Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algimantas Smolskas (Proceso Nr. 1-26-1-00885-2011-5)

2013 m. spalio 4 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algimanto Smolsko, teisėjų Olego Šibkovo, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Almai Petruškevičienei, nuteistiesiems H. B. ir S. B., gynėjams advokatams Giedrei Kazakevičienei, Vytautui Gineikai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. B. ir H. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo S. B. nuteista pagal BK 24 str. 6 d. 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 75 str., jai bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant S. B. bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Taip pat H. B. nuteistas pagal BK 24 str. 6 d. 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 64 str. 3 d., paskirta bausmė subendrinta dalinai, pridedant ją prie 2012-10-19 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 9 metams 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taip pat priteista solidariai iš S. B. ir H. B. 3000 Lt A. J. turtinei žalai atlyginti.

Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir D. V., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. B. ir S. B. nuteisti pagal BK 24 str. 6 d. 182 str. 1 d. už tai, kad 2011-06-23, veikdami bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, po to, kai nuo 20.40 val. iki 21.20 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys telefonu skambučių metu iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) paskambino į nukentėjusiai A. J. priklausantį abonentinį numerį (duomenys neskelbtini), toliau tęsdami nusikalstamą veiką, kai 2011-06-22 melagingai prisistatė nukentėjusiajai anūku (duomenys neskelbtini), pranešė, kad pastarasis padarė avariją, kurios metu sužalojo mergaitę ir dėl to reikia pinigų, pakartotinai įtikino nukentėjusiąją perduoti pinigus, H. B. telefoninio pokalbio metu S. B. nurodė paimti pinigus iš nukentėjusios, S. B. 2011-06-23, nuvyko į butą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kur apie 21.20 val. iš nukentėjusiosios A. J. paėmė 3000 Lt, tokiu būdu padėjo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims apgaule užvaldyti svetimą nukentėjusiajai A. J. priklausantį turtą - 3000 Lt.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė skundus atmesti, nuteistieji ir jų gynėjai prašė skundus tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmetami.

Tiek S. B., tiek H. B. apeliaciniuose skunduose neigia savo kaltę ir teigia, kad nusikaltimo, už kurio padarymą jie yra nuteisti, nepadarė. Tačiau su tokiais jų apeliacinių skundų teiginiais sutikti negali, nes tokie teiginiai prieštarauja byloje esantiems įrodymams. S. B. ir H. B. kaltę patvirtina pačios nuteistosios S. B. dalinis prisipažinimas, nuteistojo D. V., nukentėjusiosios A. J. parodymai bei rašytinė bylos medžiaga.

Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas, savo 2005-06-23 nutarime Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ nurodęs, kad ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo nuosp­ren­dyje (nu­tar­tyje) iš­dės­ty­tos mo­ty­vuo­tos iš­va­das dėl ape­lia­ci­nio skun­do es­mės neturi būti su­prantamos kaip rei­ka­la­vi­mas pa­teik­ti de­ta­lų at­sa­ky­mą į kiek­vie­ną ar­gu­men­tą, bet turi būti atsakyta į apeliacinio skundo prašymus ar es­mi­nius ar­gu­men­tus. Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog S. B. ir H. B. kaltė padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 24 str. 6 d. 182 str. 1 d. yra įrodyta. Pripažindamas S. B. ir H. B. kaltais, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Nuteistųjų S. B. ir H. B. apeliaciniuose skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl S. B. ir H. B. kaltės. Iš to seka, kad nuteistųjų S. B. ir H. B. skundų motyvai, kad šio nusikaltimo jie nepadarė, o S. B. tariamai pati buvo apgauta, nes pamanė, jog jai skambina ir nurodymus duoda jos vyras, yra nepagrįsti, todėl atmetami.

Nuteistųjų skundų motyvai, kad teisme nukentėjusioji apeliantės neatpažino, jos niekada nematė ir nurodė, kad niekada neturėjo tokios pinigų sumos ir ji turėjo tik anūką, vertinami, kaip nuteistųjų mėginimas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi šios aplinkybės nepaneigia nukentėjusiosios A. J., nuteistųjų S. B. ir D. V. parodymų bei rašytinės bylos medžiagos dėl nuteistųjų S. B. ir H. B. kaltės. Nors nuteistoji S. B. skundu taip pat prašė švelninti jai paskirtą bausmę, tačiau aiškių tokio prašymo motyvų ji savo apeliaciniame skunde nenurodė, o iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad spręsdamas jai skirtinos bausmės klausimą, apylinkės teismas tinkamai vadovavosi BK 54 str. nuostatomis ir nuteistajai paskirtą bausmę individualizavo tinkamai.

Atmetamas ir H. B. skundo motyvas, kad teisme nepagrįstai nebuvo tenkintas jo ir gynėjos prašymas paimti apelianto balso pavyzdį ir jį sulyginti su jo žmonai skambinusio asmens balsu, kadangi byloje buvo surinka pakankamai nuteistųjų kaltę pagrindžiančių įrodymų. Iš bylos duomenų matyti, kad viso bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme nuteistąjį H. B. gynė jo advokatė A. M., todėl negalima sutikti su nuteistojo skundo motyvu dėl nesuteiktos galimybės tinkamai pasiruošti gynybai. Nuteistojo apeliacinio skundo motyvas, kad jo žmonai ikiteisminio tyrimo metu buvo grasinta suėmimu, jog ji duotų parodymus prieš savo šeimos narį, yra tik nepagrįstas apelianto teiginys, nes tai patvirtinančių duomenų byloje nėra.

Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis, kuriuo S. B. ir H. B. nuteisti pagal BK 24 str. 6 d. 182 str. 1 d., yra teisingas. Todėl naikinti skundžiamą nuosprendį, kaip to skundais prašo nuteistieji, pagrindo nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų S. B. ir H. B. apeliacinius skundus atmesti.