- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-29
- Bylos Nr.
- e2-2735-475/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08174-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Simanavičienė
- Ieškovas
- K. Š., S. Š.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Kaunas“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas“, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, Compensa Vienna Insurance Group
- Kategorijos
- 2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
- 2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
- 2.6.10.2.3Kaltė
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Kaunas“ atstovui advokato padėjėjui S. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų K. Š. ir S. Š. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Kaunas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas“, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, Compensa Vienna Insurance Group.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovų reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovai K. Š. ir S. Š. (toliau – ieškovai) ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano būstas Kaunas ” (toliau – atsakovė) 7 330 Eur turtinės žalos atlyginimo, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
1.1. Ieškinyje ieškovai nurodė, jog 2021 m. vasario 22 d. apie 12 val. (duomenys neskelbtini), ieškovė, kelių eismo taisykles atitinkančioje zonoje, paliko stovėti S. Š. vardu registruotą automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - automobilis), kuriuo visą laiką faktiškai naudojosi, jos tėvui - S. Š., leidus pagal žodinę neterminuotą panaudos sutartį. Ieškovė 2021 m. vasario 22 d. apie 13 val. 55 min., grįžusi prie automobilio ir pastebėjo, kad nuo (duomenys neskelbtini) pastato stogo nuslydo sniegas (su ledu) į (duomenys neskelbtini) g. ir stipriai sugadino automobilį: kapotą, stogą, dešinės pusės priekinį sparną, dešinės pusės automobilio langą, taip pat automobilio vidų. 2021 m. vasario 22 d. apie 13 val. 59 min., į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie įvykį užfiksavo „Body“ kameromis ir nufotografavo mobiliojo ryšio telefonu.
1.2. K. Š. kreipėsi į draudimo kompaniją „Compensa Vienna Insurance Group“, kuri yra apdraudusi automobilį, tačiau draudimo kompanija atsisakė registruoti įvykį ir nurodė kreiptis į atsakovės UAB „Mano būstas Kaunas“, kuri yra (duomenys neskelbtini) namo administratorė, civilinę atsakomybę draudžiančią įmonę. Tačiau atsakovė atsisakė ieškovei atskleisti jos draudimo kompanijos kontaktus, neva tai dėl duomenų apsaugos.
1.3. 2021 m. balandžio 15 d. buvo atlikta kilnojamojo turto transporto priemonės (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Ataskaitoje nurodoma, kad keičiamos dalys yra: P. dangtis, Stogo antena, D. p. sparnas, P. stiklas, Aplikatorius, Aplikatorius, Pjovimo lynas, Valymo tirpalas, Klijai p. stiklui, Gruntas p. stiklui, Distancinė detalė, Lietaus daviklis, D. šoninis rėmas, Stogas, Stogo p. sk. rėmas, Stogo c. sk. rėmas, Gal. stiklas, Klijai gal. stiklui, Valymo tirpalas, Gruntas g. stiklui, Pjovimo lynas, Aplikatorius, Papildomas „stop“ žibintas, Vid. veidrodis, G. skaitymo šviestuvas, Stogo vidaus apdaila; remontuojamos dalys: P. d. durys R2, G. d. durys R2, G. dangtis R2; dažomi elementai: P. d. šoninis rėmas, D. p. durys, D. gal. durys, D. p. sparnas, P. dangtis, Stogas, Gal. Dangtis; medžiagos dažymui: „Metalic“ dažai, antikorozinės medžiagos; pažeidimai ir defektai įvertinti išoriškai apžiūrint automobilį, galimi paslėpti defektai, kurie gali išryškėti remonto metu. Ataskaitoje nurodoma, kad automobilio atkuriamoji vertė yra 7 330 Eur (kaip minėta, be galimai egzistuojančių užslėptų defektų). Ataskaitoje sudaryta detalesnė remonto sąmata, kurioje kiekvienas darbas konkretizuojamas.
1.4. 2021 m. balandžio 22 d. atsakovei buvo pateikta pretenzija „Dėl žalos atlyginimo“, kurią atsakovė 2021 m. balandžio 22 d. patvirtino gavusi. Tačiau iki ieškinio pateikimo teismui dienos atsakymo į pretenziją nepateikė. Todėl ieškovei patyrus neturtinę žalą, ieškovui patyrus turtinę žalą, o atsakovei nenorint ginčo spręsti taikiai, ieškovė kreipėsi į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.
1.5. Atsakovė, būdama namo, adresu (duomenys neskelbtini), administratore, nenuvalė nuo stogo sniego, dėl ko sniegas (su ledu) užkrito ant ieškovo automobilio ir padarė žalą. Jeigu atsakovė būtų atlikusi savo, kaip namo administratorės, pareigas ir pašalinusi sniegą nuo stogo arba būtų pastačiusi atitvaras ant stogo, arba būtų pastačiusi įspėjamuosius ženklus ar aptvėrusi gatvę juostomis, kurios draustų statyti automobilį prie pastato, adresu (duomenys neskelbtini), žala nebūtų kilusi. Šiuo atveju atitvarų, kaip matyti iš to, kas įvyko, nebuvo, sniegas valomas laiku nebuvo taip pat, įspėjamieji ženklai nestovėjo, gatvė aptverta nebuvo. Pažymėtina, jog sniegas galėjo užkristi ant žmonių ir juos stipriai ar netgi mirtinai sužaloti. Toks atsakovės neveikimas, kai ji turi pareigą veikti, aplaidumas, nerūpestingumas sukėlė ieškovui, kaip automobilio savininkui, 7 330 Eur dydžio turtinę žalą, kuri neabejotinai privalo būti atsakovės atlyginta.
1.6. Ieškovė, grįžusi į vietą, kurioje paliko automobilį, ir pamačiusi jį visiškai suniokotą sniego, neabejotinai patyrė stresą, šoką, didelius išgyvenimus, vėliau ieškovę kamavo nerimas dėl susidariusios padėties, nežinomybės jausmas, taip pat ieškovė patyrė itin didelius nepatogumus - tiek dėl to, kad atsakovė nenorėjo ginčo spręsti taikiai, tiek dėl to, kad nebeturėjo su kuo važiuoti į darbą bei kitur, tiek dėl to, kad buvo sugadintas ieškovės tėvo S. Š., jai patikėtas turtas. Todėl ieškovė pagrįstai mano, kad 3 000 Eur kompensacija sudarytų materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti patirtus neturtinius praradimus, sušvelnintų patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes padėtų pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais. Ši suma yra protinga atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra juridinis asmuo.
1.7. Ieškovė dublike nurodo, kad ataskaitą atliko ne bet kas, o kvalifikaciją turintis turto vertintojas. Ataskaita pasirašyta, patvirtinta antspaudais. Taip pat Ataskaita atitinka visus jai keliamus reikalavimus ir susideda iš - aiškinamojo rašto, transporto priemonės vertinimo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), sutarties-techninės užduoties, priedų, fotofiksacijos, kvalifikacijos pažymėjimų ir draudimo poliso kopijų.
1.8. Ataskaitoje yra sudarytas apgadinimų ir numatomo remonto protokolas, kuriame aiškiai išdėstytos keičiamos dalys ir remontuojamos dalys bei papildomi darbai (būtent dėl apgadinimų, o ne dėl natūralaus gedimo, susidėvėjimo ar kt.). Iš nurodytų keičiamų / remontuojamų dalių ir papildomų darbų matyti, kad jie visi susiję su turto sugadinimu užkritus sniegui nuo stogo, t. y. matyti, kad turto vertintojas nenurodo perteklinių automobilio detalių, remonto, kuris būtų nesusijęs su sniego užkritimu ant automobilio. Turto vertintojas aiškiai išskiria skaičiavimus, tokių skaičiavimų formules, kiekvieną skaičiavimą pagrindžia konkrečiais įkainiais. Priešingai nei nurodo atsakovė, yra pateikta ir turto vertintojo ataskaitoje sudaryta sąmata.
1.9. Straipsnyje 2021 m. vasario 24 d. straipsnis „Kauno dienoje“ (duomenys neskelbtini) užfiksuotos automobilio, dėl kurio ieškovai kreipėsi į teismą, nuotraukos. Straipsnyje nurodoma: „Incidentas įvyko vasario 22-osios popietę (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto pastato. Čia nuo stogo nukritęs didelis sluoksnis sniego apgadino automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Užfiksuotose nuotraukose matyti, kad išdaužtas galinis transporto priemonės stiklas, įlenktas stogas. Nemaža dalis sniego kliuvo ir priekiniam automobilio stiklui.“ Įvykį matęs kaunietis redakcijai nurodė: „Buvo toks garsas, kad atrodė, kad gatvėje sprogo bomba. Dužo beveik visi stiklai ir įlinko stogas.“ Taip pat kaunietis nurodė, kad „Maždaug prieš dvi savaites sniegas nuo minėto pastato (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo valytas pakėlus kranu.“ Straipsnyje patvirtinama ir tai, kad Kauno apskrities pareigūnai pranešimo apie įvykį sulaukė vasario 22 d., 14.03 val. Įvykį užfiksavo į vietą atvykę policijos pareigūnai.
1.10. Ant pačios atsakovės pateiktų fotonuotraukų matyti data, kuomet stogas buvo fiksuotas, kaip nuvalytas - 2021 m. vasario 3 d. Todėl atsakovė akivaizdžiai meluoja, kad neva tai sniegas buvo valomas reguliariai, sniego sankaupų nebuvo, o paskutinį kartą stogas buvo valytas 2021 m. vasario 19 d. Pati atsakovė patvirtina, kad buvo atlydis, o paskutinį kartą stogas buvo valytas prieš 19 d., tai tik patvirtina įvykio realumą.
Atsiliepimas
1.11. Atsakovė nurodo, kad jos darbuotojai sniego kritimo nematė, o apžiūrėję namo stogą, matė, kad stogas buvo švarus. Logiška, kad stogas po įvykio buvo su mažai sniego arba be sniego, kadangi sniegas jau buvo nukritęs nuo stogo ant automobilio. Tačiau netgi nėra aišku, ar iš tiesų atsakovės darbuotojai tą dieną apskritai buvo nuvykę į įvykio vietą, nes jokių tai patvirtinančių įrodymų atsakovė nepateikia.
1.12. Tik 2021 m. kovo 23 d. buvo užfiksuotas atsakovės keltuvas įvykio vietoje. Atsakovė galimai bandė sutvarkyti įvykio vietą (kad ji atitiktų reikalavimus), kad sutrukdyti asmenims, dėl jos neveikimo patyrusiems žalą, atgauti tokią patirtą žalą.
1.13. Visiško žalos kompensavimo principas lemia, kad nukentėjusiajam nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją (Lietuvos A. T. 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019). Todėl naujų dalių naudojimas, remontas ir pan., siekiant suremontuoti transporto priemonę, atitiks visiško nuostolių atlyginimo principą, nes ieškovas bus grąžintas į tą pačią padėtį, kurioje buvo iki įvykio (realiai sutaisius transporto priemonę ar bent jau atgavus pinigus).
Šalies argumentai
1.14. Ieškovė K. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ant jos tėvo automobilio, kurį ji naudojo, nuo stogo nukrito sniegas ir jį apgadino. Ieškovė 2021 m. vasario 22 d. apie 11 val. paliko automobilį šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini). Grįžusi prie automobilio prieš 14 val. pamatė, kad automobilis be langų, apgadintas, ant automobilio buvo sniego. Ieškovė kvietėsi policiją, kuri nematė pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą. Toje vietoje nebuvo draudžiama statyti automobilio, jei būtų buvę priešingai, pareigūnai pažeidimą būtų užfiksavę ir nubaudę. Po įvykio kreipėsi į draudimą, į Mano būstas, į savivaldybę dėl konkretaus namo adreso, nes nebuvo aiškus, kreipėsi į daug ką, nes nežinojo tiksliai į ką kreiptis. Kauno miesto savivaldybės atsakingi darbuotojai patikslino adresą, nurodydami, kad tai (duomenys neskelbtini) ir kad už šio namo priežiūrą atsakinga UAB „Mano būstas Kaunas“. Į atsakovę ieškovė kreipėsi telefonu tą pačią dieną, tačiau nepavyko susisiekti. Todėl sekančią dieną į atsakovę kreipėsi el. paštu. Bandė su atsakove viską gražiuoju išspręsti, tačiau ji nesiėmė efektyvių veiksmų situacijai išspręsti. Todėl pradėjo ruošti dokumentus teismui. 2022 m. balandžio 22 d. pateikė pretenziją atsakovei. Dirbo (duomenys neskelbtini), gyveno (duomenys neskelbtini), automobilis buvo patikėtas tėčio, todėl patyrė didelių nepatogumų. Dėl nurodyto ieškovė prašo priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos. Į specialistus dėl išgyvenimų, streso nesikreipė, nes nenorėjo įrašo savo medicininėje kortelėje apie tai, kadangi dirbo policijoje.
1.15. Ieškovų atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad byloje įrodyta, kad pastatą administruoja atsakovė, todėl yra atsakinga už ieškovų patirtą žalą. Akivaizdu, kad įvykus tokiam įvykiui žmogus patiria stresą, nepatogumus, todėl ieškovės prašoma priteisti neturtinė žala yra pagrįsta.
I. Atsakovės atsikirtimai
1. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė teismo ieškovų ieškinį dėl žalos priteisimo atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodo, kad:
2.1. Ieškovų kartu su ieškiniu pateiktos nuotraukos nepatvirtina fakto, kad sniegas ant automobilio galėjo užkristi nuo namo stogo, taip pat nėra aišku, kada nuotraukos darytos, be to, jos neįrodo fakto, kad žala automobiliui buvo padaryta 2021 m. vasario 22 d. Ieškovų pateiktos nuotraukos geriausiu atveju įrodo tik tai, kad ant transporto priemonės stogo matyti esantis sniegas, bet neįrodo iš kur ir kada tas sniegas ant stogo pateko. Nėra aišku apskritai, kokia automobilio būklė iki, neva, nukrentant sniegui, gal automobilis prie namo jau buvo pastatytas tokios būklės, kuri neva atsirado nukritus nuo namo sniegui.
2.2. Atsakovė pažymi, kad sniegas ir varvekliai nuo namo stogo buvo valomi reguliariai, sniego sankaupų nebūdavo, sniego valymui būdavo naudojamas bokštelis. O paskutinį kartą sniegas nuo stogo buvo valytas 2021 m. vasario 19 d. prieš prasidedant atlydžiui. Vėliau, atsakovo darbuotojai sniego kritimo nematė, o apžiūrėję namo stogą, matė, kad stogas buvo švarus.
2.3. Ieškovai taip pat neįrodė patirtos ar būsimos turtinės žalos. Į civilinę bylą ieškovai yra pateikę tik transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ataskaita), kurioje nurodoma, kad automobilio atkūrimo vertė 7 330 Eur, tačiau tai nėra pagrįstas įrodymas įrodinėjant patirtą ar būsimą turtinę žalą, kadangi nėra aišku ar tai yra pagrįsti automobilio remonto kaštai.
2.4. Šiuo atveju, ieškovai reikalaudami turtinės žalos atlyginimo turėjo pateikti pagrįstą automobilio remonto sąmatą, su konkretizuotais remonto darbais bei įkainiais, kuri būtų surašyta kompetentingų asmenų, kaip antai, autoservisuose dirbančių specialistų, ir iš kurios būtų aišku, jog visa prašoma 7 330 Eur suma bus susijusi su sugadinimų pašalinimu.
Šalies argumentai
2.5. Ieškovų pateiktoje ataskaitoje, nurodoma, kad automobilio atkūrimo vertė 7 330 Eur, kai tuo tarpu pati automobilio vertė yra viso labo 3 800 Eur, o sugadinto automobilio rinkos vertė – 966 Eur. Atsakovė pažymi, kad automobilį ekonomiškai netikslinga remontuoti, kai jo remonto išlaidos siekia 75 procentus jo rinkos vertės arba daugiau. Šioje situacijoje automobilio išlaidos sudaro net 192,89 proc. (7 330*100 proc./3 800=192,89 Eur). Todėl atsakovei net nekyla abejonių, kad remontuojant automobilį, kurio rinkos vertė – 3 800 Eur, už 7 330 Eur yra ekonomiškai nepagrįsta, neproporcinga ir netikslinga. Šiuo atveju net ir suremontavus automobilį už tokią didelę sumą, automobilio rinkos kaina nepadidės, o išliks lygiai tokia, o dėl nusidėvėjimo, amžiaus, variklio duomenų, gali būti apskritai mažesnė. Be to, iš pateiktos ataskaitos nėra aišku, ar apskritai net ir investavus 7 330 Eur sumą į automobilio remontą (atkūrimą), automobilis bus pilnai atkurtas į tą padėtį, kurioje buvo iki įvykio, ar galės saugiai dalyvauti eisme. Atsakovė yra įsitikinusi, kad ieškovams neįrodžius patirtos turtinės žalos dydžio ir priteisus ieškovams 7 330 Eur turtinės žalos, jie nepagrįstai praturtėtų atsakovės sąskaita.
Atsiliepimas
2.6. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovės ieškinio reikalavimu dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovės manymu patirta neturtinė žala nėra įrodyta, kadangi ieškovai nepridėjo jokių medicininių dokumentų, kurie patvirtintų, kad ieškovė kreipėsi į gydymo įstaigas, psichologus, buvo nustatytas nerimo ar potrauminio streso sindromas. Su ieškiniu nebuvo pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovė dėl sugadinto automobilio patyrė nepatogumų vykstant į darbą, patyrė papildomas išlaidas nuomojantis kitą automobilį ar perkant viešojo transporto bilietus.
2.7. Šiuo atveju sprendžiant dėl namo administratoriaus civilinės atsakomybės, taikytini bendrieji žalos atlyginimo pagrindai ir turi būti nustatomos visos būtinosios civilinei atsakomybei kilti sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) bei asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis).
2.8. Ieškovų automobilį apgadino dėl gamtinių atmosferos sąlygų susiformavęs sniego gabalas, kuris nukrito nuo atsakovės administruojamo namo stogo. Tam, kad atsakovė atsakytų be kaltės, o ieškovai turėtų teisę reikalauti iš atsakovo turtinės žalos atlyginimo, ieškovai turi įrodyti CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sąlygas. O būtent tai, jog dėl namo stogo konstrukcijų trūkumų, sniego gabalas nukrito ant ieškovams priklausančio automobilio. Tačiau, informacijos ar įrodymų, kurie pagrįstų CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sąlygas, ieškovai į civilinę bylą nepateikė. Tai reiškia, kad nesant tokių įrodymų, atsakovei turėtų būti taikomi bendrieji žalos atlyginimo pagrindai ir nustatomos visos privalomos civilinės atsakomybės sąlygos. Tačiau ieškovai nei patikslintame ieškinyje, nei dublike, neįrodinėjo atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų.
2.9. Statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau - STR) 87.1.1. punktas įtvirtinta, kad nuolatiniai namo būklės stebėjimai vykdomi ne rečiau kaip kartą per du mėnesius.
2.10. Atsakovė pažymi, kad jos darbuotojai 2021 m. vasario 19 d. nuvalė sniegą nuo stogo, tuo pačiu apžiūrėdami ir namo stogo būklę, kuri nekėlė ir nekelia jokių abejonių dėl jos techninių savybių bei tinkamumo eksploatuoti, taigi atsakovė vykdė savo kaip namo administratorės pareigas įtvirtintas STR. Atsakovė nurodo, kad vien namo administravimo faktas nepatvirtina, jog atsakovė yra atsakinga už visas nelaimes, įvykusias name. Šiuo atveju, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovės veiksmai, administruojant namą, kuomet sniego gabalas užkrito ant ieškovų automobilio, buvo neteisėti. Todėl, atsakovė prašo teismo įvertinti atsakovės veiksmų pobūdį rūpestingumo požiūriu, atsižvelgiant į gamtines sąlygas (pvz., snygio intensyvumą, sniego dangos storį, ledo formavimosi tikimybę ir panašiai) įvykio metu, ir spręsti, ar atsakovė galėjo ir turėjo numatyti būsimą žalą, t. y. spręsti, ar teisinis priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarinių (žalos) nėra pernelyg nutolęs.
2.11. Be kita ko, atsakovei kyla abejonių ir dėl to, ar ieškovai pasistatydami savo automobilį šalia atsakovės administruojamo namo nepažeidė KET taisyklių ir galbūt toks pažeidimas būtų turėjęs esminę įtaką žalai atsirasti ir (ar) padidėti. Ši aplinkybė gali būti reikšminga ir sudaryti teisinį pagrindą sumažinti atlygintiną žalą arba netgi atmesti reikalavimą atlyginti žalą (CK 6.282 straipsnio 1 dalis).
2.12. Pasisakydama dėl neturtinės žalos priteisimo, ieškovė pažymi, kad tam tikri nepatogumai, sunkumai yra natūralus gyvenimo ir dalyvavimo civilinėje apyvartoje reiškinys ir ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Žalos padarymo faktą, remiantis CPK 178 straipsnį, turi įrodyti tai teigianti šalis. Ieškovės patirti nepatogumai buvo trumpalaikio ir kasdienio pobūdžio, kurie negali sukelti neturtinės žalos, taigi bet kokie ieškovės teiginiai dėl patirtos neturtinės žalos yra nepagrįsti, todėl atmestini.
2.13. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad ieškovas pareiškęs ieškinį dėl žalos atlyginimo privalo įrodyti visas civilinei atsakomybei kilti sąlygas. Šiuo atveju ieškovai nenurodė, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus atliko atsakovė. Šiuo atveju nėra žinoma, kada ir kaip tas sniegas nukrito, ar iš viso jis buvo nukritęs. Atsakovė sniegą nuvalė 2021 m. vasario 19 d. Ieškovės pateiktame straipsnyje nurodoma, kad automobilyje sėdėjo žmonės, tuo tarpu ieškovė teigia, kad žmonių automobilyje nebuvo. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad objekto savininkai turi imtis priemonių. Šiuo atveju sniegas nuo namo stogo buvo nuvalytas administratorės iniciatyva. Pasisakydamas dėl žalos dydžio, pažymėjo, kad yra nepagrįsta reikalauti didesnio žalos atlyginimo nei pati automobilio vertė. Taip pat turi būti atskaičiuota likutinė automobilio vertė (966 Eur). Ieškovų pateikta automobilio vertinimo išvada kelia abejonių, pvz. dėl pateikiamos padangų vertės, kur nurodyta, kad padangos vertė yra 2 Eur. Byloje nėra pateikta nei vieno įrodymų apie patirtą neturtinę žalą. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad sulyginus fotonuotraukas matosi, kad automobilis pastatytas ant šaligatvio. Ieškovė pastatydama automobilį ant šaligatvio prisiėmė riziką dėl žalos atsiradimo.
II. Trečiųjų asmenų pozicija
3. Trečiasis asmuo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atsiliepime nurodo, kad ieškovai patikslintą ieškinį reiškia, dėl įvykio, kuomet nuo pastato stogo nuslydęs sniegas su ledu apgadino jų automobilį, taigi nagrinėjamu atveju, patiems ieškovams, kaip transporto priemonės valdytojams, civilinė atsakomybė nekyla, dėl ko ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, kaip transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinės atsakomybės draudikui, nagrinėjamoje byloje, negali kilti jokių teisinių pasekmių, todėl prašo teismo pašalinti ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ iš bylos kaip asmenį, neturintį teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.
4. Tretieji asmenys UAB „Mano Būstas“ ir ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, Compensa Vienna Insurance Group atsiliepimų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.
IV. Teismo
nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovui S. Š. priklauso automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) 2007 m. kovo 20 d. (Valstybės įmonės „Regitra“ Registracijos Liudijimas, 1 t., e. b. l. 43), kuriuo ieškovas žodinės panaudos pagrindais leido naudotis dukrai ieškovei K. Š.. Ieškovė K. Š. 2021 m. vasario 22 d. apie 12 val. automobilį paliko stovėti (duomenys neskelbtini). Grįžusį rado jį apgadintą – automobilyje nebuvo stiklų, buvo įlinkęs automobilio kapotas, matėsi sniego likučiai. Ieškovė iškvietė policiją, kuri atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl automobilio apgadinimo.
6. Ieškovė kreipėsi į kilnojamojo turto vertintoją J. P., kuris atlikęs automobilio vertinimą parengė Kilnojamojo turto transporto priemonės (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad automobilio remontas kainuotų 7 330,13 Eur. Ataskaitoje taip pat nurodyta, kad automobilio vidutinė rinkos vertė 3 800 Eur, likutinė vertė 966 Eur (1 t., e. b. l. 62–93).
7. Ieškovė 2021 m. balandžio 22 d. kreipėsi su pretenzija dėl žalos atlyginimo į Kauno miesto savivaldybės administraciją ir UAB „Mano būstas“ (1 t., e. b. l. 99–102). Kauno miesto savivaldybės administracija atsakydama į ieškovės pretenziją, 2021 m. balandžio 29 d. raštu „Dėl žalos atlyginimo ((duomenys neskelbtini)) nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdamas į Butų ir kitų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini) balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos 2017 m. rugpjūčio 8 d. posėdžio protokolą, 2017 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), penkeriems metams paskyrė UAB „Kauno centro būstas“ (šiuo metu UAB Mano būstas Kaunas“) daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų administratore (Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 2.7 punktas, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 7.1 punktas, 1 t., e. b. l. 94–95). Atsakovė atsakydama į ieškovės pretenziją, nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų administratorės atsakomybę, taip pat pažymėjo, kad tuo metu buvo daug sniego, administratorė gyventojus buvo informavusi nestatyti automobilių arti pastatų dėl galimų apgadinimų. Ieškovė kaip atidus asmuo, turėjo įvertinti situaciją dėl galimos sniego žalos (2 t., e. b. l. 181).
8. Į bylą pateiktos automobilio, stovinčio prie namo pažymėtu numeriu (duomenys neskelbtini), fotofiksacijos (1 t., e. b. l. 40–41, 45–60), kuriose matyti sudaužyti automobilio stiklai ir sniego likučiai, įlenktas stogas, kapotas.
9. Atsakovė pateikė nuvalyto stogo fotofiksacija (1 t., e. b. l. 155) ir ekrano nuotrauką apie 2021 m. vasario orus (1 t., e. b. l.). Į bylą taip pat pateikta (duomenys neskelbtini) gatvės fotofiksacija kuomet nėra sniego (2 t., e. b. l. 77–78). Į bylą pateikti duomenys apie policijoje užfiksuotą ieškovės pranešimą apie įvykį (2 t., e. b. l. 19–24).
10. Ieškovai reikšdami reikalavimus daugiabučio namo administratorei dėl žalos priteisimo remiasi CK 6.266 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės.
11. Pažymėtina, kad Lietuvos A. T. yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas dėl CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų taikymo, turi nustatyti faktines aplinkybes, dėl kokių priežasčių padaryta žala ir ar ji yra susijusi priežastiniu ryšiu su pastato, statinio, įrenginio, jų konstrukcijų sugriuvimu ar trūkumais, lėmusiais žalos padarymą. Griežtoji atsakomybė taikytina tik konstatavus, kad žala padaryta dėl objekto ar jo atskirų dalių (konstrukcijų) sugriuvimo, kitokių trūkumų (Lietuvos A. T. 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-219/2017). Šiuo atveju ieškovai aplinkybių, kad sniegas nuo stogo nukrito dėl kokių nors namo stogo trūkumų nenurodė ir neįrodinėjo. Todėl nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl namo administratorės civilinės atsakomybės, taikytini bendrieji žalos atlyginimo pagrindai ir turi būti nustatomos visos būtinosios civilinei atsakomybei kilti sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) bei asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis).
12. Ieškovai teigė, kad ieškovui priklausantį automobilį apgadino nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo nukritęs apledėjęs sniegas. Šioms aplinkybėms pagrįsti, ieškovai pateikė automobilio fotofiksacijas, duomenis iš policijos apie ieškovės pranešimą dėl įvykio, iš kurių matyti, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, nes nenustatyta tyčia. Nors atsakovė išreiškė abejonę, kad automobilis galėjo būtų apgadintas ir dėl kitų priežasčių, tačiau jokios kitos versijos ar įrodymų nepateikė. Įvertinus automobilio apgadinimų pobūdį, fotonuotraukas, ieškovės paaiškinimus, duomenis iš policijos, ieškovų pateikto straipsnio nuorodą ((duomenys neskelbtini)), spręstina, kad automobilį apgadino būtent nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini) stogo nukritęs sniegas.
13. Byloje nustatyta, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), penkeriems metams paskirta daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų administratore.
14. Remiantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punktą stogas, kaip viena iš pagrindinių pastato konstrukcijų, laikytinas bendrąja daline daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybe.
15. Remiantis CK 4.83 straipsnio 3 dalimi butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendro naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Tuo tikslu daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai steigia bendriją, sudaro jungtinės veiklos sutartį arba pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Tuo atveju, kai namo bendro naudojimo objektams yra paskirtas administratorius, jis veikia pagal turto paprastojo administravimo nuostatas vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais nuostatais (CK 4.84 straipsnio 1 dalis, 5 dalis, 8 dalis, 11 dalis, CK 4.240 straipsnis).
16. Taigi, atsakovė, kaip namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė, privalo įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra, t. y. atsakovė turi pareigą rūpintis pastato būkle, įskaitant ir varveklių, sniego ar ledo sankaupų pašalinimą nuo namo stogo bei sniego atitvarų įrengimu ant stogo. Šiuo atveju atsakovė teigė, kad sniegas nuo namo stogo buvo nuvalytas 2021 m. vasario 19 d., atsakovės darbuotojas tuo pačiu apžiūrėjo ir namo stogo būklę, kuri nekėlė ir jokių abejonių dėl jos techninių savybių bei tinkamumo eksploatuoti, taigi atsakovė vykdė savo kaip namo administratorės pareigas įtvirtintas, statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka” bei pateikė stogo fotonuotrauką (1 t., e. b. l. 155–156). Iš pateiktų fotonuotraukų iš tiesų matyti, kad sniegas nuo stogo valytas, tačiau jo dar nemažai likę ir esant intensyviam tirpimui galėjo susidaryti ir pakankamai nemažų sankaupų. Be to, valyto stogo fotonuotrauka daryta 2021 m. vasario 3 d., taigi nepatvirtina aplinkybės, kad sniegas valytas 2021 m. vasario 19 d. Atsakovė pati triplike nurodo, kad ieškovų automobilį apgadino dėl gamtinių atmosferos sąlygų susiformavęs sniego gabalas, kuris nukrito nuo atsakovės administruojamo namo stogo. Be to, atsakovė atsakydama į ieškovės pretenziją, be kita ko, pažymėjo, kad tuo metu buvo daug sniego, administratorė gyventojus buvo informavusi nestatyti automobilių arti pastatų dėl galimų apgadinimų (2 t., e. b. l. 181). CK 6.246 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Byloje nėra duomenų, kaip konkrečiai namo gyventojai buvo informuoti apie galimą sniego nuošliaužų grėsmę nuo stogo, be to iš pateiktų policijos fiksuotų duomenų matyti, kad vieta, kurioje stovėjo automobilis yra vieša, todėl apie tokią grėsmę turėjo būti informuoti ne tik namo gyventojai, bet ir kiti asmenys, o grėsmę turtui ar žmonių sveikatai ir gyvybei kelianti teritorija aptverta ar pažymėta įspėjamaisiais ženklais. Atsakovė privalėjo imtis priemonių sniego atitvarų ant stogo įrengimui. Tačiau tokių veiksmų atsakovė nesiėmė. Įvertinus nurodytas aplinkybes laikytina, kad atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi, ir dėl jos nepakankamo veikimo buvo apgadintas automobilis. Taigi nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai – nepakankamas veikimas ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Atsakovė nepaneigė ir kaltės, kuri yra preziumuojama.
17. CK 6.253 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma dėl nukentėjusio asmens veiksmų. Šio straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, kad nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai.
18. Atsakovė teigia, kad ieškovė automobilį pastatė neleistinoje vietoje – ant šaligatvio. Kelių eismo taisyklių 150.5 punkte yra nurodyta, kad draudžiama automobilius statyti ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai). Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad toje vietoje būtų buvę galima statyti automobilius ant šaligatvio. Ieškovė teigia, kad automobilį pastatė leistinoje vietoje. Atsakovės teigimu, aplinkybę, kad ieškovė automobilį pastatė ant šaligatvio, patvirtina ieškovės pateiktos fotonuotraukos. Iš šalių pateiktų fotonuotraukų matyti, kad šaligatvis nėra atskirtas kokia nors aukštesne danga nei pati važiuojamoji dalis. Tuoj po įvykio fiksuotose fotonuotraukose matyti, kad važiuojamoji dalis ir šaligatvis yra apsnigti, taigi iš fotonuotraukų neįmanoma nustatyti ar automobilis tikrai pastatytas ant šaligatvio. Pažymėtina ir tai, kad atvykę policijos pareigūnai neužfiksavo aplinkybių dėl automobilio pastatymo neleistinoje vietoje. Įvertinus tai kas išdėstyta, laikytina, kad atsakovė neįrodė aplinkybės, kad ieškovė automobilį pastatė pažeisdama KET taisykles neleistinoje vietoje.
19. Atsakovė nesutinka su žalos dydžiu. Atsakovė nurodo, kad ataskaitoje, nurodoma, kad automobilio atkūrimo vertė 7 330 Eur, kai tuo tarpu pati automobilio vertė yra viso labo 3 800 Eur, o sugadinto automobilio rinkos vertė – 966 Eur. Remontuojant automobilį, kurio rinkos vertė – 3 800 Eur, už 7 330 Eur yra ekonomiškai nepagrįsta, neproporcinga ir netikslinga. Šie atsakovės argumentai teismo laikytini pagrįstais. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tai reiškia, kad spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti tikrąjį žalos dydį, nes kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita.
20. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovas žalos dydį įrodinėjo Kilnojamojo turto transporto priemonės (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad automobilio remontas kainuotų 7 330,13 Eur, vidutinė rinkos vertė 3 800 Eur, likutinė vertė 966 Eur (1 t., e. b. l. 62–93). Įvertinus automobilio vidutinę rinkos vertę ir jo likutinę vertę, spręstina, kad pagrįstas ir priteistinas žalos dydis sudarytų 2 834 Eur (3800-966) sumą, kuri atitiktų ieškovo tikruosius nuostolius. Nors atsakovė ginčijo automobilio likutinę vertę, tačiau įrodymų, kurie paneigtų ieškovų pateiktos automobilio likutinės vertės dydį patvirtinančius įrodymus, ar kitokio žalos dydžio apskaičiavimo nepateikė, ekspertizės žalos dydžiui nustatyti atsakovė neprašė skirti (CPK 178 straipsnis), todėl jos argumentai dėl automobilio likutinės vertės atmestini kaip nepagrįsti. Esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies ir ieškovui iš atsakovės priteistina 2 834 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Dėl neturtinės žalos priteisimo
21. Ieškovė reiškia reikalavimą dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė nurodo, kad pamačiusi visiškai sniego suniokotą automobilį, neabejotinai patyrė stresą, šoką, didelius išgyvenimus, vėliau ieškovę kamavo nerimas dėl susidariusios padėties, nežinomybės, taip pat ieškovė patyrė itin didelius nepatogumus - tiek dėl to, kad atsakovė nenorėjo ginčo spręsti taikiai, tiek dėl to, kad nebeturėjo su kuo važiuoti į darbą bei kitur, o taip pat ir dėl to, kad buvo sugadintas ieškovės tėvo S. Š. jai patikėtas turtas. Ieškovės vertinimu 3 000 Eur kompensacija sudarytų materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti patirtus neturtinius praradimus, sušvelnintų patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes padėtų pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais. Ši suma yra protinga atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra juridinis asmuo.
22. Atsakovė su ieškovės reikalavimu atlyginti jai neturtinę žalą nesutinka. Atsakovės manymu patirta neturtinė žala nėra įrodyta, kadangi ieškovė nepridėjo jokių medicininių dokumentų, kurie patvirtintų, kad ieškovė kreipėsi į gydymo įstaigas, psichologus buvo nustatytas nerimo ar potrauminio streso sindromas. Taip pat, kartu su ieškiniu nebuvo pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovai dėl sugadinto automobilio patyrė nepatogumų vykstant į darbą, patyrė papildomas išlaidas nuomojantis kitą automobilį ar pirko viešojo transporto bilietus.
23. CK 6.250 straipsnyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
24. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad vien nusikaltimo padarymas, pakenkimas asmens sveikatai ar kitų neteisėtų veiksmų padarymas savaime nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Esant nusikaltimo, sveikatos sužalojimo ar kitiems įstatymo nustatytiems faktams neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta - asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
25. Neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas, neigiamų emocijų sukėlimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių, kokiu būdu jos patiriama neturtinė žala pasireiškė, kokios šios žalos pasekmės, kokiomis objektyviomis aplinkybėmis remiantis reikalaujama būtent tokios sumos. Vien tik ieškovės paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Todėl ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
26. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, taip pat tenkintinas ieškovų reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gegužės 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
27. CPK 93 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Byloje nustatyta, kad ieškinys patenkintas 27 proc., o atmestas – 73 proc.
28. Ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad šioje byloje patyrė iš viso 1 431,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 99,00 Eur už Kilnojamojo turto automobilio vertinimą, 232,00 Eur žyminis mokestis, 1 100,00 Eur už teisines paslaugas (Pinigų priėmimo kvitas Nr. 1038329 – 600,00 Eur, 2022 m. sausio 18 d. – 500,00 (1 t., e. b. l. 31, 61, 183). Įvertinus aukščiau nurodytas proporcijas ieškovei iš atsakovės priteistina 386,37 Eur (143*27/100).
29. i už teisines paslaugas 2021 m. gruodžio 19 d. sumokėjo 60,50 Eur, 2022 m. sausio 10 d. – 726,00 Eur, 2022 m. kovo 23 d. – 484,00 Eur, 2022 m. birželio 30 d. – 399,30 (3 t., e. b. l. 21, 22, 29, 30), taigi viso patyrė – 1 669,80 Eur bylinėjimosi išlaidų už prašymo rengimą dėl termino pratęsimo atsiliepimui pateikti, atsiliepimo rengimą į ieškinį, pateikto dubliko bei jo priedų vertinimą bei analizę, tripliko parengimą, pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje (3 t., e. b. l. 20–30). Įvertinus aukščiau nurodytas proporcijas, atsakovei iš ieškovų priteistina 1 218,95 Eur (1669,80*73/100) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
30. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei sudaro 15,14 Eur. Proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovų valstybei priteistina 11,05 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Likusi procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis (3,95 Eur) yra mažesnė nei 5,00 Eur, todėl iš atsakovės nepriteistina (CPK 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).
Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–267 straipsniais, 270 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Kaunas“, juridinio asmens kodas 305174520, ieškovui S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 834 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų trisdešimt keturių eurų 0 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 834 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gegužės 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Kaunas“, juridinio asmens kodas 305174520, ieškovei K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 386,37 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų 37 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš ieškovės K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Kaunas“, juridinio asmens kodas 305174520, 609,48 Eur (šešių šimtų devynių eurų 48 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš ieškovo S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Kaunas“, juridinio asmens kodas 305174520, 609,47 Eur (šešių šimtų devynių eurų 47 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti valstybei iš ieškovės K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,53 Eur (penkių eurų 53 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
Priteisti valstybei iš ieškovo S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,52 Eur (penkių eurų 52 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.