- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-16
- Bylos Nr.
- 1A-659-1053/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28620-2025-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Julita Dabulskytė-Raizgienė, Ugnė Gailiūnienė, Valerij Lauš
- Kategorijos
- 1.1.9.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.25.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Ugnės Gailiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Valerijaus Laušo (Valerij Lauš), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto asmens – A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. K., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, be užstato ir laiduotoju paskiriant R. K.. A. K. paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė ir jai uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugpjūčio 12 d. A. K. paskirta BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – nuspręsta iš A. K. išieškoti automobilio „Seat Aateca“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio SIA „C“ Lietuvos filialui, valdomo UAB „A“, vertę atitinkančią pinigų sumą – 16 610 Eur.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. A. K. vairavo motorinę transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: ji 2025 m. rugpjūčio 12 d. apie 08:37 val. Trakų rajono sav., magistraliniame kelyje Vilnius-Varėna-Gardinas (A4) 34,92 km, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo UAB „A“ priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „Seat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnams patikrinus alkotesteriu pirmu pūtimu 09.09 val. nustatyta 2,03 promilių etilo alkoholio koncentracija, antru pūtimu 09:25 val. nustatyta 2,07 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šiais veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu A. K. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. spalio 21 d. nuosprendį dalyje dėl jai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo ir šios baudžiamojo poveikio priemonės netaikyti arba sumažinti išieškotiną pinigų sumą iki 8 750 Eur.
2.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad turto konfiskavimo taikymas yra akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė, todėl ji neatitinka teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros bei suvaržo asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Teismas automobilio vertę nustatė tik formaliai vertindamas tokio tipo automobilio vertę remiantis VšĮ „Emprekis“ duomenimis. Teismas neįvertino tos aplinkybės, jog automobilis avarijos metu buvo stipriai apgadintas ir jo vertė po įvykio yra ženkliai sumažėjusi. Automobilio vertė po avarijos yra 8 750 Eur. Ši vertė yra patvirtinta 2025 m. spalio 28 d. dienos sandoriu, kadangi automobilis buvo parduotas M. A.. Sandorio vertės metodu nustatyta automobilio vertė yra lemiantis įrodymas nustatant automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimą. Šiuo atveju turi būti konfiskuojama suma, atitinkanti automobilio vertę priimant nuosprendį – 8 750 Eur. Tai sudaro pagrindą mažinti konfiskuotino automobilio vertę nuo VšĮ „Emprekis“ nurodomos 16 610 Eur iki 8 750 Eur.
2.2. Skunde teigiama, kad teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas yra vienas iš pagrindinių bausmės skyrimo tikslų. Skiriant bausmę būtina įsigilinti į visas byloje esančias aplinkybes ir tik jų visumos pagrindu skirti bausmę, kurios poveikis būtų teisingiausias kaltininkui bei tuo pačiu nepažeistų kitų asmenų teisių ir nereikalingų neigiamų pasekmių tretiesiems asmenims. Šiuo atveju nustatyta, jog automobilis nepriklauso kaltininkei, o priklauso juridiniam asmeniui, kuris yra išsipirkinėjamas iš finansinės įstaigos ir už jį dar nėra iki galo atsiskaityta. Taip pat byloje nustatyta, jog automobilis buvo pasiimtas be leidimo jį eksploatuoti esant neblaiviam, automobilis po įvykio yra stipriai apgadintas. Nors automobilis buvo draustas KASKO draudimu, šiuo atveju UAB „A“ nebus padengtos automobilio remonto išlaidos, kadangi eismo įvykį sukėlus neblaiviam asmeniui, draudiminė apsauga nėra taikoma. UAB „A“ pardavus automobilį už 8 750 Eur, ši suma bus sumokėta SIA „U“, už kurios įvykdymą yra asmeniškai laidavęs R. K.. Tuo pačiu pažymėtina, jog UAB „A“ vadovo įsakymu Nr. 2025/1 A. K. įpareigota atlyginti visą įmonės patirtą žalą, tai yra likusią automobilio vertės sumą 7 860 Eur.
2.3. Skunde pažymima, kad apeliantės vidutinis atlyginimas siekia apie 1 258 Eur į rankas. Ji yra bendraskolė UAB „B“ išduotos jungtinės paskolos Nr. 765128, kurios suma — 28 300 Eur, paskolos terminas — 72 mėnesiai. Paskutinė šios paskolos įmoka turėtų būti sumokėta iki 2029 m. liepos 25 d. Apskaičiuotas paskolos likutis 2025 m. lapkričio 7 d. yra 21 131,07 Eur. Taip pat A. K. ir R. K. yra bendraskoliai pagal 2025 m. spalio 22 d. būsto kredito paskolą Nr. K2.15-L305/3813 L AS. Taip pat pažymėtina, jog R. K. 2023 m. lapkričio 17 d. vartojimo kredito sutartį Nr. CL-LTC- 23019576, kurios galutinis kredito grąžinimo terminas yra 2033 m. spalio 25 d., finansiniai įsipareigojimai 2025 m. spalio 28 d. sudarė 7 752,12 Eur. Taigi vertinant bendrą K šeimos finansinę padėtį, yra akivaizdu, jog automobilio vertės sumos konfiskavimas ypatingai neigiamai paveiks tiek kaltininkę, tiek jos sutuoktinį, kadangi šia suma bus sumažintas bendras finansinis šeimos pajėgumas, apsunkinta galimybė vykdyti prisiimtus bendrus kreditinius įsiskolinimus bei užtikrinti minimalų kokybišką pragyvenimą.
2.4. Skunde teigiama, kad turto konfiskavimas nėra privaloma taikyti priemonė, yra taikoma teismo diskrecija. Įvertinant visas bylos aplinkybes, neigiamas pasekmes asmeniškai R. K., A. K. įpareigojimą grąžinti prarasto automobilio vertę UAB „A“, manytina, jog tai akivaizdžiai pažeis teisingumo principą skiriant bausmę, kadangi sukels neigiamas pasekmes tretiesiems, nesusijusiems su šiuo įvykiu, asmenims, bei tai prieštarautų suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai dėl teisingumo principo taikymo.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorė Žana Sokolovska prašo apeliacinį skundą atmesti.
3.1 Atsiliepime, cituojant baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindus reglamentuojančias teisės normas ir jas aiškinančią teismų praktiką, teigiama, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, atsižvelgė į tai, kad A. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, ji ankščiau nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, laiduotojas R. K. sutiko laiduoti už kaltinamąją, yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji A. K. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei kitas baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, A. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose bei turto konfiskavimas išieškant automobilio vertę atitinkančią sumą.
3.2 Prokurorės teigimu, turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį. Taigi vertinant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, pažymėtina kad, kaip nustatyta, kaltinamoji vairuodama transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis. A. K. padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, dėl ko sukėlė autoįvykį. A. K. vairavo transporto priemonę būdama tokio apsvaigimo laipsnio, kuris artimas sunkiam. Be to, ji žinojo, kad už tokią veiką gresia baudžiamoji atsakomybė ir automobilio konfiskavimas, jai taip pat buvo žinomos aplinkybės, dėl kurių ji prašo netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės (sunki turtinė šeimos padėtis, kreditiniai įsiskolinimai), tačiau šios aplinkybės jos nesulaikė nuo padarytos nusikalstamos veikos.
3.3 Atsiliepime pažymima, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindais ir įvertino visas reikšmingas aplinkybes. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį. Sprendimas taikyti turto konfiskavimą išieškant automobilio vertę atitinkančią sumą teismo nuosprendyje motyvuojamas tuo, kad A. K. padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Teismui pateikti dokumentai apie kaltinamosios sveikatos būklę nesudaro pagrindo neišieškoti arba mažinti iš kaltinamosios išieškomo konfiskuotino automobilio sumos vertę. Nustatydamas automobilio vertę teismas atsižvelgė į byloje turimus dokumentus, būtent VšĮ „Emprekis“ pažymą, kurioje nurodyta 16 610 Eur automobilio vertė. Nuosprendyje nurodyta, kad kitokių duomenų apie automobilio vertę teismas neturi, todėl iš kaltinamosios yra išieškotina VšĮ „Emprekis“ nurodyta automobilio vertė.
3.4 Prokurorė daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, A. K. paskyrė teisingą, proporcingą, adekvačią jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio vertės atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą ir ją keisti, mažinti ar panaikinti jokio pagrindo nėra.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, veikos kvalifikavimo ir savo kaltės klausimų neginčija, o tik nesutinka su paskirta baudžiamojo poveikio priemone. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgdamas esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, bylą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. spalio 21 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu. Naikinti ar keisti jį remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
6. Nagrinėjamu atveju A. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl jos padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jai buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 straipsnyje – nuspręsta išieškoti automobilio „Seat Ateca“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 16 610 Eur. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad automobilis, kurį vairuodama apeliantė padarė nusikalstamą veiką, priklauso SIA „C“ Lietuvos filialui ir yra valdomas UAB „A“, todėl vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis, teismas nusprendė išieškoti iš apeliantės konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiu atveju, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Tuo tarpu BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – ir turto konfiskavimas. Taigi šio baudžiamojo įstatymo nurodytais atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai (kasacinio teismo nutartys Nr. 2K-79-511/2018, 2K-50-788/2018). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti, būtina atsižvelgti į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, nagrinėjamos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Taip pat, pagal konstitucinius teisingumo, teisinės valstybės principus, taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (kasacinė nutartis Nr. 2K-35-719/2018).
8. Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-195-788/2019). O BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta turto konfiskavimo nuostata siekiama užkirsti kelią atvejams, kai kaltininkas, paslėpęs, išleidęs savo reikmėms ar praradęs konfiskuotiną turtą, išvengtų turto konfiskavimo taikymo arba turto konfiskavimo negalima būtų taikyti dėl kitų priežasčių, ar toks konfiskavimas būtų netikslingas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-303/2021).
9. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai automobilio vertę nustatė remdamasis VšĮ „Emprekis“ duomenimis, pagal kuriuos šio automobilio vertė yra 16 610 Eur. Teismas neįvertino tos aplinkybės, jog automobilis avarijos metu buvo stipriai apgadintas, dėl ko jo vertė yra ženkliai mažesnė, ką patvirtina ir 2025 m. spalio 28 d. šio automobilio pirkimo – pardavimo sutartis, kurioje nurodoma šio automobilio kaina – 8 750 Eur. Teisėjų kolegija su šiais skundo teiginiais nesutinka.
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ta aplinkybė, kai dėl kaltininko nusikalstamo elgesio automobilis (nusikalstamos veikos priemonė) buvo sugadintas, nesudaro pagrindo konfiskuotino turto (automobilio) vertę nustatyti pagal jo būklę po padaryto eismo įvykio. Teismo sprendimas (išieškoti nusikalstamos veikos padarymo metu buvusią automobilio vertę) neprieštarauja teisingumo principui ir užtikrina baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – paskirtį, o viena iš tokių paskirčių – užkirsti kelią ateityje daryti nusikalstamas veikas. Priešingu atveju kaltininkas išvengtų baudžiamajame įstatyme nurodytų padarinių (kasacinė nutartis Nr. 2K-164-222/2019). Iš šio išaiškinimo seka išvada, kad tais atvejais, kai kaltininkas būdamas neblaivus ir vairuodamas transporto priemonę padaro eismo įvykį, kurio metu transporto priemonė yra apgadinama, dėl ko sumažėja jos vertė, šios transporto priemonės vertė turi būti nustatoma nusikalstamos veikos padarymo metu. Pažymėtina ir tai, kad apeliantės nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jau buvo baigta iki kilusio eismo įvykio.
11. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad UAB „A“ reikalauja iš apeliantės atlyginti visą įmonės patirtą žalą, tai yra likusią automobilio vertės sumą 7 860 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad apgadinta transporto priemonė ir tuo padaryta žala tretiesiems asmenims yra apeliantės neteisėto elgesio rezultatas. Žalos atlyginimas turto savininkui negali būti lyginamas su turto vertės konfiskavimu. Konfiskavimu siekiama prevencinių tikslų. Tretiesiems asmenims priklausančių transporto priemonių naudojimas darant nusikalstamas veikas ir iš to kylantys turtiniai reikalavimai (žalos atlyginimas) negali tapti aplinkybėmis, lemiančiomis turto vertės konfiskavimo netaikymą. Teisinis reguliavimas, kai pasinaudojus svetima transporto priemone nebūtų išieškoma nusikalstamos veikos padarymo metu buvusi konfiskuotinos transporto priemonės vertė, būtų ydingas ir sudarytų prielaidas kaltininkams sąmoningai daryti nusikalstamas veikas naudojant kitiems asmenims priklausantį turtą, žinant, kad šis turtas ar jo vertė nebus konfiskuojami. Asmenys, kurie padarė nusikalstamą veiką vairuodami jiems priklausančią transporto priemonę, būtų baudžiami griežčiau nei tie, kurie vairavo tretiesiems asmenims priklausančias transporto priemones.
12. Apeliaciniu skundu yra prašoma skundžiamą nuosprendį pakeisti ir netaikyti aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės. Apeliantės teigimu, konfiskuotino turto vertės išieškojimas šiuo atveju yra neproporcinga teisinė priemonė. Apeliantė prie skundo pateikia duomenis apie jos gaunamas pajamas, taip pat jo ir jos sutuoktinio finansinius įsipareigojimus ir teigia, kad automobilio vertės sumos konfiskavimas ypatingai neigiamai paveiks jo ir jos sutuoktinio finansinę padėtį, apsunkins galimybę vykdyti prisiimtus kreditinius įsipareigojimus.
13. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė prie skundo pateikė UAB „I“ pažymą apie jai išmokėtą darbo užmokestį (t. 2, b. l. 8), iš kurios matyti, kad jos vidutinis darbo užmokestis („į rankas“) nuo 2025 m. balandžio iki 2025 m. rugsėjo buvo 1 258,33 Eur. Tačiau iš SODRA duomenų išrašo (t. 1, b. l. 136) matyti, kad ji nuo 2016 m. dirba ir UAB „A“ projektų vadove, ši bendrovė priklauso jai ir R. K. (liudytojo R. K. parodymai (t. 1, b. l. 62)), tačiau jokių duomenų apie šioje bendrovėje gaunamą darbo užmokestį apeliantė nepateikia. Apeliantė taip pat nepateikia jokių duomenų apie jos sutuoktinio R. K. gaunamas pajamas, nors jis yra UAB „A“ direktorius ir akcininkas, taip pat dirba UAB „T“ pardavimų vadovu (t. 1, b. l. 171). Apeliaciniame skunde nurodomi ir apeliantės bei jos sutuoktinio finansiniai įsipareigojimai, tačiau apeliantei nepateikiant visų duomenų apie tikrąsias jos šeimos narių pajamas, negalima daryti išvados ir apie tikrąją jų finansinę padėtį, tuo pačiu ir išvados, jog paskirta baudžiamojo poveikio priemonė neproporcingai suvaržys jų teises.
14. Teisėjų kolegija pažymi, jog aplinkybė, kad baudžiamojo poveikio priemonė kaltininkui ir (arba) jo šeimos nariams sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą. Apeliantės ir jos šeimos narių finansiniai įsipareigojimai jai neabejotinai buvo žinomi iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau jos nesulaikė nuo įstatymo pažeidimo. A. K. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, taigi jai nebuvo skirta bausmė, ji neturės teistumo. Apeliantė nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio, jai buvo nustatytas 2,03 promilių neblaivumas, kuris ženkliai viršija 1,51 promilių ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Iš policijos pareigūnų kūno kameromis darytų vaizdo įrašų matyti, kad eismas įvykio vietoje buvo pakankamai intensyvus. Apeliantė sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas jos vairuotas automobilis ir sunkvežimis. Šios aplinkybės rodo, kad apeliantės padarytas KET pažeidimas yra pavojingas ir šiurkštus, ji savo neteisėtais veiksmais sukėlė grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui.
15. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju sprendimas išieškoti iš A. K. konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkančią pinigų sumą neprieštarauja baudžiamojo poveikio priemonių tikslams, kuriais siekiama užtikrinti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų prevenciją. Ši poveikio priemonė suderinama su kitomis paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis – uždraudimu naudotis teise vairuoti transporto priemones, įpareigojimu dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Atsižvelgdama į visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išlaikė teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių bei teisingumo ir protingumo kriterijų.
16. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išieškodamas iš A. K. automobilio „Seat Ateca“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai bei proporcingai, todėl nėra pagrindo šioje dalyje skundžiamą nuosprendį naikinti ar keisti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto asmens – A. K. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.