Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis, 1-124-269/2020

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-10-27
Bylos Nr.: 1-124-269/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-02-2-00438-2018-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Tadeušas Volkovskis
Kaltinamasis: A. G.
Civilinis ieškovas: R. N. Š.

Kategorijos

1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-124-269/2020Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00438-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.6.6.; 1.1.9.5.; 1.2.4.3.3.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2.

VILNIAU REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 27 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Tadeušas Volkovskis,sekretoriaujant Vil mai Žebrauskienei ir Erikai Bernotaitei,dalyvaujant prokurorams T. Č., Gyčiui Normantui ir N. K.,kaltinamajam A. G. ir jo advokatui G. B.,nukentėjusiajai, civilinei ieškovei R. N. Š. ir jos įgaliotam atstovui advokatui V. B.,laidotojui G. M.,

teismo medicinos gydytojo specialybę turinčiam, specialistui, VšĮ „Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė“ Traumatologijos skyriaus gydytojui ortopedui traumatologui K. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 1-124-269/2020 (toliau-byla), kurioje A. G. (A. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, ankščiau dirbo UAB ‚,(duomenys neskelbtini) " mėsininku, dabartiniu metu registruojasi Užimtumo tarnyboije, neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 137 straipsnio 3 dalyje.

Teismas, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. pažeisdamas aktų nustatytas specialiąsias elgesio saugumo taisykles, dėl neatsargumo sužalojo žmogų, o būtent:

jis, būdamas Kaukazo aviganio, t. y. pavojingos veislės šuns savininku, 2017-08-19 žinodamas, kad šis šuo nėra uždarytas aptvertame voljere, taip pat nėra pririštas taip, kad negalėtų išeiti už visiškai neaptvertos teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), ribų, pažeidė:

2012-10-03 Lietuvos Respublikos „Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo“ 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kuriame nurodyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui;

2014-12-03 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų „Gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosios vietos taisyklių“

8.9. punkto reikalavimus, kad Gyvūnų laikytojas, be Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nurodytų pareigų, turi garantuoti ir užtikrinti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų ir

33. punkto reikalavimus, kad atviroje savininko valdoje, kolektyviniuose soduose ir vienkiemiuose šunis leidžiama laikyti tik pririštus arba palaidus aptvertuose voljeruose, kurių aukštis ne mažesnis kaip 1,8 m.;

50. punkto reikalavimus, kad laiptinėse, koridoriuose, viešosiose vedimo vietose gyvūnai, atsižvelgiant į gyvūnų rūšies bei veislės ypatumus, nešami, laikomi rankose, specialiuose narveliuose, kuprinėse ir pan., ar vedami tik su pavadėliu. Pavojingi šunys turi būti vedami su pavadėliu ir su antsnukiu. Šunys ir kiti gyvūnai neturi kelti grėsmės (urgzti, pulti, loti ir pan.), nepakenkti praeiviams, aplinkiniams gyvūnams. Esant pašaliniams asmenims, kitiems gyvūnams, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Šunys žmonių susibūrimo vietose (gatvėse, keliuose, autobusų stovėjimo stotelėse, prie parduotuvių, turguje, lifte ir pan.) turi būti su antsnukiais ir pavadėliais;

92. punkto reikalavimus, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka Viešosios tvarkos skyrius išduoda leidimus įvežti, įsigyti, laikyti, veisti pavojingus šunis ir jais prekiauti, vykdo kovinių šunų, kovinių šunų mišrūnų, pavojingų šunų ir pavojingų šunų mišrūnų laikymo kontrolę savivaldybės teritorijoje, organizuoja kovinių šunų, kovinių šunų mišrūnų, pavojingų šunų ir pavojingų šunų mišrūnų paėmimą ir laikinąją globą (remiantis šių taisyklių 91.7. punktu, Kaukazo aviganis priskiriamas prie kovinių šunų veislės, vadovaujantis 2013-01-09 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu „Dėl kovinių ir pavojingų šunų veislių sąrašo patvirtino“, Kaukazo aviganis priskiriamas pavojingų šunų veislei, o A. G. leidimas laikyti tokios veislės šunį išduotas tik 2018-09-20;

Žemesnės instancijos teismas

2013-04-15 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. B1-290 patvirtino Pavojingų šunų įvežimo, įsigijimo, veisimo, dresavimo, prekybos, laikymo ir kovinių šunų bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnų laikymo tvarkos aprašo:

4. punkto reikalavimus, kad pavojingų ir kovinių šunų bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jiems priklausantys arba jų prižiūrimi pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių pavojingų šunų mišrūnai nekeltų grėsmės kitų gyvūnų gerovei ir sveikatai, žmonių nuosavybei ir ramybei;

30. punkto reikalavimus, kad neuždaroje žemės valdoje laikomas pavojingas šuo turi būti rišamas taip, kad negalėtų išeiti už jos ribų, arba laikomas voljere, įrengtame taip, kad iš jo negalėtų iššokti ar kitu būdu pabėgti;

31. punkto reikalavimus, kad viešosiose vietose ir bendro naudojimo patalpose pavojingi šunys vedžiojami (vedami) su antsnukiu ir laikant už pavadėlio. Jeigu šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpintas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams;

34. punkto reikalavimus, kad gyvūnų globėjas gali laikyti pavojingą šunį, tik jei turi leidimą;

Tokiu būdu nesiėmė visų būtinų priemonių ir neužtikrino, kad jam priklausantis pavojingas šuo būtų tinkamai laikomas, t. y. laikomas saugiai ir nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų, dėl to kaimynei R. N. Š. 2017-08-19, apie 15 val., užėjus pro neuždarytus ir nerakinamus vartelius į jo neuždarą teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), nepririštas, neuždarytas, be pavadžio ir antsnukio pavojingos Kaukazo aviganio veislės šuo puolė, sukandžiojo bei pargriovė ant žemės į šio namo teritoriją užėjusią R.N. Š., tokiu būdu padarė pastarajai kairio alkūnkaulio kūno atvirą lūžį ir keturias kastines žaizdas dilbyje, dešinio žastikaulio chirurginio kaklo lūžį su poodine kraujosruva žaste, dėl ko išsivystė viena iš lūžio komplikacijų - dešinio peties sąnario kontraktūra, kas remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių priedo „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelės“ 56.3 punktu, atitinka 50 procentų prarasto bendrojo darbingumo, ir taip dėl neatsargumo, pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, sunkiai sutrikdė Reginos N. Š. sveikatą (t. 1, b.l. 113, 137, t. 2, b.l, 46, 61-62).

Kaltinamasis A. G. (toliau-kaltinamasis) kaltu dėl inkriminuoto nusikaltimo prisipažino ir parodė, kad su šeima gyvena šalia ežero nuosavame name. Šalimai sodybą turi R. Š.. Šalia ūkinio pastato 5 m atstumu nuo tvoros yra jo šuns voljeras. Apie 3 metus jis turi šunį- Kaukazo mišrūnas vardu (duomenys neskelbtini) ". Šį šunį vedžioja jis pats kiekvieną dieną, uždeda šuniui antkaklį, prie kurio prikabina pavadį. Niekada nebuvo tokių atvejų, kad šuo pradėtų elgtis agresyviai, ką nors pultų ar pabėgtų. Su kaimyne R. santykiai buvo labai geri, jie tarpusavyje daug bendravo, lankėsi vienas pas kitą svečiuose. R. nekartą yra buvusi jo sodyboje ir tikrai matė voljerą su B.. 2017-08-17 su žmona ir sūnumi buvo sodyboje. Buvo labai karšta, jie poilsiavo su šeima lauke, apie 13-15 val. ruošėsi pietauti terasoje netoli ūkinio pastato. Jis iš voljero buvo paėmęs šunį, užkabino pavadį ir uždėjo pusiauanstnukį, ant kabliuko jis pakabino pavadį su šuniu. Tuo metu žmona su sūnumi liko terasoje. Jis matė, kad savo sodyboje buvo ir R.. Jam tik užėjus į namus, išgirdo žmonos klyksmą. Jis išbėgo į lauką ir pamatė kaip 5 m atstumu nuo vartelių jo šuo puolė R.: griebė dantimis už dešinės rankos dilbio. Kadangi šuo buvo su pusiauantsnukiu, todėl burną galėjo atidaryti tik nežymiai, nes priešingu atveju, jei būtų visai be antsnukio ir griebtų dantimis už moters rankos, ranka būtų stipriai sužalota ar net dalinai nukasta. Jis matė kaip šuo tik griebė R. už rankos, letenomis nešoko ant R. Matyt to užteko, nes R. griuvo ant žemės - žolės. Jis staigiai ėmė bėgti link R. ir suriko šuniui ,,fu". Šuo staigiai nubėgo į voljerą, kur šunį jis užrakino. Pribėgęs prie R. jis pamatė, kad kaimynė nežymiai sutrikusi guli ant žolės, kairysis petys buvo kaip tik ant nežymaus žemės iškilimo. R. dešinėje rankoje matė nežymų įkandimą. Daugiau sužalojimų jis nematė, tačiau pakėlęs kaimynės galvą ir priekinį torsą tam, kad paguldyti ant savo rankos, pajuto, kaip galimai nežymiai sutraškėjo kairysis petys. Žmona sakė, kad R. užėjo pro vartelius į jų sklypą ir pakėlusi rankas ėmė eiti į terasos pusę šaukdama, kad negali be jų gyventi. Tai matyt išgąsdino šunį kaip teritorijos ir žmonių sargą, dėl to šuo gindamas savo teritoriją ir juos savo šeimininkus, puolė R.. Kol vyko medikai, R. atsigavo, sakė, kad pati yra kalta dėl šio įvykio, sugadino jiems vakarą. Sūnus pakvietė ir R. svečius: dvi moteris ir vyrą. Laukiant medikų jie aprišo R. ranką, matavo spaudimą, davė sugerti R. raminamųjų lašų - valerijono. Atvykus medikams, R. išvežė į ligoninę, kur nuvažiavo ir jis su žmona. Su R. apie 4 mėnesius po įvykio jis aktyviai bendravo telefonu, nekartą buvo atvažiavęs į svečius, atveždavo įvairių vaišių. Po to jų santykiai pasikeitė, dėl kokių priežasčių, jis nežino. Vilniaus teritorinei ligonių kasai žalą atlygino. Nukentėjusios civilinį ieškinį teismo prašo išspręsti ir turi norą nukentėjusiajai atlyginti žalą. Prašo jį atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą (tomas 1, bylos lapai 114, 138, t. 2, b.l. 48, 137-139).

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo kaltinamasis savo kaltę dėl inkriminuoto nusikaltimo pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorui ir kitiems proceso dalyviams įrodymų tyrimą nutraukė.

Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais, buvo išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. G. prisipažinimo jo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.

Reginos N. Š. 2018-09-11 pareiškimas dėl padarytos nusikalstamos veikos, kuriame užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini), ji valdo asmeninės nuosavybės teise jai priklausantį žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir pirtimi. Šalia, toje pat vietovėje, (duomenys neskelbtini), įsikūręs A. G.. Su pastaruoju asmeniu anksčiau yra buvę geri kaimyniniai santykiai, ji buvo leidusi naudotis jai priklausančią pirtimi, sodo inventoriumi, jos namo rūsiu. Padėtis pasikeitė po 2017 m. rugpjūčio 19 d., kada ji buvo sunkiai sužalota A. G. laikomo Kaukazo aviganio veislės šuns. Pranešimą dėl padarytos nusikalstamos veikos teikia tik praėjus vieneriems metams tik dėl to, kad šiek tiek sustiprėjo sveikata, nors galutinai gydymas ir dabar nebaigtas. Be to, A. G. visiškai ignoravo tiek teisės, tiek moralės normas, net nebandė išsiaiškinti, kokios pasekmės jai atsirado dėl pastarojo neatsakingo elgesio, neparodė jos atžvilgiu nors kiek žmogiško jautrumo. Jai nežinoma, ar turėjo kas nors iš medicinos personalo pranešti apie įvykį policijai, ar tai padaryti neprivalėjo, ji nežino, ar žemiau aprašomu atveju teisėsaugos pareigūnų įsikišimas yra privalomas. Dėl reikalo esmės nori pateikti duomenis apie tai, kad kaimynas A. G. savo gyvenamojoje vietoje paminėtu adresu laiko Kaukazo aviganio veislės šunį. Kiek jai yra žinoma, sutinkamai su Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. B1-5 „Dėl kovinių ir pavojingų šunų veislių sąrašo patvirtinimo", Kaukazo aviganis yra priskirtas pavojingų šunų kategorijai. Kaip yra žinoma, šios kategorijos šunų, dėl jų galimos grėsmės žmonių sveikatai, laikymui esama specifinių reikalavimų, kurie išdėstyti tos pačios valstybinės institucijos, jau paminėtos Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos direktoriaus norminiame akte, 2013 m. balandžio 15 d. įsakyme Nr. B1-290 „Dėl pavojingų šunų įvežimo, įsigijimo, veisimo, dresavimo, prekybos, laikymo ir kovinių šunų bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnų laikymo tvarkos aprašo patvirtinimo". Elgesio su pavojingais gyvūnais taisyklių laikymosi svarba matoma ir iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymu numeris A27(1) - 2876 patvirtintų gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtinimo. Jai nėra žinoma, ar kaimynas A. G. turėjo, kaip tai numato Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka, Viešosios tvarkos skyriaus išduotą leidimą laikyti Kaukazo aviganio veislės, t. y. pavojingą šunį ar ne, tačiau tokios veislės šunį A. G. laikė ir laiko. Įvykis, sujaukęs jos asmeninį gyvenimą, esmingai pabloginęs ir sukėlęs nepaprastas fizines ir dvasines kančias, kurios tęsiasi jau metai laiko, nors gydymas galutinai dar ir dabar nėra baigtas, atsitiko 2017 m. rugpjūčio 19 d., šeštadienį, kai ji su draugais V. K., N. ir J. G., ramiai leido laiką paminėtoje jos sodyboje. Apie 15 val. ji, nesitikėdama jokio pavojaus, negalėdama net pagalvoti apie galimą grėsmę, pasinaudodama varteliais jos pastatytoje tvoroje, skiriančioje jos ir A. G. valdas, pravėrė vartelius, beje, jos pačios įrengtus A. G. prašymu, kad pastarajam būtų patogiau patekti į jos valdą ir naudotis pirtimi, sodo inventoriumi ir namo rūsiu, ir įžengė į kaimyno teritoriją ne daugiau kaip tris žingsnius, kai ją užpuolė palaidas, be antsnukio A. G. Kaukazo aviganio veislės šuo. Apie patį įvykį gali pasakyti tik tiek, kad palaidas A. G. šuo bloškė ją į žemę, nuo patirto smūgio ji neteko nuovokos, pradėjo orientuotis pajutusi, kad A. G. laiko jos galvą, o kažkas iš kaimyno šeimos narių jai ant galvos, matomai gaivindami, pylė šaltą vandenį. Kada tiksliai atvyko greitosios medicininės pagalbos (toliau-GMP) automobilis, negali pasakyti, prisimena, kad paguldyta ant antklodės ji buvo nunešta į GMP automobilį ir nugabenta į VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (toliau-VšĮ RVUL).

Iš VšĮ RVUL išrašų iš medicininių dokumentų Nr. 2017/19112 seka, kad į šią gydymo įstaigą ji buvo pristatyta 2017 m. rugpjūčio 19 d., anamnezėje pažymėta, kad ji traumą patyrė 2017-08-19 apie 15 val., užpuolė kaimynų šuo, sukandžiojo kairį dilbį, traukdamasi ji griuvo, sumušė dešinį petį. Jai diagnozuotas dešinio žastikaulio proksimalinio galo lūžis su dideliu poslinkiu, kairio alkūnkaulio diafizės atviras lūžis, dauginės kastinės kairio dilbio žaizdos. Ten pat pažymėta, kad ji buvo hospitalizuota į traumatologijos skyrių skubos tvarka dėl operacinio gydymo. Vykdant paskirtą gydymą ten pat du kartus - 2017 m. rugpjūčio 20 ir 21 dienomis operuota.

2017-08-28 išrašant iš gydymo įstaigos, be skirtų medikamentų vartojimo, rekomenduota 2017-09-04 siūlus pašalinti poliklinikoje, žaizdų perrišimai kas 2 – 3 dienos, pasyvios abiejų rankų mankštos, ji buvo įspėta, kad negalima remtis, kabintis, kelti sunkių daiktų abiem rankomis. Tai pažymi norėdama pabrėžti, kokia sunki ir vargana buvo jos gyvenimo kokybė, neminint pastovaus, sunkiai medikamentais malšinamo skausmo ir dieną ir naktį.

Ilgo gydymo procese 2017-11-10 VšĮ RVUL vietinėje nejautroje vielos pašalintos iš kairio alkūnkaulio, o 2018-01-22 ji buvo vėl patalpinta į paminėtą gydymo įstaigą operacijai - vielos eliminacijai.

Pažymi, kad galutinai gydymas dar nėra pabaigtas, kadangi 2018-07-27 vizito VšĮ RVUL metu specialistas konstatavo, kad stebima dešinio žastikaulio proksimalinio galo lūžio konsolidacija, konstrukcijų migracija į sąnarį, numatoma konstrukcijų pašalinimo operacija iš dešinio žastikaulio proksimalinio galo. Dėl A. G. neatsakingo elgesio, elementarių pavojingų šunų laikymo tvarkos taisyklių nepaisymo, jai kilo labai sunkios pasekmės, iš esmės sutrikdžiusios normalų gyvenimo ritmą. Dėl gautų kūno sužalojimų, ji ne tik kad negali pati visa apimtimi rūpintis buitimi, jai skirta slauga, ji nebegali vairuoti automobilio, pastoviai kenčia skausmus, rankų judesiai dar ir dabar smarkiai riboti. A. G., kaip jau minėjo, laikė Kaukazo aviganio veislės šunį, priskiriamą pavojingiems šunims, turėjo ar ne tam leidimą, kaip jau minėjo, jai nežinoma. Tačiau kaimynas, kaip pavojingos veislės šuns savininkas turėjo pareigą žinoti, kad savininkas, laikantis pavojingos veislės šunį, sutinkamai su Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. B1-290 „Dėl pavojingų šunų įvežimo, įsigijimo, veisimo, dresavimo, prekybos, laikymo ir kovinių šunų bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnų laikymo tvarkos aprašo patvirtinimo" 4 punktu „<>privalo užtikrinti, kad jiems priklausantys ar jų prižiūrimi pavojingi < > šunys < > nekeltų grėsmės < > žmonių sveikatai, nuosavybei ir ramybei". Paminėtos tvarkos aprašo 30 punkte dar konkretesnis, minima atviros teritorijos sąvoka, išdėstomas reikalavimas, o būtent tai, jog „neuždaroje žemės valdoje laikomas pavojingas šuo turi būti rišamas taip, kad negalėtų išeiti už jos ribų, arba laikomas voljere, įrengtame taip, kad jis negalėtų iššokti ar kitu būdu pabėgti". Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymo numeris A27(1) - 2876 „Dėl gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtinimo“ 33 p. dar kategoriškesnis, kadangi jame pasisakoma itin giežtai, įvardijant, kad „atviroje savininko valdoje, kolektyviniuose soduose ir vienkiemiuose šunis leidžiama laikyti tik pririštus arba palaidus voljeruose, kurių aukštis ne mažesnis kaip 1,8 m."

Tai, kad laikant pavojingą šunį, palaidą galima laikyti tik uždaroje teritorijoje, A. G. žinojo, bet elgėsi neatsakingai ir lengvabūdiškai, kadangi tik dabar pradėjo įrenginėti tvorą apie savo valdą. Ji paprašė savo pažįstamo, kuris reikalui esant galės atvykti ir tai patvirtinti, iš jos sklypo padaryti fotografiją, patvirtinančią jos žodžius, kad A. G. sodyba buvo atvira, neaptverta tvora, o pavojingas šuo, Kaukazo aviganis bėgiojo palaidas ir todėl galėjo ją užpulti ir užpuolė. Prideda fotografiją, pažymėtą 1 numeriu, darytą 2018 m. liepos 28 d. nuo jos sklypo kampo, kur akivaizdžiai matoma, kad jokios tvoros apie A. G. valdą nėra. Fotografijose numeriu 2 ir 3 iš tos pačios vietos, jos sklypo kampo, darytose 2018 m. rugpjūčio 22 d. matomi parengiamieji tvoros įrengimo darbai. Galiausiai ji pati, 2018 m. rugsėjo 10 d. telefonu vėl iš tos pačios vietos padarė foto, pridedama pažymėta 4 numeriu, kur matomi jau įbetonuoti stulpeliai tvorai įrengti. Suprantama, kad tai turėjo būti padaryta seniai, tačiau gerai, kad teritorija bus aptverta, nors ir pavėluotai, bus pašalintos galimos grėsmes kitiems žmonėms.

Dėl išdėstytų aplinkybių, nukenmtėjusioji prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jos sužalojimo, nustatyti padarytą sveikatos sutrikdymo mastą ir priklausomai nuo sunkumo baudžiamojon atsakomybėn patraukti (duomenys neskelbtini), gyvenantį A. G., imtis teisinių priemonių turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui (t. 1, b.l. 1-5).

2017-10-13 VšĮ RVUL išrašas iš medicininių dokumentų dėl medicinos paslaugų suteikimo R. N. Š. dėl dešinio žastikaulio, kairio dilbio lūžių (t. 1, b. l. 6).

2017-11-10 VšĮ RVUL išrašas iš medicininių dokumentų dėl medicinos paslaugų suteikimo R. N. Š. dėl dešinio žastikaulio, kairio dilbio lūžių (t. 1, b. l. 7).

2018-01-23 VšĮ RVUL išrašas iš medicininių dokumentų dėl medicinos paslaugų suteikimo R. N. Š. dėl dešinio žastikaulio, kairio dilbio lūžių. Hospitalizuota dėl operacijos (t. 1, b. l. 8).

2018-07-27 VšĮ RVUL išrašas iš medicininių dokumentų dėl medicinos paslaugų suteikimo R. N. Š. dėl dešinio žastikaulio, kairio dilbio lūžių (t. 1, b. l. 9).

Fotografijos Nr. 1-4, kuriose užfiksuotas žemės sklypo vaizdas šiltuoju paros metu. Nuotraukose matoma dalis sklypo, kuri ribojasi su vandens telkiniu ir šioje pusėje teritorija nėra aptverta. Tvora matoma tik iš to sklypo, iš kur asmuo fotografuoja. Kitose nuotraukose vaizdas tas pats, tik vandens telkinio pusėje sklype yra iškastos duobės bei nutiesta virvė. Kitoje nuotraukoje vaizdas tas pats, tik duobėse yra įrengti stulpai (t. 1, b.l. 10-14).

Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota nusikaltimo vieta - sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), teritorijos. Apžiūros metu nustatyta, kad sklypas Nr. 136 yra dalinai aptvertas tvora. Sklype stovi medinis, dviejų aukštų namas, sklypo dešinėje yra ūkinis pastatas, šiltnamis. Sklypus Nr. 136 ir Nr. 142 riboja metalinė, tinklinė tvora, žalios spalvos, apie 1,55 m aukščio. Šioje tvoroje yra įrengti varteliai, pro kurias galima patekti iš vieno sklypo į kitą. Varteliai užrakinti užkabinus grandinę ir ją surakinus pakabinama spyna. Ant vartelių iš sklypo Nr. 142 pusės, kabo geltonos spalvos lentelė su užrašu „Atsargiai piktas šuo“. Sklypas Nr. 136 nuo ežero pusės yra aptvertas metalinio tinklo, žalios spalvos tvora. Tvoros įrengimo vietoje matosi neseniai kastos žemės vaizdas, kur įrengti stulpeliai, žemė dar neapaugusi žole. Sklypo kairėje tvora tik įrenginėjama, įrengti stulpeliai, ant kurių užtraukta viela. Sklypo priekinėje dalyje yra įrengta metalinė tvora rudos spalvos su vartais. Sklypas Nr. 142 yra aptvertas tik dalinai, priekinėje dalyje yra įrengta akmeninė tvora su metaliniais vartais. Akmeninę tvorą tęsia tinklinė tvora su betoniniais stulpais. Sklypas aptvertas tik iš priekio. Sklypas dešinėje nuo vartų nėra aptvertas, nėra aptverta ir sklypo galinė dalis prie ežero. Sklypo dešinėje nuo vartų yra ūkinis pastatas, sklypo kairėje prie ežero yra pirtis, arčiau namo yra malkinė, ūkinis pastatas, prie jo voljeras (t. 1, b.l. 20-30).

Papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėta sodyba ir joje esantys statiniai (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad įvažiavus į sodybą, priešais yra medinis namas. Namo sienoje yra įėjimo, rudos spalvos durys. Sienoje iš kairės nuo durų, durų viršutinės spynos lygyje yra metalinis kablys. Viršutinė durų spyna yra virš durų rankenos. Po dešinę nuo įvažiavimo (priešais namą) yra medinis pastatas, kurio priekyje yra šuns voljeras. Voljeras yra 3,6 x 5 m dydžio. Voljeras padarytas iš metalinės tvoros sekcijų, kurių aukštis 1,55 m. Įėjimas į voljerą yra iš namo pusės. Varteliai yra iš metalinės tvoros sekcijos. Nuo voljero iki tvoros yra 5 m atstumas. Voljere, priešais įėjimo į voljerą vartelių, yra medinė dūda, virš būdos yra medinis stogas. Ant voljero vartų kaba šuns pavadis, antkaklis bei antsnukis. Voljere yra rudo kailio aukštas šuo, be ausų. Šuns plaukuotumas gausus, jo krūtinės srityje yra šviesi dėmė. Šuns kaklo ir letenų kailis yra tamsios spalvos (t. 1, b.l. 31-35).

Nukentėjusioji R. N. Š. (toliau-nukentėjusioji) apklausos metu parodė, kad (duomenys neskelbtini), jos šeimai priklauso sodyba, kuri ribojasi su ežeru „(duomenys neskelbtini)). Sodybos teritorija nėra aptverta tik iš ežero pusės, nes ten tvertis draudžiama. Sodyboje yra gyvenamasis namas, atskiras rūsys daržovėms, pirtis. 2017 m. į sodybą ji dažnai važiuodavo pati bei kiti šeimos nariai, bet pastoviai ten tuo metu niekas negyveno. Šalia sodybos sklypą įsigijo kaimynas A. G., kuris pradėjo gyvenamojo namo statybas. 2017 m. vasarą kaimyno sklype jau buvo pastatytas pastarojo gyvenamasis namas, kuriame kaimynas gyveno su žmona M. (dėl vardo galimai klysta). Kaimyno sklype dar buvo ir yra ūkinis pastatas, už pastato voljeras, kuriame kaimynas laikė šunį pilko kailio. Jos artimieji, kurie būdami sodyboje taip pat matė kaimyno šunį, sakė, kad tai „Kaukazų“ veislės šuo. Kiek teko matyti, šuo visą laiką buvo laikomas voljere. Kaimyno A. G. sklypas tuo metu nebuvo aptvertas. Jų sklypų teritorijas skyrė tik jos sklypo tvora. Tvora metalinio tinklo, apie 1,5 m aukščio. Su kaimynu jie sutarė labai gerai, ji leido net naudotis sodybos pirtimi (nes savo neturėjo) ir netgi rūsio patalpomis. Kaimyno patogumui, jos tvoroje, kuri ribojosi su kaimyno sklypu, ji įrengė netgi vartelius, kurie rakinami nebuvo, tik uždaromi. Jokių skolų, nesutarimų ar interesų prieštaravimų tarp jos ir A. G. ir pastarojo šeimos nariais, ji neturėjo. 2017-08-19 ji su draugų kompanija: V. K., N. ir J. G. atvyko į sodybą (duomenys neskelbtini) pailsėti. Jos draugai savo gyvūnų neturėjo, poilsio metu pas kaimyną ar prie pastarojo sodybos nėjo. Jie buvo jos sodybos teritorijoje, ji matė, kad kaimynas yra savo sodyboje, todėl nutarė pas kaimyną nueiti ir pasisveikinti. Ji nuėjo viena, rankose nieko neturėjo. Jos draugai liko sodyboje. Prieš tai alkoholio ji nevartojo, kaip tuo metu ji buvo apsirengusi, neprisimena. Jai užėjus pro neuždarytus ir tuo metu pravertus vartelius į kaimyno neaptvertą sodybą ir žengus kelis žingsnius kaimyno ir pastarojo žmonos link, kurie buvo toliau savo sodyboje (jokių pašalinių asmenų kaimyno sodyboje tuo metu ji nepastebėjo), ji išgirdo kaip kaimynas sušuko jai saugotis ir nieko nejudinti, nes šuo reaguoja į judesius. Tik tada ji pamatė kaip nuo kaimyno A.pusės link jos juda kaimyno šuo (neprisimena ar šuo bėgo, ar ėjo). Tai buvo šuo, kurį ankščiau ji matė kaimyno voljere. Šuo priartėjo ir šoko ant jos, nutrenkė ją kelis metrus atgal ir ji nugriuvo bei atsitrenkusi į žemę savo kūnu, prarado sąmonę. Atsigavusi ji pastebėjo, kad kaimynas jai laiko galvą, o pastarojo žmona pila ant jos vandenį. Taip pat netrukus į vietą atvyko GMP medikai (kas medikus kvietė, ji nežino), kurie ją paguldė ant antklodės ir nugabeno į Lazdynų ligoninę. Pilnai atsigavusi ji pamatė, kad jos kairė ranka (dilbis bei riešas) iki alkūnės yra stipriai sukandžiota, iš žaizdų kraujavo. Taip pat stipriai skaudėjo dešinysis petys bei buvo sukandžiotas dešinysis žastas. Be to skaudėjo ir galvą, matyt ji stipriai atsitrenkė galva kai krito ant žemės. Ligoninėje ji buvo hospitalizuota, dėl sužalotų žasto ir dilbio su riešu, jai buvo atliktos kelios operacijos, gydymas (ji lankėsi tik Lazdynų ligoninėje) vyksta iki šiol. Kaimynas A. G. po įvykio nei vieno karto jos neaplankė, jokio kontakto neieškojo, jos neatsiprašė, dėl savo šuns padarytos traumos, jokios materialinės pagalbos nesuteikė. Sodyboje (duomenys neskelbtini) k., teko po įvykio lankytis, iš tolo ji matė kaimyną, bet pati nebendravo. Būdama šiais metais sodyboje, ji matė, kad kaimynas A. G. įrenginėja tvorą aplink savo sodybą. Tai pamačiusi ji nutarė (norėdama įrodyti, kad kaimyno sodybos sklypas ankščiau buvo neaptvertas, nors sodyboje kaimynas laiko pavojingą šunį) padaryti kelias nuotraukas iš savo sodybos teritorijos kampo iš ežero pusės. Nuotraukoje Nr. 1 (pridėta prie jos pareikšimo) yra vaizdas iš jos sodybos sklypo kampo į kaimyno A. sodybą. Nuotraukoje matosi teritorija, laipteliai vedantys link ežero; nuotraukose Nr. 2 ir 3 (buvo daryta taip pat iš jos sodybos sklypo kampo) matoma jos tvoros dalis (kuri skiria jos ir kaimyno sklypus) bei kaimyno sklypas su gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu arčiau tvoros, bei už pastato esančiu šuns voljeru, taip pat matosi kaimyno iškastos duobės, matyt tvorai įrengti. 4-oje nuotraukoje (daryta dar vėliau), matomi kaimyno sklype tvoros įrengti stulpeliai nuo ežero pusės. Ankščiau (iki 2017-08-19 įvykio) ji nematė, kad kaimyno A. šuo būtų paleistas ir lakstytų per teritoriją. Taip pat ji negirdėjo, kad kaimynas dėl šuns turėtų kokių nors nemalonumų susijusių su kitų žmonių užpuolimu ar sužalojimu. Pati savo šuns ji jau seniai neturi. Jokio kontakto su kaimyno šunimi (iki 2017-08-19 įvykio) neturėjo, jai niekada neteko šio šuns vedžioti, nei maitinti ar kitaip prižiūrėti. Kaimyno šuo ir voljeras, iš jos sodybos nėra matomas, nes įrengtas už kaimyno ūkinio pastato. Jau vėliau bendraujant su draugais dėl 2017-08-19 įvykio, ji sužinojo, kad draugai ilgai jos nesulaukę kai ji išėjo pas kaimyną, taip pat nuėjo iš paskos ir tik priėję prie vartelių pamatė ją gulinčią ant žemės, šalia buvo kaimynas bei pastarojo žmona, kuri pylė ant jos vandenį. Draugai sakė nieko nematę ir negirdėję kaip ją užpuolė šuo, nes buvo toje jos sodybos vietoje, iš kur nesimato užpuolimo vieta, tačiau draugai gali patvirtinti jos sužalojimo faktą, kadangi dar ir padėjo nugabenti į greitosios medicininės pagalbos automobilį (t. 1, b.l. 37-39).

Nukentėjusioji Re.N. Š. 2019-01-10 papildomai parodė, kad jai išaiškinta teisė pateikti civilinį ieškinį dėl patirtos žalos. Tokį ieškinį pateiks jos įgaliotasis atstovas ikiteisminio tyrimo metu ar teisme. Dėl įvykio, kurio metu ją užpuolė šuo, paaiškino, kad 2017-08-19 tik įžengusi pro vartelius į kaimynų G.sodybą, ji pamatė kaip priešais ją atsidūręs šuo, ją nutrenkė. Prisimena, kad šuo buvo pilko kailio, masyvus, jokių antsnukių, antkaklių ar pavadėlių neturėjo. Kai ji atsigavo ir kai atvyko medikai, kurie teikė jai būtinąją GMP, ji paklausė kaimyno A. G., kodėl pastarasis neuždėjo pavadžio ir antsnukio tokiam šuniui. Kaimynas A.atsakė, kad šunį buvo išleidęs trumpam (t. 1, b.l. 41, t. 2, b.l. 141-145).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3607/2018 (01), kurioje užfiksuota, kad remiantis Reginos N. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., medicinos dokumentų duomenimis, pateikiama išvada: R. N. Š. nustatyta dešinio žastikaulio chirurginio kaklo lūžis su poodine kraujosruva žaste, kairio alkūnkaulio kūno atviras lūžis ir keturios kastinės žaizdos dilbyje. Kastinės žaizdos padarytos kietu buku, ribotą paviršių ar buką briauną turinčiu daiktu (daiktais), galimai šuns dantimis. Lūžiai galėjo būti padaryti griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką paviršių. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimai visumoje dėl žastikaulio ir alkūnkaulio lūžių atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, nes sveikata dėl lūžių sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Nustatytų sužalojimų vietose individualių požymių, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojusį (daiktus), neužfiksavo. R. N. Š. kastinių žaizdų jai padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (t. 1, b.l. 52-53).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo medicinos ekspertė R. G. paaiškino, kad į klausimą įvertinat tęsiamą reabilitacinį gydymą, kuris yra užfiksuotas pateiktoje Centro poliklinikos R. N. Š. ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje, ar minėtas gydymas turi įtakos sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti, atsakė, kad norint įvertinti ar reabilitacinis gydymas turi įtakos sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti, reikėtų nustatyti bendro darbingumo netekimą esamame etape, o tam reikalingi originalūs medicinos dokumentai atspindintys R. N. Š. sveikatos būklę prieš ir po traumos. Todėl turimais duomenimis, atsakyti į šį klausimą, negali. Patikslino, kad nustatant bendro darbingumo netekimą reikalingi ne tik medicinos dokumentai, bet ir papildoma su tiksliniais klausimai pačios tiriamosios apžiūra ir galimai gydytojo specialisto konsultacija (t. 2, b.l. 16-17).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. PKG 42/2019(01), (toliau- specialisto išvada Nr. PKG 42/2019(01)), kurioje užfiksuota, kad remiantis gautais R. N. Š. medicinos dokumentais, apžiūra bei duomenimis, esančiais ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 02-2-00438-19, pateikiama išvada: R. N. Š. 2017-08-19 įvykio metu lūžo dešinio žastikaulio chirurginis kaklas. Po žastikaulio lūžio išsivystė viena iš lūžio komplikacijų - dešinio peties sąnario kontraktūra. R. N. Š. 2019-08-21 apžiūros metu nustatyta labai ryški dešinio peties sąnario kontraktūra. Šis pakitimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą bei remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių priedo Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelės 56.3 punktu atitinka 50 procentų prarasto bendrojo darbingumo (t. 2, b.l. 36-41).

Teismo medicinos gydytojo specialybę turintys, specialistas, VšĮ RVUL Traumatologijos skyriaus gydytojas ortopedas traumatologas K. P. teismo posėdyje patvirtino specialisto išvadoje Nr. PKG 42/2019(01)) nustatytus duomenis (t. 3, b.l. 27-31).

Liudytoja N. G. 2018-09-26 parodė, kad N. R. Š. tai jos šeimos draugė, nes su vyru Jonu ankščiau studijavo. Jie yra buvęs N. sodyboje prie ,, (duomenys neskelbtini) " ežero (duomenys neskelbtini) apylinkėse, Vilniaus r. Šioje sodyboje jie buvo nevieną kartą, matė, kad šalia yra kito asmens sodyba, tačiau šeimininko šios sodybos jie nepažinojo ir būnant svečiuose pas N., susipažinti ir bendrauti su N. kaimynu, neteko. Iš N. pasakojimų ji sužinojo, kad minėtas kaimynas yra vardu A.. Su N. A. (pasak pačios N.) palaikė gerus, kaimyniškus santykius. Jie pas minėtą kaimyną svečiuose nėra buvę. 2017 m. vasaros pabaigoje jie atvyko svečių pas N. į minėtą sodybą. Atvyko su vyru J. bei dar viena pažįstama V.. Būdami ir ilsėdamiesi N. sodyboje, jokio alkoholio nevartojo, buvo lauke. Kas vyko kaimyno sodyboje, ji nematė ir nežiūrėjo. Kaimynas atėjęs nebuvo. Prisimena kaip jai sėdint N.sodyboje netoli ežero ant suolo, pati N. sakė einanti pas save namo. Praėjus kažkokiam laiko tarpui, ji išgirdo žmogaus klyksmą, be jokių konkrečių žodžių. Jai pasirodė, kad klyksmas sklido nuo sklypo kitos pusės kur buvo N. ir A.namai. Ji šio klyksmo nesureikšmino, todėl ilsėjosi toliau. Po to ji nutarė nueiti apsižiūrėti N. sodo ir eidama N.sklypu palei tvorą, iš kitos tvoros pusės, t.y. kaimyno A. teritorijoje ji pamatė berniuką (jaunuolį), kuris ėmė jai mojuoti ranka ir kvietė ateiti. Ji dar patikslino ar jaunuolis kviečia ją, jaunuolis tai patvirtino ir ji šio berniuko nurodymu ėjo palei tvorą ir pamatė vartelius žalios spalvos iš metalinių strypų. Vartai buvo apie 150 cm aukščio, neuždaryti. Ant vartų jokių spynų nebuvo, nebuvo jokių įspėjamųjų ženklų dėl šuns ar kito pavojaus. Kai pro vartelius ji užėjo ir pateko į kaimyno A.teritoriją, kelių žingsnių atstumu nuo vartelių, jau kaimyno A.teritorijoje ji pamatė ant nugaros gulinčią N.. Ji buvo pabalusi, akys uždarytos, į aplinką Ni. nereagavo. Šalia buvo kaimynas A., kuris laikė N. galvą. Taip pat šalia buvo moteris, kaip suprato A. žmona, kuri turėjo vandenį ir gaivino N.. Berniukas taip pat buvo šalia, bet nieko nedarė. N.s kairė ranka buvo aprišta bintu ir matėsi kraujo dėmes. Ant N. rūbų taip pat matėsi raudonos dėmės. Ji pasimetė ir paskambino vyrui Jonui bei kitai pažįstamai, kviesdama ateiti. Vyras bei Vida taip pat atėjo prie jos. Kaimynas A. su žmona sakė, kad iškvietė GMP. Prisimena kaip kaimynas A. nieko nepasakojo, buvo labai susijaudinęs, tik pasakė, kad ,,šuo gynė savo teritoriją". Ji suprato, kad tai šuo užpuolė N.. Laukiant medikų N. atsigavo, prašė atnešti savo daiktų. Atvykę medikai vietoje perrišo N. ranką (tą kuri buvo subintuota), davė vaistų. N. jautriai reagavo į medikų prisilietimus. Medikams privažiavus pakankamai arti, N. panešė kelis metrus ir išvežė į mediconos įstaigą. A. su žmona išvažiavo savo automobiliu paskui medicinos automobilį. Ji dar nuėjo link A.sklypo teritorijos, pamatė voljerą, kuriame gulėjo tamsaus kailio, didelis šuo. Voljeras tvarkingas, į N. sklypo puse uždengtas aklina siena ir atsuktas į kaimyno pusę. Voljeras iš metalinių strypų, su stogu. Daugiau jokių gyvūnų A.sklype ji nematė. Anksčiau būdama pas N. ji negirdėjo, kad kaimyno A. sklype lotų ar būtų koks šuo. Jos vyrui nuėjus link A.o namų siekiant sužinoti į kokią medicinos įstaigą nuvežė Ni., prie namo buvęs jaunuolis paskambinęs telefonu, pranešė į kokią ligoninę išvežė N.. A. ir N. sklypus skyrė tvora su varteliais, pro kurią užėjusi ji pateko į A. sklypą ir pamatė netoli gulinčią N.. Ji neįsidėmėjo ar A. sklypas buvo aptvertas. Ji šio įvykio metu nenukentėjo. Po įvykio teko lankytis N.s sodyboje, tačiau su kaimynu bendrauti neteko. Jai žinoma, kad N. po patirtos traumos iki šiol gydosi (t. 1, b.l. 80).

Liudytoja N. G. papildomai parodė, kad įvykio dieną to momento kai šuns buvo užpulta N., ji nematė. Į kiemą ji atėjo kai pakvietė jaunuolis. Jai atėjus Nijolė gulėjo ant žemės sužeista. Jokio šuns šalia nebuvo. Jokių daiktų, skirtų šuns vedžiojimui, ji niekur nematė. Ji lydėjo atvykusius medikus ir tuo metu matė voljerą, bet paties šuns ji nematė. Šeimininkas sakė, kad pats šuo išsigando. Kadangi prie voljero ji nėjo ir šuns nežiūrėjo, todėl nežino ar šuo turėjo uždėtas šuns vedžiojimo priemones - antsnukį, antkaklį, pavadį. Būdama įvykio vietoje, jokių kalbų apie tai ar šuo turėjo įvykio metu uždėtas šuns vedžiojimo priemones, ji negirdėjo (t. 1, b.l. 83).

Liudytojas J. G. parodė, kad N. R. Š. tai jo šeimos draugė, jie kartu studijavo. Su žmona jie yra buvę N. sodyboje prie ,,Ilgojo" ežero (duomenys neskelbtini) apylinkėse, Vilniaus r. Šioje sodyboje jie buvo nevieną kartą, matė, kad šalia yra kito asmens sodyba, tačiau šeimininko šios sodybos jie nepažinojo ir būnant svečiuose pas N., susipažinti ir bendrauti su N. kaimynu neteko. Iš N. pasakojimų jis sužinojo, kad minėtas kaimynas yra vardu A.. Su N. A. (pasak pačios N.) palaikė gerus, kaimyniškus santykius. Jie pas minėtą kaimyną svečiuose nėra buvę. 2017 m. vasaros pabaigoje jie atvyko svečių pas N. į minėtą sodybą. Jis atvyko su žmona N. bei dar viena pažįstama Vida. Būdami ir ilsėdamiesi N. sodyboje, jokio alkoholio jie nevartojo, buvo lauke. Kas vyko kaimyno sodyboje, jis nematė ir nežiūrėjo. Kaimynas atėjęs nebuvo. Prisimena, kad jis buvo sodybos sklypo vienoje vietoje, o moterys kitoje. Vienu momentu jis išgirdo žmogaus klyksmą, be jokių konkrečių žodžių. Jam pasirodė, kad klyksmas sklido nuo sklypo kitos pusės kur buvo N.ir A.namai. Jis šio klyksmo nesureikšmino, todėl ilsėjosi toliau. Netrukus jam paskambino Nina ir pasakė, kad kažkas atsitiko su N. bei paprašė ateiti prie vartelių už N. serbentų. Jam priėjus prie tvoros, kuri skiria N. ir kaimyno A.sklypus, pamatė vartelius žalios spalvos iš metalinių strypų. Vartai buvo apie 150 cm aukščio, neuždaryti. Ant vartų jokių spynų nebuvo, taip nebuvo jokių įspėjamųjų ženklų dėl šuns ar kt. pavojaus. Kai pro vartelius jis užėjo ir pateko į kaimyno A.teritoriją, kelių žingsnių atstumu nuo vartelių, jau kaimyno A.teritorijoje pamatė ant nugaros gulinčią N., kuri buvo pabalusi, akys uždarytos, į aplinką N. nereagavo. Šalia buvo kaimynas A., kuris laikė N. galvą. Taip pat šalia buvo moteris, kaip suprato A. žmona, kuri turėjo vandenį ir gaivino N.. Taip pat šalia buvo jo žmona Nina bei V.. N. kairė ranka buvo aprišta bintu ir matėsi kraujo dėmes. Ant N. rūbų taip pat matėsi raudonos dėmės. Kadangi buvo karšta, jis bandė N. dengti nuo saulės skėčiu. Visi buvo susijaudinę, jis nežinojo ką daugiau gali padėti. Kaimynas A. ar pastarojo žmona sakė, kad iškvietė GMP. Laukiant medikų Ni. atsigavo, prašė atnešti savo daiktų. Atvykę medikai vietoje perrišo N. ranką (tą kuri buvo subintuota), davė vaistų. N.jautriai reagavo į medikų prisilietimus. Medikams privažiavus pakankamai arti, N. panešė kelis metrus ir išvežė į medicinos įstaigą. A. su žmona išvažiavo savo automobiliu paskui GMP automobilį. Norėdamas paklausti į kokią medicinos įstaigą nuvežė N., jis nuėjo link A. namo. Šalia namo buvusio ūkinio pastato jis pamatė voljerą, kuriame gulėjo tamsaus kailio, didelis šuo. Voljeras buvo tvarkingas, į N.s sklypo pusę uždengtas aklina siena ir atsuktas į kaimyno pusę. Voljeras iš metalinių strypų, su stogu. Daugiau jokių gyvūnų A. sklype jis nematė. Anksčiau būdamas pas N. jis negirdėjo, kad kaimyno A.sklype lotų ar būtų koks šuo. Prie A. namo buvęs jaunuolis paskambinęs telefonu, pranešė į kokią ligoninę išvežė N.ę. A. ir N. sklypus skyrė tvora su varteliais, pro kurią užėjęs jis pateko į A.sklypą ir pamatė čia pat gulinčią N.. Jis neįsidėmėjo ar A. sklypas buvo aptvertas. Jis šio įvykio metu nenukentėjo. Po įvykio teko lankytis N.sodyboje, tačiau su kaimynu bendrauti neteko. Jam žinoma, kad N.po patirtos traumos iki šiol gydosi (t. 1, b.l. 85).

Liudytojas J. G. papildomai parodė, kad to momento kai pažįstama N. buvo užpulta kaimyno šuns, jis nematė. Į kaimyno kiemą atėjo kai jam paskambino žmona. Jam atėjus, N. gulėjo ant žemės. Šalia jokių šuns vedžiojimo priemonių, jis nematė. Kai atvykę medikai ruošėsi išvežti N., jis paėjo daugiau į kaimyno sklypą ir tada pamatė voljerą, tačiau viduje šuns nematė. Prieš tai kaimynas sakė, kad šuo yra išsigandęs. Kadangi arti voljero nėjo ir nematė šuns, todėl nežino ar šuo turėjo uždėtas šuns vedžiojimo priemones: antsnukį, antkaklį, pavadį. Būdamas kaimyno sklype, jokių kalbų apie tai ar šuo turėjo uždėtas priemones įvykio metu, negirdėjo ir pats neklausinėjo (t. 1, b.l. 88).

Liudytoja V. K. parodė, kad 2017 m. vasarą (tiksliai datos neprisimena), su draugais N. ir J. G. ji svečiavosi pas N. Š. sodyboje, kuri yra už (duomenys neskelbtini) Dienos metu jie vaikštinėjo po N. sodybą, bendravo. Šioje sodyboje ji buvo ne pirmą kartą. Šalia N. sodybos savo sklypą turi kaimynas vardu Arturas. Būdama pas Nijolę ji girdėjo šuns lojimą sklindantį iš kaimyno A. sklypo pusės. N.s ir A. sklypus skyrė tvora. Taigi, minėtą dieną prisimena kaip visi buvo sodyboje, N. vienu momentu nuėjo link savo namų. Kadangi N.pakankamai ilgai negrįžo, Nina nuėjo pažiūrėti kur užtruko N. Ji taip pat netrukus po to nuėjo N. iš paskos. Jai einant N. sklypu, paskambino N.a ir pasakė, kad su N. atsitiko nelaimė netoli vartelių. Ji eidama tvoros pakraščiu, pamatė vartelius tvoroje (kuri skiria N. ir A. sklypus). Varteliai buvo neaukšti (jai iki juosmens ar krūtinės), tokios pat medžiagos kaip ir tvora (metalinio tinklo), be jokių užraktų bei įspėjamųjų ženklų. Už vartelių, jau A. teritorijoje, ant žemės ji pamatė gulinčią ant nugaros N., kuri buvo pusiau sąmoninga, visa išbalusi, dešinė ranka buvo nusvirusi, kairė ranka buvo aprišta bintu. Kaimynas A. sėdėjo šalia N.s atrėmęs galvą sau ant kelių, šalia buvo moteris (kiek suprato A. žmona), kuri davė gerti N.. Taip pat šalia buvo N., netrukus atėjo ir J.. Jokio šuns ar kito gyvūno ji niekur nematė. Kažkur toliau kaimyno sklype ji matė voljerą. Kaimynas A. pasakė, kad kelioms minutėms išleido šunį palakstyti ir šuo užpuolė N..... Iš tikrųjų tą dieną buvo karšta, kaimyno bei N. sklypai yra šalia ežero kranto. Kaimyno sklypas iš ežero pusės nebuvo tuo metu aptvertas. Kaimynas A. ar pastarojo žmona iškvietė medikus. Pati N. tai atsigaudavo ir sakydavo, kad skauda, tai vėl atsijungdavo. Atvykę medikai pakeitė N. tvarstį ant kairės rankos ir tada ji pamatė kraujo dėmes ant šios rankos. Niekur kitur jokių sužalojimų ji nematė ant N. kūno. N. rūbai buvo tvarkingi. Medikai nugabeno N. į automobilį ir išvažiavo. Iš paskos išvažiavo ir kaimynas. Jie dar viską sutvarkė, užrakino N. sodybą ir išvyko. Ji šio įvykio metu jokios žalos nepatyrė. N.patyrė labai rimtą traumą ir yra gydoma iki šiol. N.minėjo, kad kaimynas A. neatsiprašė dėl minėto įvykio ir vengė kontakto, nors iki tol jų tarpusavio santykiai buvo labai geri, kaimynas naudojosi N. pirtimi. Po įvykio ji yra buvusi N. sodyboje, tačiau kaimyno nematė ir bendrauti neteko (t. 1, b.l. 90).

Liudytojas A. G. parodė, kad jis sutinka duoti parodymus. (duomenys neskelbtini), jo tėvai turi sodybą šalia ežero. Tėvų sodyboje yra gyvenamasis namas, lauko pavėsinė, voljeras, kur yra laikomas tėvų 3 metų amžiaus šuo - mišrūnas, panašus į Kaukazų aviganį. Šuo nebuvo nieko užpuolęs, sukandžiojęs ar nutrūkęs nuo pavadžio, pabėgęs iš voljero. Šunį dažniausiai vedžioja tėvas A. G.. Šuo yra vedžiojamas naudojant antkaklį ir juostinį antsnukį. Kaimynystėje sodybą turi kaimynė N., kuri pastoviai ten negyvena. Tėvų ir N. sodybas skiria viena tvora, kurioje yra įrengti varteliai. Tvora metalinio tinklo, apie 1,8 m aukščio, varteliai iš tos pačios medžiagos bei tokio pat aukščio. 2017 metais tėvų sodyba nebuvo pilnai aptverta. 2017 m. vasarą, rugpjūčio mėnesį, tiksliai datos neprisimena, šeštadienį, buvo labai karšta, jis atvyko pas tėvus. Namie buvo tėvas A. ir mama M.. Iš N. sklypo pasigirdo žmonių balsai, todėl suprato, kad ten kažkas yra, tačiau jokių žmonių nematė. Dienos metu, laiko iki 15 val., su tėvais ruošėsi pietauti. Jis buvo pavėsinėje, mama irgi, tėvas paėmęs šunį iš voljero, užkabino pavadį už antkaklio ir uždėjo juostinį antsnukį, pradėjo šunį vedžioti, tačiau tėvui prireikė užeiti į namo vidų. Jis matė kaip tėvas užkabinęs šuns pavadį už kablio pritvirtinto prie namo sienos, užėjo į namo vidų. Tik tėvui užėjus į namo vidų, jis išgirdo kaimynės N. balsą ir žodžius apie kaimynystę ir galimai pagalbą. Jis atsisukęs pamatė, kad pro minėtus vartelius tvoroje, į jų teritoriją užėjo viena kaimynė ir ėjo link jų. Kaimynė nieko rankose neturėjo. Varteliai tuo metu užrakinti raktu nebuvo. Mama pamačiusi kaimynę, atsargumo sumetimais sušuko, kad kaimynė neitų, nes yra šuo, tačiau šuo matyt pamatęs kaimynę N., ėmė bėgti link kaimynės ir dantimis griebė N.už kairės rankos dilbio srityje. Šuo nešoko ant kaimynės. Kai šuo griebė N.už rankos, pastaroji prisėdo ir nugara nugriuvo ant žolės. Šuo įkasti daugiau nespėjo, nes išbėgęs tėvas pašaukė šunį ir uždarė voljere. Jis su mama pribėgę prie kaimynės, pamatė, kad moteris yra sąmoninga. Tėvas kaimynę pakėlė ant žemės, mama bandė suteikti pagalbą, jis matė ant kaimynės kairės rankos vieną tašką, panašų į sužalojimą nuo šuns įkandimo. Daugiau sužalojimų nematė. Jis pradėjo skambinti GMP. Kaimynė sakė, kad skauda kairį petį, taip pat minėjo, kad sodyboje yra svečių, todėl jis nuėjo pakviesti N. svečių. Tėvai teikė N. pirmą pagalbą, davė vaistų nuo širdies, tėvas laikė galvą, atnešė vandens. Atvykę medikai išvežė N., tėvai nuvažiavo į ligoninę kartu. Po įvykio tėvai bendravo su Nijole, pastaroji jokių priekaištų nereiškė. Po kelių mėnesių N. ėmė vengti bendravimo ir pastaruoju metu su Nijole tėvai nebendravo. Po įvykio jis matė kaip N.buvo savo sodyboje, tačiau su jo tėvais kontakto vengė (t. 1, b.l. 93).

Liudytoja M. G. parodė, kad ji sutinka duoti parodymus dėl 2017 m. rugpjūčio mėnesio įvykio. Apie 5 metus su vyru A.jie gyvena nuosavame name (duomenys neskelbtini) Jų sklypas yra ant ežero kranto. Kaimynystėje sodybą turi N. Š., kuri pastoviai gyvena Vilniuje ir į sodybą atvažiuoja pasilsėti. Santykiai su N. buvo labai geri. Jų sklypus skiria tik viena, metalinio tinklo tvora. Šioje tvoroje N. iniciatyva buvo įrengti varteliai, kurie rakinami nebuvo, tik uždaromi. Jų sodyboje yra gyvenamasis namas, pagalbiniai pastatai, arčiau įvažiavimo yra voljeras, kuriame yra laikomas 3 metų amžiaus šuo - mišrūnas panašus į Kaukazo aviganio veislę. Šuo yra paklusnus, niekada nebuvo pabėgęs, nutrūkęs, ar ką nors užpuolęs. Šuo yra laikomas voljere, išleidžiamas tik vedžiojimui, tai dažniausiai daro jos vyras ir naudoja pavadį. 2017 m. rugpjūtį, tiksliai datos ji neprisimena, prisimena, kad buvo karšta, į svečius atvyko sūnus . Apie 14 val. jos šeima susiruošė pietauti kiemo pavėsinėje. Su sūnumi jie ruošė stalą, o A. susiruošė pavedžioti šunį. Vyras užkabino pavadį ant antkaklio, uždėjo antsnukį. Jai su sūnumi būnant pavėsinėje, vyras su šuniu nuėjo namo paimti gėrimų. Ji matė kaip priėjęs prie namų, vyras pavadį užkabino už kabliuko namo prieangyje ir užėjo į namo vidų. Tada ji išgirdo kaip kaimynė N. pradėjo šaukti: - „kaimynai negaliu be Jūsų gyventi, man reikia Jūsų pagalbos“. Kaimynė dar buvo savo sklype šalia vartelių į jų sklypą. N. buvo viena, rankose turėjo tik telefoną. Ji sušuko . kad pastaroji neitų, nes kieme yra šuo, bet Ni.užėjo pro vartelius į jų sklypą. Tada ji pamatė kaip jų šuo pribėgo prie N. ir dantimis griebė kaimynei už kairės rankos. Šuo nešoko ant N., tačiau moteris atsisėdo ar krito ant žemės. Vyras jau buvo išbėgęs į lauką, sušuko šuniui kviesdamas ateiti ir šuo pribėgo prie vyro, kuris uždarė šunį voljere. Jie pribėgo prie N., kuri sėdėjo sėdmenimis ant žemės, buvo sąmoninga. N. sakė, kad skauda dešinį petį, rodė kairę ranką ir sakė, kad ši ranka taip pat skauda. Jokio kraujo ji nematė, ant N. kairės rankos matėsi tik vienas taškelis, panašus į šuns įkandimą. Jie teikė Ni. pirmą pagalbą: atnešė gerti, padavė širdies lašų, matavo spaudimą. Sūnus A. kvietė greitąją pagalbą. Medikus nutarė kviesti, nes N. yra garbaus amžiaus, be to prieš 3-4 metus turėjo insultą. N.. visą laiką buvo sąmoninga, jų atsiprašinėjo, kad sugadino savaitgalį, jog dėl įvykio pati kalta. N. sakė, kad sodyboje turi draugų, kurių nuėjo pakviesti A.. Laukiant medikų, N. rankoje skylutėje pasirodė kraujo, kurią ji užklijavo pleistru. N. sakė, kad kairė ranka neskauda. Atvykę medikai apžiūrėjo N., klausė ar buvo kviečiama policija. N. pasakė, kad policijos nereikia, nes pati kalta. Medikai pranešė, kad N. veš į ligoninę, todėl ji su vyru važiavo medikams iš paskos. Ligoninėje medikai klausė dėl policijos, bet N. nurodė, kad dėl įvykio pati kalta ir nieko nereikia. N. pati skambino savo vaikams. Kol jie buvo ligoninėje sužinojo, kad yra lūžęs kaulas dešiniame petyje. Atvykus N. sūnui, jie išvyko. Po to su N. jie palaikė glaudų kontaktą, bet nuo 2017 m. Kalėdų N. ėmė vengti bendravimo, kodėl, ji nežino. Po įvykio N. buvo atvažiavusi į savo sodybą, kur judėjo pati, be jokių pagalbinių priemonių (t. 1, b.l. 96-98).

Liudytojas Z. V. parodė, kad jis gyvena nuosavoje sodyboje pažymoje nurodytu adresu. Jo sodyba yra prie ežero ,, (duomenys neskelbtini) " kranto. Kitame krante pastoviai gyvena savo sodyboje pažįstamas A. G. su žmona M.. Su Ar. ankščiau jis kartu dirbo, tarp jų nėra jokių nesusipratimų. Ežeras ,,Ilgas" nėra didelis, atstumas tarp jo ir A. sodybų, yra apie 200 metrų. Ypač vasarą jam būnant lauke, gerai girdisi kas vyksta kaimynų sodybose. Šalia A. sodybos, savo sodybą turi iš matymo pažįstama moteris vardu N.. Su N. jokių reikalų neteko turėti. Nijolė savo sodyboje pastoviai negyvena. N. ir A. sodybas skiria tvora su varteliais. Jam žinoma, kad varteliai uždaromi, tačiau ar rakinami, nežino. Jis nekartą buvo A. sodyboje, matė, kad pastarasis turi Kaukazo aviganio veislės šunį, kuris yra laikomas voljere. Kai A. nėra namie, pastarojo prašymu jis nekartą minėtą šunį išvedžiojo. Jam pačiam vedžiojant A. šunį, jokių incidentų ar nemalonumų, niekada nebuvo. Šuo yra paklusnus, nėra niekada užpuolęs nei jo nei kokį nors kitą asmenį. A. jam apie tai niekada nieko nesakė. 2017 m. Arturo sodyba buvo neaptverta tik iš ežero pusės. 2017 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliai datos neprisimena, jis po pietų žvejojo ant tiltelio, kuris eina nuo kranto į ežero gilumą nuo jo sodybos ežero kranto. Tiltelis apie 10 m ilgio. Jam stovint ant tiltelio, išgirdo kaip garsiai M. sušuko lietuviškai: - ,,neikit, šuo yra vedžiojamas". Jis pažiūrėjo į tą pusę iš kur sklido šis šauksmas M.., tai buvo nuo A. sodybos pusės. Matė ten kelis žmones, tačiau jų neatpažino, jų buvo daugiau, jie buvo vienoje vietoje arčiau pavėsinės, kuri yra arčiau A. namų. Ką tiksliai ten žmonės darė ir kas tai tokie buvo, jis neįsidėmėjo ir nematė, nes krante A. sodybos pusėje yra nemažai krūmų. P. A. jis nėjo ir nesiaiškino kas ten įvyko. Tą dieną N. jis nematė, kas buvo moters sodyboje, jis nepastebėjo. Po kiek laiko (po M. šauksmo) pamatė kaip į A. sodybą atėjo keli gydytojai (atpažino pagal uniformą). Kodėl medikai atvyko ir ką ten darė, jis nematė. Kas vyko toliau, jis nestebėjo. Jau po kiek laiko, bendraujant su . pastarasis papasakojo, kad į A. teritoriją buvo užėjusi kaimynė N. ir ant N. šoko A. šuo, kuris letenomis nustūmė moterį ant žemės, dėl ko moteris nugriuvo. Savaitę iki to įvykio, A. prašymu jis vedžiojo šunį (A. su šeima buvo išvykęs). Kaip tik jam būnant A. sodyboje su šuniu, pro vartelius be jokio perspėjimo užėjo kaimynė N., kuri norėjo pasveikinti M.ą gimtadienio proga. Jis pamatęs N., uždarė šunį voljere. Jis nekartą matė kaip A. vedžioja savo šunį naudodamas pavadį ir antsnukį, kuris užspaudžia snukį (t. 1, b.l. 100).

Akistatos protokolas, kuriame užfiksuota, kad R. N. Š. į klausimą kokioje padėtyje buvo varteliai (esantys tvoroje, kuri skiria jos ir G. šeimos sklypus) kai 2017-08-19 ji norėjo užeiti į kaimynų G.sklypą ir ją užpuolė G. šuo, atsakė, kad varteliai buvo priverti, ten jokios rankenos nebuvo. Buvo tik viela, kurios pagalbos galima buvo apsukti metalinius vartelius. Minėta dieną varteliai viela nebuvo apsukti. A. G. į klausimą ar girdėjo parodymus ir sutinka, atsakė, kad varteliuose buvo rankena, kuria tuo metu uždaryti varteliai. Viela kabėjo iš šono ir tuo metu nebuvo užsukta aplink metalinius vartus. R. N. Š. į klausimą jai įžengus į G. šeimos sklypą kas sušuko saugotis ir nieko nejudinti, atsakė, kad A.. A. G. į klausimą ar girdėjo parodymus ir sutinka, atsakė, kad sušuko jo žmona M., jis tuo metu išeidinėjo iš namo. R. N. Š. į klausimą jai įžengus į G. šeimos sklypą kur buvo ir ką veikė A. G., atsakė, kad A. stovėjo prie savo namo durų, ką tuo metu veikė, neįsidėmėjo. A. G. į klausimą ar girdėjo parodymus ir sutinka, atsakė, kad jis kaip tik išėjo iš namo, su N. Š. atsakymu sutinka. R. N. Š. į klausimą kokius šuns vedžiojimo priemones turėjo ją užpuolęs šuo, atsakė, kad absoliučiai jokių. A. G. į klausimą ar girdėjo parodymus ir sutinka, atsakė, kad šuniui buvo uždėtas pusiau antsnukis aplink snukį bei pavadis. R. N. Š. į klausimą jai atsigavus po šuns užpuolimo, ką atsakė A. G. kai ji paklausė kodėl A. G. neuždėjo pavadžio ir antsnukio tokiam šuniui, atsakė, kad sakė, kad trumpam paleido šunį. A. G. į klausimą ar girdėjo parodymus ir sutinka, atsakė, kad nesutinka su atsakymu. Jis laikė N. ant rankų, jokių klausimų dėl šuns nebuvo jam užduota, tuo metu buvo kviečiama medicininė pagalba. Į R. N. Š. klausimą kai prašė priminti kada A. G. sakė, kad šunį be apsaugos priemonių paleido trumpam, A. G. atsakė, kad neprisimenu, kad N. Š. kada nors užduotų jam tokį klausimą. Į advokato G. B. klausimą ar po įvykio įtariamasis buvo su R. N. Š. susisiekęs ir teikė kokią nors pagalbą, R. N. Š. atsakė, kad niekada nepaskambino ir nepaklausė kaip ji jautėsi ir nesiūlė jokios pagalbos. A. G. atsakė, kad kiekvieną dieną buvo skambučiai N.i asmeniškai, kai N.gulėjo ligoninėje, jis vežiojo daržoves N.namo, po to kai pastarąją paleido iš ligoninės, buvo nurinkti (sutvarkė daržą) N. darže daržovės. Kai N. su viešnia buvo atvykę 2017 m. rugsėjį, jis vaišino vaisiais ir maistu. Bendravimas nutrūko 2017 m. spalį. N. Š. papildomai atsakė, kad po įvykio du mėnesius ji buvo slaugoma ir negalėjo savarankiškai lipti iš lovos, todėl į kaimą vykti savarankiškai tikrai negalėjo (t. 1, b.l. 117-118).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad iš A. G. paimtas šuns antsnukis, antkaklis, pavadis, naminio gyvūno pasas (kopija), pažyma apie gyvūno ženklinimą (kopiją) ir leidimas (kopija) (t. 1, b.l. 119-120). Naminio gyvūno pase (kopija) užfiksuota, kad jis išduotas Kaukazo aviganio veislės šuniui B., gim. (duomenys neskelbtini), pilko kailio. Šuns savininkas yra A. G.. Pase yra duomenys apie šuns vakcinaciją 2016, 2017 ir 2018 metais (t. 1, b.l. 126-127). 2018-09-18 pažymoje apie gyvūno ženklinimą (kopiją) yra užfiksuota Kaukazo veislės šuniui B. yra atliktas ženklinimas į kaklo centrinės dalies kairę pusę (t. 1, b.l. 129). 2018-09-20 leidime (kopija) užfiksuota, kad A. G. yra leidžiama laikyti Kaukazo aviganio veislės šunį (t. 1, b.l. 128).

Daiktų apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėta: - pavadis yra 3 cm pločio, chaki spalvos, 3 m ilgio, be akivaizdžių pažeidimų; - antkaklis 4 cm pločio. 90 cm ilgio su metaliniu užsegimo mechanizmu, be akivaizdžių pažeidimų; - antsnukis sudarytas iš juodos spalvos juostų bei metaliniu užsegimo mechanizmu, be akivaizdžių pažeidimų. (t. 1, b.l. 121-124)

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad iš A. G. paimtas šuns antsnukis (t. 1, b.l. 130).

Šuns dresūros, teisėjavimo bei šūnų aksesuarų specialistas A. P. paaiškino, kad apžiūrimas šuns antsnukis yra atviro tipo, juostinis. Jis tinkamas naudoti nedidelių veislių šunims, tokiems kaip Labradorai ir pan. Toks antsnukis tinkamas trumpalaikiam naudojimui: šuns šukavimui, trumpai veterinaro apžiūrai ir pan. Tokio antsnukio tinkamas naudojimas apriboja šuns galimybę lekuoti, lakti, valgyti, loti (gali urgzti), įkasti. Apžiūrimas antsnukis visiškai yra netinkamas Kaukazo aviganio veislės šuniui, nes uždėjus tokį antsnukį tokiam šuniui, šuo turi galimybę jį nuimti, antsnukis gali nuslysti kas leis šuniui atidaryti snukį ir atlikti norimus veiksmus: valgyti, lekuoti, įkąsti. Apžiūrimas antsnukis neturi akivaizdžių sugadinimų ir tokio tipo antsnukiai dažniausiai būna nailoniniai. Kaukazo aviganiui yra tinkami kito tipo antsnukiai: krepšelio tipo (šuo laisvai gali gerti, lekuoti, loti, bet neturi jokios galimybės įkąsti ir nusiimti tokio tipo antsnukį). Tam, kad įsitikinti ar šuniui yra dedamas antsnukis, reiktų antsnukį uždėti šuniui. Jei šuo yra pripratęs prie antsnukių nešiojimo, jis reaguos ramiai, jei šuo yra nepripratintas prie antsnukių, šuo bandys jį nuimti: letenomis, kratys galvą (t. 1, b.l. 132-133). Prie protokolo pridėtas Lietuvos kinologų draugijos FCI teisėjui dresuotojui A. P. išduoto pažymėjimo kopija (t. 1, b.l. 134).

Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodyta ir kita bylos medžiaga (tomas 1, bylos lapai 47-51, 54-59, t. 3, b.l. 59-66).

BK 137 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Nusikalstama veika pagal BK 137 straipsnį laikoma padaryta esant neatsargiai kaltės formai tada, kai kaltininkas nesuvokia savo veiksmų pavojingumo, nenumato galinčių kilti padarinių, nors gali ir turi juos numatyti, arba suvokia tik rizikingą savo veiksmų pobūdį, bet lengvabūdiškai tikisi išvengti galinčių kilti padarinių. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, todėl priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių yra būtinasis objektyviosios pusės požymis. Teismų praktikoje priežastiniu ryšiu tarp veikos ir pasekmių pripažįstamas toks santykis, kuriam esant veika sukelia ir nulemia pasekmes.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, jų visumą, pripažįsta esant neabejotinai įrodyta, kad A. G. nesiėmė visų būtinų priemonių ir neužtikrino, kad jam priklausantis pavojingas šuo būtų tinkamai laikomas, t. y. laikomas saugiai ir nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų, dėl to kaimynei R. N. Š. 2017-08-19, apie 15 val., užėjus pro neuždarytus ir nerakinamus vartelius į jo neuždarą teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), nepririštas, neuždarytas, be pavadžio ir antsnukio pavojingos Kaukazo aviganio veislės šuo ją puolė, sukandžiojo bei pargriovė ant žemės į šio namo teritoriją. Tokiu būdu padarė pastarajai kairio alkūnkaulio kūno atvirą lūžį ir keturias kastines žaizdas dilbyje, dešinio žastikaulio chirurginio kaklo lūžį su poodine kraujosruva žaste, dėl ko išsivystė viena iš lūžio komplikacijų - dešinio peties sąnario kontraktūra, kas remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių priedo „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelės“ 56.3 punktu, atitinka 50 procentų prarasto bendrojo darbingumo, ir taip dėl neatsargumo, pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, sunkiai sutrikdė Reginos N. Š. sveikatą. A. G. nusikaltimas teisingai kvalifikuotas pagal BK 137 straipsnio 3 dalį.

Kaltinamasis A. G. padarė neatsargų nusikaltimą.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

Teisminio nagrinėjimo metu pats kaltinamasis ir kaltinamojo A. G. gynėjas advokatas G. B. prašė teismo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes yra visos sąlygos numatytos BK 40 straipsnyje.

Laiduotojas G. M. (toliua-laiduotojas) teismui pateikė 2019-12-06 prašymą dėl kaltinamojo A. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir teisminio nagrinėjimo metu jį palaikė. Nurodė, jog A. G. yra jo senas ir labai artimas draugas. Dėl įvykio A. G. labai pergyvena. Kadangi su kaltinamuoju santykiai geri, kasdien su jo bendrauja ir dažnai matosi, todėl gerai pažįsta jį ir mano, kad nusikalstamą veiką jis padarė lengvabūdiškai, gerai neįvertinęs savo netinkamos šuns priežiūros, neįvertinęs šuns galimo sukelti pavojaus kitų asmenų sveikatą. Įsitikinęs, kad A. G. sąžiningai ir teisėtai elgsis ateityje, jokių įstatymų reikalavimų nepažeis. Laiduotojas asmeniškai nebuvo teistas, legaliai dirbantis gydytojo pareigose, santykiai su kaltinamuoju geri ir artimi, laiduotojas yra kaltinamajam autoritetas, todėl mano, kad ateityje kaltinamasis jokių teisės pažeidimų nedarys. Prašo atleisti A. G. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį pagal laidavimą.

Prokuroras sutiko dėl A. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes kaltinamasis atitinka visas BK 40 straipsnyje keliamas sąlygas.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nustatyta, kad A. G. anksčiau neteistas. Teisiamajame posėdyje neneigė padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą besąlygiškai pripažino teismo nustatytus nusikalstamos veikos faktus ir nurodė, jog dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Byloje nustatyta, jog Vilniaus teritorinės ligonių kasai turtinę žalą atlygino bei įsipareigoja atlyginti žalą nukentėjusiajai kurios dydį priteis teismas, taigi, trečioji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, kad asmuo bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, yra įvykdyta. A. G. padarė nusikalstamą veiką būdamas neteistas, administracine tvarka nusikaltimo padarymo metu buvo baustas keletą kartų bet ne už šiurkštus nusižengimus, neįgalus, registruojantis UžimtuMo tarnyboje, o tai sudaro pagrindą tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Pirmą kartą padarytas nusikaltimas, nesuponuoja pagrindo manyti, jog jis yra linkęs nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, juolab kad šis įvykis jam buvo pamoka visam gyvenimui. Jis teigė išvadas padaręs ir tokios klaidos ateityje nebekartosiąs.

BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymas. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyse esančias sąlygas. Pažymėtina ir tai, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Taigi, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Kaltinamasis prašė jo laiduotoju paskirti jo gerą draugą G. M., kuris teisme sutiko būti A. G. laiduotoju. Nustatyta, jog santykiai tarp kaltinamojo ir G. M. gėri, jis daro teigiamą įtaką savo draugui, pastarasis įsiklauso į jo patarimus. G. M. dirba VšĮ „Vilniaus rajono Nemenčinės poliklinika“ gydytoju. Darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Niekada nebuvo teistas už nusikalstamų veikų padarymą, neturi galiojančių administracinių teisės pažeidimų nuobaudų. G. M. darbo statusas, jį apibūdinančios kitos socialinės ir asmeninės savybės leidžia pagrįstai manyti, kad G. M. yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti A. G. teigiamą įtaką bei būti laiduotoju, todėl esant visiems BK 40 straipsnyje nustatytiems pagrindams, A. G. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant terminą vieneriems metams ir, vadovaujantis BK 67, 69 straipsniais skirtina baudžiamojo poveikio priemonė-turtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai (tomas 1, bylos lapai 101-106, t. 2, b.l. 123-133).

Dėl civilinių ieškinių

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 6.263 straipsnį, asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia BPK nuostatų (BPK 113 straipsnio 1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusioji R.N. Š. pareiškė civilinį ieškinį 7 000 Eur turtinei ir 15 000 Eur neturtinei žalai (2 t., b. l. 93-95).

Dėl turtinės žalos

Nukentėjusioji savo 2019-11-14 ieškininiame pareiškime nurodė, kad įvykio metu jai dėl lužūsio dešinio žastikaulio chirurginio kaklo po lūžio išsivystė viena iš lūžio komplikacijų- dešinio peties sąnario kontraktūra, kas atitinka 50 proc. prarasto bendrojo darbingumo. Be to, medikai konstatavo, kad jai tai pat buvo sukandžiotas kairysis dilbis, kairio alkūnkaulio diafizės atviras lūžis, dešinio žastikaulio proksimalinio galo lūžis su dideliu poslinkiu. 2017-08-20 buvo atlikta operacija, po jos gydytojų nurodyta kad ji negali remtis, kabintis, kelti sunkių daiktų abejomis rankomis, reikalinga pasyvi abiejų rankų mankšta. Gydytojų skirti analgetikai, antibiotikai. 2018-01-22 vėl buvo operuota- - padaryta konstrukcijų eliminacija iš kairio alkūnkaulio, 2018-10-01 operacijos tęsėsi, atliktas dešinio žastikaulio proksimalinio galo metalo konstrukcijų pašalinimas. Dėl padarytos traumos ir negalėjimo pilnaverčiai patenkinti kasdieninius poreikius – apsirengti, pasikloti lovą, pasigaminti maistą, išplauti indus, išnešti šiukšles, sudarė nuo 2017-09-05 iki 2019-12-30 su Vilniaus miesto socialinės paramos centru sudarė apmokamą ,,Pagalbos į namus teikimo ir mokėjimo už ją sutartį“. Tiesioginiai mokėjimai, mokant vidutiniškai po 36 eur kas mėnesi, už šias paslaugas iki 2019 m. spalio mėnesio sudarė daugiau nei 800 Eur. Nukentėjusioji ir jos įgaliotas atstovas pagrindžia 800 Eur turtinę žalą BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centras pinigų priėmimų kvitais. Be to buvo patirtos išlaidos ligos ir reabilitacijos laikotarpiu, tiesioginės gydymo, transportavimo, maisto produktų įsigijimo ir pragyvenimo Lietuvos Respublikoje išlaidos ir kt. Dėl likusios turtinės žalos dalies teismui įrodymų nei nukentėjusioji nei jos advokatas nepateikė.

BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį ar jį atmeta. Pažymėtina, kad pareiga įrodyti atsiradusią turtinę žalą dėl padaryto nusikaltimo tenka nukentėjusiajam vadovaujantis BPK 112 straipsniu. Jis privalo pateikti įrodymus, įrodančius ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę.

Byloje nukentėjusioji pateikė civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Tai, kad nukentėjusiajai dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų buvo padaryta turtinė žala, abejonių nekyla, tačiau iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ji pateikė teismui tik tiek dokumentų, objektyviai įrodančių, kad jai buvo padaryta būtent 800 Eur dydžio turtinė žala. Todėl nukentėjusiajai R.i N. Š. priteistina 800 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Dėl neturtinės žalos

Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas.

Taip pat teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji R.N. Š., 81 m. amžiaus, pagrįsdama prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, nurodė, kad dėl jai padarytų kūnų sužalojimų ji iki šiol nėra atgavusi jėgų ir negali pilnaverčiai bei savarankiškai gyventi, tai tęsiasi jau trečius metus. Per laikotarpį nuo traumos iki šiol vartoja medikamentus, privalo pastoviai lankytis medicinos įstaigose, jai atliekamos įvairios terapijos bei medicininiai tyrimai, pavyzdžiui, buvo 2018-04-30 padarytas VĮ „Centro poliklinika“ nuketėjusiajai magnetinio rezonanso tomografija, tačiau skausmas abiejose rankose sukelia ir tai, kad jautėsi nukentėjusi nuo neatsargių ir neatsakingų veiksmų asmens, kuriam yra padėjusi, kaip artimiausiam kaimynui leidusi naudotis dalimi savo tiek inventoriaus, tiek pastatų, tačiau užuojautos ir pagalbos tokiu jai sunkiu laikotarpiu nesulaukė ir nesulauks. Atsižvelgiant į jos garbų amžių, jai teko pernešti net penkias chirurginės operacijos, tiek atstatant padarytus sužalojimus, tiek šalinant tvirtinimo medžiagas po atliktų chirurginių intervencijų. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusioji dėl įvykio metu patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo patyrė neturtinės žalos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis bedarbis, neįgalus, jokių duomenų apie sunkią jo turtinę padėtį byloje nėra. Nukentėjusiajai sveikatos sutrikdymas buvo padarytas neatsargiais kaltinamojo veiksmais.

Iš teismo medicinos specialisto išvadų Nr. G 3607/2018 901 0 ir PKG 42/2019(01) matyti, kokie sužalojimai įvykio metu buvo padaryti nukentėjusiajai R. N. Š., kokios atsirado komplikacijos. Iš specialistų išvadų matyti, kad . N. Š. nustatyta dešinio žastikaulio chirurginio kaklo lūžis su poodine kraujosruva žaste, kairio alkūnkaulio kūno atviras lūžis ir keturios kastinės žaizdos dilbyje. Kastinės žaizdos padarytos kietu buku, ribotą paviršių ar buką briauną turinčiu daiktu (daiktais), galimai šuns dantimis. Lūžiai galėjo būti padaryti griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką paviršių. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimai visumoje dėl žastikaulio ir alkūnkaulio lūžių atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, nes sveikata dėl lūžių sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Iš nukentėjusios ambulatorinės asmens sveikatos istorijos ir sveikatos medicininių dokumentų kopijų nustatyta, kad nukentėjusioji dėl nuo nusikaltimų patirtų sužalojimų ilgą laiką gydėsi VĮ „Centro poliklinika“.

Taigi, įvertinus sužalojimo laipsnį, patirtą fizinį skausmą, liekamuosius sužalojimo padarinius, prarastą darbingumą, galimybių praradimą, teismas vadovaudamasi sąžiningumo ir protingumo kriterijais, siekdamas užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiosios ir kaltininko – pusiausvyrą bei tai, kad žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas, jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinė byla Nr. 2K-551/2010), vadovaudamasi teismų praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235/2007, 2K-545/2010, 2K-181/2012, 2K-410/2013, 2K-65/2014, 2K-74/2014, 2K-23-895/2016, 2K-257-697/2016 ir kt.), kai neturtinės žalos dydis priteisiamas nuo 5000 iki 9000 Eur, nukentėjusiajai R. N. Š. padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 7 000 Eur. Teismo manymu, tokio dydžio piniginė kompensacija nukentėjusiajai atitinka padarytos veikos pavojingumą, jos padarymo aplinkybes ir atsiradusias pasekmes. Likusioje dalyje nukentėjusios civilinis ieškinys atmestintinas (tomas 2, b.l. 6, 12-15, 93-116, 158-191, t. 3, b.l. 8-26, 35, 46, 49, 57-58).

Baudžiamasis procesas dėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2018-12-13 Nr. 23059 civilinio ieškinio nutrauktinas, kaltinamajam atlyginus šiai kasai 3783, 76 Eur turtinę žalą susijusia su nukentėjusios gydymu (t. 1, b.l. 60-69, t. 2, b.l. 1, 134-135).

Kiti klausimai

2020-01-27 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus apylinkės teismo rūmų nutartimi siekiant užtikrinti civilinį ieškinį nukentėjusiosios Reginos N. Š. buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo A. G. turtui. Laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. G. turtui palikti galioti iki visiškai bus atlyginta nukentėjusiajai R. N. Š. priteista turtinė ir neturtinė žala, o žaloms atlyginus, šis apribojimas panainkintinas (t. 2, b.l. 151-157, 192-194, t. 3, b.l. 1-6, 33-34).

Panaikintinas A. G. (A. G.) kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus (tomas 1, bylos lapas 107-108).

Daiktas turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-šuns antsnukis saugomas Vilniaus apskrities VPK daiktų saugojamoje kameroje, nuopsrendžiui įsiteisėjus grąžintinas kaltinamajam, (Vilniaus apskrities VPK kvitas B 2019-02-14 serija BBB Nr. VRPK003284), (t. 1, b.l. 136, t. 2, b.l. 2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 300-308, 313 straipsniais, -

nusprendžia:

A. G. (A. G.) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 137 straipsnio 3 dalyje, remiantis BK 40 straipsniu nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir perduoti jį pagal laidavimą G. M. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą Nr. 1-124-269/2020 A. G. (A. G.) nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 69 straipsniu skirti baudžiamojo poveikio priemonę-turtinės žalos atlyginimą, jį įpareigoti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuopsrendžio įsiteisėjino nukentėjusiajai R. N. Š. atlyginti 800 (aštuonių šimtų) Eur turtinę žalą.

Panaikinti A. G. (A. G.) kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priteisti iš A. G. (A. G.) nukentėjusiajai R. N. Š. 800 (aštuonių šimtų) Eur turtinei ir 7000 (septynių tūkstančių) Eur neturtinės žaloms atlyginti. Kitoje dalyje nukentėjusiajai R. N. Š. ieškinį atmesti.

Baudžiamąjį procesą dėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2018-12-13 Nr. 23059 civilinio ieškinio nutraukti.

2020-01-27 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus apylinkės teismo rūmų nutartimi paskirtą laikinąjį nuosavybės teisės apribojimą A. G. turtui palikti galioti iki visiškai bus atlygintos nukentėjusiajai R.N. Š. priteistos turtinės ir neturtinė žalos, o žaloms atlyginus, šį apribojimą panainkinti.

Daiktą turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-šuns antsnukį saugomą Vilniaus apskrities VPK daiktų saugojamoje kameroje, nuopsrendžiui įsiteisėjus grąžinti A. G. (A. G. (Vilniaus apskrities VPK kvitas B 2019-02-14 serija BBB Nr. VRPK003284).

Išaiškinti A. G. (A. G.), kad, jei jis laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei A. G. (A. G.) laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl A. G. (A. G.) baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui G. M., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl A. G. (A. G.) baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Tadeušas Volkovskis