Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso, tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo BIGBANK AS filialo prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys: E. B., E. B., antstolis Tomas Ubartas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skolininkė E. B. nepateikė teismui savo nuomonės dėl pareiškėjo prašymo, nors procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai.

Antstolis T. Ubartas pateikęs teismui savo nuomonę dėl pareiškėjo prašymo nurodė, kad su reikalavimu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo pareiškimas atmestinas.

Iš teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad antstolis Tomas Ubartas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0136/14/02420 pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-25 išduotą vykdomąjį raštą Nr. L-8489-772/2014, dėl 1 237,50 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės E. B., 3 eilės išieškotojui BIGBANK AS filialui. Išsiaiškinęs, jog skolininkės sutuoktinis E. B. dirba UAB „A.“ ir gauna darbo užmokestį, antstolis 2015-09-25 pateikė pareiškėjui pasiūlymą kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu nustatymo (33 b.l.). Suinteresuoti asmenys E. B. ir E. B. santuoką sudarė 2014-08-21. Gyvendami santuokoje, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo. 2015-10-15 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu E. B. ir E. B. santuoka nutraukta. Prašyme dėl santuokos nutraukimo nurodė, kad kreditorių neturi.

CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu vieno ar abiejų sutuoktinių vardu įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Be kita ko, tai pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbo užmokesčio ar intelektinės veiklos gautos pajamos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokios prigimties pajamos yra bendras sutuoktinių turtas, kai turi būti gautos ar jau yra gautos, taigi, šios sutuoktinio pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo momento, kai jos išmokamos (gaunamos) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje dėl proceso atnaujinimo pagal pareiškėjo V. Ž. skundą dėl antstolės veiksmų, bylos Nr. 3K-3-487/2011).

Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. L. v. J. L., bylos Nr. 3K-3-490/2007). Kol santuoka nėra nutraukta, tai dalijant santuokos metu įgytą turtą nėra pagrindo netaikyti šios prezumpcijos. Tačiau šį prezumpcija ir nesant nutrauktai santuokai tarp sutuoktinių gali būti paneigta. Pažymėtina, kad ši prezumpcija reiškia įrodinėjimo naštos paskirstymą sprendžiant dėl aplinkybės, ar turtas yra įgytas sutuoktinių kaip jų bendroji jungtinė nuosavybė. Skolininkės sutuoktinis nesutikdama su pareiškėjo prašymu teigė, kad jo gautas darbo užmokestis nelaikytinas bendrąja jungtine nuosavybe, kadangi sutuoktinės indėlio į šios nuosavybės sukūrimą nėra. Teismas sutinka su skolininkės sutuoktinio paaiškinimais, kadangi pastarųjų santuoka dabartiniu momentu yra nutraukta.

Kiekvienu atveju, remiantis pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais bei materialiosios teisės normomis, sutuoktinių gautam darbo užmokesčiui gali būti taikoma CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija tik esant tai patvirtinantiems įrodymams.

Šeimos santykių sukūrimas suponuoja sutuoktinių tiek asmeninių neturtinių, tiek turtinių teisių ir pareigų atsiradimą. Sutuoktinių abipusės pareigos šeimoje yra įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje. Šios teisės normos taikymas pasižymi tuo, kad negali būti užtikrinamas šių pareigų priverstinis vykdymas, išskyrus pareigą materialiai pasirūpinti sutuoktiniu, kuriam tokia parama yra reikalinga dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių. Tokiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstama sutuoktinio liga, nedarbingumas, vaiko priežiūra, mokymasis ir panašiai. Kaip jau minėta iš byloje esančių duomenų teismui nėra teisinio pagrindo daryti išvada, kad skolininkė yra nedarbinga ar gauna nedideles mėnesines išmokas, kurios neužtikrina minimalaus pragyvenimo lygio, todėl kitas sutuoktinis privalo teikti išlaikymą pastarajai. Vienas sutuoktinis privalo išlaikyti kitą sutuoktinį, kai kitam sutuoktiniui parama yra reikalinga dėl objektyvių priežasčių, ir tai nustatyta CK 3.27 straipsnyje, įtvirtinančiame sutuoktinių pareigą vienas kitą remti. Tokiu atveju teismas gali nustatyti, kad darbingo sutuoktinio darbo užmokesčio dalyje yra ir paramos reikalingam sutuoktiniui jo turto dalis. Analogiška situacija galima ir tuomet, kada vienas iš sutuoktinių augina ir prižiūri abiejų sutuoktinių vaikus, dėl ko jis negali dirbti, tuomet teismas irgi gali nustatyti, kad kito dirbančio sutuoktinio darbo užmokestyje yra ir nedirbančio sutuoktinio turto dalis Atskirai pastebėtina, kad pasikeitus vienos iš šalių socialiniam statusui ar turtinei padėčiai, teismo nustatytas turto dydis gali būti peržiūrėtas.

Be to pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos atveju esama skolininkės skola kreditoriui, laikytina jos asmenine pinigine prievole šiam kreditoriui. Pirmiausia, ši asmeninė turtinė prievolė atsirado dėl vienasmenių skolininkės veiksmų, kurių dalyviu nėra ir nebuvo jos sutuoktinis, o be to ši prievolė nėra susijusi su šeimos poreikiais. Antra, šios prievolės pagrindu, atsiradusios teisės ir pareigos, yra tik tarp skolininkės ir kreditoriaus, kurios juos sieja kaip skolininką ir kreditorių, bet negali būti sietinos su šiuo metu jau buvusiu sutuoktiniu ir jo gaunamu darbo užmokesčiu. Trečia, santuoką skolininkė sudarė 2014-08-21, o kreditas jai buvo suteiktas 2014-01-20, tai yra dar iki santuokos sudarymo. Todėl skolininkė E. B. už šios prievolės įvykdymą turi atsakyti asmeniškai savo turtu, o ne kito sutuoktinio turtu, nes jų pagrindu atsiradusios teisės ir pareigos yra neatskiriamai susijusi su kreditoriaus ir skolininko asmeniu (CK 3.109 str. 3d.). Todėl kaip jau aukščiau minėta skolininkės buvusio sutuoktinio gaunamas darbo užmokestis nelaikytinas bendrąja jungtine pastarojo ar sutuoktinės nuosavybės dalimi į kurią būtų galima nukreipti išieškojimą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-06-21 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006, išaiškino, kad prieš duodamas pasiūlymą kreiptis į teismą CPK 667 straipsnio tvarka, antstolis pagal prievolės teisinę prigimtį ir išieškotojo teisių įgyvendinimo tvarką turi įsitikinti, kad turi būti išskiriama skolininku nurodyto sutuoktinio turto dalis, nes išieškojimas turi būti vykdomas tik iš skolininku nurodyto sutuoktinio asmeninio turto dalies.

Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Iš teismui pateikto 2015-10-15 Šiaulių apylinkės teismo sprendimo matyti, kad santuoka tarp E. B. ir E. B. nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu. Kas patvirtina, kad jis su skolininke nebeveda bendro ūkio ir gyvena atskirai. Iš E. B. ir E. B. santuokos liudijimo matyti, kad santuoka sudaryta 2014-08-21, t. y. iki vartojimo kredito sutarties tarp E. B. (iki santuokinė pavardė P.) ir BIGBANK AS filialo sudarymo, t.y. 2014-01-20, kurios pagrindu E. B. neįvykdžius prisiimtų įsipareigojimų kreditorius kreipėsi į teismą ir buvo priteista skola bei vykdomas išieškojimas iš skolininkės E. B.. Skolininkė E. B. paskolą ėmė ne šeimos poreikiams su E. B. tenkinti, iš šios paskolos lėšų nepagerino šeimos gerbūvio ir nesukūrė palankesnių sąlygų šeimai gyventi. Byloje esantys duomenys ir prejudiciniai faktai (CPK 182 str. 1d. 2p.) patvirtina, kad skolininkė su suinteresuotu asmeniu neveda bendro ūkio, kartu negyvena ir įnašas bendroje jungtinėje veikloje, siekiant sukurti bendrąją dalinę dalyvių nuosavybę šioje santuokoje nenustatytas.

CK 3.88 1 d. 5p. numato, kad pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitos išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, yra pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pagal CK 3.110 str. 1 d. iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalies.

Nagrinėjamoje byloje nekyla ginčas dėl skolininkės ir kreditoriaus santykio, o tik dėl skolininkės atsakomybės pagal esamą prievolę. Teismas laiko, kad skolininkės sutuoktinis įrodė, kad jo gaunamas darbo užmokestis iš UAB „A.“, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, jam priklauso asmeninės nuosavybės teise ir konkrečiu atveju nėra pagrindo nustatyti skolininkės E. B. turto dalį, esančioje bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, kadangi skolininkės prievolė atsirado iki santuokos su E. B. įregistravimo, LR CK 3.110 straipsnis.

Byloje bei vykdomojoje byloje esančiais įrodymais nustačius, kad E. B. skola, dėl kurios išieškojimo yra išduotas Šiaulių apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. L2-8489-775/2014, ir antstolio Tomo Ubarto kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0136/14/02420 yra asmeninė skolininkės E. B. prievolė atsiradusi iki santuokos tarp E. B. ir E. B. sudarymo.

Skolininkės buvusiam sutuoktiniui įrodžius, kad jo atlyginimas yra asmeninė jo nuosavybė, teismas sprendžia, kad pareiškėjo prašymas nustatyti, jog skolininkės E. B. dalis bendroje jungtinės nuosavybės teise priklausančiame su sutuoktiniu E. B. turte yra 1/2 dalis sutuoktinio darbo užmokesčio, gaunamo iš UAB „A.“ netenkintinas (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 667 straipsnio 1 dalis).

Teismui netenkinus pareiškėjo prašymo, išlaidos iš pastarojo valstybei už suinteresuotam asmeniui suteiktą antrinę teisinę pagalbą nepriteistinos, kadangi bylą nagrinėjama pagal ypatingosios teisenos taisykles (CPK 443 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo BIGBANK AS filialo (į.k. 301048563) prašymo dėl skolininkės E. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) turto dalies, esančios bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys: E. B. (a.k (duomenys neskelbtini) antstolis Tomas Ubartas, netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.