Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys A. Š., A. Š. ir antstolė Elena Miliauskienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme gautas pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas, kuriuo prašoma nustatyti skolininkės A. Š. ir A. Š. turto dalis jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame turte ir pripažinti A. Š. nuosavybės teisę į ½ dalį A. Š. gaunamų pajamų, mokamų uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės Elenos Miliauskienės kontoroje užvestos šešios vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš skolininkės V. D.. Minėtose vykdomosiose bylose antstolė nustatė, kad skolininkė niekur nedirba, negauna pajamų iš kurių galimas išieškojimas, turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, tačiau skolininkės sutuoktinis A. Š. gauna darbo užmokestį UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris pripažįstamas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. 2022 m. lapkričio 24 d. patvarkymu areštuoti skolininkės sutuoktinio gaunamas pajamas Nr. S1-66269 ir 2022 m. lapkričio 24 d. turto arešto aktu Nr. B1-8689 areštavo skolininkės sutuoktinio pajamas, gaunamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ – ½ dalį nuo gaunamo darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA, ir ½ dalį nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytą MMA. Taip pat antstolė išsiuntė skolininkei sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininkės ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, formą, kuri įteikta skolininkei, ir kurią skolininkė turėjo užpildyti ir pateikti antstolei. Kadangi byloje nėra duomenų, ar skolininkė per nustatytą terminą pateikė sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininkės ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtinto notarine tvarka, 2023 m. sausio 27 d. patvarkymu Nr. Sm-4589 antstolė pasiūlė išieškotojams ir bendraturčiui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Pažymėtina, jog tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą, pavyzdžiui, skolininko sutuoktinio turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje (išskyrus tą dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas), ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje. Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-12-701/2015).

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinių dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta ir skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 1-2 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.

Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad išieškojimas yra vykdomas iš skolininkės A. Š., kuri yra sudariusi santuoką su suinteresuotu asmeniu A. Š.. Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas pagal įstatymą arba pagal sutartį (CK 3.87, 3.101 straipsniai). Tuo atveju, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Teismui nepateikta duomenų apie tai, jog sutuoktiniai A. Š. ir A. Š. būtų sudarę vedybų sutartį, todėl laikytina, jog jų atžvilgiu taikytinas įstatymo nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas.

Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad A. Š. gauna darbo užmokestį UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini). Esant nustatytoms aplinkybėms bei nurodytam teisiniam reglamentavimui, konstatuotina, kad sutuoktinių vardu įgytas turtas, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, todėl pripažintina, jog sutuoktinių A. Š. ir A. Š. bendro turto dalys yra lygios.

Byloje nėra duomenų, kad skolininkės A. Š. ir suinteresuoto asmens A. Š. santuoka būtų nutraukta, taip pat jų turtas nėra padalintas, nenustatyti ir kiti CK 3.100 straipsnyje išvardinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis).

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nustatytina, kad skolininkei A. Š. bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu A. Š. priklauso ½ dalis santuokoje įgyto turto, tai yra ½ dalis sutuoktinio A. Š. gaunamo darbo užmokesčio UAB „(duomenys neskelbtini)“ (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 666–667 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkės A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudaro ½ dalis areštuoto skolininkės A. Š. sutuoktinio A. Š. gaunamo darbo užmokesčio UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.