Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-11-05 · Civilinė byla Nr. e2A-605-450/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-05
Bylos Nr.
e2A-605-450/2020
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00071-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marius Bajoras, Danguolė Martinavičienė, Asta Radzevičienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,ATENERGO“
Atsakovas
A. G., V. G., A. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-605-450/2020Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00071-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17; 2.6.10.9 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOSVARDU2020 m. lapkričio 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Danguolės Martinavičienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,ATENERGO“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ATENERGO“ ieškinį atsakovams A. G., V. G. ir A. L., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Aftalitana“ dėl administravimo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė buvusi bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Aftalitana“ nemokumo administratorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ATENERGO“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų bankrutavusios įmonės akcininkų A. G., V. G. ir buvusio akcininko bei vadovo A. L. 12 299,48 Eur administravimo išlaidų skolą ir 6 procentų metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovę atstatydinus iš BUAB „Aftalitana“ administratorės pareigų, su ja nebuvo atsiskaityta. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1009-777/2018 UAB „ATENERGO“ iš atsakovės BUAB „Aftalitana“ priteista 7 614,86 Eur administravimo išlaidų skola, 6 procentų metinės palūkanos. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-353-302/2019 pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas, papildomai priteistas pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM). BUAB „Aftalitana“ su ieškove neatsiskaitė, todėl administravimo išlaidas privalo solidariai sumokėti buvęs akcininkas ir vadovas A. L., akcininkai A. G. ir V. G., kuris taip pat buvo faktinis įmonės vadovas, nes jie laiku, t. y. 2008 m., neiniciavo įmonei bankroto bylos iškėlimo. Atsakovai elgėsi aplaidžiai, skolos kreditoriams vis didėjo, 2009 m. rugpjūčio 27 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Šilutės skyrius pradėjo priverstinį skolos išieškojimą, 2010 m. liepos 14 d. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) nustatė, kad įmonės skola 2009 m. lapkričio 13 d. sudarė 66 270,92 Eur, taip buvo padaryta žala įmonei, jos kreditoriams ir nemokumo administratorei.

3. Atsakovė A. G. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ji buvo įmonės akcininkė, 2009 m. vasario 10 d. akcijas pardavė S. L.. Atsakovė neturėjo informacijos apie įmonės nemokumą, jai nevadovavo ir nedalyvavo veikloje, todėl jai nekilo pareiga inicijuoti bankroto bylą. Duomenų, kad 2006 m. skolos buvo pradelstos ir įmonė buvo nemoki, nėra, tais pačiais metais UAB „Ūkio banko lizingas“ suteikė įmonei lizingą dviem automobiliams pirkti, įmonė vykdė veiklą, jai vadovavo A. L.. 2015 m. spalio 9 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu įmonės vadovas A. L. nuteistas už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, padarymą, iš jo priteista 460 857,54 Eur žalai atlyginti. Nuosprendžiu konstatuota, kad buvęs vadovas apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Vienas iš kreditorių 2011 m. pateikė pareiškimą iškelti BUAB „Aftalitana“ bankroto bylą, tačiau buvo sudaryta taikos sutartis ir byla nutraukta. Vėliau iškėlus bankroto bylą, įmonė turėjo turto, tačiau nemokumo administratorės vadovas A. M. ir, tikėtina, jo sūnus T. M., naudojo įmonės automobilius BMW 745 ir BMW X5, nepaisant įkaito turėtojos kreditorės akcinės bendrovės (toliau – AB) Šiaulių banko reikalavimų juos parduoti, todėl įmonė galėjo atsiskaityti su administratore, be to, įmonė turėjo kito turto – debitorinių skolų, automobilių ir kt.

4. Atsakovas V. G. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad jis ir sutuoktinė A. G. netinkami atsakovai byloje, nes nedirba įmonėje nuo 2009 m. vasaros, A. G. akcijas pardavė 2009 m. vasario mėn. Ieškovės argumentai, kad V. G. faktiškai vadovavo įmonei, kad įmonė buvo nemoki nuo 2008 m., neįrodyti. Nustatyta, kad įmonėje buvo apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita, todėl akcininkai negalėjo žinoti tikrosios finansinės padėties. Laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2006 m. įmonės kreditoriai buvo tik atsakovai, bendrovė dirbo pelningai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, ieškovei UAB „ATENERGO“ priteisė iš atsakovo A. L. 1 541,94 Eur faktiškai patirtų administravimo išlaidų, 7 614,86 Eur administravimo išlaidų ir PVM, 5 procentų metines palūkanas; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš A. L. 430 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei ir 212,96 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei; priteisė iš ieškovės 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidų A. G..

6. Teismas nustatė, kad ieškovė – buvusi BUAB „Aftalitana“ nemokumo administratorė, paskirta 2012 m. lapkričio 13 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi; 2016 m. gegužės 20 d. nutartimi atstatydinta iš administratorės pareigų; 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi administruoti įmonę paskirta UAB „Geraldis“.

7. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi BUAB „Aftalitana“ bankroto byla iškelta pagal kreditorės A. G. pareiškimą. Teismas, 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartimi pripažindamas BUAB „Aftalitana“ bankrotą tyčiniu, rėmėsi 2006–2007 m. balanso duomenimis ir konstatavo, kad jau 2006 m. įmonė faktiškai buvo nemoki, ir bendrovės vadovas bei akcininkai privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad nemokumas nustatytas vadovaujantis finansinės atskaitomybės duomenimis, 2006 m. balanso duomenimis įmonė turėjo 6 237 154 Lt vertės turto, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 5 275 679 Lt, iš jų 20 947 Lt su darbo santykiais susiję įsipareigojimai. 2007 m. įmonė turėjo iš viso 7 789 426 Lt vertės turto, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kreditoriams sudarė 7 418 647 Lt, iš jų 6 788 647 Lt sudarė per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai, iš jų 17 080 Lt su darbo santykiais susiję įsipareigojimai. Teismas vertino, kad 2007 m. bendras įmonės įsipareigojimų dydis padidėjo nuo 6 007 441 Lt iki 7 418 647 Lt. Teismas nurodytus faktus laikė prejudiciniais.

8. Bankroto byloje patvirtinta 1 017 165,02 Eur finansinių reikalavimų suma. Juridinių asmenų registro duomenimis, įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo teikiami nuo 2008 m., nors įmonė veiklą vykdė – sudarinėjo sandorius, vykdė mokėjimus. 2011 m. birželio 17 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) specialisto, tyrusio BUAB „Aftalitana“ ūkinę–finansinę veiklą, išvadoje nurodyta, kad bendrovės vadovas 2007 m. sausio 1 d. – 2009 m. spalio 19 d. pagrindė 6 672 822,03 Lt panaudojimą įmonės veikloje ir 61 028 683,60 Lt pagal 594 kasos orderius, tačiau neteisingai deklaravo pardavimo PVM ir 2007–2009 m. padarė valstybės biudžetui 4 400 Lt nuostolį.

9. Teismas pažymėjo, kad nors byloje nenustatyta, kiek finansinių įsipareigojimų 2006, 2007 ir 2008 metais buvo pradelsta, tačiau aplinkybę, jog įmonė pradėjo nevykdyti pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, patvirtina faktas, kad VSDFV Šilutės skyrius 2009 m. rugpjūčio 27 d. iniciavo priverstinį 1 949 Lt skolos išieškojimą, vykdymo procese buvo taikytas areštas, o 2010 m. liepos 14 d. Klaipėdos apskrities VMI atlikusi patikrinimą, nustatė, kad įmonės skola 2009 m. lapkričio 13 d. sudarė 66 270,92 Eur.

Atsiliepimas

10. Teismas, remdamasis Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad 2010 m. balandžio 23 d. VSDFV Šilutės skyrius kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei; įmonė atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes 2010 m. gegužės 17 d. pasirašys ilgalaikės nuomos sutartį dėl autovežio nuomos, tariasi su kitomis įmonėmis, asmenimis dėl likusių neparduotų automobilių pardavimo, kurių balansinė vertė 2009 m. gruodžio 31 d. sudarė 1 417 418,84 Lt, planuoja atsiskaityti su kreditore. 2010 m. rugpjūčio 9 d. teismo posėdyje kreditorės atstovas nurodė, kad įmonė piktybiškai vengia vykdyti savo prievoles – nemoka einamųjų įmokų, kurių dydis yra apie 156 Lt, skola VSDFV biudžetui sudaro 20 668 Lt. Teismas iškėlė bankroto bylą, tačiau, gavęs atskirąjį skundą, su skundu sutiko ir nutartį panaikino, nutarė pareikalauti papildomus įrodymus apie įmonės turtinę padėtį ir įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus iš FNTT. Šalys sudarė ir pateikė tvirtinti taikos sutartį, kuri 2011 m. vasario 22 d. nutartimi patvirtinta ir byla nutraukta (civilinės bylos Nr. B2-645-159/2011).

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismas taip pat nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-74-360/2015 buvęs įmonės vadovas A. L. nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, t. y., kad jis, būdamas BUAB „Aftalitana“ generaliniu direktoriumi, iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – 1 591 248,93 Lt vertės. Be to, A. L. nuteistas ir už tai, kad jis apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti juridinio asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros; BUAB „Aftalitana“ buhalterinėje apskaitoje nurodė neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną ir turtą bei juos pateikė VMI. Teismas pažymėjo, kad šios faktinės bylos aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, todėl nagrinėjamoje byloje yra prejudiciniai faktai. Kitoje byloje, teismas, pripažindamas bankrotą tyčiniu, vertino, kad buvęs įmonės vadovas, BUAB „Aftalitana“ jau esant nemokiai, laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. iššvaistė BUAB „Aftalitana“ turto už 1 591 248,93 Lt, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, iš esmės pablogino turtinę padėtį bei sumažino kreditorių galimybes patenkinti reikalavimus iš nemokios įmonės turto.

12. Teismas vertino, kad byloje neįrodyta, jog V. G. buvo faktiniu įmonės vadovu, todėl jam nekilo pareiga inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, jis neturi pareigos atlyginti buvusiai administratorei administravimo išlaidas. Faktas, kad V. G. yra buvusios akcininkės A. G. sutuoktinis, nekeičia jo teisių ir pareigų įmonei.

13. Teismas nustatė, kad A. G. – buvusi BUAB „Aftalitana“ akcininkė nuo 2003 m. gruodžio 8 d., paskyrusi vadovu A. L., perleido jam 50 proc. akcijų, o 2009 m. vasario 10 d. dalį jai priklausančių akcijų pardavė S. L.. Bendrovės 2013 m. veiklos ataskaitoje nurodyta, kad BUAB „Aftalitana“ valdymo organas ir vienintelis akcininkas yra A. L..

14. Teismas sprendė, kad apie tai, jog įmonė buvo nemoki nuo 2006 m., akcininkė nežinojo. Byloje neįrodyta, kad A. G. būtų priėmusi sprendimus dėl bendrovės valdymo, todėl negalėjo žinoti apie įmonės nemokumą. Aplinkybė, kad finansinės atskaitomybės dokumentus privalo patvirtinti visuotinis akcininkų susirinkimas, nepaneigia nurodytos išvados, nes įmonės apskaitoje nebuvo duomenų apie pradelstus įsipareigojimus. Teismo vertinimu, priešingai, faktas, kad A. G. laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 9 d. iki 2009 m. birželio 12 d. įmonė sumokėjo 43 576,46 Lt palūkanų pagal paskolos sutartis, o akcininkė 2008 m. balandžio 30 d. vienerių metų terminui suteikė įmonei 400 000 Lt paskolą, leidžia teigti, kad A. G. nebuvo žinoma apie faktinį įmonės nemokumą, todėl ji neturėjo pareigos inicijuoti bankroto bylą.

15. Teismo vertinimu, įmonės vadovas A. L. žinojo arba turėjo žinoti apie faktinį įmonės nemokumą ir (ar) finansinius sunkumus jau 2006 m., nes jam įstatyme nustatyta pareiga organizuoti turto apskaitą, stebėti finansinę padėtį ir, bendrovei esant nemokiai, privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas sprendė, kad byloje įrodyta, jog buhalterinė apskaita buvo vykdoma netinkamai (apgaulingai), o nuo 2008 m. įmonės vadovas iš viso neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų registro tvarkytojui. Be to, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-74-360/2015 įmonės vadovas A. L. nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, t. y., kad laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. iššvaistė BUAB „Aftalitana“ 1 591 248,93 Lt vertės turtą, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros; BUAB „Aftalitana“ buhalterinėje apskaitoje nurodė neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną ir turtą bei juos pateikė VMI. Teismas pažymėjo, kad šios faktinės bylos aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, todėl nagrinėjamoje byloje yra prejudiciniai faktai. Teismas darė išvadą, kad BUAB „Aftalitana buvęs įmonės vadovas iš esmės pablogino turtinę padėtį, sumažino kreditorių galimybes patenkinti finansinius reikalavimus, laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, neinformavo kitos akcininkės apie faktinę įmonės padėtį. Teismas sprendė, kad buvęs vadovas A. L. turi pareigą sumokėti ieškovei administravimo išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

16. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „ATENERGO“ prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai; iš atsakovų V. G. ir A. G. priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Atsakovai V. G. ir A. G. buvo įmonės akcininkai ir dirbo vadybininkais, sudarinėjo jos vardu sandorius, naudingus sau bei susijusioms įmonėms, disponavo įmonės lėšomis, todėl apie įmonės finansinę padėtį žinojo ar turėjo žinoti. Teismas netyrė šių aplinkybių, nesivadovavo pateiktais duomenimis.

16.2. Akcininkė turėjo ir galėjo suprasti, kad BUAB „Aftalitana“ yra nemoki tiek 2007 m., tiek 2008 m. pradžioje, kuomet eiliniuose akcininkų susirinkimuose buvo tvirtinami finansinės atskaitomybės dokumentai, todėl atsakovei A. G. pagal tuo metu galiojusią Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 5 straipsnio 1 dalį, teko pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos BUAB „Aftalitana“ iškėlimo, tačiau šios pareigos atsakovė nevykdė. Iš finansinės atskaitomybės dokumentų už 2006 – 2007 m., matyti, kad per vienerius metus įmonės grąžintinų skolų dydis ne tik, kad viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, bet buvo artimas viso turto vertei. Atsakovei neturint duomenų, kuri dalis įmonės įsipareigojimų yra pradelsta, ji turėjo šios informacijos pareikalauti iš įmonės vadovo.

16.3. Aplinkybės dėl atsakovų paskolų įmonei suteikimo bei palūkanų mokėjimo, priešingai nei sprendė teismas, patvirtina, kad atsakovai, žinodami apie blogą finansinę padėtį, sąmoningai siekė atitolinti įmonės bankrotą, jog galėtų pasipelnyti įmonės bei jos kreditorių sąskaita, nes paskolos buvo suteiktos už 60 proc. metinių palūkanų, o duomenų, kad paskolintos lėšos realiai būtų perduotos įmonei ir panaudotos BUAB „Aftalitana“ veikloje, nepateikta. Atsakovai taip pat sudarinėjo BUAB „Aftalitana“ nenaudingus sandorius dėl automobilių pardavimo susijusiai įmonei BUAB „Būstas plius“, sudarė nuomos sutartį dėl A. G. priklausančių patalpų. Paskutinė finansinė ataskaita valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui buvo pateikta už 2007 m.

16.4. V. G. nuo 2008 m. spalio mėn. vadovavo įmonei ir priiminėjo sau naudingus sprendimus. Jo vadovavimo metu, visi įmonės dokumentai buvo atsakovo žinioje, tikėtina, kad jis pakeitė duomenis ir atliko naudingus įrašus įmonės dokumentuose.

16.5. Tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (neapmokėtų administravimo išlaidų) nustatytas priežastinis ryšys, nes atsakovai, kaip akcijų savininkai, turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jų neteisėti veiksmai sąlygojo, kad įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratorei atlyginimo ir patirtų administravimo išlaidų, todėl A. G., V. G. kartu su A. L. privalo solidariai atlyginti padarytą žalą.

Atsiliepimas

17. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė A. G. prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

17.1. Pagal bendrąją taisyklę bet kuris akcininkas turi teisę išlikti pasyvus bendrovės valdymo atžvilgiu, jei bendrovė turi vadovą, ir šios teisės įgyvendinimas negali užtraukti akcininkui civilinės atsakomybės. A. G. kaip 50 proc. akcijų turėtoja, neturėjo pareigos domėtis bendrovės veikla, kad galėtų įvykdyti ĮBĮ nustatytą pareigą inicijuoti bankroto bylą ir pagrįstai sprendė, jog kitas bendrovės akcininkas, turintis 50 proc. akcijų bei vadovaujantis bendrovei (A. L.), privalo užtikrinti tinkamą bendrovės veiklą.

17.2. Atsakovei laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 9 d. iki 2009 m. birželio 12 d. įmonė sumokėjo 43 576,46 Lt palūkanų pagal paskolos sutartis, o 2008 m. balandžio 30 d. vieneriems metams atsakovė suteikė įmonei 400 000 Lt paskolą. Šie faktai leidžia teigti, kad A. G. nebuvo žinoma apie faktinį įmonės nemokumą ir tuo metu jai nekilo pareiga inicijuoti įmonei bankroto bylos. Priešingu atveju 400 000 Lt paskolos suteikimas bankrutuojančiai įmonei būtų neprotingas ir neadekvatus jos elgesys.

17.3. BUAB „Aftalitana“ iškėlus bankroto bylą, įmonė turėjo turto, iš kurio buvo galima padengti administravimo išlaidas, t. y. du prabangius automobilius BMW 745 ir BMW X5. Tauragės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimas ir 2019 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-1261-459/2019 patvirtina, kad ieškovė turėjo turtą – automobilius, kuriuos eksploatavo virš 3 m., taip pažeisdama pareigą saugoti įmonės turtą, organizuoti turto realizavimą, tai paneigia ieškovės teiginius, jog administravimo išlaidos negalėjo būti padengtos iš BUAB „Aftalitana” priklausančio turto.

Šalies argumentai

17.4. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su BUAB „Būstas plius” veikla, 2005 m. nuomos sutartimi, mokėtu darbo užmokesčiu ir pan. nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Atsiliepimas

18. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas V. G. prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir skirti apeliantei maksimalią baudą už nesąžiningai pateiktą, nepagrįstą procesinį dokumentą ir sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, tokiu būdu piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis, pusę paskirtos sumos priteisiant atsakovui. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

18.1. V. G. niekada nebuvo BUAB „Aftalitana“ akcininku, jo sutuoktinė A. G. įmonės akcijas pardavė 2009 m. vasario 10 d., todėl BUAB „Aftalitana“ akcininkais buvo A. L. ir S. L..

18.2. BUAB „Aftalitana“ finansinės atskaitomybės dokumentai už 2008 m. akcininkų susirinkimui tvirtinti turėjo būti pateikti po to, kai A. G. pardavė akcijas.

18.3. Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo rezultatus, įsiteisėjusį teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-74-360/2015, 2014 m. gruodžio 13 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą R. M. atžvilgiu suėjus senaties terminui, padarė teisingą išvadą dėl BUAB „Aftalitana“ direktoriaus A. L. ir vyr. buhalterės R. M. veiksmų dėl netinkamo buhalterinės apskaitos vedimo, dėl to akcininkai negalėjo žinoti apie tikrąją įmonės finansinę padėtį.

18.4. Ieškovė atstatydinta iš administratorės pareigų dėl to, kad nepaisė kreditorių interesų ir netinkamai valdė bankrutavusiai įmonei priklausantį turtą. Ieškovė, kaip BUAB „Aftalitana“ atstovė, valdė du prabangius automobilius BMW 745 ir BMW X5, kuriuos pirmame kreditorių susirinkime AB „Šiaulių bankas“ pasiūlė parduoti už 25 776,18 Eur (89 000 Lt), už du kartus didesnę kainą, nei ieškinio suma. Automobilius administratorė naudojo savo ir šeimos poreikiams. Apeliantė pardavusi šį turtą, galėjo sumokėti administravimo išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

18.5. Tauragės apylinkės teismas 2019 m. balandžio 16 d. sprendimu ir 2019 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1261-459/2019 iš dalies tenkino BUAB „Aftalitana“ ieškinį solidariesiems atsakovams UAB „ATENERGO“ ir A. M. bei priteisė iš UAB „ATENERGO“ 17 917,70 Eur žalos atlyginimo ir palūkanas.

18.6. Apeliantė, kaip BUAB „Aftalitana“ administratorė, turėjo vykdomąjį raštą, išduotą pagal nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-74-360/2015, 460 857,54 Eur sumai. Vykdomasis raštas nebuvo pateiktas antstoliui vykdyti, todėl buvo prarasta galimybė gauti lėšų administravimo išlaidoms padengti kreditorių reikalavimams tenkinti.

18.7. BUAB „Aftalitana“ vienintelis direktorius – vadovas de jure ir de facto buvo A. L., jis buvo pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto, apgaulingo buhalterines apskaitos tvarkymo ir turto iššvaistymo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl papildomų įrodymų pridėjimo prie bylos

20. Atsakovas V. G. pateikė 2020 m. vasario 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-823/2020, 2020 m. kovo 12 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-153-553/2020, 2020 m. birželio 8 d. UAB „ATENERGO“ prašymą bei 2020 m. liepos 13 d. UAB „ATENERGO“ prašymą su priedais, kurie yra BUAB „Aftalitana“ bankroto byloje, taip pat 2020 m. rugpjūčio 7 d. UAB „ATENERGO“ prašymą, teiktą BUAB „Aftalitana“ nemokumo administratorei, 2020 m. rugpjūčio 31 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, sudarytą tarp apeliantės ir BUAB „Aftalitana“, bei 2020 m. rugsėjo 1 d. UAB „ATENERGO“ raštą dėl tarpusavio atsiskaitymų suderinimo, kuriuos prašo pridėti prie bylos. Nurodo, kad teikiami dokumentai atsirado po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, be to, jie patvirtina, kad ne BUAB „Aftalitana“ yra skolinga UAB „ATENERGO“, o atvirkščiai, apeliantė yra skolinga BUAB „Aftalitana“.

21. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodo, kad teismas turi teisę naudoti duomenis iš informacinių sistemų bei registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), tame tarpe ir Lietuvos teismų sistemoje LITEKO esančiais duomenimis, todėl nėra pagrindo priimti atsakovo teikiamų teismų priimtų procesinių sprendimų bei dokumentų, esančių BUAB „Aftalitana“ bankroto byloje. Kaip matyti iš prašomų pridėti prie bylos kitų dokumentų (2020 m. rugpjūčio 7 d. UAB „ATENERGO“ prašymo, 2020 m. rugpjūčio 31 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto bei 2020 m. rugsėjo 1 d. UAB „ATENERGO“ rašto) turinio, jie sudaryti po pirmosios instancijos teismo sprendimo byloje paskelbimo, todėl pirmosios instancijos teismui negalėjo būti pateikti. Šiais duomenimis atsakovas įrodinėja, jo vertinimu, bylai reikšmingas aplinkybes – kad ne BUAB „Aftalitana“ yra skolinga UAB „ATENERGO“, o apeliantė yra skolinga BUAB „Aftalitana“. Dėl nurodytų aplinkybių, konstatuotina, kad yra pagrindas taikyti bendrosios taisyklės (CPK 314 straipsnis) išimtį ir atsakovo pateiktus duomenis kaip įrodymus pridėti prie bylos bei vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Įvertinant tai, kad 2020 m. rugpjūčio 7 d. prašymo ir 2020 m. rugsėjo 1 d. rašto autorė yra apeliantė UAB „ATENERGO“, o 2020 m. rugpjūčio 31 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas apeliantei taip pat buvo išsiųstas ir ji 2020 m. rugsėjo 1 d. rašte pareiškė pastabas dėl akto, darytina išvada, kad dokumentų turinys apeliantei yra žinomas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų

23. Byloje nustatyta, kad atsakovams A. G. ir V. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nuo 2003 m. gruodžio 8 d. priklausė 50 procentų BUAB „Aftalitana“ akcijų, kai A. G., paskyrusi vadovauti įmonei atsakovą A. L., pastarajam perleido 50 procentų akcijų; 2009 m. vasario 10 d. A. G. likusią savo akcijų dalį (50 procentų) pardavė S. L..

24. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi BUAB „Aftalitana“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „ATENERGO“. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gegužės 20 d. nutartimi nutarė atstatydinti UAB „ATENERGO“ iš BUAB „Aftalitana“ nemokumo administratorės pareigų; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis palikta nepakeista. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi BUAB „Aftalitana“ nemokumo administratore paskirta UAB „Geraldis“.

Žemesnės instancijos teismas

25. Ieškovė, kaip buvusi BUAB „Aftalitana“ nemokumo administratorė, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 33 808,61 Eur administravimo išlaidų skolos ir 6 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo iš BUAB „Aftalitana“. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. liepos 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš BUAB „Aftalitana“ 7 614,86 Eur administravimo išlaidų skolą bei 6 procentų dydžio procesines palūkanas. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 23 d. sprendimą pakeitė – priteisė ieškovei iš BUAB „Aftalitana“ 7 614,86 Eur administravimo išlaidų skolą ir PVM, 6 procentus metines palūkanas.

26. Ieškovė buvusi BUAB „Aftalitana“ nemokumo administratorė UAB „ATENERGO“ kreipėsi į teismą, prašydama solidariai priteisti iš atsakovų buvusių įmonės akcininkų A. G. ir V. G. bei buvusio akcininko ir vadovo A. L. 12 299,48 Eur administravimo išlaidų skolą ir 6 procentų metines palūkanas, nes atstatydinus ją iš nemokumo administratorės pareigų, bankrutavusi įmonė su ja neatsiskaitė. Ieškovė reikalavimus akcininkams A. G. ir V. G. grindė tuo, kad jie nuo 2008 m., kai BUAB „Aftalitana“ buvo faktiškai nemoki, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nešaukė akcininkų susirinkimų, netvirtino finansinės atskaitomybės dokumentų ir jų neteikė juridinių asmenų registro tvarkytojui, sudarinėjo nuostolingus sandorius; be to, V. G. buvo de facto įmonės vadovas. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. spalio 28 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, iš atsakovo buvusio įmonės vadovo A. L. ieškovei priteisė 1 541,94 Eur faktiškai patirtų administravimo išlaidų, 7 614,86 Eur administravimo išlaidų ir PVM, 5 procentų metinių palūkanų. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis nėra skundžiama.

27. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu atmetė ieškovės reikalavimą priteisti žalos atlyginimą iš atsakovų A. G. ir V. G., nustatęs, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodyta, jog atsakovas V. G. buvo de facto vadovas. Teismas taip pat vertino, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė A. G. kaip akcininkė iki 2009 m. vasario 10 d. žinojo ar turėjo žinoti apie įmonės faktinį nemokumą. Ieškovė nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas reikalavimas akcininkų A. G. ir V. G.atžvilgiu, nurodydama, kad įmonės akcininkai, būdami ir įmonės darbuotojais, o V. G. ir de facto vadovu, gerai žinojo įmonės finansinę padėtį, tačiau laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, nerengė, netvirtino ir neteikė juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinės atskaitomybės dokumentų, sudarinėjo įmonei nenaudingus sandorius, tai sąlygojo įmonės bankrotą.

28. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad apeliacijos ribas sudaro klausimas dėl akcininkų A. G. ir V. G. civilinės atsakomybės, pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.

Dėl akcininko pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momento

29. Vienas iš ieškovės reikalavimo priteisti administravimo išlaidų atlyginimą faktinių pagrindų – imperatyvios ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje, galiojusios iki 2016 m. sausio 1 d., nuostatos, nustatančios įmonės savininko (savininkų) pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, pažeidimas.

30. Pagal ĮBĮ nuostatas, galiojusias ginčui aktualiu laikotarpiu, pareigą inicijuoti bankroto bylą, įmonei esant nemokiai, turėjo ir jos dalyviai. ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę: 1) kreditorius (kreditoriai); 2) savininkas (savininkai); 3) įmonės vadovas. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo atlyginti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

31. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pareiga sužinoti apie nemokumą vadovui ir akcininkams atsiranda skirtingais momentais. Pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą visų pirma kyla vadovui, o ne akcininkui, nes vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017, 20 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad turi būti nustatyta, kada vadovas ir kada akcininkai sužinojo (turėjo sužinoti) apie įmonės nemokumo faktą, ir tik tokį momentą nustačius, galima spręsti, kurie atsakovai ir kada pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Jei bus nustatyta, kad įmonės vadovas sužinojo apie nemokumą anksčiau už akcininką, tokiu atveju akcininko atsakomybė galima už trumpesnį laikotarpį nei vadovo. Šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovei padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-611/2016). Aiškinant nuostatas dėl akcininko pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momento, darytinas skirtumas tarp atvejo, kai akcininkas faktiškai žino apie bendrovės finansinę padėtį – aktyviai dalyvavo įmonės veikloje kaip de facto vadovas ar darbuotojas (ar dėl kitų priežasčių), ir tarp atvejo, kai akcininkas aktyviai nedalyvauja bendrovės veikloje, nežino apie jos veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-421/2018, 48 punktas).

32. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas vertino, kad aplinkybės, jog BUAB „Aftalitana“ nuo 2006 m. įmonė faktiškai buvo nemoki, todėl tiek įmonės vadovai, tiek ir akcininkai privalėjo kreiptis į teismą dėl BUAB „Aftalitana“ bankroto bylos iškėlimo, yra prejudiciniai faktai, nustatyti teismo nutartyje pripažinti bankrotą tyčiniu, todėl jų nereikia įrodinėti, tačiau teismas, vertindamas aukščiau nurodytą aplinkybę dėl įmonės nemokumo momento, pažymėjo, kad teismas nutartyje pripažindamas bankrotą tyčiniu, faktinį įmonės nemokumo momentą nustatė remdamasis tik finansinės atskaitomybės dokumentais. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, jog nepaisant nustatyto įmonės nemokumo momento, BUAB „Aftalitana“ iki 2011 m. vykdė veiklą – sudarinėjo sandorius, vykdė įvairius mokėjimus, tame tarpe atsakovei mokėjo palūkanas pagal pastarosios suteiktas paskolas įmonei, todėl įvertinęs šias aplinkybes, konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog akcininkė A. G. iki 2009 m. vasario 10 d., kai ji perleido akcijas S. L., žinojo (turėjo žinoti) apie įmonės faktinį nemokumą. Teisėjų kolegija, sistemiškai įvertinusi byloje surinktus įrodymus, neturi pagrindo su šia aplinkybe nesutikti.

33. Pažymėtina, kad BUAB „Aftalitana“ finansinės atskaitomybės dokumentuose už 2006 ir 2007 metus, teiktuose tvirtinti visuotiniam akcininkų susirinkimui, nenurodyta pradelstų finansinių įsipareigojimų suma. Nagrinėjamoje byloje taip pat nėra pateikta duomenų, kokia dalis įsipareigojimų kreditoriams 2006, 2007 ir 2008 metais buvo pradelsta. BUAB „Aftalitana“ aptariamu laikotarpiu vykdė veiklą – sudarinėjo sandorius, vykdė mokėjimus, tai patvirtina 2011 m. birželio 17 d. FNTT specialisto, tyrusio BUAB „Aftalitana“ ūkinę–finansinę veiklą, išvada, kurioje nustatyta, kad įmonės vadovas 2007 m. sausio 1 d. – 2009 m. spalio 19 d. pagrindė 6 672 822,03 Lt panaudojimą iš įmonės sąskaitų ir 61 028 683,60 Lt pagal 594 kasos orderius. 2010 m. balandžio 23 d. VSDFV Šilutės skyrius kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, BUAB „Aftalitana“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog pasirašys ilgalaikės nuomos sutartį dėl autovežio nuomos, tariasi su kitomis įmonėmis, asmenimis dėl automobilių pardavimo, kurių balansinė vertė 2009 m. gruodžio 31 d. sudarė 1 417 418,84 Lt, planuoja atsiskaityti su kreditore; šalys 2011 m. vasario 21 d. sudarė ir pateikė teismui tvirtinti taikos sutartį dėl 16 754,11 Lt skolos mokėjimo, kurią teismas patvirtino ir bylą nutraukė (bankroto bylos Nr. B2-645-159/2011). Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad įmonė A. G. laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 9 d. iki 2009 m. birželio 12 d. sumokėjo 43 576,46 Lt palūkanų pagal paskolos sutartis. Todėl spręsti, kad akcininkai galėjo įvertinti, jog bendrovė yra nemoki, juo labiau, atsižvelgiant į įmonės vykdomą veiklą, kurios ji taip ir nebuvo nutraukusi, nėra pagrindo. Taip pat būtina atsižvelgti ir į tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-74-360/2015 buvęs įmonės vadovas A. L. buvo nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, t. y. ir dėl to, kad laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, todėl atsakovai pagrįstai teigia, kad jie galėjo nežinoti apie tikrąją įmonės finansinė padėtį. Šiuos atsakovų atsikirtimus patvirtina ir akcininkės A. G. 2008 m. balandžio 30 d. 400 000 Lt paskolos įmonei suteikimas, nes tokio dydžio paskolos suteikimas finansinių sunkumų turinčiai įmonei, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, neatitiktų protingo ir atsakingo verslininko elgesio standarto. Juo labiau kad atsakovės suteikta 400 000 Lt dydžio paskola, jai nebuvo grąžinta. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti atsakovų neteisėtų veiksmų – savalaikio nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 1 ir 4 dalys). Minėta, kad pagal ginčui aktualios redakcijos ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį, civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu nustatomas delsimas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo tokį delsimą konstatuoti. Neįrodžius atsakovų neteisėtų veiksmų, civilinės atsakomybės taikymas negalimas.

34. Teisėjų kolegijos išvadų, nurodytų nutarties 33 punkte, nekeičia ir apeliantės nurodomi argumentai dėl atsakovų darbo įmonėje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nėra įrodymų, išskyrus deklaratyvius ieškovės teiginius, pagrindžiančių išvadą, jog atsakovai nebuvo pasyvūs akcininkai, kad jiems buvo periodiškai teikiama finansinė informacija ir pan. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad atsakovams, dirbant BUAB „Aftalitana“ vadybininkais, buvo žinoma (turėjo būti žinoma) apie itin sudėtingą įmonės finansinę padėtį, t. y. kad jiems pagal vadybininko pareigoms būdingas funkcijas buvo žinomi įmonės finansiniai duomenys ar kita informacija, susijusi su įmonės finansine padėtimi, tuo labiau įvertinant aplinkybę, kad įmonei vadovavo paskirtas vadovas.

35. Dėl išdėstytų motyvų visumos teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad nėra pagrindo išvadai, jog akcininkė A. G. iki 2009 m. vasario 10 d., kai ji perleido akcijas S. L., žinojo (turėjo žinoti) apie įmonės faktinį nemokumą. Atitinkamai nėra pagrindo ir išvadai, kad atsakovui V. G., valdžiusiam BUAB „Aftalitana“ 50 procentų akcijų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, taip pat buvo žinoma (turėjo būti žinoma) apie įmonės faktinį nemokumą.

Dėl asmens pripažinimo faktiniu įmonės vadovu

36. Nagrinėjamoje byloje ieškovė taip pat įrodinėjo aplinkybes, kad V. G., būdamas BUAB „Aftalitana“ akcininku ir jos darbuotoju, vykdė valdymo funkciją ir turi atsakyti kaip faktinis vadovas, t. y. akcininko pareigą inicijuoti bankroto bylos iškėlimą sieja su situacija, kai dalyvis yra de facto bendrovės vadovas.

37. Kasacinis teismas praktikoje yra įtvirtinęs teisės aiškinimo taisyklę, kad civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013). Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad de facto vadovas yra asmuo, kuris nėra paskirtas direktoriumi, bet nuolatos priima strateginius verslo sprendimus, būdingus šiai pozicijai. Būtent verslo sprendimų priėmimo kriterijus vadovą skiria nuo kitų darbuotojų bei akcininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017).

38. Asmens, oficialiai nepaskirto bendrovės vadovu, pripažinimo faktiniu bendrovės vadovu kriterijai yra: 1) vadovavimo funkcijos vykdymas (taip pat ir privalomų instrukcijų formaliai paskirtiems valdymo organams davimas); 2) vadovavimas yra nuolatinio pobūdžio – asmuo sistemingai atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus būdingi juridinio asmens vadovui. Taigi ieškovė, siekdama pagrįsti atsakovo, kaip de facto vadovo statusą, turi įrodyti, kad tas asmuo sistemingai atliko bendrovės vadovui būdingus veiksmus. Tokių veiksmų nustatymas yra fakto klausimas ir jis yra vertinamas individualiai kiekvienos konkrečios bylos atveju. Aplinkybė, ar sandorį sudaro formalus vadovas, ar kiti asmenys įgaliojimo pagrindu, ar de facto vadovas, nėra kvalifikuojanti aplinkybė nustatant de facto vadovo statusą. Galimi atvejai, kai tas pats asmuo priima verslo sprendimą ir sudaro sandorį šio sprendimo pagrindu, bet galimos ir situacijos, kad verslo sprendimą priėmęs faktinis vadovas nurodo sudaryti sandorį formaliam vadovui ar įgaliotam asmeniui. Sandoriai yra sudaromi verslo sprendimų pagrindu, todėl vertinant, kas atlieka valdymo funkciją, svarbu nustatyti, kas faktiškai nuolatos priima verslo sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4313/2018).

39. Taigi teismas, spręsdamas ar įmonės dalyvis ir darbuotojas pripažintinas faktiniu jos vadovu, turi įvertinti, ar tokio asmens veikla viršijo dalyviui ir darbuotojui būdingas funkcijas, ar toks asmuo vienvaldiškai priimdavo verslo sprendimus ir ar ši veikla buvo nuolatinio pobūdžio. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas V. G. nebuvo BUAB „Aftalitana“ faktiniu vadovu. Apeliantė su šia išvada nesutinka ir teigia, kad nuo 2008 m. spalio mėn. V. G. buvo BUAB „Aftalitana“ de facto vadovu, nes jo žinioje buvo įmonės turtas ir dokumentai, jis priiminėjo tik jam pačiam ir jo šeimai naudingus sprendimus dėl sandorių sudarymo.

40. Nutarties 23 punkte nustatyta, kad atsakovams A. G. ir V. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nuo 2003 m. gruodžio 8 d. iki 2009 m. vasario 10 d. priklausė 50 procentų BUAB „Aftalitana“ akcijų. V. G. taip pat nuo 2004 m. sausio 5 d. dirbo BUAB „Aftalitana“ vadybininku.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė, išskyrus deklaratyvius teiginius, nepateikė jokių faktinių aplinkybių bei rašytinių duomenų, kad laikotarpiu nuo 2008 m. spalio mėn. V. G. būtų atlikęs veiksmus, kuriuos paprastai atlieka vadovas ir (ar) jis būtų sprendęs esminius su įmonės tiesiogine veikla susijusius klausimus (nuolat priiminėjęs strateginius sprendimus). Priešingai, iš Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 9 d. nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1-74-360/2015, matyti, kad buvęs įmonės vadovas A. L., kuris nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, valdė BUAB „Aftalitana“ turtą, priiminėjo dėl jo sprendimus, organizavo įmonės buhalterinę apskaitą ir sprendė dėl buhalterinėje apskaitoje nurodytinų duomenų, t. y. nuosprendyje konstatuotos aplinkybės, kad laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. buvęs įmonės vadovas A. L., būdamas atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį BUAB „Aftalitana“ turtą, iššvaistė BUAB „Aftalitana“ 1 591 248,93 Lt vertės turtą; taip pat veikdamas per įmonės buhalterę, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros; be to, siekdamas išvengti mokesčių mokėjimo, BUAB „Aftalitana“ buhalterinėje apskaitoje nurodė neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną ir turtą bei juos pateikė valstybės įgaliotai institucijai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės pagrindžia atsakovų atsikirtimus, jog vieninteliu BUAB „Aftalitana“ direktoriumi buvo A. L., o ne atsakovas V. G..

42. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliantės teiginiais, kad nenaudingų sandorių tarp įmonės ir akcininkų sudarymas, patvirtina aplinkybę, jog V. G. faktiškai vadovavo įmonei. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. G. su UAB „Aftalitana“ 2004 m. sausio 21 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią bendrovei suteikė 40 000 Lt beprocentę paskolą; 2005 m. sausio 17 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią bendrovei suteikė 200 000 Lt paskolą su 5 procentų palūkanomis per mėnesį, 2008 m. balandžio 30 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią bendrovei suteikė 400 000 Lt paskolą su 9 procentų metinėmis palūkanomis. V. G. ir BUAB „Aftalitana“ 2004 m. sausio 12 d. sudarė sutartį dėl 41 000 Lt paskolos (beprocentės) suteikimo, 2004 m. sausio 21 d. – dėl 39 000 Lt paskolos (beprocentės) suteikimo, 2004 m. vasario 4 d. – dėl 40 000 Lt paskolos (beprocentė), 2004 m. vasario 17 d. – dėl 42 000 Lt paskolos (beprocentės), 2005 m. sausio 17 d. – dėl 200 000 Lt paskolos su 5 procentų mėnesinėmis palūkanomis, 2008 m. balandžio 30 d. – dėl 400 000 Lt paskolos su 9 procentų metinėmis palūkanomis. Klaipėdos apygardos teismas įsiteisėjusioje 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-74-513/2018, kuria BUAB „Aftalitana“ bankrotas pripažintas tyčiniu kaip atitinkantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose nustatytus požymius, vertindamas aukščiau nurodytus sandorius dėl akcininkų paskolų suteikimo įmonei ekonomiškumo aspektu (dėl per didelės metinės palūkanų normos, ką iš esmės nurodo ir apeliantė apeliaciniame skunde), nustatė, kad BUAB „Aftalitana“ veikloje praktika, kai akcininkai suteikdami įmonei paskolas, užtikrindavo pakankamą apyvartinių lėšų kiekį ir tinkamą įmonės veiklą, buvo įprasta; nenustatyta, kad paskolos sutartimis įmonei buvo padaryta žala (nutarties 13 punktas). Taigi tai, kad atsakovai skolino įmonei pinigines lėšas, sudarydami paskolos sutartis, nepatvirtina fakto, jog jie tai darė savo iniciatyva, be įmonės direktoriaus žinios ir leidimo. Juo labiau, kaip minėta, tokia praktika, kai akcininkai suteikia įmonei paskolas, BUAB „Aftalitana“ veikoje buvo įprasta, todėl įmonės veiklos užtikrinimas, suteikiant jai paskolas, negali būti prilygintas strateginiam sprendimui, kuris priskiriamas bendrovės vadovo kompetencijai.

43. Klaipėdos apygardos teismas įsiteisėjusioje 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-74-513/2018, kuria BUAB „Aftalitana“ bankrotas pripažintas tyčiniu, vertindamas 2005 m. birželio 1 d. akcininkės A. G. su įmone sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, taip pat pažymėjo, kad nenustatyta, jog minėtu sandoriu įmonei būtų padaryta žala, byloje nėra duomenų, kad nuomos sandoris viršijo įprastinę bendrovės ūkinės – komercinės veiklos riziką ir šio sandorio sudarymu įmonė buvo tyčia privesta prie bankroto ir (ar) tyčia buvo bloginama jos padėtis (nutarties 14 punktas). Taigi nenustačius, kad sudarytas nuomos sandoris nebuvo įmonei nenaudingas, atsižvelgiant į tai, kad šalys yra laisvos sudaryti sutartis, tokio sandorio sudarymas taip pat negali būti prilygintas strateginiam sprendimui, kuris priskirtinas bendrovės vadovo kompetencijai.

44. Teisėjų kolegija, apibendrindama motyvus, nurodo, kad aptartų aplinkybių visuma nepagrindžia ieškovės įrodinėjamos aplinkybės, kad V. G. buvo BUAB „Aftalitana“ faktiniu vadovu, t. y. kad atsakovas V. G. sistemingai atliko veiksmus, kurie būdingi vadovui, nes byloje surinktų įrodymų visuma nepatvirtina, jog atsakovas vykdė bendrovės vadovui būdingas funkcijas, dėl to jis nelaikytinas BUAB „Aftalitana“ de facto vadovu.

45. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas praktiką faktinio įmonės vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo aspektu, yra nurodęs, kad ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir šio straipsnio 4 dalyje nustatyta civilinė atsakomybė už pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidimą gali būti taikoma tik asmenims, turintiems formalų įmonės vadovo statusą, todėl de facto vadovui ar pagal vadovo suteiktą įgaliojimą veikiančiam asmeniui negali būti taikoma civilinė atsakomybė už ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos de jure vadovo pareigos pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017, 29 punktas). Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, konstatuoja, kad nurodyti išaiškinimai apskritai eliminuoja civilinės atsakomybės taikymą už ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pažeidimą, todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su faktiniu kito asmens vadovavimu, nelemia vertinimo, kad atsakovui taikytina civilinė atsakomybė.

Dėl prašymo skirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

46. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

47. Kasacinio teismo praktikoje išaiškintina, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013).

48. Atsakovas V. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skirti ieškovei 2 896 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pateikiant nepagrįstą procesinį dokumentą ir taip veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, pusę baudos priteisiant atsakovo naudai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju vien nepagrįsto apeliacinio skundo pateikimo faktas nesudaro pakankamo pagrindo skirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Tai, kad apeliantė skundė pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl atsisakymo priteisti administravimo išlaidas iš atsakovų, kaip įmonės dalyvių, savaime nėra laikoma nesąžiningu elgesiu, tai yra teisės kreiptis į teismą realizavimas.

Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

49. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės bei proceso teisės normas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

50. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo atsakovai. Atsakovė A. G. prašė jos naudai priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) bei pateikė jas pagrindžiančius dokumentus – atsakovė prašė priteisti 484 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodytos išlaidos neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7 ir 8.11 punktus apskaičiuoto maksimalaus atlygintinų išlaidų už tokio pobūdžio teisines paslaugas dydžio, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas priteisti iš apeliantės (ieškovės) UAB „ATENERGO“ atsakovės A. G. naudai 484 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas V. G. priteisti bylinėjimosi išlaidų neprašė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ATENERGO“ atsakovei A. G. 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

Teisėjai Marius BajorasDanguolė MartinavičienėAsta Radzevičienė