- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-20
- Bylos Nr.
- 2A-719-123/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10177-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Žydrūnas Bertašius, Virginija Nijolė
- Ieškovas
- J. M.
- Atsakovas
- I. S., K. R., V. Š., V. O.
- Kategorijos
- 52.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-719-123/2014
2014 m. birželio 20 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Aušra Maškevičienė, Žydrūnas Bertašius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės J. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovams I. S. (I. S.), K. R., V. Š. ir V. O. (V. O.) dėl žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė J. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 14 478,86 Lt žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011 m. kovo pradžioje ieškojo meistrų, kurie galėtų atlikti ieškovės bute remontą: suremontuoti vonią, pakeisti santechniką, išglaistyti, išdažyti ir ištapetuoti kambarių sienas ir lubas. Kreipėsi į atsakovą I. S., kuris sutiko atlikti minėtus remonto darbus su kitais atsakovais, kaip savo individualios įmonės darbuotojais. Susitarė, kad ieškovė nupirks remonto darbams reikalingas medžiagas arba pagal atsakovų pateiktus kvitus apmokės už jų pirktas statybines medžiagas ir sumokės už atliktus darbus, rangos sutartis ir sąmata sudarytos nebuvo. Nurodė, kad V. Š. turėjo daugiausia atlikti santechnikos darbus, V. O. – dažyti, glaistyti, tapetuoti kambarius, K. R. padėjo atlikti remonto darbus atsakovams. Pastebėjusi, kad remonto darbai atliekami nekokybiškai, kreipėsi į atsakovą I. S. su pretenzijomis dėl jo darbuotojų nekokybiškai atliekamų darbų. Iš pastarojo atsakovo sužinojo, kad jis neturi jokios įmonės, o kiti su juo dirbę atsakovai nėra jo darbuotojai. Teigė, kad atsakovai pašalinti nekokybiškai atliktų darbų trūkumus atsisakė, nutraukė visus darbus, paliko nesuremontuotą butą ir išėjo. Nurodė, kad UAB „Vakarų regiono konsultacinis biuras“ ekspertas, apžiūrėjęs butą, patvirtino, kad sienos dažymui paruoštos blogai, elektros instaliacija išvesta netinkamai, vamzdynas vonioje išvedžiotas nekvalifikuotai ir kt., todėl visus darbus būtina atlikti iš naujo. Dėl padarytos žalos dydžio nustatymo kreipėsi į UAB „Kelmeda ir ko“, kuri nurodė, kad naujai atliekami remonto darbai kainuos 14 478,86 Lt. UAB „Klaipėdos komprojektas“ duomenimis trūkumų ištaisymas kainuos 9 187,95 Lt. Mano, kad į minėtą sumą nėra įskaičiuotas atliktų nekokybiškų santechnikos darbų ištaisymas. Atsakovai gera valia ir savo lėšomis nesutinka nei ištaisyti nekokybiškai atliktų darbų, nei apmokėti padarytą žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-11-27 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės 2 100 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atsakovui V. O. Žodinę šalių sudarytą sutartį kvalifikavo kaip faktinę statybos darbų rangos sutartį. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą laikė įrodymu dėl galimų remonto darbų defektų pėdsakų, tačiau nevertino kaip įrodymo, patvirtinančio atsakovų netinkamai atliktų darbų kokybę ir padarytą žalą. Teismas ekspertizės neskyrė, todėl UAB „Klaipėdos komprojektas“ apdailos darbų, atliktų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ekspertizės išvadas pagal įrodomąją galią laikė rašytiniu įrodymu. Nurodė, kad šalių sudarytoje žodinėje statybos remonto darbų rangos sutartyje atsakovų įsipareigoti atilikti darbai išsamiai nebuvo aptarti, o atliktus darbus ieškovė priėmė ir juos apmokėjo. Ieškovės nurodomi kaip darbų trūkumai (galimai netinkamai įrengta vonia, ventiliacijos angos dydis, sienų dažymo kokybė, sienų glaistymo nelygumai prie durų angų) buvo akivaizdžiai matyti, bet atitinkamam atsakovui perduodant darbus jie ieškovės nebuvo nurodyti kaip darbų kokybės trūkumai. Teismas laikė, kad ieškovė nepriekaištingų darbų nenorėjo, siekė padaryti remontą kuo pigiau, ieškovė neįrodė, kad buvo susitarta su atsakovais dėl aukštos remonto darbų kokybės atlikimo, o ne dėl įprasto kosmetinio buto remonto darbų atlikimo. Konstatavo, kad sutartį dėl santechnikos darbų atlikimo, dalies apdailos darbų atlikimo ieškovė nutraukė savo iniciatyva, tačiau už atliktus darbus su atsakovais atsiskaitė, tuo patvirtindama, kad darbus priėmė. Nustatė, kad atsakovai atlikdami buto remonto darbus, bendradarbiavo su ieškove. Nustatė, jog atsakovas V. Š. sutartų darbų iki galo neatliko, tačiau 500 Lt grąžino ieškovei ne todėl, kad pripažino blogai atliktą darbą, o todėl, kad tai padaryti buvo priverstas – ieškovė įskundė atsakovą VMI dėl neoficialiai vykdomos veiklos. Nustatė, kad ieškovė kiekvieno, išskyrus K. R. atliktus darbus, kuris savarankiškai darbų nevykdė, priėmė ir už juos atsiskaitė, tuo metu dėl atliktų darbų kokybės pretenzijų nereiškė. Nustatė, kad dėl galimai netinkamo darbų atlikimo ieškovės patirtus nuostolius atsakovai kiekvienas individualiai atlygino darbų atlikimo metu, ištaisydami ieškovės nurodytus trūkumus, arba grąžindami dalį ieškovės sumokėtų pinigų. Atmetė kaip neįrodytą ir ieškovės reikalavimą žalą solidariai priteisti iš atsakovo K. R., nes nėra įrodymų, kad ieškovė tarėsi su atsakovu K. R. dėl kokių nors darbų atlikimo, mokėjo jam už atliktus darbus. Ieškovė, kaip būtinus trūkumams pašalinti remonto darbus nurodė remonto darbus, nurodė statybos remonto darbus, dėl kurių atlikimo su atsakovais nebuvo susitarusi, ir nepagrįstai įtraukė į apdailos darbų defektų ištaisymo lokalinę sąmatą. Teismo manymu, nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovai dėl faktiškai atliktų statybos remonto darbų padarė atsakovei žalą. Dėl solidarios atsakovų atsakomybės nurodė, kad solidari atsakomybė netaikytina, nes su kiekvienu atsakovu ieškovė tarėsi konkrečiai dėl jo atliekamų darbų atlikimo, mokėjo pinigus ne I. S., o kiekvienam atsakovui atskirai ir individualiai, dėl trūkumų ir pretenzijas dėl atliekamų darbų kokybės reiškė atskirai, grąžinti pinigus už netinkamai atliktą darbą ieškovė reikalavo iš kiekvieno atsakovo individualiai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė J. M. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-27 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, kad civilinę bylą nagrinėjantis teismas privalėjo taikyti vartojimo rangos sutarties normas, taip pat mano, kad teismas šiuo atveju išvadai pateikti turėjo į bylą įtraukti vartotojų teises ginančią instituciją, kuri būtų pasisakiusi ginčo klausimu. Nurodo, kad teismas dėl netinkamo įrodymų vertinimo padarė klaidingą išvadą, kad ieškovė priėmė darbo rezultatus. Ieškovė kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl tyrimo pradėjimo ir paneigia teismo išvadą, kad ieškovei tiko atsakovų atlikto darbo rezultatai, be to, atliktų darbų priėmimas nėra įformintas darbų priėmimo–perdavimo aktu. Ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad ji esą tokios kokybės darbų norėjo, šias aplinkybes privalėjo įrodyti atsakovai, rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Atsakovams, kaip verslininkams profesionalams, teko pareiga pasirūpinti visais reikiamais dokumentais – rangos sutartimi, jos priedais, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktais. Atsakovams teko įrodinėjimo pareiga įrodyti, kad dėl defektų susidarymo nėra jų kaltės, tačiau rašytinių įrodymų, kurie paneigtų UAB „Klaipėdos komprojektas“ išvadas dėl statybos ir remonto darbų defektų, civilinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje ginčas kilo dėl ieškovės J. M. ir atsakovų I. S., K. R., V. Š. ir V. O. sudarytos žodinės sutarties, pagal kurią atsakovai įsipareigojo atlikti gyvenamajame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), buto sienų, lubų paruošimo dažymui ir tapetavimui darbus, santechnikos darbus, plytelių klijavimo vonios kambaryje darbus, o ieškovė įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus, dėl netinkamo atsakovų darbų atlikimo ir žalos padarymo. Iš UAB „Kelmeda ir ko“ sudarytos lokalinės sąmatos matyti, kad naujai atliekami remonto darbai ieškovės bute kainuotų 14 478,86 Lt (t. 1, b. l. 53), todėl šią sumą ieškovė prašė solidariai priteisti iš atsakovų. Iš UAB „Gargždų rangos darbai“ sudarytos lokalinės sąmatos matyti, kad apdailos darbų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), defektų ištaisymo kaina sudaro 12 211,37 Lt (t. 2, b. l. 111–113). Iš UAB „Klaipėdos komprojektas“ apdailos darbų, atliktų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ekspertizės išvados nustatyta, kad apdailos darbai minėtame bute atlikti su defektais. Minėtiems defektams pašalinti būtina atlikti defektų pašalinimo darbus, kurių kaina yra 9 187 Lt (t. 2, b. l. 3–35, 36–44). Iš UAB „Kerpita“ 2013-10-22 PVM sąskaitos faktūros (lokalinės sąmatos) matyti, kad santechnikos darbų (įskaitant medžiagas) kaina ieškovės bute sudaro 2 197,25 Lt (t. 2, b. l. 115).
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės nurodomi darbų trūkumai buvo akivaizdžiai matyti, bet atitinkamam atsakovui perduodant darbus jie ieškovės nebuvo nurodyti kaip darbų kokybės trūkumai, be to, ieškovė nepriekaištingų darbų nenorėjo, siekė padaryti remontą kuo pigiau. Taip pat nustatė, kad dėl galimai netinkamo darbų atlikimo ieškovės patirtus nuostolius atsakovai kiekvienas individualiai atlygino darbų atlikimo metu, ištaisydami ieškovės nurodytus trūkumus arba grąžindami dalį ieškovės sumokėtų pinigų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
Statybos rangos sutartys išskiriamos pagal specifinį rangos dalyką – statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 str. 1 d.). Tais atvejais, kai statybos darbai atliekami vartotojo asmeniniams poreikiams tenkinti, tarp šalių susiklosto vartojimo statybos rangos teisiniai santykiai, todėl, siekiant apsaugoti užsakovo interesus, sutarčiai atitinkamai taikomos ir vartojimo rangos sutarties taisyklės (CK 6.681 str. 4 d.). Vartojimo statybos rangos sutartis gali būti apibrėžta kaip sutartis, kuria rangovas, kuris verčiasi statybos verslu, įsipareigoja per nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo fizinio asmens užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, skirtus tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ir jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti jų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Rangovui pažeidus vartojimo rangos sutartį, užsakovas gali pasinaudoti bendraisiais užsakovo teisių gynybos būdais, nustatytais rangos „Bendrosiose nuostatose“, taip pat atskirų pagal dalyką rangos rūšių institutuose nustatytais užsakovo teisių gynimo būdais ir kaip papildomą apsaugą suteikiančiais – specialiaisiais vartotojo teisių gynybos būdais, nustatytais „Vartojimo rangos“ normose, „Vartojimo pirkimo–pardavimo“ normose ir kituose su vartotojų teisių apsauga susijusiuose įstatymuose (CK 6.672 str. 2 d.), be to, rangovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-19 Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga II (vartojimo pirkimo–pardavimo, vartojimo rangos, civilinės atsakomybės vartojimo teisiniuose santykiuose taikymo klausimai) Nr. AC-33-1. Teismų praktika. 2010, 33).
Užsakovas (vartotojas) rangos sutartyje disponuoja CK 6.363 straipsnyje įtvirtintomis pirkėjo (vartotojo) teisėmis ir turi teisę pasirinkti kurį nors iš šiame straipsnyje įtvirtintų pažeistų teisių gynimo būdų, tarp jų turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą (CK 6.363 str. 9 d.). Nuostoliais laikomos ir prekės (rangos darbų) trūkumų pašalinimo išlaidos, jeigu, pardavėjui per protingą terminą jų nepašalinus, trūkumus pašalino pirkėjas (užsakovas) ar jo pasitelkti tretieji asmenys. Kai darbo rezultato trūkumai nustatomi darbą atlikus – jo (rezultato) priėmimo ar naudojimo metu, užsakovo teises reglamentuoja CK 6.678 straipsnis. CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultatų trūkumus, užsakovas turi teisę per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Palyginus su bendruoju rangos santykių reglamentavimu, užsakovui suteikiamas platesnis gynybos būdų pasirinkimas – užsakovo teisė pašalinti trūkumus savo jėgomis ir pareikalauti iš rangovo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas nesaistoma sąlygos, kad ji būtų numatyta rangos sutartyje; teisę vienašališkai spręsti, ar atlikti darbą iš naujo, vartojimo rangos atveju priklauso ne rangovui, o užsakovui. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, nepagrįstai netaikė vartojimo rangos sutartims taikytinų teisės normų, numatytų CK 6.672–6.680 straipsniuose.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išreikšta pozicija, kad įstatyme įtvirtintas reikalavimas rangos darbų priėmimą įforminti abiejų šalių pasirašytu perdavimo–priėmimo aktu neturi būti suabsoliutintas, užsakovo pareiga sumokėti už atliktą darbą gali atsirasti ir jam nepasirašius darbų priėmimo akto, jeigu jis faktiškai darbų rezultatą priėmė ir juo naudojasi savo poreikių tenkinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009). Tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė J. M. priėmė darbo rezultatus. Pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 str. 1 d.). Tuo pasireiškia užsakovo, kaip silpnesniosios vartojimo rangos sutarties šalies, pažeidžiamumas, t. y. kad vartotojas turi mažiau specialių žinių atskirose verslo srityse negu atitinkama veikla profesionaliai užsiimantis rangovas. Dėl to tais atvejais, kai trūkumai nėra akivaizdūs, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu ir po tinkamo darbų priėmimo nenurodžius trūkumų, tačiau aplinkybė, jog rangovo atlikti darbai yra netinkamos kokybės, neatleidžia užsakovo nuo pareigos atliktus darbus priimti bei už juos atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2014). Konstatuotina, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė atsiskaitydama už darbus priėmė darbų rezultatą, nes ieškovės pareiga atsiskaityti už atliktus darbus kyla ieškovei net ir tuo atveju, jei darbai yra atlikti nekokybiškai.
CK 6.663 straipsnio 1 dalis nustato, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis. Rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus (2 d.). Manytina, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė nepriekaištingų darbų nenorėjo ir siekė padaryti remontą kuo pigiau, nes siekis gauti rangos darbus už mažesnę kainą nereiškia, kad ieškovė turi priimti nekokybiškai atliktus darbus ir už juos sumokėti.
Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovai, būdami savo srities profesionaliai, dirbdami darbą, susijusį su statybos darbais, patys privalėjo parengti rangos sutarties projektą su priedais, kuriuose turėjo ir galėjo aptarti darbų kiekius, kokybę bei kainą, jei manė, kad toks dokumentas jiems yra būtinas, o taip pat galėjo pateikti ieškovei pasirašyti darbų priėmimo–perdavimo aktą, jei manė, kad darbai yra atlikti tinkamai ir kokybiškai, nes šiuo atveju jie veikė kaip profesionaliai. Ieškovės, kaip silpnesnės sutarties šalies padėtis, turi būti ginama labiau nei atsakovų, nes atsakovams, kaip verslininkams profesionalams, teko pareiga pasirūpinti visais reikiamais dokumentais – rangos sutartimi, jos priedais, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktais.
Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės pateiktus įrodymus: antstolio G. K. 2012-05-09 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0154/12/F-19 (t. 1, b. 1. 34–52); UAB „Kelmeda ir Ko“ sudarytą lokalinę sąmatą (t. 1, b. 1. 53); UAB „Gargždų rangos darbai“ sudarytą lokalinę sąmatą (t. 2, b. 1. 111–113); UAB „Klaipėdos komprojektas“ apdailos darbų, atliktų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ekspertizės išvadą (t. 2, b. 1. 3–35, 36–44); UAB „Kerpita“ 2013-10-22 PVM sąskaitas faktūras (lokalinės sąmatas) (t. 2, b. 1. 115), nes šie įrodymai, patvirtinantys, jog ieškovės bute darbai atlikti nekokybiškai, nėra nuginčyti ar paneigti.
Nagrinėjamoje byloje ieškinys reiškiamas atsakovams, kaip solidariems skolininkams, nes ieškovės paaiškinimu, ji su atsakovu I. S. susitarė dėl visų buto remonto darbų atlikimo, t. y. sienų ir lubų apdailos darbų, santechnikos darbų, plytelių vonios kambaryje klijavimo darbų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti solidarią atsakomybę, nes pagal ieškovės pareikštą reikalavimą prievolės dalykas pagal ieškinį yra dalomas, galima individualizuoti kiekvieno atsakovo atsakomybę už padarytus trūkumus. Dėl nurodytos aplinkybės nėra galimybės civilinę bylą išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Civilinę bylą grąžinus pirmosios instancijos teismas ieškovei patikslinus ieškinio reikalavimus turėtų nustatyti kiekvieno atsakovo atsakomybės mastą atskirai.
Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.