo paliktos saugoti pas ieškovę, dėl to, kad atsakovas neturi užtikrinančių tinkamas laikymo sąlygas specialių talpų. Tačiau ginčo prekės laikytinos perduotomis atsakovui nuo Sąskaitos - faktūros išrašymo datos, būtent nuo šios datos atsakovas įgijo nuosavybės teisę į ginčo trąšas ir bet kada galėjo pasiimti iš ieškovės saugojimo. Atitinkamai nuo Sąskaitos - faktūros išrašymo datos ieškovė prarado galimybe šiomis prekėmis disponuoti. Pasaugos sutartimi ieškovė tik prisiėmė pareigą saugoti atsakovui priklausančias prekes. Byloje nekilo ginčo, kad Pasaugos sutartis buvo pasirašyta ne tą pačią dieną, kai buvo išrašyta Sąskaita – faktūra, o tik po vienos – dviejų savaičių, kai ieškovės darbuotojas (teisme liudijęs E. B.) pasaugos sutartis nuvežė pasirašyti atsakovui ir kitiems ūkininkams. Tačiau atsakovas dėl šios aplinkybės jokių pretenzijų nereiškė, nenurodė, kad vėlesnis Pasaugos pasirašymas sukėlė jam kokias nors neigiamas pasekmes. Todėl esant galiojančiai atsakovo vardu veikusio A. M. pasirašytai Pasaugos sutarčiai, atsakovui kyla pareiga sutartį vykdyti. CK 6.830 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas įsipareigoja sumokėti atlyginimą, jeigu tai nustatyta sutartyje, ji sukuria jos šalims teises ir pareigas, turi įstatymo galią ir turi būti vykdoma.

44. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų reiškęs pretenzijas ar prieštaravimus ieškovei dėl ginčo prekių įsigijimo, įsigijimo sąlygų ar Pasaugos sutarties. Nors posėdžio metu atsakovas teigė, kad gavęs Sąskaitą – faktūrą skambino vadybininkui situacijai išsiaiškinti, tačiau paklaustas apie ką su vadybininku kalbėjo nurodė neprisimenantis, atitinkamai nurodė nežinantos ir ką kalbėjo susitikimų su ieškovės atstovais 2023 metais metu. Ieškovė procesiniuose dokumentuose, ieškovės atstovas bei liudytojas E. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad iki pasaugos sutartyje nurodyto termino 2023 m. balandžio 30 d. trąšų atsakovas nepasiėmė, tačiau bendravo su agronomu E. B., dalyvavo kartu su A. M. susitikimuose ir tarėsi dėl prekės pasiėmimo 2024 metais, nes sugedo purkštuvas ir negalės trąšų panaudoti, atsakovas svarstė galimybę gaut paskolą ir apmokėti už prekes, taip pat buvo aptariama galimybė įkeisti atsakovui priklausantį žemės sklypą įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui pagal visų trijų ūkininkų, t. y. atsakovo, jo sūnau ir dukters sudarytas trąšų pirkimo sutartis bei mokėti palūkanas nuo nesumokėtos prekių kainos, nurodė, kad buvo atsiųstas ir galimo įkeisti atsakovui priklausančio žemės sklypo nekilnojamojo turto duomenų išrašas, kurį ieškovė pateikė į bylą (Fl. 1, e. b. l. 81, 84), tačiau vėliau atsakovas atsisakė bendrauti su ieškovės atstovais, todėl susitarimas buvo padarytas tik su A. M.. Liudytojas A. M. taip paaiškino, kad jam 2023 metais nepavyko panaudoti trąšų, nes sugedo purkštuvas, ir su ieškove 2023 metais susitarė, kad trąšas pasiims 2024 metais, tam įkeitė žemės sklypą, o 2024 metais nupirko kitą purkštuvą, pasiėmė trąšas ir su ieškove atsiskaitė. Įvertinus nurodytas aplinkybes, labiau tikėtina, kad 2023 metais šalių atstovų susitikimų metu buvo tariamasi dėl trąšų atsiėmimo ir atsikaitymo už jas sąlygų pakeitimo, o tai taip pat patvirtina, kad atsakovas pripažino ginčo trąšų užsakymo, įsigijimo ir pasaugos santykių egzistavimą.

45. Ieškovė UAB „Linas Agro“ išsiuntė atsakovui 2024 m. sausio 18 d. raginimą dėl įsipareigojimų nevykdymo, kuriuo priminė, kad jo skola ieškovei sudaro 38 163,40 Eur ir paragino ją sumokėti (Fl. 1, e. b. l. 80). Atsakovas tą pačią dieną elektroniniu laišku paprašė atsiųsti sąskaitas, kurios yra neapmokėtos (Fl. 1, e. b. l. 78), o 2024 m. balandžio 8 d. elektroniniu laišku paprašė ieškovės atsiųsti sutarties kopiją, nes gauna pranešimus, kad yra skolingas 38 163,40 Eur, tačiau nesupranta kokiu pagrindu (Fl. 1, e. b. l. 107). Tačiau atsakovo prašymas atsiųsti sąskaitą, taip pat sutartį, po to, kai jis priėmė ir apskaitė Sąskaitą – faktūrą nurodomai sumai bei gavo PVM atskaitą, nelaikytini sąžiningais ir, labiau tikėtina, atlikti siekiant išvengti prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo.

46. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024; 2024 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-684/2024).

47. Ištyręs ir įvertinęs byloje pateiktų rašytinių rodymų visumą, išklausęs šalių, jų atstovų paaiškinimus ir liudytojų parodymus teismo posėdžio metu, teismas sprendžia, kad ieškovas byloje įrodė, jog prekių (trąšų) pirkimo – pardavimo sandoris buvo sudarytas, įrodė aplinkybes, kad ginčo Sąskaita-faktūra buvo įteikta atsakovui, jo priimta, ir prekių nuosavybė atsakovui yra perėjusi (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas įvykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus apmokėti už įsigytas prekes (trąšas), todėl ieškovės reikalavimas priteisti skolą tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistina 38 163,40 Eur skola (CK 6.2 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.189 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.305 straipsnis).

48. CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtinta teismo pareiga motyvuoti priimamą sprendimą. Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimą byloje Hirvisaari prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 4968/99, par. 30; 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 288, p. 20, par. 61; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 43 punktas). Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje visi teisiškai reikšmingi faktai nustatyti ir dėl visų esminių šalių pateiktų argumentų pasisakyta.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

49. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau ir – MAPKSVPĮ) numato palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercinius sandorius. Tai – specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus (CK 1.3 straipsnio 3 dalis). Pagal MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalį bei 3 straipsnio 2 dalį, pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu, galiojusi tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-02-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-611/2021).

50. Nagrinėjamu atveju ieškovas yra juridinis asmuo, o atsakovas – ūkininkas. Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 4 straipsnis numato, kad ūkininkas verčiasi žemės ūkio veikla, miškininkyste ir kitokia įstatymų neuždrausta veikla, kuriai nereikia steigti įmonės. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad ginčo sandoris buvo sudarytas ūkininko veiklai vykdyti, jis laikytinas komerciniu sandoriu. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 12,50 procentų dydžio metines procesinės palūkanos už priteistą 38 163,40 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

51. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

52. Nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai, todėl jos patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo. Teikdamas pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ieškovė sumokėjo 200,00 Eur žyminį mokestį (mokėjimo užduoties kodas ZN02607), o pateikdama ieškinį sumokėjo 597,00 Eur žyminį mokestį (mokėjimo užduoties kodas ZO17464), bendra sumokėto žyminio mokesčio suma yra 797,00 Eur. Patenkinus ieškovo ieškinį, ši suma ieškovui priteistina iš atsakovės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

53. Byloje patirta 28,70 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, todėl tenkinus ieškovės ieškinį, šios išlaidos valstybei priteisiamos iš pralaimėjusios bylą šalies – t. y. atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 94 ir 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Linas Agro“, juridinio asmens kodas 147328026, iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 38 163,40 Eur (trisdešimt aštuonis tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt tris eurus 40 centų) skolą, 12,50 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (38 163,40 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. balandžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 797,00 (septynis šimtus devyniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 28,70 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 70 ct) procesinių dokumentų išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Krolienė