- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-27
- Bylos Nr.
- I-3286-402/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00947-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- A.J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 1.15.2.3Žala
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A.J. (S.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, priteisti 1000 Eur neturtinės žalos (b.l. 14-15).
Pareiškėjas savo skunde (b.l. 5-6, 14-15) nurodė, jog jam būnant Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – Kauno TI), laikotarpiu nuo 2016-05-03 iki 2016-05-10, nebuvo tiekiamas maitinimas numatytas teisės aktuose, t.y. BVK 173 str. 4 d. Nurodė, jog eilę metų yra musulmonas ir negali vartoti kiaulienos ir gaminių pagamintų iš kiaulienos mėsos. 2015-05-03 rašė prašymą Kauno TI, kad tiektų jam maitinimą pagal fiziologines mitybos normas ir atitinkantį jo religinius įsitikinimus. Atsakovas atsisakė teikti maitinimą kokį pareiškėjas prašė. Žalą kildina iš to, kad jam kalint Kauno TI ir pateikus Kauno TI prašymą tiekti maitinimą pagal jo religinius įsitikinimus, toks maitinimas nebuvo tiekiamas. Nurodė, jog laikotarpiu nuo 2015-01-26 iki 2015-01-29, taip pat nebuvo suteikta galimybė jam maitintis pagal religinius įsitikinimus, buvo pasiūlytas tik vegetariško maitinimo racionas. Dėl šių atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kadangi jam tekdavo badauti, jis jausdavosi psichologiškai prislėgtas, patyrė diskriminaciją, dvasinius išgyvenimus ir diskomfortą.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno TI atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo kalinimo Kauno TI laikotarpiu maisto tiekimą nustatė Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 str. 5 p. Pagal jį suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Šio straipsnio 6 p. nustato pateikiamo maisto kiekį: suimtųjų mitybos normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekis bei finansavimas nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu. Suimtiesiems nedraudžiama įsigyti papildomai maisto produktų, tai leidžia įstatymo 28 straipsnio nuostata, teigia, kad suimtiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus ne grynaisiais pinigais pirkti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka. Vykdydama minimo straipsnio reikalavimą Kauno TI administracija nustato Kauno tardymo izoliatoriuje galimų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų sąrašą, kuris atnaujinamas ne rečiau, kaip kartą per ketvirtį. Nurodė, jog suimtieji tardymo izoliatoriuje gauna nemokamą maitinimą, kurio normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė; Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatė vidutines maisto normas ir užtikrina maitinimo finansavimą; suimtieji turi teisę įsigyti maisto produktų, Kauno TI parduotuvėje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, sveikatos pablogėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Tačiau tokios žalos atlyginimui būtina nustatyti ir sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei kilti, visumą: pareigūnų neteisėtus veiksmus, konkrečią žalą, ir priežastinį ryšį. Pareiškėjas neįrodė žalos fakto, todėl skundas turi būti atmestas, kaip nepagrįstas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, jog Kalėjimų departamentas užtikrina, kad laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigose esantys asmenys būtų maitinami vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat yra užtikrinama, kad visi nuteisti/suimti asmenys turėtų pasirinkimo galimybę ir patys nuspręsti pagal kokį patvirtintą valgiaraštį jie būtų maitinami.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui, kurią jis nurodo patyręs dėl to, jog jam nebuvo suteiktas teisės aktuose numatytas maitinimas (pagal religinius įsitikinimus).
ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas ir dėl turtinės bei neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 1 d. yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje yra įtvirtintas visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams principas. Jo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą. Šis principas įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pačius faktus savavališkai vertinti skirtingai (Konstitucinio Teismo 1996 m, sausio 24 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas 1996 m. balandžio 18 d. nutarime yra konstatavęs, jog visų asmenų lygybės pagal įstatymą principas - tai demokratinės visuomenės pagrindas. Asmenų lygybės principas gali būti apibūdinamas kaip nediskriminacija. Diskriminacija paprastai suprantama kaip asmens ar asmenų grupės padėties kitų asmenų atžvilgiu pakeitimas be objektyviai pateisinamo pagrindo. Tačiau tam tikrais atvejais, t. y. esant pakankamai motyvuotam ir pagrįstam reikalui, įstatymu atskiroms subjektų grupėms galima nustatyti specialų teisinį statusą ar įtvirtinti tam tikrus teisinės padėties ypatumus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d. nutarimas).
LR suėmimo vykdymo įstatymo 44 str. 5 p., 6 p. nurodyta, jog suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. Suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims maitinimas organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis. Skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekis bei finansavimas nustatytas Lietuvos Respublikos ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintais valgiaraščiais.
Maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir išdavimo tvarką asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintos Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės, kurių 5 ir 6 punktuose numatyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Sudaromi valgiaraščiai: Valgiaraštis dirbantiems vyrams, Valgiaraštis nedirbantiems vyrams, Valgiaraštis dirbančioms moterims, Valgiaraštis nedirbančioms moterims, Valgiaraštis dirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštis nedirbantiems vyrams (vegetarams) ir kt., kuriuos tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Minėtų taisyklių 7 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog pareiškėjas 2016-05-04 kreipėsi į Kauno TI su prašymu teikti jam musulmonišką maitinimą. Atsakovas 2016-05-10 raštu Nr. 49-110 nurodė, jog pagal pareiškėjo prašyme išvardintus reikalavimus nėra numatyti tokie patiekalai valgiaraštyje ir išaiškino apie galimybes teikti vienokį ar kitokį maitinimą (b.l. 7).
Pareiškėjas skunde nurodė, jog jam buvo pasiūlytas vegetarinis maitinimas (b.l.6).
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą nurodė, kad jie nekaupia ir neanalizuoja informacijos, kiek yra asmenų išpažįstančių kitą tikėjimą. Valgiaraščiai, pagal kuriuos maitinami suimtieji/nuteistieji, sudaryti pagal didžiausios asmenų grupės maitinimosi ypatybes. Šiuo metu, nuteisti/suimti asmenys, kurie dėl religinių ar kitų priežasčių atsisako įprasto, patvirtinto maitinimo, maitinami pagal vegetarinį valgiaraštį. Maisto produktai, kuriais maitinami asmenys pagal vegetarinį valgiaraštį, yra aukščiausios arba I rūšies. Maisto davinius pagal vegetarinį valgiaraštį gaminti naudojamus maisto produktus gali valgyti visų religinių bendruomenių ir bendrijų atstovai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis, nedirbančio vyro dienos maisto davinio kaloringumas turi būti 2298 kcal. Faktiškai pagal vegetarinio maitinimo patvirtintus valgiaraščius mėnesio vienos dienos vidutinis maisto davinio kaloringumas yra 2416 kcal. Vidutinis dienos maisto davimo kaloringumas yra 118 kcal. didesnis nei patvirtintos fiziologinės mitybos normos.
Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nesant jas paneigiančių duomenų, darytina išvada, kad Kauno TI yra užtikrinama, kad visi nuteisti/suimti asmenys turėtų pasirinkimo galimybę ir patys nuspręstų pagal kokį patvirtintą valgiaraštį jie būtų maitinami. Iš į bylą pateiktų „Suimtųjų, nuteistųjų pareiškimų, prašymų, pasiūlymų ir skundų bei jų nagrinėjimo dokumentų“ pareiškėjo pareiškimų, prašymų, pasiūlymų ir skundų dėl maitinimo kiekio ir kokybės Kauno TI nerasta. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepažeisdamas savo religinių įsitikinimų galėjo maitintis ir pagal valgiaraštį nedirbantiems vyrams, tačiau nevalgydamas patiekalų ar jų dalių, kuriuose yra kiaulienos, o trūkstamą kalorijų kiekį pakeisdamas iš parduotuvės tiekiamais produktais, tačiau šia galimybe jis nesinaudojo. Nenustačius, kad Kauno TI pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamą mitybą, nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.
Pareiškėjas prašo priteisti 1000 Eur neturtinę žalą, nes jam nebuvo suteiktas teisės aktuose numatytas maitinimas (pagal religinius įsitikinimus).
Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė) kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, kad byloje nėra nustatyti neteisėti atsakovo veiksmai, neteisėtas atsisakymas pareiškėjui teikti maitinimą pagal religinius įsitikinimus, kaip viena iš būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti, todėl kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, nustatymas yra betikslis, kadangi tam, kad būtų priteista pareiškėjo prašoma žala turi būti nustatytos visos trys kumuliatyvios sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Atsižvelgusi į tai, teismas nemato pagrįsto pagrindo iš esmės vertinti ir pasisakyti dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos kaip vienos iš deliktinės atsakomybės sąlygų. Dėl įvardintų priežasčių, nesant nustatytų visų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1d. p. teisėja
nusprendė:
Skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.