Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Rinkevičiaus, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jelenos Šiškinos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Alnora“ ieškinį atsakovui V. Č., trečiasis asmuo D. G., dėl be pagrindo įgytų piniginių lėšų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė BUAB „Alnora“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. Č. 12 992,28 Eur, 5763,07 Eur palūkanų už be pagrindo įgytą pinigų sumą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2015-03-04 nutartimi UAB „Alnora“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta O. P.. Bankroto administratorė, susipažinusi su 2016-02-05 buvusio vadovo L. Č. perduotais įmonės dokumentais, 2016-02-15 pateikė prašymą atsakovui suteikti informaciją, ar atsakovas pagal bankroto administratorei perduotas 2005-03-15 ir 2007-05-05 paskolos sutartis sudarytas tarp UAB „Alnora“ (kreditorius) ir V. Č. (paskolos gavėjas) yra gavęs nurodytas paskolas, jei paskolas yra grąžinęs – pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Atsakovas nurodė, kad lėšų jis negavo. Vadovaujantis 2016-02-05 bankroto administratorei perduotais buvusio UAB „Alnora“ vadovo L. Č. dokumentais nustatyta, kad iš UAB „Alnora“ AB DNB NORD banke esančios sąskaitos 2007-05-10 buvo atliktas 44 859,74 Eur bankinis pavedimas į fizinio asmens V. Č. banko sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodant „paskolos grąžinimas“. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovui bankroto administratorė 2016-03-15 pateikė reikalavimą grąžinti pinigines lėšas arba jų gavimą pagrįsti dokumentais. Atsakovas nenurodė ir nepaaiškino kokiu teisėtu pagrindu jam buvo pervestos 12 992,28 Eur lėšos ir nepateikė dokumentų, pagrindžiančių šių lėšų teisėtą gavimą.Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2005-03-15 ir 2007-05-05 paskolos sutartimis nebuvo pasinaudota, ir, atitinkamai nėra duomenų, susijusių su paskolų išmokėjimu ar grąžinimu. Iš ieškovės buhalterinės apskaitos suvestinės matyti, kad 2008-01-04 mokėjimu į UAB „Alnora“ banko sąskaitą buvo pervesta 74 717,48 Lt suma, kuria visiškai padengtas atsakovo įsiskolinimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui bankrutuojančiai UAB „Alnora“ iš atsakovo V. Č. 12 992,28 Eur lėšų, 5763,07 Eur palūkanų bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos (18 755,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-04-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Teismas nustatė, kad tarp UAB „Alnora“ ir atsakovo V. Č. 2005-03-15 buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią UAB „Alnora“ įsipareigojo suteikti atsakovui 71 000 Lt beprocentinę paskolą. UAB „Alnora“ ir V. Č. taip pat sudarė ir 2007-05-03 sutartį, pagal kurią UAB „Alnora“ įsipareigojo suteikti atsakovui V. Č. beprocentinę 75 000 Lt paskolą. Atsakovo paaiškinimais nustatyta, kad šiomis paskolomis sutartimis pasinaudota nebuvo.Teismas taip pat nustatė, kad iš ieškovės sąskaitos 2007-05-10 buvo pervesta 44 859,74 Lt (12 992,28 Eur) suma V. Č. įvardinti, kaip paskolos grąžinimas. Teismas sprendė, kad šie įrodymai patvirtina, jog atsakovas gavo iš bendrovės 12 992,28 Eur sumą be jokio teisinio pagrindo, kadangi atsakovas negalėjo teismui įrodyti teisinio šios sumos gavimo pagrindo (sutarties ir pan.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas V. Č. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Skundžiamame sprendime nėra jokių motyvų, kuriais būtų vertinamos visos teismų praktikoje aiškiai įvardintos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos, taip pat teismas nepasisako dėl visų atsakovo pateiktų į bylą įrodymų, kuriais aiškiai ir nuosekliai pagrįstas visiško atsiskaitymo su bendrove faktas. Nepaisant egzistavusių ieškovės ir atsakovo tarpusavio skolinių santykių, atsakovas 2008-01-04 visiškai atsiskaitė su ieškove ir visiškai padengė visą tuometinę savo skolą (74 717,48 Lt) ieškovei.Pačios ieškovės pateiktame į bylą UAB „Alnora“ banko sąskaitos išraše aiškiai užfiksuotas pavedimas į UAB „Alnora“ banko sąskaitą 300 000 Lt sumai. Ši 300 000 Lt suma buhalterinėje apskaitoje padalinta į dvi dalis ir apskaityta kaip V. Č. tuometinės skolos UAB „Alnora“ (74 717,48 Lt) visiškos padengimas ir bendrovės vadovo L. Č. skolos bendrovei visiškas padengimas. Kadangi 74717,48 Lt + 225282,52 Lt = 300 000 Lt, šiuo atveju jokią prieštaravimą tarp banko sąskaitos išrašo ir buhalterinės apskaitos duomenų nėra ir šie duomenys visiškai sutampa.V. Č. buvo įkeitęs jam priklausantį žemės sklypą, užtikrindamas UAB „Alnora“ prievolę bankui pagal kredito sutartį. Atitinkamai V. Č. turėjo teisinį ir faktinį interesą, kad UAB „Alnora“ tinkamai įvykdytą prievoles bankui, o pats iš savo lėšų (gautą iš D. G. už sklypo pardavimą) įvykdydamas UAB „Alnora“ prievolę bankui automatiškai (be jokio susitarimo) įgijo 300 000 Lt dydžio regresinę reikalavimo teisę UAB „Alnora“ atžvilgiu. Ieškovė bei trečiasis asmuo melagingai teigė ir akcentavo, kad 300 000 Lt suma 2008-01-04 buvo įmokėta ne į UAB „Alnora“ banko sąskaitą, o vadinamąją tranzitinę banko sąskaitą, todėl neva UAB „Alnora“ 300 000 Lt sumos niekuomet negavo.Nagrinėjant bylą iš esmės 2017-03-06 d. teismo posėdyje teismas išaiškino, kad šios kategorijos bylose įrodinėjimo našta tenka atsakovui, nes ieškovas gina viešą interesą, atsakovas turi įrodyti, kad iš tikrųjų ieškinys yra nepagrįstas. Tačiau, teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad bankroto administratorius įrodinėjimo prasme neturi jokią išskirtinių teisių ar privilegijų.Jau pati skundžiamo sprendimo apimtis, kurio motyvacija sutilpo nepilname puslapyje, rodo, kad skundžiamas sprendimas yra netinkamai motyvuotas. Skundžiamame sprendime teismas tiesiog konstatuoja, kad atsakovo pateiktų įrodymų nevertins, nes atsakovas neva pasirinko pasyvų gynimosi būdą. Priešingai nei teigiama skundžiamame sprendime, atsakovas veikė ypač aktyviai (priešingai nei ieškovė).Trečiasis asmuo D. G. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas išimtinai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nenumatytomis ir neleistinomis įrodinėjimo priemonėmis, tokiomis kaip atsakovo atstovo užsakymu parengta 2016-09-21 UAB „Veiklos auditas“ ataskaita apie faktinius pastebėjimus bei kitais neaiškios kilmės nepasirašytais dokumentais apelianto subjektyviai įvardinamais kaip UAB „Alnora“ apskaitos registrais. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinio skundo turinys nesudaro teisinio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė byloje CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis nustatytas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas, bei priėmė sprendimą atitinkantį imperatyvius CPK 270 straipsnyje reglamentuotus teismo sprendimo turinio reikalavimus.Ieškovė BUAB „Alnora“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais: Ieškinys buvo pareikštas dėl atsakovo iš ieškovės be pagrindo įgyto turto priteisimo, todėl atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus būtent atsakovui nustatoma procesinė pareiga įrodyti turto įgijimo teisėtumą Atsižvelgiant į bylos dalyką ir ieškovės suformuluotus reikalavimus pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą turėjo teisę ir pagrįstai atkreipė atsakovo dėmesį dėl jo aktyvios įrodinėjimo pareigos, siekiant pagrįsti faktą, kad jis ieškovės nurodytą turtą įgijo pagrįstai. Pirmosios instancijos teismo teisėja, nagrinėjusi bylą, nepadarė jokių procesinių pažeidimų (tame tarpe kuriuos formaliai įvardina ir apeliantas) ir bylą išnagrinėjo procesiškai tinkamai, teisingai pritaikius materialines teisės normas, nepažeidžiant procesinių teisės normų, vadovaudamasi byloje surinktais įrodymais bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Atsakovas, viso proceso metu buvo atstovaujamas apeliacinį skundą advokato, todėl jam buvo puikiai žinomos jo procesinės teisės ir pareigos, kuriomis jis galėjo naudotis CPK nustatyta tvarka.Remiantis bankroto administratorei įmonės vadovo L. Č. perduotais BUAB „Alnora“ dokumentais ieškovo ir atsakovo niekada nesiejo jokie sutartiniai santykiai, kuriais remiantis atsakovas galėtų teisėtai disponuoti ieškovui priklausančiomis 12 992,28 Eur lėšomis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas šias lėšas įgijo be teisinio pagrindo.Atsakovas jokių pavedimų į įmonės banko sąskaitą po 2007-05-10 lėšų gavimo iš įmonės iš viso neatlikinėjo. Į visus bankroto administratorės prašymus ikiteisminio ginčo sprendimo metu atsakovas aiškiai vengė detaliai ir tiksliai atsakyti ir paaiškinti kokiu pagrindu jis į savo asmeninę banko sąskaitą 2007-05-10 gavo iš įmonės ieškinio dalyką sudarančias pinigines lėšas. Atsakovo akcentavimas, kad jo argumentaciją patvirtina byloje pateiktos neaiškios kilmės lentelės, be jokių pirminės apskaitos dokumentų (kasos pajamų, kasos išlaidų orderių, kasos knygos, banko išrašą ir kitų pirminių dokumentų) be jokių jas sudariusių asmenų parašų, kurioje surašytos UAB „Alnora“ skolos akcininkams, yra teisiškai nepagrįstasUAB „Veiklos auditas“ 2016-09-21 ataskaitoje apie faktinius pastebėjimus nurodoma, kad ji parengta dokumentais, kurie gauti nuvykus pas BUAB „Alnora“ bankroto administratorių bei iš V. Č.. Tačiau jokie dokumentai, gauti iš atsakovo V. Č. ar bet kokio kito trečiojo asmens, negali būti pagrindu vertinant BUAB „Alnora“ finansinių operacijų bei finansiniais atskaitomybės dokumentų turinį. Ataskaitoje nenurodyta kokius dokumentus pateikė atsakovas V. Č.. Be to ataskaitoje nėra nurodomi visi priedai, kuriais remiantis ji yra parengta ir formaliai įvardinama, kad UAB „Alnora“ žiniaraščiai buvo sutikrinti su pirminiais apskaitos dokumentais.UAB „Veiklos auditas“ nepasirašytos lentelių subjektyviai įvardinamų kaip UAB Alnora" buhalterinės sąskaitos Nr. 420 žiniaraštis ir lentelė Nr. 256 „Atskaitytini asmenys“ prieštarauja imperatyviems teisės aktų reikalavimams ir negali būti prilyginamos įmonės buhalterinių operacijų, pagrįstų pirminiais apskaitos dokumentais, vedamiems registrams.Remiantis 2007-12-12 žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties Nr, 1-10572 2.1 punktu visa žemės sklypo kaina , t.y. 300 000 Lt pervesta tiesiai į hipotekos kreditoriaus AB DNB NORD banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o ne įneštą į UAB „Alnora“ banko sąskaitą. Šalys, siekdamos atlikti tarpusavio įsiskolinimų užskaitymus, privalėjo tą daryti teisės aktų nustatyta tvarka sudarant skolų užskaitymo sandorį ir jo pagrindu duomenis perduoti UAB „Alnora“ buhalterijai.Kadangi šioje byloje ieškinys pareikštas dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo, nurodant konkretų 2007-05-10 bankinį pavedimą, ieškovei pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovas, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio turto įgijimo pagrindą. Atsakovas pats pirmosios instancijos teisme pripažino, kad jokie paskoliniai santykiai tarp jo ir UAB „Alnora“ jam gaunant 2007-05-10 pavedimu į savo banko sąskaidą 44 859,74 Lt neegzistavo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2015-03-04 iškėlė UAB „Alnora“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė O. P.. UAB „Alnora“ banko sąskaitos išrašas rodo, kad iš bendrovės sąskaitos 2007-05-10 buvo pervesta 44 859,74 Lt (12 992,28 Eur) suma atsakovui V. Č., mokėjimo paskirtyje nurodant „paskolos grąžinimas“| (b. l. 12). Ieškovės teigimu, ieškovės ir atsakovo niekada nesiejo jokie sutartiniai santykiai, kuriais remiantis atsakovas galėtų teisėtai disponuoti ieškovei priklausančiomis 12 992,28 Eur lėšomis. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas gavo iš bendrovės 12 992,28 Eur sumą be jokio teisinio pagrindo, kadangi negalėjo teismui įrodyti teisinio šios sumos gavimo pagrindo (sutarties ir pan.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Redco“ v. AB „Šiaulių bankas“, bylos Nr. 3K-3-196/2011). Pasisakydamas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad tokios kategorijos byloje ieškovas turi įrodyti, jog atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinį pagrindą tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB LESTO, bylos Nr. 3K-3-310/2013).Šalys neginčija aplinkybės, kad iš ieškovės sąskaitos 2007-05-10 atsakovui buvo pervesta 44 859,74 Lt (12 992,28 Eur) suma, įvardinta, kaip paskolos grąžinimas (b. l. 12). Atsakovas buvo ieškovės akcininkas. Atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad šalys sudarė kokią nors sutartį ar susitarimą, kurio pagrindu ieškovė atsakovui pervedė minėtą pinigų sumą. Apelianto teigimu, dėl įmonės veiklos specifikos įmonės vadovai ir akcininkai dažnai pirkdavo įvairias įmonei reikalingas prekes, tam tikslui naudodami įmonės lėšas, taip pat iš savo lėšų dažnai finansuodavo įmonės veiklą. Pasak apelianto, atsakovo įsiskolinimas įmonei buvo visiškai padengtas 2008-01-04, atsakovui su sutuoktine pardavus jiems priklausantį žemės sklypą, kuris buvo įkeistas AB DNB NORD bankui, užtikrinant UAB „Alnora“ paimto kredito grąžinimą. Tačiau pažymėtina, kad iš sklypo pirkimo-pardavimo sutarties (b.l. 106-111) 2.1. punkto matyti, kad sklypo pirkėjas įsipareigojo už perkamą sklypą sumokėti 300 000 Lt ir juos pervesti į AB DNB NORD banko sąskaitą, padengiant UAB „Alnora“ įsiskolinimą bankui. Nors apeliantas nurodo, kad pinigai buvo pervesti tiesiai į UAB „Alnora“ banko sąskaitą, tačiau, kaip minėta sutarties 2.1. punkte yra nurodyta būtent AB DNB NORD banko sąskaita, o ne UAB „Alnora“ sąskaita. Atsakovas neginčija, kad minėta 300 000 Lt suma buvo padengtas ieškovės įsiskolinimas AB DNB NORD bankui. Tačiau, atsižvelgus į tai, kad atsakovas buvo įkeitęs jam priklausantį žemės sklypą UAB „Alnora“ prievolėms užtikrinti, teisėjų kolegijos vertinimu, labiau tikėtina, kad už sklypą sumokėtais pinigais buvo padengtas ne jo įsiskolinimas įmonei, susidaręs įmonei 2007-05-10 pervedus 44 859,74 Lt (12 992,28 Eur) sumą, o vykdant kitą sandorį (įkeitimo). Juo labiau, kad pirkėjas pinigus buvo įsipareigojęs pervesti ne įmonei, o tiesiogiai AB DNB NORD bankui. Be to, byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių UAB „Alnora“ sutikimą už sklypo pardavimą sumokėtas AB DNB NORD bankui lėšas užskaityti kaip V. Č. skolą. Apeliantas taip pat nurodo, jog 300 000 Lt suma buvo padengtas ne tik jo 74 717,48 Lt dydžio įsiskolinimas įmonei, bet ir įmonės vadovo ir atsakovo tėvo L. Č. 225 282,52 Lt dydžio įsiskolinimas įmonei, nors į bylą atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad L. Č. buvo sudaręs sutartį ar susitarimą, kurio pagrindu buvo skolingas tokią sumą ieškovei. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad pardavus atsakovui priklausantį žemės sklypą, 44 859,74 Lt (12 992,28 Eur) įsiskolinimas ieškovei nebuvo padengtas. Atsakovas skolos padengimo įmonei faktą grindžia skolos akcininkams žiniaraščiu Nr. 420, tačiau minėtas žiniaraštis nėra pasirašytas, iš jo nėra aišku, kas ir remiantis kokiais pirminiais dokumentais jį sudarė. Atsakovo pateikta UAB „Veiklos auditas“ ataskaita, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, kad 44 859,74 Lt (12 992,28 Eur) skola buvo padengta 2008-01-04 atsakovo sklypo pirkėjui pervedus už perkamą sklypą pinigus į AB DNB NORD banko sąskaitą, kadangi kartu su minėta ataskaita nėra pateikti dokumentai, kurie šioje ataskaitoje vertinami. Be to, pačioje ataskaitoje nurodyta, kad ji skirta tik informuoti, todėl negali būti panaudota kitam tikslui. Taip pat pažymėtina, kad minėtame 2007-05-10 pavedime mokėjimo paskirties tikslas yra nurodytas paskolos grąžinimas. Apeliantas nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kad paskolą įmonei buvo suteikęs. Apeliantas teigia, kad šiuo atveju galimai tiesiog buvo klaidingai nurodyta mokėjimo paskirtis, tačiau jokių įrodymų šiems teiginiams pagrįsti nepateikia. Pirmosios instancijos teismas visus apelianto į bylą pateiktus įrodymus priėmė, vadinasi, ir į juos, priimdamas sprendimą, atsižvelgė. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad dėl apelianto pateiktų į bylą dokumentų įrodomosios reikšmės pirmosios instancijos teismas sprendime atskirai nepasisakė, pati savaime nepatvirtina nei teismo šališkumo, nei kooperacijos (bendradarbiavimo), dispozityvumo ar rungimosi principų pažeidimo, nei teismo sprendimo netinkamo motyvavimo, nei CPK 185 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Jokių konkrečių faktų dėl apelianto procesinių teisių ribojimo, neužtikrinimo ir teismo suinteresuotumo, apeliaciniame skunde nėra nurodyta. Vien deklaratyvūs apeliacinio skundo teiginiai dėl netinkamo proceso šioje byloje nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinį procesą reglamentuojančias teisės normas. Aplinkybė, kad ieškinio reikalavimai patenkinti, taip pat nereiškia, kad apelianto procesinės teisės buvo suvaržytos. Taigi, kaip jau buvo minėta, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tarp šalių nebuvo sudaryta jokia sutartis, kurios pagrindu ieškovė pervedė atsakovui 44 859,74 Lt (12 992,28 Eur) sumą. Ieškovė pateikė įrodymus, kad minėtas pavedimas buvo atliktas. Apeliantas (atsakovas) iš ieškovės gautos pinigų sumos neginčija, sutinka, kad pinigai buvo sumokėti ir jis juos yra gavęs. Byloje taip pat nustatyta, kad minėta pinigų suma ieškovei nebuvo grąžinta, padengiant šį įsiskolinimą, taigi ieškovės turtas minėta suma sumažėjo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra nustatytos visos prielaidos, kad teismas turėtų teisinį pagrindą tenkinti ieškovės ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias materialines teisės normas, nepažeidė proceso normų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atmetus atsakovo V. Č. apeliacinį skundą, ieškovei UAB „Alnora“ iš atsakovo priteistinos 620 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei BUAB „Alnora“ (į.k. 110574172) iš atsakovo V. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) 620 Eur (šešis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.