- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-03
- Bylos Nr.
- I-541-764/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02772-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- M. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 20.5.1Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. R. (M. R.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. R. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) priteisti 3 000 neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 1).
Paaiškina, kad 2017 m. spalio 13 d.–2018 m. rugpjūčio 13 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis: kamerose trūko ploto, kurį papildomai mažino jose esantis sanitarinis mazgas ir baldai, kamerų sienos, lubos, grindys buvo atsilupusios, ištrupėjusios, todėl negalėjo jų valyti ir dezinfekuoti, kai kur veisėsi pelėsis, sanitarinis mazgas atitvertas tik 1,30 m sienele, todėl iš jo sklido nemalonus kvapas, nebuvo ventiliacijos, buvo priverstas klausytis kitų nuteistųjų garsų, atliekant gamtinius reikalus.
Dėl tokių sąlygų patyrė tam tikrus nepatogumus, buvo pažemintas jo orumas.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 5–12).
Nurodo, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K buvo atvežtas 2017 m. spalio 20 d., išvežtas 2018 m. rugpjūčio 13 d. Kai kuriais laikotarpiais Lukiškių TI-K nebuvo laikomas, o kamerose, kuriose buvo laikomas, plotas vienam asmeniui atitiko teisės aktų reikalavimus.
Pažymi, kad Lukiškių TI-K administracija nuteistuosius (suimtuosius) į kameras skirsto vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio nuostatomis. Taip pat stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamų laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
Lukiškių TI-K kamerų įrengimas, sanitarinio mazgo įrengimas atitinka reikalavimus. Sanitarinis mazgas (apie 0,56 m²) atitvertas nuo likusio kameros ploto 1,5 m aukščio sienele, tam tikrose kamerose sanitarinis mazgas įrengtas kaip atskira kabina su durimis, o kitose kamerose 2017 m. įrengtos užuolaidos. TI-K kamerų langai vėdinti pritaikyti, gyvenamosios kameros vėdinamos per langus natūraliu būdu, tai atitinka teisės aktų reikalavimus.
Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji, jie aprūpinami būtinu inventoriumi ir priemonėmis. Lukiškių TI-K sudarytos sutarties su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ pagrindu atliekami kenkėjų ir graužikų naikinimo darbai, patalpų priežiūra ir profilaktiniai patikrinimai.
Lukiškių TI-K nuomone, pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, o reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti iš valstybės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K galimai netinkamomis sąlygomis 2017 m. spalio 13 d.–2018 m. rugpjūčio 13 d. ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl ploto kamerose
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo nustatyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 papunktyje. Jame nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².
Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje H. prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje D. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).
Iš atsakovės atstovo atsiliepime (1 t., b. l. 5–12), jį patikslino 2018 m. spalio 11 d. (2 t., b. l. 30–31), pateiktų duomenų, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K 2017 m. spalio 24 d.–2017 m. lapkričio 8 d., 2017 m. lapkričio 23 d.–2017 m. gruodžio 3 d., 2017 m. gruodžio 12 d.–2018 m. sausio 21 d., 2018 m. sausio 26 d. pusę dienos, 2018 m. kovo 9–11 d., 2018 m. kovo 17–18 d., 2018 m. kovo 31 d.–2018 m. balandžio 2 d., iš viso 76,5 dienų, buvo laikomas kamerose, kuriose tenkantis plotas vienam asmeniui (atėmus sanitarinio mazgo plotą (0,56 m²)) buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus (3,6 m²).
Likusiomis dienomis ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, tenkantis plotas vienam asmeniui (atėmus sanitarinio mazgo plotą) atitiko nustatytus reikalavimus, o tam tikrais laikotarpiais pareiškėjas kamerose buvo laikomas vienas arba išvežtas į kitas įstaigas.
Vadovaujantis naujausia EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m² gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 m², atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą.
LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr. EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03), 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje L. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03), 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016). Taigi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovės padarytus teisės pažeidimus (žr. LVAT 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1565-502/2017).
Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs tai, kad pareiškėjui kamerose tenkantį plotą papildomai mažino ne tik sanitarinio mazgo plotas, bet taip pat įrengtos lovos ir kiti baldai, pripažįsta, kad pareiškėjas 76,5 dienų buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 papunktį.
Dėl kamerų įrengimo ir kitų sąlygų
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015, įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu.
Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės) 16.5 papunktyje nustatyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
Pažymėtina, kad šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Taigi, teisės aktai nenustato imperatyvaus reikalavimo visiškai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos.
Iš Lukiškių TI-K atsiliepime (1 t., b. l. 5–12) pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu atitinkamomis dienomis buvo laikomas šiose kamerose: 104, 108, 109, 112, 116, 121, 122, 124, 126, 131, 145, 152, 163, 178, 180, 184, 198, 253, 280, 281, 294, 298, 311, 319, 326, 352.
Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atitvertas 1,5 m aukščio sienele, kai kuriose kamerose sanitarinis mazgas įrengtas kaip atskira kabina su durimis, o kitose kamerose 2017 m. įrengtos užuolaidos.
Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. rugpjūčio mėnesio pranešime „Dėl M. R. skundo“ (1 t., b. l. 17–19) nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose Nr. 252–257 sanitarinio mazgo patalpa 2013 m. įrengta kaip atskira kabina su durimis, o kamerose, kuriose nėra galimybės įrengti atskiros kabinos, sanitarinis mazgas atitvertas 1,5 m aukščio sienele.
Pažymėtina, kad kameroje Nr. 253, kurioje sanitarinis mazgas įrengtas kaip atskira kabina su durimis, pareiškėjas buvo laikomas 2018 m. birželio 12 d.–2018 m. rugpjūčio 12 d. Kaip nurodė Lukiškių TI-K, kitose kamerose sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atitvertas 1,5 m sienele. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų (1 t., b. l. 139–200, 2 t., b. l. 1–24) martyti, kad Lukiškių TI-K laikėsi teisės aktų reikalavimo sanitarinio mazgo patalpą nuo likusio kameros ploto atitverti ne žemesne kaip 1,5 m aukščio sienele. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas teigia, kad iš sanitarinio mazgo sklido garsai, kitiems nuteistiesiems atliekant gamtinius reikalus, ir dėl to teigia patyręs neturtinę žalą. Teismo nuomone, toks sanitarinio mazgo įrengimas (atitvertas 1,5 m aukščio sienele ir užuolaidomis), pareiškėjui atliekant bausmę kameroje su kitais nuteistaisiais, galėjo sukelti tam tikrų nepatogumų skunde nurodytu aspektu, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Lukiškių TI-K kaip nors pažeidė teisės aktų reikalavimus. Juolab, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu su skundais į Lukiškių TI-K nesikreipė (1 t., b. l. 130). Taigi, teismas nenustatė Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų dėl sanitarinio mazgo įrengimo.
Pagal Eksploatavimo taisyklių 16.4 papunktį, kameros grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos, danga turi būti atspari drėgnam valymui ir dezinfekcinių medžiagų poveikiui.
Tų pačių taisyklių 16.10 papunktyje nustatyta, kad kameros turi būti šildomos ir vėdinamos. Kameros vėdinamos per langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami šių taisyklių 3 punkte nurodytose higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, kameros gali būti aprūpinamos elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. 39 punkte nustatyta, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.
Byloje pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento patikrinimo aktai, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus Fizikinių veiksnių tyrimų poskyrio protokolai, Lukiškių TI-K raštai (1 t., b. l. 20–128), kurie patvirtina, kad Lukiškių TI-K kamerose nuolat atliekami patikrinimai, o Lukiškių TI-K nustatytus pažeidimus nedelsiant pašalina.
Iš byloje pateiktų patikrinimo aktų matyti, kad patikrinimai buvo atlikti kamerose: Nr. 108 (patikrinimas atliktas 2017 m. vasario 22 d., 2017 m. kovo 29 d., 2018 m. vasario 26 d., 2018 m. kovo 14 d. (pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2017 m. spalio 20 d.)) (1 t., b. l. 20–21, 23–26, 77–78, 80–81), Nr. 109 (patikrinimas atliktas 2017 m. kovo 31 d., 2018 m. sausio 30 d. (pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2018 m. kovo 30 d.–2018 m. balandžio 2 d.)) (1 t., b. l. 62–64, 102–106), Nr. 112 (patikrinimas atliktas 2017 m. gruodžio 21 d. (pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2017 m. gruodžio 8 d. dalį dienos)) (1 t., b. l. 113–115), Nr. 116 (patikrinimas atliktas 2017 m. kovo 23 d. (pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2017 m. lapkričio 17 d. dalį dienos)) (1 t., b. l. 40–42), Nr. 121 (patikrinimas atliktas 2018 m. sausio 30 d. (pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2018 m. balandžio 6 d.) (1 t., b. l. 102–106), Nr. 124 (patikrinimas atliktas 2018 m. balandžio 17 d., 2018 m. gegužės 23 d., 2018 m. birželio 8 d. (pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2018 m. balandžio 18 d.) (1 t., b. l. 118–119, 121–122, 125–126), Nr. 131 (patikrinimas atliktas 2018 m. sausio 16 d. (pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2018 m. vasario 8 d.–2018 m. kovo 4 d.)) (1 t., b. l. 82–84), Nr. 152 (patikrinimas atliktas 2017 m. kovo 16 d. (pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2017 m. lapkričio 21–22 d.)) (1 t., b. l. 50–53), Nr. 163 (patikrinimas atliktas 2017 m. rugsėjo 14, 19 d. (pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2017 m. gruodžio 12 d.–2018 m. sausio 21 d.)) (1 t., b. l. 70–72). Patikrinimų metu pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų minėtose kamerose nenustatyta. Kitose kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, patikrinimai nebuvo atliekami.
Byloje pateiktas Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriaus 2018 m. rugpjūčio mėnesio tarnybinis pranešimas „Apie M. R. korespondenciją“, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas prašymų, skundų dėl laikymo sąlygų 2017–2018 m. Lukiškių TI-K direktoriui nepateikė (1 t., b. l. 130). Pareiškėjas skunde taip pat nenurodė, kad dėl galimai netinkamų laikymo sąlygų būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K direktorių.
Pažymėtina, kad LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013; 2013m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė aplinkybes dėl kamerų sienų, grindų, lubų neatitikties higienos normų reikalavimams, tačiau nedetalizavo, kuriose kamerose sienos, lubos, grindys buvo atsilupusios, ištrupėjusios ar matėsi pelėsis.
Lukiškių TI-K pateikė kamerų Nr. 104, 108, 109, 112, 116, 121, 122, 124, 126, 131, 145, 152, 163, 178, 180, 184, 198, 280, 281, 294, 298, 319, 326, 352 fotonuotraukas (1 t., b. l. 139–200, 2 t., b. l. 1–24), iš kurių matyti, kad kai kuriose kamerose plytelės ištrupėjusios ir/ar sienų dažai atsilupę, tačiau iš šių fotonuotraukų nėra galimybės nustatyti, kuriais metais ir kurią dieną jos padarytos, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad būtent pareiškėjo laikymo jose metu sąlygos neatitiko higienos normų reikalavimų, juolab, kad pareiškėjas galimai netinkamų laikymo sąlygų skunde nedetalizavo.
Atsižvelgiant į tai, kad patikrinimų metu kai kuriose kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, pareiškėjo nurodomų pažeidimų nenustatyta, kitose kamerose patikrinimai ginčo laikotarpiu nebuvo atliekami, pateiktos fotonuotraukos tik parodo bendrą situaciją dėl kamerų įrengimo, tačiau nepatvirtina higienos normų pažeidimų būtent pareiškėjo laikymo minėtose kamerose metu, taip pat pareiškėjui nedetalizavus, kuriose kamerose grindų, sienų, lubų paviršiai buvo ištrupėję, o dažai atsilupę, nėra pagrindo konstatuoti, kad Lukiškių TI-K jo atžvilgiu atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Be to, kaip minėta, pareiškėjas dėl galimai netinkamų laikymo sąlygų su skundais ar prašymais į Lukiškių TI-K direktorių ginčo laikotarpiu nesikreipė, todėl darytina išvada, kad tuo metu laikymo sąlygos pareiškėjui buvo priimtinos ir nepatogumų nekėlė.
Dėl žalos dydžio
Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kalint Lukiškių TI-K pareiškėjui 76,5 dienų teko mažesnis plotas, nei nustatyta Įsakyme Nr. V-124 (3,6 m² vienam asmeniui). Taigi, pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį.
Įvertinęs kitas pareiškėjo nurodytas kalinimo sąlygas, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.
Konstatuotina, kad dėl laikymo sąlygų visumos jis patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimų, nepatogumų, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą, todėl kyla atsakovės civilinė atsakomybė. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr. LVAT 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013 ir kt.).
Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo trukmę, t. y. į tai, kad perpildytose kamerose su pertraukomis pareiškėjas buvo laikomas 76,5 dienų, šiose kamerose ploto trūkumas buvo nežymus, o tam tikrą laiką Lukiškių TI-K kameroje buvo laikomas vienas. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad toks jo teisės į minimalų plotą (3,6 m²) pažeidimas lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti nurodoma 3 000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati patirtiems neturtiniams praradimams.
Teismas, atsižvelgęs į naujausią teismų praktiką panašiose faktinėmis aplinkybėmis bylose (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-777-520/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1816-575/2018 ir kt.), įvertinęs vienam asmeniui priklausančio ploto pažeidimus, vadovaudamasis teisingumo kriterijumi, Lietuvoje egzistuojančiomis ekonominėmis, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygomis, konstatuoja, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 765 Eur sumos priteisimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. R. (M. R.) skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 765 (septynis šimtus šešiasdešimt penkis) eurus neturtinei žalai atlyginti.
Likusią skundo dalį atmesti, kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.