Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui V. B. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byloje 2021 m. sausio 18 d. nutartimi buvo paskelbta atsakovo V. B. paieška. Atsakovui procesiniai dokumentai (ieškinys, teismo pranešimas dėl atsiliepimo byloje pateikimo) įteikti 2021 m. balandžio 28 d. tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalies, 124 straipsnio 1 dalis) atsakovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (el. bylos priedas, b. l. 16). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą, 2020 m. gruodžio 15 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą ir vaikų nuomonės išklausymo aktą. Išvadoje nurodyta, kad Tarnyba nustatė, jog ieškovė su dukromis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), ieškovei priklausančiame 2 kambarių, apie 50 kv. m bute su visais patogumais. Apsilankymo metu namuose buvo tvarkinga ir švaru, būstas neseniai suremontuotas. Mergaitės turi atskirą kambarį, kuriame yra visi joms reikalingi baldai ir ugdymosi priemonės. Pokalbio su Tarnybos atstove metu moteris nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini). Ieškovės gaunamas mėnesio pajamas sudaro 1400 Eur/mėn. darbo užmokestis, 140 Eur/mėn. Vaikų išlaikymo fondo išmoka bei 120 Eur/mėn. valstybės išmoka vaikams. Pasak moters, su atsakovu jie atskirai gyvena nuo 2012 m., nuo 2013 m. jis vaikams jokio išlaikymo neteikia, su dukromis nebendrauja, jų gyvenime nedalyvauja. Nepilnametė V. B. yra (duomenys neskelbtini) progimnazijos dešimtokė, papildomai lanko matematikos (40 Eur/mėn.) ir bokso (30 Eur/mėn.) užsiėmimus. Didelių nusiskundimų vaiko sveikata nėra. Mergina Tarnybos atstovei pasakojo, jog su tėčiu jokių santykių nėra, nes jis nebendrauja nei su ja, nei su sese. Paskutinį kartąjį matė tėtį gyvai prieš 8 metus, juo nesidomi. Pasak merginos, ja rūpinasi mama, ji leidžia į būrelius, padeda sunkiose situacijose, pamoko, kai mergaitė kažko nežino, pasirūpina kasdieniais dalykais. Mamą vaikas apibūdino kaip rūpestingą, išklausančią, padedančią, būdama su ja jaučia šilumą ir artumą. J. B. yra (duomenys neskelbtini) progimnazijos šeštokė, papildomai lanko anglų kalbos užsiėmimus (35 Eur/mėn.), skautų būrelį (40 Eur/mėn.). Bendraujant su mergaite, ji pasakojo, jog tėvas su ja nebendrauja, ji net neprisimena, kada paskutinį kartą tėtį matė, nes tai buvo labai seniai. Vaiko teigimu, ja rūpinasi mama ir sesė, mama gamina, perka rūbus ir kitus daiktus, prižiūri jos sveikatą, duoda kišenpinigių, padeda su namų darbais. Mamą apibūdino kaip linksmą, nuoširdžią, gerą, būdama su ja jaučiasi smagiai, laiminga. Nurodyta, kad Tarnybai ši šeima dėl vaiko teisių bei teisėtų interesų pažeidimų nėra žinoma. Tarnybos vertinimu, ieškinio reikalavimai yra pareikšti išimtinai nepilnamečių vaikų interesais, kadangi dabartinis vaikams teiktino išlaikymo dydis nepatenkina net minimalių nepilnamečių poreikių (2020 m. gruodžio 28 d. DOK-251823).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų.

Iš bylos medžiagos, ieškovės parodymų ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametę dukrą V. B. (duomenys neskelbtini) (2004 m. lapkričio 2 d. Vilniaus miesto CMS įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), ir J. B. (duomenys neskelbtini) (2008 m. lapkričio 26 d. Vilniaus miesto CMS įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Apie kitus šalių išlaikytinius duomenų nėra. Šalys santuokoje gyveno nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 13 d.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje, pagal kurio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Ieškovė teikė vaikų poreikių tenkinimui reikalingų lėšų paskaičiavimus. Nurodė, kad vaikų poreikių tenkinimui kas mėnesį reikalinga maždaug 500-600 Eur: maistui – 200 Eur, aprangai (drabužiams, avalynei ir kt.) – 100 Eur, higienos priemonėms, skalbimo priemonėms – 30 Eur, draudimui – 60 Eurų, vaistams, vitaminams – 20 Eur, mokymo, ugdymo, lavinimo priemonėms – 30 Eur, laisvalaikiui, pramogoms, atostogoms – 60 Eur, transporto išlaidoms – 20 Eur, kitoms išlaidoms – apie 30 Eur (kainuoja pietūs mokykloje), gali būti kitų išlaidų. Kasmetinės atostogos rudenį kainuoja apie 1200 eurų, pavasario atostogos 1000 eurų, vasaros atostogos 800 eurų. Nepilnametė V. B. yra (duomenys neskelbtini) progimnazijos dešimtokė, o J. B. yra (duomenys neskelbtini) progimnazijos šeštokė.

Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017; kt.).

Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018; kt.). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas gali būti laikomas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Minimalus mėnesinis atlyginimas nuo 2021 m. sausio 1 d. yra 607 Eur arba 470 Eur atskaičius mokesčius. Įvertintina ir tai, kad vaiką auginantis tėvas (motina) gauna valstybės skiriamą išmoką vaikui, kuri nuo 2021 m. sausio 1 d. sudaro 70 Eur, taigi kiekvienas iš tėvų prie vaiko būtinųjų poreikių tenkinimo turėtų prisidėti ne mažesne kaip (470 – 70) / 2 = 200 Eur suma. Pažymėtina ir tai, kad priteisiamas išlaikymo dydis nebūtinai sietinas su minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendime civilinėje byloje Nr. N2-13673-131/2012, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka bendru sutuoktinių sutikimu, nebuvo detalizuoti vaikų poreikiai, išlaikymo dydis (350 Lt, kas atitinka 101,37 Eur) buvo sutartas šalių sutarimu. Nagrinėjamu atveju, įvertinus bylos aplinkybes, pirmiausia tai, kad vaikai auga, kad nuo sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas išlaikymo dydis, praėjo beveik devyneri metai, šalių dukros tuomet buvo mažametės, o šiuo metu yra paauglės, kurioms reikalingas popamokinis lavinimas, kuris yra mokamas, šalyje didėjo prekių ir paslaugų kainos, sutiktina su ieškove, kad teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimu patvirtintas išlaikymo dydis (101,37 Eur iš vieno iš tėvų) nebeatitinka nei realiai vaikų poreikiams išleidžiamų sumų, nei teismų praktikos. Spręstina, kad V. B. ir J. B. poreikių tenkinimui yra būtina ne mažesnė kaip 470 Eur suma per mėnesį (kiekvienam vaikui, iš abiejų tėvų).

Pagal CK 3.201 straipsnį, pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad ieškovės ir atsakovo turtinė, finansinė ar sveikatos padėtis būtų pasikeitusi.

Remiantis valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenimis, atsakovas V. B. nuo 2019 m. gegužės 21 d. verčiasi individualia veikla. Atsakovas nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. iki 2020 m. spalio 15 d. dirbo (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis sudarė iki 1000 Eur per mėnesį, neatskaičius mokesčių, taip pat nuo 2018 m. lapkričio 27 d. iki gruodžio 18 d. yra dirbęs bendrovėje (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto ir transporto priemonių atsakovo vardu nėra registruota. Atsakovo, kaip skolininko atžvilgiu 2020 m. lapkričio 26 d. buvo vykdomas išieškojimas 2-ose vykdomosiose bylose išieškotojų Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai (išieškomas suma 20 Eur), ieškovės J. S. naudai (išieškomas suma 15690 Eur). Atsakovas, žinodamas apie bylos nagrinėjimą, duomenų apie priežastis, kliudančias jam teikti išlaikymą, teismui neteikė, posėdyje nedalyvavo.

Ieškovė, jos teigimu, dirba (duomenys neskelbtini), gauna 1400 Eur/mėn. darbo užmokestį, Vaikų išlaikymo fondo išmokas bei valstybės skiriamas išmokas vaikams. Ieškovės vardu yra registruota viena transporto priemonė Mazda CX-30, 2019 m. gamybos, du žemės sklypai (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (18,29 a ir 1,71 a ploto), įgyti 2012 m. nutraukiant santuoką, taip pat 50,35 kv. m. ploto butas (duomenys neskelbtini), įgytas 2001 m.

Įvertinęs bylos aplinkybes, tarp jų tai, kad abu tėvai yra darbingo amžiaus, nesant duomenų, kad atsakovas dėl sveikatos ar kitų priežasčių negalėtų dirbti, sprendžiant, kad šalių pajamos ir turtinė padėtis nuo 2012 metų ženkliau iš esmės nesikeitė, kad ieškovė turi nekilnojamo turto Vilniaus mieste ir Vilniaus rajone, transporto priemonę, kas liudija jos geresnę nei atsakovo turtinę padėtį, įvertinus, kad ieškovė gauna valstybės skiriamas išmokas vaikams, teismas sprendžia, kad iš atsakovo jo nepilnametėms dukroms priteistina po 200 Eur išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui, šią sumą indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas vertina, kad tokio išlaikymo priteisimas nepažeis vaikų interesų, atitiks proporcingumo tarp vaikų poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių, kriterijų ir garantuos būtinųjų vaikų poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Šiuo sprendimu nustatytas išlaikymas priteistinas nuo ieškinio teisme gavimo dienos – 2020 m. lapkričio 24 d. Ieškovė yra nepilnamečių vaikų atstovė pagal įstatymą, todėl ji skirtina iš atsakovo vaikams priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185, 3.190 straipsniai, CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis).

Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė neteikė prašymo priteisti iš atsakovo jos patirtų išlaidų.

Ieškovė įstatymu yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, išlaikymo dydį vienam vaikui padidinus (200 – 101,37) = 98,63 Eur suma, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 53 Eur (98,63 x 12 x 2 x 0,03 x 0,75) žyminio mokesčio.

Byloje patirta 7,33 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios ieškinį tenkinus 85 proc., paskirstytinos ieškovei – 1,10 Eur, atsakovui – 6,23 Eur. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, iš ieškovės apskaičiuota suma, kuri yra mažesnė nei į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma (5 Eur), nepriteistina ir neišieškoma.

Iš atsakovo iš viso į valstybės biudžetą priteistina 53 + 6,23 = 59,23 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268-270,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-13673-131/2012 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatas dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir priteisti iš atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei V. B. (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokamą 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio periodinėmis išmokomis kas mėnesį, taip pat nepilnametei J. B. (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokamą 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (t. y. 2020 m. lapkričio 24 d.) iki kiekvieno vaiko pilnametystės, priteistas sumas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečių dukrų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirti ieškovę J. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 59,23 Eur (penkiasdešimt devynis eurus 23 ct) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas sumas įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytinas skubiai, sprendimo apskundimas nesustabdo sprendimo šioje dalyje vykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.