Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, ieškinį atsakovui S. S., trečiasis asmuo R. O. Š., dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovas į teismo posėdį, apie kurį jam buvo tinkamai pranešta, neatvyko, neatvykimą pateisinančių duomenų nepateikė, prašymų neteikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė nepilnamečių vaikų E.ir S. S. mama G. S..

2014 m. birželio 12 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. AD1-1823 pagrindu nepilnamečių vaikų E. S. ir S. S. tėvas S. S. buvo įrašytas į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, kadangi netinkamai prižiūrėjo vaikus bei neturėjo socialinių įgūdžių tinkamai jais rūpintis. 2014 m. ieškovo specialistams pradėjus lankytis atsakovo šeimoje buvo pastebėta, kad tėvas galimai riboja vaikų teises pasirenkant vaikus dominančią literatūrą, atsakovas atvirai demonstravo savo religinį pamaldumą, tačiau dažnai nevykdė tiesioginių ir prigimtinių savo tėviškų pareigų, todėl namuose dažnai nebūdavo maisto, tėvas nedirbo, vaikams kartais tekdavo maitintis vien vandeniu ir duona. R. O. Š. (vaikų močiutė) paaiškino, kad atsakovo butas yra praskolintas, jo ieško antstoliai; butas bendrabučio tipo, socialinis. 2014 m. birželio 25 d. ieškovas dėl galimų vaikų teisių pažeidimų ir tėvo galimo priklausymo neaiškiai religiniai sektai, raštu kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą (rašto Nr. (24.61.)-VT4-1072). 2014 m. liepos 8 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija priėmė sprendimą Nr. SP43-773 dėl socialinių paslaugų ir specialiosios pagalbos priemonių asmeniui skyrimo, šeimai skirtos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre. Tačiau atsakovas jokių paslaugų nepriėmė, vaikams kliudė bendrauti su močiute, vengė kontaktų su socialiniais darbuotojais.

2014 m. rugpjūčio 27 d. ieškovas gavo Klaipėdos apygardos prokuratūros atsakymą, kad priimtas nutarimas atsisakyti taikyti viešojo gynimo priemones dėl atsakovo priklausymo ir galimo vaikų įtraukimo į religinę sektą bei nusišalinimo nuo vaikų priežiūros (2014 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas Nr. 4-CB2- 36). 2016 m. birželio 2 d. BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro direktorei atsakovas parašė paaiškinimą (reg. Nr. G-2399), kuriame nurodė, kad 2016 m. birželio 15 d. išvyksta į Angliją, todėl prašo jo vaikais pasirūpinti R. O. Š.. 2017 m. vasario 24 d. Klaipėdos miesto savivaldybės direktoriaus įsakymų Nr. AD1-468 ir Nr. AD1-471 pagrindu nepilnamečiams E. ir S. S. nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta vaikų močiutė R. O. Š., globos vieta nustatyta pas globėją adresu (duomenys neskelbtini). Nors nepilnamečių vaikų tėvas buvo nurodęs, kad vyks dirbti į Angliją, tačiau ieškovas neturi duomenų kur yra šiuo metu atsakovas. Sodros duomenimis atsakovas iki 2018 m. lapkričio 7 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini). 2019 m. birželio 6 d. R. O. Š. kreipėsi į ieškovą su prašymu dėl nepilnamečių E. ir S. S. nuolatinės globos, kuriame nurodė, kad toliau sutinka globoti savo anūkus ir sutinka būti paskirtą jų nuolatine rūpintoja. 2019 m. balandžio 1 d. BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre buvo organizuotas atvejo vadybos posėdis bei parengtas pagalbos planas laikinajai globėjai R. O. Š.; posėdžio metu nutarta, kad tikslinga kreiptis į teismą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo bei vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Atsakovas ilgą laiką neteikia jokio išlaikymo vaikams, jais nesirūpina ir nesidomi, jo gyvenamoji bei buvimo vieta nežinomos.

Iš 2013 m. lapkričio 13 d. Vaiko nuomonės išklausymo akto Nr. 5TSD-2086 matyti, kad nepilnametis E. S. nurodė, kad jis nepamena kada paskutinį kartą bendravo su tėvu, tiek telefonu tiek gyvai; tėvas nebando su juo bendrauti jokiomis ryšio priemonėmis; materialiai tėvas nepadeda, dovanų nesiunčia, su gimtadieniu nesveikina. Pasak E. S. jam patinka gyventi su močiute, juos sieja stiprus emocinis ryšys, abipusė pagarba ir pasitikėjimas. Vaikas sutinka kad būtų neterminuotai apribotas atsakovo tėvo teisės jo atžvilgiu, o jo nuolatine rūpintoja būtų paskirta močiutė R. O. Š..

Iš 2013 m. lapkričio 13 d. Vaiko nuomonės išklausymo akto Nr. 5TSD-2087 matyti, kad nepilnametis S. S. nurodė, kad nebepamena kada paskutinį kartą matė tėvą; dovanų, materialinio išlaikymo ir sveikinimų iš tėvo negauna; tėvas su vaiku nebendrauja jokiomis ryšio priemonėmis. Nurodo, kad jam patinka gyventi pas močiutę, yra viskuo aprūpintas ir mylimas, juos sieja stiprus emocinis ryšys, tarpusavio pagarba ir supratimas. Vaikas sutinka, kad būtų neterminuotai apribotas atsakovo tėvo teisės jo atžvilgiu, o jo nuolatine rūpintoja būtų paskirta močiutė R. O. Š..

Dėl tėvo valdžios apribojimo

Tėvų valdžios turinys apima tėvų teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis). CK numatytas tėvų valdžios apribojimo institutas yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai. Toks apribojimas taikomas esant tėvų kaltei dėl savo pareigų vaiko atžvilgiu nevykdymo. Tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams (CK 3.159 straipsnio 3 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių, esant atitinkamoms aplinkybėms, atsižvelgiant į vaiko interesus, yra tėvų valdžios apribojimas (CK 3.160 straipsnio 2 dalis, 3.180 straipsnis). CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Kiekvienu atveju teismui tenka svarbi užduotis nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemones, kurios padarytų žalos vaiko sveikatai ir jo raidai (Johansen v. Norway judgement of 7 August 1996, Reports of Judgements and Decisions 1996-III, p. 1008-09).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais tinkamai nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą, sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvus dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytina kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002).

Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Jos taikymo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė (kai tėvų valdžia apribojama neterminuotai) be atskiro tėvų sutikimo vaiką įsivaikinti kitiems asmenims (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis Nr. 3K-7-114/2013). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.

Tėvų valdžios apribojimui pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos pilnavertiškai rūpintis vaikais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas neteikia jokio išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams, jais nesirūpina ir nesidomi, yra nusišalinęs nuo tėvo pareigų, vaikų nelanko, dėl to nepilnamečiai vaikai su atsakovu nenori gyventi. Iš nepilnamečių vaikų E. S. ir S. S. vaiko nuomonės išklausymo akto matyti, kad vaikai tiksliai nepamena kada paskutinį kartą bendravo su tėvu, tiek telefonu tiek gyvai. Bylos duomenimis tėvas nebando su vaikais bendrauti jokiomis ryšio priemonėmis. Materialiai tėvas nepadeda, dovanų nesiunčia. Pasak nepilnamečių vaikų jiems patinka gyventi su močiute, juos sieja stiprus emocinis ryšys, abipusė pagarba ir pasitikėjimas. Vaikai taip pat nurodo, kad jie sutinka kad būtų neterminuotai apribotas atsakovo tėvo teisės jų atžvilgiu, o jų nuolatine rūpintoja būtų paskirta močiutė R. O. Š..

Visą nurodytą įvertinęs teismas sprendžia, kad atsakovas pažeidė savo kaip tėvo pareigą, kad vaikai iki pilnametystės būtų jo tinkamai prižiūrimi, dorai auklėjami, taip pat pažeidė pareigą rūpintis vaikų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į vaikų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas vaikams visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaiko sveikata, jo tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Teismas sprendžia, jog atsakovas S. S. vengia atlikti minėtas jo kaip tėvo pareigas, savo elgesiu daro žalą vaikų vystymuisi, vaikų ir tėvo emocinis ryšys yra silpnas, nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, todėl, atsižvelgiant į atsakovo nepilnamečių vaikų E. ir S. S. interesus, atsakovui neterminuotai apribotina tėvo valdžia vaikų E. S. ir S. S. atžvilgiu (CPK 178, 185 straipsniai, CK 3.180 straipsnis).

Atsakovui išaiškintina, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad atsakovas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, jei tai neprieštarauja jo interesams; tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 6 dalis).

Sprendimo dalis dėl tėvo valdžios apribojimo vykdoma skubiai (CPK 496 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams E. S. ir S. S. išlaikymą po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės ir paskirti lėšų tvarkytoja uzufrukto teise rūpintoją (globėją) R. O. Š..

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Pareiga išlaikyti vaikus tėvams išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius (CK 3.198 straipsnio 1 dalis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką ir nuosekliai jos laikosi, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuri šiuo metu yra 555 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Tėvų teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi. Vertindamas kiekvieno iš vaiko tėvų turtinę padėtį, teismas atsižvelgia į visų rūšių gaunamas pajamas, turimas santaupas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, juridinius asmenis bei jų turtą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Bylos duomenimis atsakovas nedirba, byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl sveikatos būklės ar kitų svarbių priežasčių atsakovas negali/negalėtų dirbti darbo ir gauti nors minimalių pajamų. Objektyviai vertinant byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad atsakovas, būdamas sveikas ir darbingas žmogus, privalo imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jo ir jo nepilnamečių vaikų, kuriems turi pareigą teikti išlaikymą, poreikius.

Įvertinus taip pat ir tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, nenustatyta, kad turėtų sveikatos sutrikimų, kurios neleistų jam susirasti darbą, kad galėtų pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais, tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams E. S. ir S. S. išlaikymą po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės tenkintinas, kuris teismo nuomone šiuo metu yra adekvatus ir pakankamas (CK 3.200 straipsnis, CPK 376, 178, 185 straipsniai).

Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina laikinoji rūpintoja R. O. Š. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų. Sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir/ ar formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Reikalavimus dėl tėvo valdžios apribojimo tenkinus visiškai, iš atsakovės valstybės naudai priteistinas 75 Eur žyminis mokestis (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 14 punktai). Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas 116 Eur dydžio žyminis mokestis, kuris priteistinas iš atsakovo valstybės naudai. Iš viso iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 191 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2, 14 punktai).

Teismo iniciatyva inicijuotina civilinė byla dėl nepilnamečių vaikų E. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir S. S., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinės globos ir vaiko globėjo paskyrimo (CPK 496¹ straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 270 straipsniais, 402 straipsniu, 406 straipsniu, 502 straipsniu, 504 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią į nepilnamečius sūnus E. S., gimusį (duomenys neskelbtini), ir S. S., gimusį (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo S. S. nepilnamečių vaikų E. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir S. S., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 215 Eur (du šimtus penkiolika eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2019 m. birželio 19 d. iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nepilnamečių vaikų E. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir S. S., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti laikinąją rūpintoją R. O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo S. S. 191 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio valstybei (turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės rūpybos nepilnamečiams vaikams E. S. ir S. S. nustatymo ir rūpintojo paskyrimo CPK 496¹ straipsnyje nustatyta tvarka.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo ir tėvo valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti patvirtintą teismo sprendimo kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.