Kauno apygardos teismo nutartis

2022-11-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-300-634/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-23
Bylos Nr.
AN2-300-634/2022
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00864-2022-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
Teisėjas
Giedrius Endriukaitis (pirm.)
Institucija
Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-300-634/2022Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00864-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10. (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės J. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria R. G. skundas tenkintas iš dalies ir sumažintas administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones taikymo terminas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. G. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios tyrėjos R. G. 2022 m. birželio 28 d. nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 6 mėnesiams ir uždraudžiant vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 1 metus, už tai, kad 2022 m. birželio 4 d. 23.27 val. Kaune, Vaišvydavos pl., vairavo automobilį, kai jam nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis, t. y. 0,46±0,02 promilių neblaivumas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, buvo nutarta pakeisti Institucijos 2022 m. birželio 28 d. nutarimą, skiriant administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams

Šalies argumentai

3. Skunde apygardos teismui Institucija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir Institucijos 2022 m. birželio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.

3.1. Skunde nurodoma, kad Institucija su skundžiama nutartimi nesutinka dalyje dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo. Institucijos teigimu, teismas netinkamai taikė įstatymo nuostatas, neteisingai įvertino bylos duomenis ir jų visumos pagrindu padarė neteisingą išvadą.

3.2. Institucija pažymi, jog R. G. padarė pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą: jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas pirmu pūtimu pritaikius paklaidą 0,48 promilių, antru pūtimu pritaikius paklaidą 0,44 promilių girtumas ) t. y. tokiu savo elgesiu sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik dėl laimingo atsitiktinumo jis išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Nors R. G. nurodo, jog manė, kad alkoholis jo organizme jau išsiskaidęs, tačiau turėjo įvertinti tą aplinkybę, kad alkoholio buvo vartojęs neseniai, kad yra trumpas laiko tarpas alkoholiui organizme išsiskaidyti, tačiau R. G. šių aplinkybių bei savo būsenos deramai neįvertino, nekreipė dėmesio į tai, jog vis dar gali būti neblaivus ir nepaisydamas aplinkiniams keliamo pavojaus ir rizikos, o kartu ir suvokdamas, kad dėl to gali netekti jam tokios svarbios specialiosios teisės, vairavo automobilį.

3.3. Teigiama, kad nors R. G. apylinkės teismui teiktame skunde, o vėliau ir skundžiamojoje nutartyje, vertinant padaryto nusižengimo pavojingumą akcentuoja tai, kad nekilo padariniai, nebuvo pažeisti kiti KET reikalavimai, kad vairavo mieste, vėlai vakare, tačiau šios aplinkybės, Institucijos vertinimu, tinkamai padaryto nusižengimo pavojingumo neapibūdina, jos vertinamos išskirtinai palankiai pareiškėjui, neatsižvelgiant į kitus pavojingumą apibūdinančius aspektus. Nors transporto priemonę pažeidėjas vairavo miesto gatvėmis ir nenustatyta, kad būtų pažeisti kiti reikalavimai, nenustatytas pavojingas manevravimas, šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip padarytą nusižengimą apibūdinančios mažiau pavojingų. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad alkoholis daro neigiamą įtaką asmens reakcijos greičiui, kuris ypatingai svarbus važiuojant mieste ir tamsiu paros metu, mieste, kad ir vakaro metu, savaitgalį eismas yra pakankamai intensyvus, greitai kintantis, todėl aukščiau paminėtos teismo aplinkybės esminės įtakos šiuo atveju neturi ir mažiau pavojingų nedaro. Kitų eismo taisyklių reikalavimų laikymasis negali būti vertinama kaip aplinkybė, rodanti mažesnį kito pažeidimo – vairavimo neblaiviam, pavojingumą. Be to, vertinant šį konkretų pažeidimą, jo pavojingumą, esminę reikšmę turi pats apsvaigimo faktas ir neblaivumo lygis. R. G. teiginiai, kad vairavo jausdamasis gerai, nepanaikina minėtos pareigos prieš vairuojant transporto priemonę įsitikinti savo blaivumu, juo labiau, kad alkoholį vartojo neseniai, kad ir nedidelį kiekį. Teismų praktikoje bandymas pažeidimą sumenkinančiais argumentais koreguoti nuobaudos dydį nesilaikant įstatyme nustatytų girtumo ribų nėra priimtinas ir teisingas. Įstatymų leidėjas nustatė būtent tokias draudimo vairuoti apsvaigus nuo alkoholio ribas ir jų nesilaikymas turi būti pagrįstas labai svariais argumentais, o ne kasdieniais, elementariais, dažnoje byloje pateikiamais motyvais, kurie yra pagrindas paskirti minimalaus dydžio nuobaudą. Nors pareiškėjas už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą – vairavimą esant neblaiviu, baudžiamas pirmą kartą, tačiau iš Administracinių nusižengimo registro išrašo matyti, kad pareiškėjas ir anksčiau baustas administracine tvarka už KET pažeidimus. Tai rodo, kad pareiškėjas nėra itin pavyzdingas vairuotojas, besilaikantis KET, nedarantis jokių teisės pažeidimų, pasimokantis iš jau padarytų nusižengimų. Dabartinis nusižengimas yra neatsakingo pareiškėjo požiūrio į eismo saugumą pasekmė.

3.4. Pasak Institucijos, R. G. argumentai, kuriais teismas vadovavosi skundžiamoje nutartyje dėl teisės vairuoti būtinumo yra išskirtinai susiję su pažeidėjo darbo susiradimu, šeimyniniais interesais, poreikiu užsitikrinti įprastą gyvenimą, tačiau vertinant pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną, R. G. turėjo ir galėjo numatyti ir minėtas aplinkybes įvertinti prieš darant tokį nusižengimą. Tai atitinka formuojamą teismų praktiką. Pabrėžtina, kad asmuo, puoselėdamas šeimyninius ryšius, norėdamas tinkamai pasirūpinti šeimos nariais, turi būti itin atidus, nes skunde ir teismo nutartyje nurodytos R. G. gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Asmeniniai pažeidėjo ir šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir visuomenės interesų. Administracinė nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Pabrėžtina, kad darydamas administracinį nusižengimą, R. G. prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl administracinės nuobaudos ir poveikio priemonės taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

3.5. Skunde pabrėžiama, kad R. G. šeiminio, asmeninio pobūdžio aplinkybės, gailėjimasis ir asmens darbingumas 55 procentai teisiškai jau buvo įvertintos, individualizuojant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemones bei turėjo įtakos nustatant jų minimalius dydžius, todėl tai negalėjo būti pagrindas dar labiau švelninti pareiškėjo atsakomybę. Kadangi R. G. gyvena Kauno mieste tiek darbovietė, tiek kitos įstaigos gali būti lengvai pasiekiami viešuoju transportu ar taksi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas.

4. ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto nėra. Institucijos apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, nurodant, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė R. G. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir nustatė trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo pagrįstumą nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje.

5. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, jog pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38-895/2019).

6. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, Institucijos nutarimo bei skundžiamos teismo nutarties turiniu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas pažeidėjo skundą ir pritaikydamas jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, pažeidė administracinių poveikio priemonių skyrimo principus.

7. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Institucijos 2022 m. birželio 28 d. nutarimu R. G. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, buvo nubaustas minimalia nuobauda – 800 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams, uždraudžiant vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 1 metus. Iš šio nutarimo matyti, kad, skiriant administracinę nuobaudą, buvo atsižvelgta į administracinio nusižengimo pavojingumą ir pobūdį, R. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad jis nuoširdžiai gailisi ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę. R. G. prašymas paskirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje arba administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės neskirti, buvo atmestas. Institucijos pareigūnas, priimdamas nutarimą, motyvuotai pagrindė, kodėl šiuo atveju nėra pagrindo pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Taigi, skiriat R. G. nuobaudą ir parenkant jos dydį bei terminus, įstatymo nuostatos buvo pritaikytos tinkamai, todėl tenkinti pažeidėjo skundą ir keisti šį nutarimą pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo.

9. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi R. G. skundą tenkino iš dalies ir pritaikęs ANK 34 straipsnio 6 dalį, R. G. skyrė administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams. Teismas, priimdamas tokį sprendimą atsižvelgė į tai, jog R. G. savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, kas buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad byloje nėra duomenų, jog jis pavojingai manevravo kelyje ar kitaip kėlė grėsmę eismo saugumo dalyviams, kad jam buvo nustatytas nežymiai leistiną viršijantis ribą 0,44 promilių girtumas. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad automobilio vairavimas pareiškėjui R. G. svarbus siekiant susirasti darbą, įvertinus jo sveikatos būklę, t. y. pareiškėjas yra tik iš dalies darbingas, augina du nepilnamečius vaikus.

10. Aukštesnysis teismas pažymi, kad visų pirma svarbu įvertinti padaryto pažeidimo pobūdį ir sunkumą. R. G. padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tokie veiksmais vertintini kaip tyčiniai. Ir nors padarytas pažeidimas ir nesukėlė jokių pasekmių ar nepatogumų kitiems asmenims, yra objektyviai susiklostę palankios aplinkybės ir apelianto atsakomybės nelengvina. Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad R. G. kaltę pripažino, kad nėra baustas už vairavimą esant neblaiviam, kad pažeidimo padarymo metu nustatytas neblaivumo (girtumo) laipsnis tik nežymiai viršijo minimalią ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatytą (0,40 promilių) girtumo ribą, nelaikytinos išskirtinėmis, leidžiančiomis taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Kaip jau buvo minėta, šios aplinkybės buvo įvertintos nutarimą priėmusios institucijos, kaip teigiamai apibūdinančios pažeidėją, dėl ko jam buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda ir minimalus teisės vairuoti atėmimo terminas.

11. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo tenkinti R. G. skundo ir taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas remiantis argumentais, jog jam dėl buitinių ir bendrų susisiekimo poreikių tenkinimo, taip pat tikslu susirasti darbą, kurį jis galėtų dirbti dėl savo sveikatos būklės, t. y. dėl dalinio darbingumo lygio, kuris siekia 55 procentus. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gerove ar darbiniais ryšiais, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti jis pats, o to nepadaręs prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Taip pat, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Šiuo atveju nei darbas, nei šeimos interesai nelaikytini aplinkybėmis, tiesiogiai susijusiomis su transporto priemonės vairavimu. Akivaizdu, kad R. G. iki pažeidimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbo susiradimui bei buitinių ir bendrų susisiekimo poreikių tenkinimui, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo padarymo.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pažeidėjui paskirta nuobauda sukelia tam tikrus nepatogumus ir neigiamas pasekmes, tačiau tokie ir yra skiriamos nuobaudos tikslai, t. y. nubausti teisės pažeidėją už padarytus neteisėtus veiksmus, sukelti jam atitinkamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, o vien tai, jog vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbino susiradimui bei šeimos poreikių tenkinimui, nesuteikia prioriteto administracinei atsakomybei švelninti. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens interesai negali būti svarbesni už visos visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose, eliminuoti neblaivius vairuotojus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės J. G. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2022 m. birželio 28 d. nutarimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Giedrius Endriukaitis