Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaunas, dekl. gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, neteistas, Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-977-919/2016 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 straipsnio 1 dalį jam susitaikius su nukentėjusiuoju,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 180 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. B. 2016 m. liepos 18 d. apie 16 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (3,68 % promilių), (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, Kaune, dėl savanaudiškų paskatų panaudojo fizinį smurtą prieš V. K., tai yra rankų kumščiais ne mažiau kaip 5 kartus sudavė jam į galvos sritį bei kairį petį, nuo ko jis nugriuvo ant žalios vejos, ir ne mažiau kaip 4 karius kojomis spyrė jam į kairią kūno pusę ir tokiu būdu jam padarė poodines kraujosruvas abiejuose dilbiuose, kairėje krūtinės ląstos pusėje, kairės krūtinės ląstos pusės II-V šonkaulių lūžimą, kairio raktikaulio lūžimą muštines žaizdas kairės ausies srityje, kairio užausio srityje, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiojo V. K. 30 Eur vertės mobilųjį telefoną „Nokia“ su SIM kortele, ir 3 Eur monetomis.

Be to, A. b. 2016-03-23, apie 14 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatytas 2.43 % promilių girtumas), namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, turėdamas tikslą pagrobti svetimą – motinai G. B. priklausantį turtą, sugriebė jai už rankų, kurių vienoje ji laikė krepšį ir jas suko, ko pasėkoje, krepšys iškrito ant grindų, o jis, iš jo išėmęs 50 eurų, pasišalino, tokiu būdu, panaudodamas fizinį smurtą, dėl ko nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pagrobė svetimą – G. B. priklausantį turtą – pinigus, viso 50 eurų.

A. B. teisme kaltu prisipažino visiškai dėl nusikalstamų veikų, kurių padarymu jis buvo kaltinamas, ir dėl veikos nukentėjusio V. K. atžvilgiu parodė, kad, tą dieną buvo namuose ir su pažįstamu gėrė alkoholį. Jam pamačius per langą kieme einantį K., staiga kilo piktumas ir todėl išėjęs į lauką ėmė mušti K. Nežino, kodėl užėjo tas piktumas. Neatsimena kiek K. sudavė smūgių. Mušė rankomis, ar spyrė K. neatsimena, nes buvo pakankamai neblaivus. To K. telefono ir pinigų jam nereikėjo. Dabar neatsimena, ar juos paėmė, bet tyrėjai ikiteisminio tyrimo metu buvo parodęs, kad paėmė. Tyrėjai sakė tiesą. Parodė, kad dėl veikos prieš B. padarymo jis anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tą įvykį atsimena. Jo metu jis atvažiavo pas mamą ir sakė jai duoti jam ar paskolinti pinigų, nes reikėjo pravažiavimui. Bet mama nedavė, tai jis paėmė mamos krepšį ir pasiėmė iš jo 50 Eurų. Parodė, kad mama rankinę laikė rankoje, o jis ją ištraukė. Kad ištraukti rankinę mamai buvo sugriebęs už rankos, nes ji laikė krepšį, nes nenorėjo duoti.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė yra įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusysis V. K. parodė, kad jam būnant svečiuose pas draugę Ritą ir kieme vedžiojant jos šunį, prie jo greitu žingsniu priėjo girtas A. ir kumščiu jam nieko nesakęs smogė. Smūgiavo jam į galvą, į kairį petį. Nuo smūgių jis apsvaigo ir nukrito. Smūgių buvo suduota ne mažiau kaip penki. Gulinčiam jam A. dar keturis kartus įspyrė į karį šoną. Po to pajuto, kad krausto jo kišenes. Iš kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ ir tris eurus monetomis. Matė, kad prie jo tuo metu buvo pasilenkęs tas pats A.Ištraukęs daiktus jis nuo jo nuėjo (1 t. b.l. 12, 17-19)

Specialisto išvada buvo nustatyta, kad V. K. buvo konstatuotos poodinės kraujosruvos abiejuose dilbiuose, kairėje krūtinės ląstos pusėje, kairės krūtinės ląstos pusės II-V šonkaulių lūžimas, kairio raktikaulio lūžimas, muštinės žaizdos kairės ausies srityje, kairio užausio srityje. Sužalojimai padaryti šešių ir daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Kairės pusės krūtinės ląstos sumušimas ir II-V šonkaulių lūžimas galėjo būti padarytas nugriuvus ir atsitrenkus į kietus bukus daiktus. II-V šonkaulių lūžimas ir raktikaulio lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šių sužalojimų V. K. sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui. Kiti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 28-29).

Liudytoja R. P. parodė, kad matė kaip A. b. sudavė rankos kumščiu V. k. į krūtinę, nuo ko jis nugriuvo.Po to dar nugriuvusiam įspyrė tris kartus į krūtinę. Matė kaip A. b. kraustė V. kišenes. Po to jis pasigedo savo telefono (1 t., b.l. 38-40).

Liudytojas G. S. parodė, kad matė, kaip A. b. kieme pribėgęs prie V. jam ne mažiau keturių kartu kumščiu smogė į veidą. Po to smogė dar du kartus, dėl ko V. nukrito. A. tada dar spyrė jam. Po to dar apkraustė jo kišenes. Suprato, kad iš kišenės ištraukė telefoną (1 t., b.l. 42-43).

Tiriant įrodymus baudžiamojoje byloje Nr. 1-977-919/2016, kurioje B. B. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu, nukentėjusioji G. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad sūnui atleido, tačiau gyventi kartu su juo nenori. Dėl jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos ant sūnaus nepyksta, sutinka su juo susitaikyti. Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nukentėjusioji G. B. parodė, kad 2016-03-23 apie 14.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), , Kaunas, namo kieme, A. B., gim. (duomenys neskelbtini) ją užsipuolė, pradėjo reikalauti pinigų, jai nedavus, pradėjo naudoti fizinį smurtą: dvejomis rankomis griebė jai už riešų, suko į priešingas puses, sukeldamas fizinį skausmą, o iškritus jos krepšiui iš rankų, sūnus ištraukė iš jo 50 eurų banknotą. Jai pradėjus šauktis pagalbos, sūnus dvejomis rankomis griebė už kaklo ir pradėjo smaugti, sėdo ant dviračio ir nuvažiavo. Ji kartu su sūnumi negyvena leidžia iš geros valios prisiglausti jos bute adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, jis ten neregistruotas. Pastoviai girtauja ir reikalauja pinigų, niekur nedirba, valkatauja. Medikų pagalba jai nereikalinga, pas teismo ekspertus užduotis reikalinga, kadangi ant rankos matosi mėlynės (2 t., b.l. 4);

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad smurtą patyręs asmuo – G. B. (2 t., b.l. 8-9­);

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo G. V. tarnybiniame parnešime nurodyta, kad 2016-03-23 apie 14.54 val. buvo gautas parnešimas iš Kauno apskrities VPK, kad prieš 30 min., namo kieme pranešėją užpuolė jos sūnus A. B., pradėjo smaugti, atėmė 50 eurų ir išvažiavo su dviračiu. Pranešėja nurodė, kad šiuo metu jos sūnus (duomenys neskelbtini), Kaunas. 2016-03-23 18.010 val. Kauno apskrities VPK VTV OVS budėtojų poskyrio vyr. postinis L. G. atlikinėdamas sulaikytojo A. B., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kratą užfiksavo asmens kratos protokole, kad A. B. savanoriškai pateikė MRT „Nokia“, 3 raktus, 50 eurų banknotą ir 11 eurų centų, daiktai supakuoti į voką. Kaip matyti iš surinktos medžiagos pareiškėja G. B., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškime nurodo, kad sūnus A. B. naudodamas fizinį smurtą iš krepšio ištraukė 50 eurų kupiūrą. Tikėtina, kad asmens kratos metu rasti 50 eurų banknotas priklauso pareiškėjai, todėl netikslinga rastus pinigus atiduoti sulaikytajam (2 t., b.l. 10);

Pakvitavime nurodyta, kad nukentėjusiajai G. B. grąžinta 50 eurų, rasti asmens kratos metu pas įtariamąjį A. B. (2 t., b.l. 14);

Specialisto išvadoje Nr. G783/2016(02) nurodyta, kad G. B. konstatuota sumušimai su poodinėmis kraujosruvomis dešinės alkūnės srityje, abiejų riešų srityse ir kryžmens kairėje pusėje, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, keturių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje paros laike iki apžiūros (2 t., b.l. 16-17);

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole nurodyta, kad 2016-03-23 A. B. nustatytas 2,43 promilių girtumas (2 t., b.l. 27);

Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad A. B. 2016 m. liepos 18 d. apie 16 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (3,68 % promilių), (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, Kaune, dėl savanaudiškų paskatų panaudojo fizinį smurtą prieš V. K. ir pagrobė iš jo telefoną bei pinigus. Kadangi, kaip nustatyta specialisto išvada, smurtaudamas A. B. nukentėjusiojo V. K. sveikatą sutrikdė nesunkiai, tai tokia veika kvalifikuotina iš idealiosios sutapties kartu su plėšimu ir kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes vien tik plėšimo pagal BK 180 str. 1 d. sudėties požymių visuma neapima nesunkaus sveikatos sutrikdymo požymio. Veikos pobūdis, nustatytos aplinkybės apie suduotų smūgių skaičių, vietą rodo, kad kaltinamasis A. B. veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo veikos pavojingumą ir numatė dėl to kilsiančias pasekmes bei savo aktyviais veiksmais jų norėjo. Todėl nustačius, kad panaudojant fizinį smurtą iš nukentėjusiojo buvo pagrobtas jam priklausęs turtas ir tuo pačiu nesunkiai sutrikdyta sveikata, tokia veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota kaip nusikalstama veika, atitinkanti BK 180 str. 1 d. ir BK 138 str. 2 d. 9 p.

Taip pat baudžiamojoje byloje Nr. 1-977-919/2016, kuri atnaujinus įrodymų tyrimą buvo sujungta su šia byla, ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad A. B. 2016-03-23, apie 14 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatytas 2.43 % promilių girtumas), namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, turėdamas tikslą pagrobti svetimą – motinai G. B. priklausantį turtą, sugriebė jai už rankų, kurių vienoje ji laikė krepšį ir jas suko, ko pasėkoje, krepšys iškrito ant grindų, o jis, iš jo išėmęs 50 eurų kupiūrą, pasišalino, tokiu būdu, panaudodamas fizinį smurtą, specialisto įvertintu nežymiu sveikatos sutrikdymu dėl sumušimų su poodinėmis kraujosruvomis dešinės alkūnės srityje, abiejų riešų srityse ir kryžmens kairėje pusėje, pagrobė svetimą – G. B. priklausantį turtą – pinigus, 50 eurų. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 str. 1 d. bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

A. B. naują tyčinį nusikaltimą padarė nepraėjus vieneriems metams po to, kai buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu baudžiamojoje byloje Nr. 1-977-919/2016, tai yra kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju.

BK 38 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad teismas dar bylos parengimo nagrinėti teisme metu nustatęs, kad tyčinį nusikaltimą asmuo galimai padarė nepraėjus vieneriems metams nuo nuosprendžio, kuriuo šis asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, priėmimo momento ir priėmęs nutartį perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 233 str.), turėtų išsireikalauti pirmąją bylą ir, vadovaudamasis BPK 295 straipsniu, atnaujinti joje įrodymų tyrimą tik tokiu atveju, jeigu minėta ankstesnė byla yra nutraukta nuosprendžiu, tai yra asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės išnagrinėjus bylą teisme, bei, vadovaudamasis BPK 232 straipsnio 4 punktu, sujungti ją su antrąja byla. Toliau byla turėtų būti nagrinėjama vadovaujantis BPK XIX–XXIII skyrių nuostatomis, išskyrus tai, kad įrodymai, kuriais pagrįstos pirmosios bylos nuosprendyje išdėstytos išvados, teisiamajame posėdyje pakartotinai netiriami. Nuosprendyje teismas pirmiausia turėtų išspręsti kaltės klausimą dėl nusikalstamų veikų, padarytų po asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamąjį pripažinus kaltu padarius tyčinį nusikaltimą, turi būti sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 str. 4 d., BPK 307 str.), t. y. jis turėtų būti pripažįstamas kaltu padaręs veikas, dėl kurių buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir laikantis BK normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, reikalavimų jam turėtų būti skiriamos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125/2006).

Todėl konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje Ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą A. B. pripažinti kaltu padarius du BK 180 str. 1 d. numatytus nusikaltimus ir vieną BK 138 str. 2 d. 9 p. numatytą nusikaltimą ir paskirti bausmę.

Dėl visų nusikaltimų nustatyta viena A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (visiškai prisipažino padaręs nusikaltimus), ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui).

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

A. B. padarė tris apysunkius tyčinius nusikaltimus, jis veikė tiesiogine tyčia, šiuos nusikaltimus padarė būdamas neteistas. Tai rodo, kad A. B. nėra linkęs nusikalsti asmuo. Todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas jam paskirti sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos vykdymą atidedant, nes yra pagrindo manyti, kad A. B. gali ir tokiu būdu būti paveiktas taip, kad ateityje nenusikalstų ir nedarytų naujų nusikaltimų. Nustatant bausmės dydį atsižvelgiama ir į tai, kad yra nustatyta po vieną atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybę, į tai, kad A. B. yra nedirbantis.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas skirtina savo rūšimi griežčiausia BK 180 str. 1 d. ir BK 138 str. 2 d. 9 p. sankcijose numatytą bausmė – laisvės atėmimas. Bausmės dydis nustatytinas ne didesnis nei sankcijoje numatytos šios bausmės dydžio vidurkis.

A. B. paskyrus bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką, jos turės būti sumažintos vienu trečdaliu (BK 64¹ str.), nes tam yra visos reikalingos sąlygos (kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą) ir subendrintos pagal BK 63 str. numatytas bausmių bendrinimo taisykles.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 1145,08 Eur turtinės žalos atlyginimo yra visiškai įrodytas, todėl turi būti patenkintas. Kaip nustatyta ištirtais įrodymais, nukentėjusiojo V. K. gydymui ir priežiūrai suteiktos paslaugos buvo apmokėtos ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Nukentėjusysis buvo gydomas būtent dėl A. B. padaryto nusikaltimo metu patirtų sužalojimų. Todėl tarp kaltinamojo įvykdytų nusikaltimų ir civilinio ieškovo patirtų išlaidų yra tiesioginis priežastinis ryšys, dėl ko civilinio ieškovo patirtos išlaidos (turtinė žala) priteistina iš kalto asmens, šiuo atveju iš A. B..

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 dalimis, 304 str., 305 str. 1 d., 5, d., 6 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 180 str. 1 d. (dvi veikos) ir BK 138 str. 2 d. 9 p. ir paskirti bausmes:

pagal BK 180 str. 1 d. (veika V. K. atžvilgiu) 8 mėnesius laisvės atėmimo;pagal BK 138 str. 2 d. 9 p. 7 mėnesius laisvės atėmimo;pagal BK 180 str. 1 d. (veika G. B. atžvilgiu) 8 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas pagal BK 180 str. 1 d. (veika V. K. atžvilgiu) ir BK 138 str. 2 d. 9 p. subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą laisvės atėmimo bausmę 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 dalimis, apėmimo būdu subendrintą bausmę ir bausmę, paskirtą už nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d. (veika G. B. atžvilgiu), subendrinti iš dalies sudedant ir skirti subendrintą laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. B. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. liepos 18 d. iki 2016 m. liepos 20 d., 1 (vieną) laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 69 str., 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams ir 6 mėnesiams ir įpareigoti A. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę turtinės žalos atlyginimą, nurodant A. B. atlyginti nusikalstama veika Kauno teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti nepakeistą iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo vykdymo pradžios. Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

Kauno teritorinės liginių kasos pareikštą civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti jos naudai iš A. B. 1145, 08 Eur.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.