Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos G. Š. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. Š. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja G. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prašydama atnaujinti G. Š. praleistą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iškilusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d. nustatytą terminą pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinančius dokumentus (teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo) nuosavybės teisėms atkurti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. G., mirusios (duomenys neskelbtini), tėvas G. L. (mirties data nežinoma) yra K. L. (mirties data nežinoma) sūnus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos G. Š. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir jį kartu su priedais grąžino padavusiam asmeniui bei išaiškino, kad pareiškėja turi kreiptis į Šiaulių apygardos administracinį teismą ir į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teismas nurodė, kad išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimas vykdomas ne pagal Civilinio kodekso, o pagal specialiuose įstatymuose ir teisės aktuose nustatytas taisykles. Šiame procese kylantys ginčai nagrinėtini ne bendrosios kompetencijos, bet administraciniame teisme. Prašymo atnaujinti šiuos terminus nagrinėjimas priskirtinas administraciniams teismams, todėl prašymas atnaujinti praleistą terminą pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius įrodymus bendrosios kompetencijos teismui neteismingas. Pareiškėja gyvena Vilniaus mieste, todėl jos reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo turi būti nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

Atskiruoju skundu pareiškėja G. Š. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - įpareigoti Radviliškio rajono apylinkės teismą priimti pareiškėjos G. S. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjos motina J. G. buvo pateikusi 1991-11-21, t. y. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatytu terminu, todėl minėto įstatymo 10 str. 1 d. nustatytas terminas (iki 2001-12-21) nėra praleistas, atnaujinti pareiškėjos nėra prašomas ir todėl pareiškėjai kreiptis į teismą administracinės teisenos tvarka nėra jokio pagrindo.

4.2. Specialioji teisėjų kolegija yra nuosekliai suformavusi praktiką, kad reikalavimai dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto termino pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus atnaujinimo bei juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui.

4.3. Esant dviem išskirtinio teismingumo atvejams, pareiškėja sistemiškai pasinaudodama jai suteikta ir CPK 30 str. 12 dalies numatyta bendrąja procesine teise, numatančia, kad „teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovui“, pareiškimą nagrinėti teikia Radviliškio rajono apylinkės teismui. Tokį savo pasirinkimą pareiškėja motyvuoja tuo, jog tik išsprendus klausimą dėl praleisto įstatymo nustatymo termino atnaujinimo atsiranda pagrindas pareiškėjai sukurti civilines teisines pasekmes teismui nustatant jos prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, būtent šio teismo veiklos teritorijoje turi būti nagrinėjama jau pradėta nuosavybės teisių atkūrimo byla dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pareiškėjos senelio K. L. turėtą nekilnojamąjį turtą 5,39 ha žemės sklypą, buvusį tuometiniu adresu (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje yra taikomas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, kurio 10 straipsnio 1 dalis numato, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Minėto įstatymo 4 dalis numato, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Specialioji teisėjų kolegija nuosekliai formuoja praktiką, jog reikalavimai dėl Lietuvos Respublik?s piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimo bei juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėtini kartu bendrosios kompetencijos teisme. Klausimas dėl Lietuvos Respublikos piliečių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, su kitais reikalavimais negali būti sujungiamas, ir turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme (pvz., Specialiosios teisėjų kolegija 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartis byloje Nr. T-110/2015, Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 1 d. nutartis Nr. T-51/2015, priimta byloje pagal R. S. V. pareiškimą dėl įstatymu nustatyto termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo; 2014 m. liepos 8 d. nutartis Nr. T-89/2015, priimta byloje V. K. dėl termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo).

Byloje keliamas klausimas dėl reikalavimo atnaujinti terminą nuosavybės teises įrodantiems dokumentams pateikti rūšinio teismingumo nustatymo. Pažymėtina, kad pareiškėjų reikalavimas atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises yra nagrinėjamas administraciniame (administracinės bylos Nr. I-1002-279/2015), o reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą yra priimtas nagrinėti bendrosios kompetencijos teisme (civilinės bylos Nr. 2-3737-812/2015).

Remiantis minėta Specialiosios teisėjų kolegijos praktika, reikalavimas dėl termino pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus atnaujinimo yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui ir nagrinėtinas kartu su reikalavimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pažymėtina, kad CPK 446 straipsnis numato, jog bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo pareiškimai paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui, išskyrus bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise, palikimo priėmimo ir palikimo atsiradimo vietos faktų nustatymo. Šiose bylose pareiškimai paduodami atitinkamai pastato, žemės ar miško buvimo vietos, palikimo turto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos apylinkės teismui.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, viena iš teisės kreiptis į teismą (teisės pareikšti ieškinį, pareiškimą) tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra bylos teismingumas teismui, į kurį kreipiamasi. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo turi būti nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme, kadangi pareiškėja gyvena Vilniaus mieste. Tačiau teismas neteisingai nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl praleisto terimo atnaujinimo yra teismingas Šiaulių apygardos administraciniam teismui, kadangi ir šis ieškovės reikalavimas yra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, susijusias su bylų teismingumu, todėl yra pagrindas atskirojo skundo motyvais iš dalies pakeisti skundžiamą teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartį pakeisti iš dalies.

Išaiškinti pareiškėjai, kad ji turi kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Likusioje dalyje nutartį palikti nepakeistą.