- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-30
- Bylos Nr.
- 2S-562-210/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Suinteresuotas asmuo
- D. P.
- Pareiškėjas
- UAB „Mokilizingas“
- Kategorijos
- 3.5.1.13Vykdomasis raštas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens D. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-4324-907/2016 pagal pareiškėjo UAB „Mokilizingas“ prašymą išduoti vykdomąjį raštą pagal taikos sutartį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teismas 2015-12-16 nutartimi patvirtino ieškovo UAB „Mokilizingas“ ir atsakovo D. P. sudarytą taikos sutartį. Nevykdant teismo patvirtintos taikos sutarties UAB „Mokilizingas“ 2016-04-07 pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-10571-907/2015.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi prašymą tenkino. Išdavė pareiškėjui UAB „Mokilizingas“ vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-10571-907/2015 dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-12-16 nutartimi patvirtintos pareiškėjų UAB „Mokilizingas“ ir D. P. taikos sutarties sąlygų vykdymo.
3. Atsižvelgęs į D. P. pripažinimą, kad pagal taikos sutartį prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, teismas sprendė, kad D. P. gera valia savo įsipareigojimo mokėti skolą pagal teismo patvirtintą taikos sutartį nevykdo, todėl prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino ir UAB „Mokilizingas“ išdavė prašomą vykdomąjį raštą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu D. P.prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Apelianto teigimu, teismas sprendimą išduoti vykdomąjį raštą grindė tik prielaidomis, neteisingai vertino prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, nesiaiškino, ar atsakovas yra mokus. Apeliantas nurodo, kad vykdyti taikos sutarties sąlygų negali dėl to, kad gauna mažas pajamas, turi nemažai skolų kitiems kreditoriams, moka išlaikymą vaikui, yra nukentėjęs asmuo dėl sukčiavimo, neturi jokio turto, sutiktų skolą mokėti dalimis, kurias nustatytų teismas.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą UAB „Mokilizingas“ prašo Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Taikos sutartis sudaryta abipusiu šalių susitarimu, atsakovas po sutarties patvirtinimo yra sumokėjęs tik 2 įmokas po 30 Eur, todėl akivaizdu, kad taikos sutarties apeliantas tinkamai nevykdė. Sutartys ir prisiimti įsipareigojimai turi būti vykdomi sąžiningai ir nustatytais terminais, todėl apeliantas turėjo įvertinti savo galimybes vykdyti įsipareigojimus. Apelianto nurodomos taikos sutarties sąlygų nevykdymo priežastys teisinės reikšmės neturi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išduotas vykdomasis raštas pagal taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo.
7. Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdomas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1 dalis, 584 straipsnio 1 dalis 4 punktas.). Vadovaujantis 646 straipsnio 1 dalimi, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti (LR CPK 646 straipsnio 3 dalis). Pagal šią teisės normą pagrindas išduoti vykdomąjį raštą yra siejamas šiomis aplinkybėmis: pirma, teismas turi nustatyti, jog sąlyga, dėl kurios nevykdymo ir vykdomojo rašto išdavimo į teismą kreipėsi ieškovas, yra numatyta taikos sutartyje; antra, teismas pagal pateiktus įrodymus privalo įvertinti, ar sąlyga, numatyta taikos sutartyje, yra įvykdyta, ar ne.
8. Nagrinėjamoje byloje šalys kilusį teisminį ginčą užbaigė sudarydamos taikos sutartį, ją Šiaulių apylinkės teismas patvirtino 2015 m. gruodžio 16 d. nutartimi. Taikos sutarties 7 punkte šalys susitarė, kad šiai taikos sutarčiai įsigaliojus ji šalims turės galutinio sprendimo (res judicata) galią, bus priverstinai vykdytinas dokumentas. Taikos sutarties turinys patvirtina, kad šalys susitarė, jog eilines įmokas atsakovas D. P. įsipareigoja sumokėti per 24 mėnesius, mokant po 30,00 Eur per mėnesį, dvidešimt ketvirtąjį mėnesį – likusią 26,26 Eur įmoką. Įmokas atsakovas privalo sumokėti iki kiekvieno mėnesio 30 dienos, pirmąją įmoką iki 2015 m. gruodžio 30 d. Pareiškėjas UAB „Mokilizingas“ nurodo, kad apeliantas yra sumokėjęs tik 2 įmokas po 30 Eur, todėl apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad taikos sutarties apeliantas tinkamai nevykdė. Konkrečiu atveju apeliantas jokių kitų duomenų apie atliktus mokėjimus nepateikė, pareiškėjo UAB „Mokilizingas“ nurodytų aplinkybių dėl atliktų mokėjimų neginčijo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nustatytu terminu nevykdė taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovas įgijo teisę prašyti teismo išduoti vykdomąjį raštą, t. y. apeliantui tenka jo neveikimo teisinės pasekmės – vykdomojo rašto išdavimas pagal taikos sutartį.
9. Į bylą nepateikti duomenys, kad šalys būtų pakeitę taikos sutarties sąlygas dėl atsiskaitymo terminų ar kad atsakovas, neturėdamas finansinių galimybių mokėti sutartyje nurodytų įmokų nustatyta tvarka, būtų ėmęsis veiksmų susitarti su ieškovu dėl taikos sutartyje nustatytų įmokų mokėjimo atidėjimo ir pan. Nesant tokių susitarimų, atsakovas privalo vykdyti taikos sutartį griežtai laikydamasis joje nurodytų sąlygų. Kadangi pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas netinkamai vykdo taikos sutartį, esant nurodytų aplinkybių visetui konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas būtinas sąlygas vykdomajam raštui pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį išduoti.
10. Apelianto argumentai dėl mažai gaunamų pajamų, kitų įsiskolinimų turėjimo, išlaikymo vaikui mokėjimo, nukentėjimo dėl sukčiavimo, turto neturėjimo nėra susiję su vykdomojo rašto išdavimu ir nesudaro pagrindo atsisakyti jį išduoti. Be to, šie deklaratyvūs argumentai apeliacinės instancijos teismo yra vertintini kaip siekis išvengti vykdyti įsipareigojimus, prisiimtus pagal taikos sutartį. Apeliantas tiek sudarydamas vartojimo kredito sutartis, tiek sudarydamas taikos sutartį privalėjo įvertinti savo galimybes vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdomojo rašto išdavimas nepaneigia taikos sutartį turinčios vykdyti šalies galimybės taikos sutartį gera valia įvykdyti ir po vykdomojo rašto išdavimo. Taikos sutartį po vykdomojo rašto išdavimo įvykdžiusios šalies teisės ginamos CPK numatytomis formomis. Be to, net ir po vykdomojo rašto išdavimo šalys turi galimybę tarpusavyje tartis dėl vykdymo tvarkos ir sąlygų (CPK 639 straipsnio 4 punktas, 643 straipsnio 7 punktas, CPK 639 straipsnio 8 punktas).
12. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 646 straipsnio 3 dalį ir pagrįstai ieškovui išdavė vykdomąjį raštą, todėl tenkinti atsakovo atskirojo skundo ir panaikinti pagrįstos ir teisėtos pirmosios instancijos teismo nutarties nėra teisinio pagrindo.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.