Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-09-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-492-1057/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-09-07
Bylos Nr.
II-492-1057/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00535-2023-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Evelina Petraitienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-492-1057/2023Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00535-2023-1Procesinio sprendimo kategorija 19.20. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTAR T I S2023 m. rugsėjo 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė,sekretoriaujant Romai Railianienei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui V. K. (V. K.),

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui G. R.,

vertėjai Svetlanai Minakovai,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K. (toliau – ir Pareiškėjas), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. kovo 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-7060-2023 (toliau – ir Nutarimas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos 2023 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-7060-2023 V. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, nes jis, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,26 promilių girtumas. V. K. paskirta administracinė nuobauda – 950 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 15 mėnesių.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su priimtu nutarimu V. K. teismui pateikė skundą dėl Institucijos 2023 m. kovo 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-7060-23, kuriuo prašo sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Skunde nurodyta, kad nebuvo atsižvelgta į aplinkybes, buvo padarytos klaidingos išvados. Būdamas neblaivus nevairavo, o paprašė savo kolegos A. G., kuris priekyje vairavo savo vilkiką ,,Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kad eilėje judant tuo pačiu patrauktų ir jo vilkiką. Todėl eilėje judant A. G. iš eilės vairavo du vilkikus – pirma savo, o paskui jo. Kai A. G. patraukė jo vilkiką ir grįžo į savo vilkiką, privažiavo policijos patrulis ir pasibeldė į jo vilkiko kabiną. Nors nevairavo, policijos pareigūnas paprašė išlipti ir papūsti į alkotesterį. Antru pūtimu, įvertinus paklaida, nustatytas 1,24 promilių girtumas. Nors pas jį yra nemažai nuobaudų, dauguma nuobaudų buvo sugeneruotos jam kaip įmonės (UAB (duomenys neskelbtini)) direktoriui, kadangi visur figūruoja jo kontaktiniai duomenys, įskaitant elektroninį paštą, kuriuo automatiškai buvo siunčiamos sugeneruotos nuobaudos dėl greičio viršijimo ar kitų vilkikų pažeidimų. Taigi, dauguma pažeidimų padaryti ne jo, o kitų įmonės darbuotojų. Vairavimo teisė jam yra būtina ne tik darbe, bet ir šeimoje. Gyvena kaime, kur nėra patogaus susisiekimo. Turi tris vaikus, kuriems yra (duomenys neskelbtini) metai. Praradęs vairavimo teisę ilgesniam laikui ne tik negalėtų dirbti savo darbo, bet ir nebegalėtų padėti savo šeimai. Jo žmona šiuo metu nedirba ir prižiūri mažametį sūnų, todėl jis vienas rūpinasi šeima finansiškai. Šiuo atveju paskirta administracinė nuobauda – specialiosios teisės atėmimas 15 mėnesių terminui, yra neproporcinga ir neadekvati padarytam pažeidimui, asmenybei, darbinei veiklai, šeimai. Šiuo atveju trumpesnis nei įstatyme numatytas specialiosios teisės atėmimo terminas atitiks nuobauda siekiamus tikslus, teisingumo ir protingumo principus. Bemiegės naktys, stresas, nerimas ir proceso baigties sąlygojo pablogėjusią sveikatą. Prašo teismo priimti teisingą sprendimą.

Skundą padavęs asmuo V. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad paprašė A. G., kad pastumtų vilkiką pagal eilę. Jis gulėjo ant gulto, tikrai buvo išgėręs. G. pastūmė savo vilkiką, po to jo ir grįžo į savo automobilį. Paskui atvažiavo pareigūnai. Jis nepūtė. Atvažiavo kitas ekipažas ir jį išvedė, tada į alkotesterį pūtė. Jis visiškai nevairavo. Prašo sutrumpinti teisių atėmimo terminą, bet jis net nevairavo vilkiko, jį pakaitomis vairavo A. G., kuris anksčiau pas jį dirbo. Išgėrė su juo butelį stovėjimo aikštelėje, kažką šventė, gimtadienį, tada nuėjo į mašiną atsigulti. Jis vilkiko rankinio stabdžio neužtraukinėjo. M. G. nepažįsta. Jis ginčijosi su pareigūnu M. G., nes kita mašina trukdė važiuoti ir jis kaip girtas audringai reagavo į pareigūno pastabas, todėl mano, kad liudytojas gali turėti pagrindą jį apkalbėti už tą ginčijimąsi. Pareigūnai privažiavo ne dėl jo vilkiko, o dėl kito, kuris trukdė eismui. Į teisėjos klausimus atsakė: ne su A. G. gėrė, bet su kitais pažįstamais vilkikų stovėjimo aikštelėje, vėliau grįžo į mašiną ir atsigulė. Jis pats kalbėjosi su policijos pareigūnais prie vilkiko.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. G. nurodė, kad buvo vėlus vakaras. Iš budėtojų gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), bendroje eilėje stovi vilkikas, užstatęs pravažiavimą. Pranešėjas bandė kalbėti su vairuotoju, vairuotojas buvo neblaivus su juo konfliktavo. Juos nusiuntė. Važiuodami link Vilniaus pastebėjo, kad vienas vilkikas buvo išsikišęs, užtvėręs eismo juostą. Privažiavo, buvo du ar trys žmonės, vienas iš jų buvo šis pilietis. Jis sustojo, paklausė kieno vilkikas, jis pasakė ,,važiuok”. Sakė ,,kieno automobilis trukdo eismui”, sakė būkit toks malonus patraukit ir tiktai jūs neblaivus. Jie iš ten išvažinėjo ir per veidrodėlį pastebėjo, kaip tas automobilis pradėjo važiuoti. Nusprendė jį pasitikrinti. Apsisuko ir važiavo iš paskos. Įvažiavo į bendrą eilę ir sustojo. Išlipo, šis pilietis iš vairuotojo pusės šoko ant tos lovos, o „fūra“ pradėjo riedėti, jis paspaudė ant rankinio stabdžio ir vėl atsigulė. Jo paprašė pateikti dokumentus. Jis keikėsi ir sakė, kad nevairavo, o miega. Jis buvo vienas. Pranešė budėtojui, kad vairuotojas sustabdytas, jo paprašė pasakyti automobilis numerius. Jis nulipo nuo priekio, užsidarė duris, užsikabino užuolaidas. Paklausė ar pasitikrins blaivumą ir jis toliau aiškino, kad bėdų turėsit, kiek jis pamena, girtumą pasitikrino. Per raciją pranešė budėtojams, atvažiavo ekipažas, durys jau buvo atrakintos. Jis ir juos „koliojo“, jie įlipo į mašiną, jį išsitraukė, pasodino į tarnybinį automobilį. Kolegė surašė protokolą, o kiti pareigūnai dėl pasipriešinimo ir dėl reikalavimų nevykdymo, jį nusivežė į budėtojų dalį. Dabar tikrai neprisimena ar buvo įjungęs kamerą, nes tokia situacija. Taip tikrai jungėsi greičiausiai, tada buvo įjungęs, tai ten filmuojama viskas. Tarnybiniam automobilyje buvo kameros. Iš kito asmens paaiškinimų neėmė. Joks kitas asmuo su juo nebendravo. Jis matė, kad būtent šitas pilietis šoko iš mašinos ir atsigulė ant gulto. Jis aiškiai matė kas vairavo. Liudytoją įrašė, kas pranešė. Visas aplinkybes protokole surašė.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta I. P. nurodė, kad gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini) vairuoja galimai neblaivus vairuotojas. Buvo išvažiavęs iš visos kolonijos. Susiskambino su pranešėju, šis paaiškino, kad jis bendravo su vairuotoju, tačiau jisai jį pasiuntė. Tai jiems važiuojant kolona vilkikų stovi vienas „fūra“ buvo išvažiavusi iš tos kolonijos stovėjo nuo važiavimo kolonos. Ten stovėjo du ar trys asmenys, jie atsakė, kad nežino kas yra vairuotojas, paprašė, kad patrauktų „fūrą“, nes apsunkina pravažiavimą, iš kalbos galima buvo numatyti, kad asmenys neblaivūs. Ir po to jiems bevažiuojant, pamatė, kad „fūra“ pajudėjo. Tada važiavo iš paskos. Jie važiavo, pradžioje vilkikas nesustojo. Atsistojo šone prie vilkiko. Porininkas nuėjo prie vilkiko, kalbėjo su vairuotoju. Matė, kad buvo atidarytos durelės. Po to pamatė, kad durelės buvo uždarytos, girdėjo, kaip porininkas pranešė, kad vairuotojas užsirakino. Bandė išsiaiškinti, kam priklauso automobilis, pamatė vilkiko numerius. Rado savininką, bandė susisiekti, jis nekėlė ragelio, tada atvažiavo kitas ekipažas. Kai jį ištraukė iš kabinos ir pasodino į tarnybinį automobilį, jis išlipo iš automobilio, jai padavė vairuotojo dokumentus, pasakė, kad tai savininkas, nes sutapo su įmonės savininku. Asmuo buvo nuvežtas. Neatsimena ką jis aiškino. Jis nebuvo dingęs iš jų akiračio. Jokių kitų asmenų nebuvo. Ten buvo du ar trys asmenys. Nieks nebuvo priėjęs ir nesakė, kad jis vairavo. Viskas buvo filmuojama. Porininkas filmavo su „Body“ kameromis. Įrašai priduodami budėtojui, į reagavimo valdybą.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. G. nurodė, kad tai buvo šių metų pavasarį, galėjo būti kovo 4 d. Buvo sniego, jis dirbo vairuotoju pas V. K.. Dirbo vairuotoju, jis jam paskambino ir pasakė, kad reikia nuvaryti mašina į pasienį. Jis šiam pasakė, kad pas jį du automobiliai, jis savo automobilį stums ir gali paimti jo, gali du automobilius pagal eilę. Gali tai padaryti paeiliui. Jis vairuotojo pareigas atliko, iškarto su dviem mašinomis. Tai buvo (duomenys neskelbtini) trasoje prie pasienio. Ten buvo labai didelė eilė, tarp mašinų buvo atstumas apie 300 metrų, jis vienu metu, vienas automobilį tempė, paskui ėjo atgal pėsčias, ėmė kitą ir jį stūmė arčiau sienos. Tai paprasta praktika. Tuo metu eilė buvo dviem trims dienoms. V. mašinoje tai buvo, tai nebuvo, atvažiavo pasižiūrėjo, davė jam raktus, dokumentus ir nuvažiavo atgal, savo reikalais. Po to jis atvažiavo prie mašinos. Tuo metu jis prie jo automobilio nebuvo, jis buvo pirmame, savo automobilyje. Jis grįžo į tą automobilį, kad su juo pavažiuoti, V. tuo metu automobilyje nebuvo. Tą dieną jis atėjo iki jo mašinos ir pamatė, kad V. automobilyje ilsisi, guli, miega. Jis atsisėdo prie vairo, pavažiavo, išlipo iš mašinos ir nuėjo prie savo mašinos. Po to pamatė, kad ten kažkas vyksta, kad atvažiavo policija. Jisai jam pasakė, kad jis išsiaiškins pats, o jis, kad užsiimtų savo darbais. Ten buvo stovėjimo aikštelėje. Kad užvažiuoti į aikštelę, buvo didelė eilė ir krovininiai automobiliai. Ten užvažiuoja paeiliui. Jis pastoviai stebėjo kitą mašiną. Ten, tarp tų mašinų, buvo atstumas gal 200 metrų, pavažiuoja savo, paskui greitai eina prie V. automobilio ir sėda už vairo ir važiuoja. Iš jo akiračio automobilis nebuvo dingęs, tai tiesus kelias. Jis prieš 2 metus dirbo pas pareiškėją, dėl to jis į jį ir kreipėsi, žinojo, kad jis galės atlikti šitą darbą. Tuo metu jis dirbo kitoje firmoje. Jis jo buvęs direktorius, jį puikiai žino, dėl to jam ir padėjo. Kai jis paliko mašiną, policija atvažiavo labai greitai, gal po 10-15 minučių, gal 20 minučių. Jo nuomone, K. buvo pavargęs. Tuo metu kai atvažiavo policija tarp mašinų buvo 150- 200 metrų, keturiomis, penkiomis mašinomis į priekį. Ten eilė stovėjo prie įvažiavimo į aikštelę, jis pravažiuoja 100 metrų ir greitai grįžta prie tos mašinos, kuri stovi jam už nugaros, kol iki jos privažiuos eilė jis laisvai pravažiuoja. Negali būti, kad automobilis stovėjo priešingoje juostoje. Automobilis iš tos juostos net nebuvo išvažiavęs; gal automobilis truputį stovėjo ant juostos, bet tai neapsunkino eismo. Kelių eismo taisyklės nebuvo pažeistos. Nežino, policija važinėjo pirmyn atgal, jam buvo neįdomu kuom jie užsiima. Tai visos mašinos stovėjo, tada buvo žiema. Su policija jis nekalbėjo. Jis su savo mašina pravažiavo gal 200 metrų ir per veidrodėlį pamatė, kad policijos švyturėliai sukasi. Jis vairavo tai savo mašiną tai V., tai savo tai V.. Priejo automobilio policija nebuvo sustojusi. Jo automobilis ,,Volvo“. Prie V. mašinos policija sustojo. Jo mašina nustūmė į priekį ir nuėjo prie savo mašinos, V. ilsėjosi, jis pasakė viskas ,,okey“, nuėjo iki savo mašinos ir praėjus 20 minučių, per veidrodėlį mato, kad toli įsijungia policijos mašinos švyturėliai. Jis paskambino V., sako ar viskas gerai, jis pasakė viskas gerai ir jo pagalbos jam nereikia. V. jo mašinoje nebuvo, jis vakare atvažiavo ir atsigulė ilsėtis, jo visą dieną nebuvo. Kai buvo policija V. buvo mašinoje, ilsėjosi, jo už vairo nebuvo. Mašiną vairavo kartu su juo.

Atsiliepimas

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atsiliepime į skundą nurodyta, kad prašoma skundo netenkinti. Pažeidimas įrodytas administraciniu nusižengimo protokolu, nutarimu administracinio nusižengimo byloje, alkotesterio parodymais, neblaivumo nustatymo aktu, tarnybiniu pranešimu ir kita bylos medžiaga. Nėra pagrindo sutikti su skundo motyvais, kad Institucijos pareigūnas, nagrinėdamas bylą, netinkamai įvertino visas aplinkybes, nukrypo nuo Konstitucinio Teismo doktrinos, teismų praktikos, netinkamai individualizavo nuobaudą. Vien tai, kad jo padaryta veika nesukėlė jokių pasekmių, nusižengimo mažiau pavojingu nedaro ir jo nepateisina. Institucijos vertinimu, pažeidėjas elgėsi itin nerūpestingai ir aplaidžiai. Tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta rimtesnių neatsakingo ir lengvabūdiško jo elgesio pasekmių. Teismų praktikoje pripažįstama, jog aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms atlikti, kasdieniniame gyvenime rūpinantis savo artimaisiais, nėra laikoma ypatinga atsakomybę švelninančia aplinkybe. Asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai, patogumas negali būti iškeliami aukščiau padaryto KET pažeidimo pavojingumo. V. K. iki inkriminuoto nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga. V. K. nustatytas girtumo laipsnis (1,26 promilių) daugiau nei tris kartus viršijo ribą, nuo kurios asmeniui draudžiama vairuoti transporto priemones (0,41). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien nuo 2017 metų administracine tvarka jis baustas 63 kartus, kurių didžiąją dalį sudaro KET pažeidimai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Iš skundo turinio matyti, kad V. K. iš esmės nesutinka su administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusio ir nutarimą priėmusio pareigūno nutarimu, jam paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemone, mano, kad administracinio nusižengimo nepadarė ir prašo sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Skundo nagrinėjimo teisme metu teigė, kad apskritai nevairavo vilkiko.

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

V. K. institucijos nutarimu yra nubaustas už tai, kad (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,26 promilių girtumas.

Teismas, patikrinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad V. K. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje įrodyta ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu. Vien tai, kad institucijos nutarimą priėmęs pareigūnas įrodymus vertino ne taip, kaip to pageidauja V. K. ir priėmė jam nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą institucijos nutarimą.

Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų.

KET 14 punkte nustatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad būdamas neblaivus vilkiko nevairavo, jį patraukti paprašė buvusio darbuotojo, pažįstamo A. G.. Šį pareiškėjo argumentą teismas atmeta kaip nepagrįstą. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. G. nurodė, kad aiškiai matė, kad pareiškėjas V. K. vairavo vilkiką. Jis sustojo šalia minėto vilkiko ir matė, kaip pareiškėjas iš vairuotojo vietos greitai nuėjo atsigulti. Daugiau jokių asmenų prie vilkiko ir vilkike nebuvo. Liudytoja I. P., apklausta teismo posėdžio metu, nurodė, kad jie sustojo vilkiko šone ir jos porininkas (M. G.) nuėjo pakalbėti su vairuotoju. Jokių kitų asmenų nebuvo, vilkikas nebuvo dingęs iš jų akiračio. M. G. 2023 m. kovo 4 d. tarnybiniame pranešime nurodytos analogiškos įvykio aplinkybės. Iš byloje pateikto ,,Body“ kameros vaizdo ir garso įrašo 1:25 min. girdėti, kaip pareigūnas nurodo, kad vienu metu judėjo abu vilkikai, t. y. vienu metu važiavo tiek pareiškėjo V. K. vairuojamas vilkikas, tiek liudytojo A. G. vilkikas. Liudytojų teismo posėdžio metu duoti parodymai neprieštaringi, nuoseklūs, papildantys kitus byloje esančius įrodymus, teismas neturi pagrindo su jais nesutikti. Teismas sprendžia, kad pareiškėjas, neigdamas savo kaltę, padarius administracinį nusižengimą, siekia išvengti administracinės atsakomybės ir palengvinti savo padėtį.

Pažymėtina ir tai, kad tiek pareiškėjas V. K., tiek liudytojas A. G. davė nenuoseklius, prieštaringus parodymus. Liudytojas A. G. apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjo V. K. nebuvo visą dieną, jis atvažiavo tik vakare ir iškart savo vilkike atsigulė ilsėtis. Taip pat A. G. nurodė, kad vilkike alkoholio kvapo nejautė, nežinojo kad V. K. buvo išgėręs. Tačiau pats pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad su „juo“ išgėrė butelį stovėjimo aikštelėje, kažką šventė, tada nuėjo į vilkiką atsigulti. Į teisėjos klausimus, patikslinant pareiškėjo parodymus, ar gėrė alkoholį su liudytoju A. G., pareiškėjas atsakė, kad gėrė (alkoholį) ne su A. G., bet su kitais pažįstamais vilkikų stovėjimo aikštelėje, vėliau grįžo į vilkiką ir atsigulė. Taigi, nesutampa liudytojo ir pareiškėjo parodymai dėl aplinkybių, susijusių su pareiškėjo blaivumu (pareiškėjas nurodė, jog vartojo alkoholį aikštelėje netoli vilkiko, o liudytojas teigė, kad pareiškėjas apskritai nebuvo prie vilkiko, o buvo mieste ir alkoholio kvapo nuo jo nesklido, jis atrodė pavargęs). Taip pat, vertinant liudytojo A. G. parodymus, tampa nesuprantama, kodėl gi V. K. prašė pavairuoti jo vilkiką, jei buvo blaivus (kitų aplinkybių, kodėl V. K. pats negalėjo vairuoti liudytojas nenurodė).

Kita vertus, nors liudytojas A. G. nurodė, kad pakaitomis vairuodamas tiek savo, tiek pareiškėjo transporto priemones jis tikrai nebuvo „pametęs“ pareiškėjo automobilio iš savo akiračio, tačiau tokie argumentai logiškai nepaaiškinami, nes automobiliai didelių gabaritų, paros metas buvo tamsus, judėjimo atstumas ne 5 metrai, bet 100 metrų ir daugiau, todėl tokie liudytojo teiginiai teismo vertinami kritiškai; liudytojas ir sąžiningai gali klysti, nes objektyviai galėjo nematyti V. K., vairuojančio nedidelį atstumą.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad tuo atveju, jeigu liudytojas A. G. nebuvo „pametęs“ pareiškėjo automobilio iš savo akiračio, jis turėjo galimybę pateikti rašytinius paaiškinimus iškart po įvykio, pamatęs pareigūnus, stovinčius prie A. G. vilkiko „su švyturėliais“, tačiau jo rašytiniai paaiškinimai pateikti tik 2023 m. kovo 23 d., praėjus daugiau kaip dviem savaitėms po įvykio.

Todėl, įvertinus surinktus įrodymus, tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visetą, atmestini pareiškėjo V. K. argumentai, kad nutarimas jam surašytas nepagrįstai, nes jis nevairavo vilkiko būdamas neblaivus.

Pasisakant dėl pareiškėjo argumentų, kad teisė vairuoti jam yra reikalinga tiek darbe, tiek šeimyniniame gyvenime, šie atmetami kaip nepagristi. Iki administracinio nusižengimo padarymo pareiškėjui buvo žinoma, kad specialioji teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga tiek darbiniais, tiek asmeniniais tikslais, tačiau tai jo neatgrasė vairuoti transporto priemonę būnant neblaiviam.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda (administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pareiškėjo kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalyje, įrodyta byloje surinktų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visetu. Pareiškėjas neigia savo kaltę, padarius administracinį nusižengimą, kas laikytina jo siekiu išvengti administracinės atsakomybės. Byloje atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, pareiškėjas daug kartų baustas administracinę tvarka, dalis baudų nesumokėtos (b. l. 41). Taigi, nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja V. K. ir nesudaro pagrindo keisti ar naikinti teisėtai priimto Institucijos nutarimo.

Taigi, skundžiamą nutarimą priėmusi institucija pagrįstai V. K. patraukė administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, paskyrė nuobaudą ir administracinio poveikio priemones, laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, todėl skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyriaus 2023 m. kovo 28 d. nutarimą nepakeistą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-7060-23 ir V. K. (V. K.) skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Evelina PetraitienėNuorašas tikras: