Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas I. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.Pareiškėjas paaiškino, jog jam būnant Kauno tardymo izoliatoriuje, nuo 2016 m. gegužės 3 d. iki 2016 m. gegužės 10 d., nebuvo tiekiamas maitinimas numatytas teisės aktuose, t. y. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 4 dalyje. Nurodė, jog daug metų yra musulmonas ir negali vartoti kiaulienos ir gaminių pagamintų iš kiaulienos mėsos. 2016 m. gegužės 3 d. rašė prašymą Kauno TI administracijai, kad tiektų jam maitinimą pagal fiziologines mitybos normas ir atitinkantį jo religinius įsitikinimus. Atsakovas atsisakė teikti maitinimą, kokį pareiškėjas prašė. Pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš to, kad jam kalint Kauno TI ir pateikus Kauno TI prašymą tiekti maitinimą pagal jo religinius įsitikinimus, toks maitinimas nebuvo tiekiamas. Nurodė, jog nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2015 m. sausio 29 d. taip pat nebuvo suteikta galimybė jam maitintis pagal religinius įsitikinimus, buvo pasiūlytas tik vegetariško maitinimo racionas. Dėl šių atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kadangi jam tekdavo badauti, jis jausdavosi psichologiškai prislėgtas, patyrė diskriminaciją, dvasinius išgyvenimus ir diskomfortą.Atsakovas Kauno TI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo kalinimo Kauno TI laikotarpiu maisto tiekimą nustatė Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 punktas. Pagal jį suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Šio straipsnio 6 punktas nustato pateikiamo maisto kiekį: suimtųjų mitybos normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekis bei finansavimas nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu. Suimtiesiems nedraudžiama įsigyti papildomai maisto produktų, tai leidžia įstatymo 28 straipsnio nuostata, teigė, kad suimtiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus ne grynaisiais pinigais pirkti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka. Vykdydama minimo straipsnio reikalavimą, Kauno TI administracija nustato Kauno TI galimų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų sąrašą, kuris atnaujinamas ne rečiau, kaip kartą per ketvirtį. Nurodė, jog suimtieji tardymo izoliatoriuje gauna nemokamą maitinimą, kurio normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė; Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato vidutines maisto normas ir užtikrina maitinimo finansavimą; suimtieji turi teisę įsigyti maisto produktų Kauno TI parduotuvėje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, sveikatos pablogėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Tačiau tokios žalos atlyginimui būtina nustatyti ir sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei kilti, visumą: pareigūnų neteisėtus veiksmus, konkrečią žalą ir priežastinį ryšį. Pareiškėjas neįrodė žalos fakto, todėl skundas turi būti atmestas, kaip nepagrįstas.Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, jog Kalėjimų departamentas užtikrina, kad laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigose esantys asmenys būtų maitinami vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat yra užtikrinama, kad visi nuteisti/suimti asmenys turėtų pasirinkimo galimybę ir patys nuspręsti pagal kokį patvirtintą valgiaraštį jie būtų maitinami.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo; įpareigoti atsakovą tiekti teisės aktų reikalavimus atitinkantį maistą pagal fiziologines mitybos normas ir kiek įmanoma religinius įsitikinimus.Pareiškėjas nurodo, kad teismui buvo pateikęs pažymą, išduotą Kauno TI, jog jei jam bus tiekiamas vegetariškas maitinimas (nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2015 m. sausio 29 d.), tada jis negalės pirkti parduotuvėje mėsos gaminių. Kitaip, jei pirks mėsos produktus, tada bus nutrauktas vegetariško raciono maitinimas. Be to, pareiškėjui, būnant Kauno TI nuo 2016 m. gegužės 3 d. iki 2016 m. gegužės 10 d., jam leido apsipirkti Kauno TI parduotuvėje tik 2016 m. gegužės 9 d. Kauno TI parduotuvėje galima apsipirkti tik tam tikromis savaitės dienomis. Pareiškėjui nesuteikiant galimybės maitintis teisės aktuose numatytu maisto racionu (atitinkančiu fiziologines mitybos normas ir kiek įmanoma religinius įsitikinimus), yra pažeidžiamos jo konstitucinės teisės. Pareiškėjui nėra priimtinas vegetariškas maisto racionas. Musulmonai nevartoja tik kiaulės mėsos ar gaminių iš kiaulienos mėsos. Kitą Lietuvos piliečiams priimtiną mėsą ar žuvį vartoja maistui. Nesudarant galimybės pilnavertiškai maitintis, valgant patiekalus iš mėsos kaip kiti nuteistieji, esantys Kauno TI, yra diskriminuojamas, yra pažeidžiamos jo teisės, reglamentuojamos Lietuvos bei tarptautiniuose įstatymuose.Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.Kalėjimų departamentas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, įvertino procese dalyvavusių šalių argumentus, detaliai išnagrinėjo surinktą byloje dokumentinę medžiagą, teisingai taikė teisės normas ir priėmė sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Pažymi, kad diskriminacija paprastai suprantama kaip asmens ar asmenų grupės padėties kitų asmenų atžvilgiu pakeitimas be objektyviai pateisinamo pagrindo. Tačiau tam tikrais atvejais, t. y. esant pakankamai motyvuotam ir pagrįstam reikalui, įstatymu atskiroms subjektų grupėms galima nustatyti specialų teisinį statusą ar įtvirtinti tam tikrus teisinės padėties ypatumus (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d. nutarimas). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2012 m. birželio 26 d. sprendime byloje Kurić ir kiti prieš Slovėniją išaiškinta, jog siekiant įvertinti, ar nebuvo pažeistas nediskriminavimo principas, turi būti iš esmės atsakyta į šiuos klausimus: 1) ar asmenys, esantys iš esmės panašiose ar vienodose padėtyse, buvo skirtingai vertinami; 2) ar toks skirtingas traktavimas yra objektyvus ir pateisinamas. Nustatęs, jog byloje nėra pateikta nevienodą reguliavimą pateisinančių argumentų, EŽTT savo praktikoje tokį reguliavimą pripažįsta diskriminaciniu (žr. pvz., EŽTT 2006 m. birželio 20 d. sprendimą byloje Zarb Adami prieš Maltą). Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims maitinimas organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl Fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“. Kalėjimų departamento direktorius 2014 m. balandžio 28 d, įsakymu Nr. V-138 patvirtino: valgiaraštį dirbantiems vyrams; valgiaraštį nedirbantiems vyrams; valgiaraštį dirbančioms moterims; valgiaraštį nedirbančioms moterims; valgiaraštį nepilnamečiams; valgiaraštį nėščioms moterims; valgiaraštį krūtimi maitinančioms moterims; valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams); valgiaraštį nedirbantiems vyrams (vegetarams); valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms); valgiaraštį nedirbančioms moterims (vegetarėms); dietinio maitinimo valgiaraštį. Taisyklių 7 punktas nustato, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys patys pasirenka ar jie pageidauja, jog būtų maitinami pagal vegetarinį valgiaraštį. Maisto davinys pagal vegetarinį valgiaraštį gaminamas naudojant šiuos maisto produktus: ruginė ir kvietinė duona, avižiniai dribsniai, kvietinės, miežinės, perlinės, grikių, manų kruopos, ryžiai, žirniai, pupelės, makaronai, miltai, žuvis (šaldyta arba šviežia), sūdyta žuvis, kiaušiniai, margarinas, aliejus, bulvės, kopūstai, burokėliai, morkos, svogūnai, agurkai, pomidorai, česnakai, rūgštynės, džiovinti vaisiai, pienas, kefyras, varškė, grietinė, fermentinis sūris, cukrus, arbata, prieskoniai (druska, pipirai) džiūvėsėliai, krakmolas. Maisto produktai, kuriais maitinami asmenys pagal vegetarinį valgiaraštį, yra aukščiausios arba I rūšies. Atsižvelgiant į tai, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys – musulmonai, negali valgyti kiaulienos ir maisto, kuriam pagaminti naudojami kiaulės riebalai, kaip alternatyvą gali pasirinkti maitinimą pagal vegetarinį valgiaraštį. Nuteistiesiems/suimtiesiems asmenims suteikiama maitinimo alternatyva, kuri nepažeidžia religijos direktyvų, reiškia, jog religijos laisvė nepažeidžiama. Kauno TI gerbė pareiškėjo tikėjimą tiek, kiek buvo įmanoma, pareiškėjas nebuvo verčiamas nusižengti savo tikėjimo direktyvoms, t. y. jis turėjo alternatyvą ir nebuvo priverstas valgyti kiaulienos arba maisto, pagaminto naudojant kiaulės riebalus. Atsižvelgiant į tai, kad net ir vienos religijos skirtingos atšakos gali laikytis skirtingų – griežtesnių ar liberalesnių – mitybos reikalavimų, praktikoje turi būti laikomasi nediskriminavimo principo. Taigi visų pirma siekiama išlaikyti lygiateisiškumą tarp skirtingų religinių grupių (pvz., islamo ir judaizmo pasekėjų), taip pat ir tarp skirtingų vienos religijos atšakų. Įkalinimo įstaigos administracija, vadovaudamasi šiuo principu, negali užtikrinti tik vienos kurios tai nuteistųjų/suimtųjų asmenų grupės maitinimą, kuris visapusiškai atitiktų jų religijos reikalavimus, jei negali lygiai taip pat visapusiškai užtikrinti kitų religinių grupių atstovų maitinimą. Taigi vegetariškas valgiaraštis iš esmės yra minimali, bet pakankama alternatyva tiems asmenims, kurie negali valgyti kiaulienos ir kiaulės riebalų. Pareiškėjas jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardyti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Šios aplinkybės taip pat įrodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galbūt siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.