- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-26
- Bylos Nr.
- 2A-919-777/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10177-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Gailevičienė (pirm.), Raimonda Andrulienė, Rimvida Zubernienė
- Atsakovas
- V. O., I. S., K. R., V. Š.
- Ieškovas
- J. M.
- Kategorijos
- 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 93.2.22pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Jolanta Gailevičienė Civilinė byla Nr. 2A-919-777/2015
Teisėjas Egidijus Mickevičius (Proceso Nr. 2-06-3-10177-2012-2)
2015 m. gegužės 26 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Gailevičienės, kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės, Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. O. (V. O.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovams I. S. (I. S.), K. R., V. Š. ir V. O. dėl žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė 2012-08-29 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą prašydama priteisti solidariai iš atsakovų I. S., V. Š. ir V. O. 14 478,86 Lt žalos atlyginimo. 2013-05-22 teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo į bylą įtraukė atsakovu K. R., ir patikslintu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš I. S., V. Š., V. O. ir K. R. 14 478,86 Lt žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-11-27 sprendimu ieškinį atmetė.
Klaipėdos apygardos teismas 2014-06-20 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-27 sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, nepagrįstai netaikė vartojimo rangos sutartims taikytinų teisės normų, numatytų CK 6.672–6.680 straipsniuose. Nurodė ir tai, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė J. M. priėmė darbo rezultatus. Konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė atsiskaitydama už darbus priėmė darbų rezultatą, nes ieškovės pareiga atsiskaityti už atliktus darbus kyla ieškovei net ir tuo atveju, jei darbai yra atlikti nekokybiškai. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė nepriekaištingų darbų nenorėjo ir siekė padaryti remontą kuo pigiau, nes siekis gauti rangos darbus už mažesnę kainą nereiškia, kad ieškovė turi priimti nekokybiškai atliktus darbus ir už juos sumokėti. Konstatavo, kad atsakovai, būdami savo srities profesionalai, dirbdami darbą, susijusį su statybos darbais, patys privalėjo parengti rangos sutarties projektą su priedais, kuriuose turėjo ir galėjo aptarti darbų kiekius, kokybę bei kainą, jei manė, kad toks dokumentas jiems yra būtinas, taip pat galėjo pateikti ieškovei pasirašyti darbų priėmimo–perdavimo aktą, jei manė, kad darbai yra atlikti tinkamai ir kokybiškai, nes šiuo atveju jie veikė kaip profesionalai. Ieškovės, kaip silpnesnės sutarties šalies, padėtis turi būti ginama labiau nei atsakovų, nes atsakovams, kaip verslininkams profesionalams, teko pareiga pasirūpinti visais reikiamais dokumentais – rangos sutartimi, jos priedais, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktais. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės pateiktus įrodymus: antstolio Gintaro Kairio 2012-05-09 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0154/12/F-19 (t. 1, b. 1. 34–52); UAB „Kelmeda ir Ko“ sudarytą lokalinę sąmatą (t. 1, b. 1. 53); UAB „Gargždų rangos darbai“ sudarytą lokalinę sąmatą (t. 2, b. 1. 111–113); UAB „Klaipėdos komprojektas“ apdailos darbų, atliktų bute, esančiame Rūko g. 5–27, Klaipėdoje, ekspertizės išvadą (t. 2, b. 1. 3–35, 36–44); UAB „Kerpita“ 2013-10-22 PVM sąskaitas faktūras (lokalinės sąmatas) (t. 2, b. 1. 115), nes šie įrodymai, patvirtinantys, jog ieškovės bute darbai atlikti nekokybiškai, nėra nuginčyti ar paneigti. Konstatavo, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti solidariąją atsakomybę, nes pagal ieškovės pareikštą reikalavimą prievolės dalykas pagal ieškinį yra dalomas, galima individualizuoti kiekvieno atsakovo atsakomybę už padarytus trūkumus. Dėl nurodytos aplinkybės nėra galimybės civilinę bylą išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Civilinę bylą grąžinus pirmosios instancijos teismas ieškovei patikslinus ieškinio reikalavimus turėtų nustatyti kiekvieno atsakovo atsakomybės mastą atskirai.
Šalies argumentai
Ieškovė 2014-07-24 teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, juo prašė priteisti iš I. S. 1 054 Lt, iš atsakovo V. Š. 3 851,79 Lt, iš atsakovo V. O. 7 256,49 Lt, iš atsakovo K. R. 7 256,49 Lt už netinkamai atliktus remonto ir statybos darbus bute, esančiame Rūko g. 5-27, Klaipėdoje; priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis visas bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai. Nurodė, kad 2011 m. kovo pradžioje ieškojo meistrų, kurie galėtų atlikti ieškovės bute remontą: suremontuoti vonią, pakeisti santechniką, išglaistyti, išdažyti ir ištapetuoti kambarių sienas ir lubas. Kreipėsi į atsakovą I. S., kuris sutiko atlikti minėtus remonto darbus su kitais atsakovais, kaip savo individualios įmonės darbuotojais. Susitarė, kad ieškovė nupirks remonto darbams reikalingas medžiagas arba pagal atsakovų pateiktus kvitus sumokės už jų pirktas statybines medžiagas ir sumokės už atliktus darbus, rangos sutartis ir sąmata sudarytos nebuvo. Nurodė, kad V. Š. turėjo daugiausia atlikti santechnikos darbus, V. O. – dažyti, glaistyti, tapetuoti kambarius, K. R. padėjo atlikti remonto darbus atsakovams. Pastebėjusi, kad remonto darbai atliekami nekokybiškai, kreipėsi į atsakovą I. S. su pretenzijomis dėl jo darbuotojų nekokybiškai atliekamų darbų. Iš pastarojo atsakovo sužinojo, kad jis neturi jokios įmonės, o kiti su juo dirbę atsakovai nėra jo darbuotojai. Teigė, kad atsakovai pašalinti nekokybiškai atliktų darbų trūkumus atsisakė, nutraukė visus darbus, paliko nesuremontuotą butą ir išėjo. Nurodė, kad UAB „Vakarų regiono konsultacinis biuras“ ekspertas, apžiūrėjęs butą, patvirtino, kad sienos dažymui paruoštos blogai, elektros instaliacija išvedžiota netinkamai, vamzdynas vonioje išvedžiotas nekvalifikuotai ir kt., todėl visus darbus būtina atlikti iš naujo. Nurodė ir tai, kad dėl atsakovų kaltų veiksmų jai padaryta didelė žala: sugadintos nupirktos statybinės medžiagos ir detalės, jų ieškovė negalės panaudoti ištaisant atliktų darbų trūkumus, turės pirkti naujas. Be to, reikės atlikti ir broko šalinimo darbus. Atsakovai pašalinti nekokybiškai atliktų darbų trūkumus atsisakė, reikalavo mokėti antrą kartą, o nesutikus, nutraukė visus darbus, paliko nesuremontuotą butą ir išėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-02-17 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo V. O. 1 260,92 Eur už netinkamai atliktus remonto darbus ir 1 135,48 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei. Kitą ieškinio dalį dėl ieškovės reikalavimų atsakovams atmetė.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia tik atsakovas V. O., todėl apeliacinės instancijos teismas aprašo tik pirmosios instancijos teismo motyvus, kurie susiję su V. O. apeliaciniu skundu (dėl kitų pirmosios instancijos teismo motyvų, kurie susiję su kitais atsakovais, nepasisako).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp šalių rašytinė sutartis nebuvo sudaryta. Pripažino, kad tarp ieškovės ir kiekvieno atsakovo (I. S., V. O., V. Š.) buvo sudarytos atskiros žodinės rangos sutartys. Nurodė, kad ieškovė su atsakovu V. O. susitarė dėl sienų ir lubų apdailos darbų kambariuose. Nurodė ir tai, kad atsakovas V. O. turėjo teisę pasitelkti kitus asmenis, t. y. K. R.. Tačiau tai padaręs, turi atsakyti už jo netinkamą prievolių vykdymą ar neįvykdymą. Konstatavo, kad tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai. Nurodė, kad nagrinėjimu atveju darbų priėmimo–perdavimo aktas surašytas nebuvo. Atmetė atsakovo V. O. argumentą, kad ieškovė darbus priėmė, atsiskaitė ir negali remtis trūkumų faktu. Nurodė, kad atsakovas V. O., kaip verslininkas ir specialistas, apsiimdamas ieškovei, kaip vartotojai, atlikti statybos rangos darbus, privalėjo įvertinti visą riziką, prisiimtus darbus atlikti tinkamai, kokybiškai, pagal reikalavimus. Atsakovas negali remtis faktu, jog ieškovė siekė kuo pigiau atlikti remonto darbus. Nurodė, kad V. O. atliko lubų ir sienų apdailos darbus: glaistymo, dažymo, tapetavimo. K. R. padėjo V. O.. Konstatavo, kad V. O. pagal žodinę vartojimo rangos sutartį atlikdamas buto sienų ir lubų apdailos remonto darbus juos atliko nekokybiškai, pats trūkumų nepašalino. Konstatavo ir tai, kad ieškovė įrodė buto sienų ir lubų remonto darbų defektų faktą, o atsakovas V. O. neįrodė jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, todėl atsakovas privalo atlyginti nuostolius. Pirmosios instancijos teismas apskaičiuodamas bei vertindamas iš atsakovo V. O. priteistinų nuostolių dydį rėmėsi prie dalinės ekspertizės pateikta UAB „Klaipėdos komprojektas“ (UAB „Baltų būstas“) sudaryta lokaline sąmata. Nurodė, kad atlikto remonto defektų ištaisymas iš viso kainuotų 4 353,70 Lt. Į šią sumą įeiną 1 skyriaus 1–4, 7 pozicijos, 2 skyriaus 1–16, 26, 28, 29 pozicijos. Nurodė ir tai, kad atsakovas nepateikė jokių patikimų ir akivaizdžių įrodymų, kad defektai galėtų būti pašalinti už mažesnę sumą. Atmetė ieškovės argumentus, kad defektų šalinimo išlaidų suma turėtų būti priteista kartu su 21 proc. PVM bei 31 proc. socialinio draudimo mokesčio, nes byloje duomenų apie tai, kad defektų šalinimo darbai buvo atlikti ir už atliktus darbus buvo atsiskaityta, nėra.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė, jog butas, kuriame buvo atliekami rangos darbai, yra trijų kambarių. Pasak apelianto, butas yra dviejų kambarių. Taip pat apeliantas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai. Nurodė, kad nuolatinis jo darbas yra žuvies fabrike Norvegijoje, o tapetus sutiko išklijuoti ieškovei, nes to prašė jo pažįstama. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai nustatė rangos darbų priėmimo faktą. Pasak apelianto, ieškovė priėmė atliktus darbus ir jam sumokėjo 600 Lt, priimdama darbus jokių pretenzijų dėl darbų kokybės nepareiškė. Dėl to ji, nepareiškusi pretenzijų dėl darbų kokybės jų priėmimo metu, netenka teisės darbų trūkumais remtis vėliau. Taip pat apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad atliktų rangos darbų kokybė atitiko ieškovės interesus. Apeliantas teigė, kad jis buvo informavęs ieškovę, jog dėl sienų nelygumų būtina sienas lyginti gipso kartono plokštėmis, tačiau ieškovė tokio remonto atsisakė, nes pageidavo tik kosmetinio remonto, o kitoks remontas buvo jai per brangus. Apeliantas nurodė, kad jis sutaręs atlikti darbus už 600 Lt (250 Lt jis grąžino ieškovei) negali prisiimti rizikos už 14 512,98 Lt nuostolį. Nurodė, kad jis nesugadino ieškovės buto sienų ir lubų, ieškovės turtas nebuvo sužalotas atsakovo veiksmais. Ieškovės bute sienos ir lubos nebuvo lygios, iki atsakovas pradėjo darbus. Todėl ieškovė negali reikalauti iš atsakovo, kad jis atlygintų nuostolius ir sumokėtų už sienų išlyginimą ir nudažymą. Jei atsakovas turi atlyginti nuostolius, tai tik tuos, kuriuos ieškovė faktiškai patyrė, t. y. 400 Lt darbo užmokestis ir medžiagos, kurios buvo sunaudotos.
Ieškovė su atsakovo apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovas rangos darbus atliko nekokybiškai, o pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.
Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. str.).
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog nepagrįstas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas, nes buvo netinkamai nustatytas buto, kuriame buvo atliekami rangos darbai, kambarių skaičius. Pažymėtina, jog buto, kuriame buvo atliekami rangos darbai, kambarių skaičius neturi teisinės reikšmės, kadangi žalos dydis buvo apskaičiuotas pagal specialisto sudarytą lokalinę sąmatą, o ne pagal kambarių skaičių. Dėl to teismui nurodžius, kad butas, kuriame buvo atliekami rangos darbai, buvo trijų, o ne dviejų kambarių, teismo sprendimo teisėtumui įtakos neturi.
Taip pat teismo sprendimo teisėtumui teisinės reikšmės neturi aplinkybė, jog buvo konstatuota, kad tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai. Kaip matyti iš bylos duomenų ir apskųsto teismo sprendimo turinio, nuostoliai iš atsakovo ieškovei buvo priteisti dėl to, kad rangos darbai buvo atlikti nekokybiškai. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šio nagrinėjamo ginčo kontekste nėra esminio skirtumo tarp vartojimo rangos ir rangos teisinių santykių. Nepriklausomai nuo to, kokio pobūdžio rangos teisiniai santykiai sieja šalis, esminės teisės ir pareigos, kurios įpareigoja rangovą atlikti tinkamai rangos darbus, o užsakovą už juos sumokėti, turi būti vykdomos tinkamai (CK 6.644 straipsnio 1 dalis; CK 6.672 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju taip pat nesutinka su apelianto argumentu, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė rangos darbų priėmimo faktą. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atsakovas teigdamas, jog ieškovė priėmė darbus, priėmimo metu pretenzijų nepareiškė, dėl to prarado teisę reikšti reikalavimus dėl darbų kokybės po jų priėmimo, privalėjo šias aplinkybes įrodyti. Be to, taisyklė, jog priėmus darbus vėliau nebegalima pareikšti pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės, nėra besąlyginė. Pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas turi teisę pareikšti pretenzijas dėl darbų kokybės ir po darbų priėmimo, jeigu šie trūkumai negalėjo būti pastebėti normaliai priimant darbą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, CK 6.662, 6.694 straipsnių nuostatos darbų priėmimo metu įpareigoja užsakovą elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatą, kad įsitikintų, ar jis turi akivaizdžių trūkumų, tačiau užsakovas nėra įpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313). Kaip matyti iš specialisto išvadų, darbų nekokybiškas atlikimas pasireiškė sienų nelygumu. Teisėjų kolegijos vertinimu, sienų nelygumui negali būti priskirti prie akivaizdžių trūkumų, sienų nelygumui nustatyti naudojami specialūs prietaisai. Be to, kaip matyti iš specialisto išvados tiriamosios dalies, kai kurie rangos darbų trūkumai atsirado po darbų atlikimo pasirinkus netinkamą darbų atlikimo metodiką. Esant nurodytų aplinkybių visetui konstatuotina, kad apelianto argumentai, jog ieškovė prarado teisę reikšti pretenzijas jam po darbų priėmimo, nepagrįsti.
Nagrinėjamu atveju taip pat nėra teisinio pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog sienų nelygumai atitiko ieškovės, kaip užsakovės, lūkesčius, kadangi ji buvo įspėta dėl būtinų priemonių, kurių būtina imtis, kad sienų nelygumai būtų pašalinti. CK 6.663 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Įvertinus aplinkybę, jog šalys sudarė žodinę rangos sutartį, konstatuotina, kad apelianto atlikti rangos darbai turėjo atitikti įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, sienų lygumas, nulemiantis estetinį vaizdą, yra įprastinis reikalavimas, keliamas atliekant tokio pobūdžio darbus. Dėl to atsakovo teiginiai, jog dažymo darbų atlikimas neišlyginus sienų atitiko ieškovės lūkesčius, nepagrįsti. Atsakovas atlikdamas dažymo darbus neišlyginęs sienų prisiėmė riziką dėl nekokybiškai atliktų darbų.
Apeliantas skunde nurodė ir tai, kad ieškovė negali reikalauti iš atsakovo, kad jis atlygintų nuostolius ir sumokėtų už sienų išlyginimą ir nudažymą. Jei atsakovas turi atlyginti nuostolius, tai tik tuos, kuriuos ieškovė faktiškai patyrė, t. y. 400 Lt darbo užmokestis ir medžiagos, kurios buvo sunaudotos. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas. Šie skundo argumentai yra pagrįsti iš dalies.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė turi įrodyti nuostolių dydį.
Pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas bei vertindamas iš atsakovo V. O. priteistinų nuostolių dydį, rėmėsi ieškovės prie dalinės ekspertizės pateikta UAB „Klaipėdos komprojektas“ (UAB „Baltų būstas“) sudaryta lokaline sąmata (t. 2, b. l. 41–44; toliau – lokalinė sąmata). Ieškovė šios aplinkybės neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl kitų byloje pateiktų lokalinių sąmatų nepasisako. Pirmosios instancijos teismas nurodė ir tai, kad atlikto remonto defektų ištaisymas iš viso kainuotų 4 353,70 Lt, į šią sumą įtraukė lokalinėje sąmatoje numatytus ardymo darbus, t. y. 1 skyriaus 1–4, 7 pozicijos, ir apdailos darbus, t. y. 2 skyriaus 1–16, 26, 28, 29 pozicijos.
Sutartų rangos darbų dalis buvo atlikta nekokybiškai. Atsakovas pašalinti nekokybiškai atliktų darbų trūkumus atsisakė, reikalavo mokėti antrą kartą, o ieškovei nesutikus, nutraukė visus darbus, paliko nesuremontuotą butą ir išėjo. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad tarp šalių sudaryta žodinė rangos sutartis dėl sienų ir lubų apdailos darbų kambariuose buvo nutraukta.
LR CK 6.221 str. 2 d. nustatyta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo <...>.
LR CK 6.222 str. 1 d. nustatyta, kad kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visą tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Kai grąžinimas natūra neįmanomas <...>, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams.
LR CK 6.665 str. 3 d. nustatyta, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius.
Esant nurodytoms aplinkybėms ir įstatymo nuostatoms, atsakovas V. O. turi ieškovei grąžinti už darbą gautus pinigus. Ieškovė 2013-01-16 teismo posėdžio metu teigė, kad V. O. su Kęstu sumokėjo 1 250 Lt už darbą (t. 1, b. l. 147). 2013-11-07 teismo posėdžio metu ieškovė teigė, kad prie I. S. Valierai 500 Lt sumokėjo į rankas, juos dalijosi su Kęstu. 50 Lt išminusavo už glaistą, kuris nukrito nuo lubų, ir 50 Lt buvo davusi avanso. Antrą kartą sumokėjo 600 Lt (t. 2, b. l. 124). Naudodamasi replikos teise ieškovė nurodė (t. 2, b. l. 135), kad Valierai su Kęstu buvo sumokėta 650 Lt, dalyvavo I. S.. Byloje nėra rašytinių duomenų apie ieškovės atsakovui V. O. sumokėtą užmokestį. V. O. su šiais ieškovės argumentais sutinka tik iš dalies. Pripažįsta, kad jis buvo sutaręs atlikti darbus už 600 Lt, šiuos pinigus iš ieškovės gavo. K. R. nepripažįsta, kad yra gavęs pinigų iš ieškovės už darbus. I. S. neigia, kad jo akivaizdoje ieškovė atsiskaitė su V. O.. Įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės paaiškinimai nėra pakankami daryti išvadą, jog V. O. už darbus buvo sumokėta 1 250 Lt (LR CPK 178 str.). Todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 600 Lt suma, sumokėta už atliktus darbus (kurią atsakovas pripažįsta).
Be to, konstatuotina, kad atsakovas V. O. neturi pareigos atlyginti ieškovei anksčiau aptartoje lokalinėje sąmatoje nurodytą darbo užmokestį už naujai ateityje atliktinus patalpų sienų ir lubų apdailos darbus (2 skyriaus 1–16, 26, 28, 29 pozicijos), kurių vertė yra 2 217,92 Lt, nes tokiu atveju ieškovės patalpų lubų ir sienų apdaila būtų atlikta atsakovo lėšomis ir toks atlyginimas prieštarautų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams (LR CK 6.222 str. 1 d.).
Byloje yra kasos kvitai, patvirtinantys, kad buvo pirkti 2 maišai po 30 kg tinko „Rotband“, kurių bendra vertė 62 Lt (t. 1, b. l. 33; tas pats kvitas, t. 1, b. l. 111); universalus glaistas (28 kg) 3 vnt. po 59,99 Lt, iš viso už 179,97 Lt (t. 1, b. l. 111 ); akrilas „Fome Pro“ (310 ml, baltas), „Acryl 202“ už 4,79 Lt. Kitų duomenų apie ieškovės turėtas išlaidas už pirktas statybines medžiagas, kurios buvo perduotos atsakovui V. O., byloje nėra.
Ieškovė J. M. 2012-02-10 apklausta kaip liudytoja medžiagoje Nr. 30-2-00032-12 (t. 1, b. l. 62–64) nurodė, kad „Valerai su Kęstu remontuojant sienas aš pradėjau įtarinėti, kad jie vagia statybines medžiagas, kurios buvo perkamos. Pirmą dieną jie sunaudojo 3 kibirus po 28 kg glaisto 14 m² kambaryje. Kitų medžiagų jie nenaudojo, nors sienas ir reikėjo lyginti gerokai. Po to aš jiems parvežiau dar 4 kibirus, po to dar pirkau. Jie tuo pačiu metu remontavo ir virtuvę bei koridorių. Glaistas buvo naudojamas ir vonioje. Kadangi aš nesu specialistė, aš negaliu atsakyti kiek jie sunaudojo glaisto ir kiek jo galima naudoti kiekvienu atveju, bet man kiti meistrai, kurie remontavo kitą kambarį, paaiškino, kad glaistu lyginti lubų ir sienų negalima, jo reikia dėti ploną sluoksnį. Jie turėjo naudoti kitas medžiagas.“
Ieškovės atstovė 2012-11-29 teismo posėdžio metu nurodė (t. 1, b. l. 123), kad ieškovė vyko kartu su atsakovais į parduotuvę, pirko medžiagų, tik ne visus kvitus išsaugojo.
Ieškovė 2013-01-16 teismo posėdžio metu paaiškino (t. 1, b. l. 147): „Pirmą dieną vykome pirkti medžiagų. Važiavo su V. O. ir Kęstu. Pirkome dažus, glaistą, akrilą, Rotbandą ir pradėjo dirbti. Po pirmojo medžiagų pirkimo trūko glaisto, grunto. Rudenį atvyko V. O. ir atidavė 250 Lt.“
Atsakovas V. O. 2012-11-29 teismo posėdžio metu paaiškino (t. 1, b. l. 122): „Kiekvienas (iš atsakovų) vykome pirkti savo medžiagų. 250 Lt grąžinau už glaistą. Pirkome 3 kibirus glaisto, 4 kibirus dar ieškovė nupirko su Larisa. Kibirų talpa po 20 kg.“
Atsakovas V. O. nepripažįsta, kad ieškovė pirko tinką „Rotband“, tačiau lokalinėje sąmatoje nurodyti ardymo darbai apima ne tik glaisto, bet ir tinko sluoksnių nudaužymą nuo lubų ir sienų paviršių. Todėl darytina išvada, kad atsakovui ieškovė perdavė nupirktą tinką „Rotband“, kurio bendra vertė yra 62 Lt.
Atsakovas V. O. pripažino, kad iš viso ieškovė nupirko ir perdavė atsakovui 7 (o ne 3) kibirus glaisto. Tačiau atsakovas nepagrįstai nurodė, kad kibirų talpa buvo 20 l. Byloje esantis kasos kvitas patvirtina, kad kibirų talpa buvo 28 l. Todėl darytina išvada, kad ieškovė perdavė atsakovui 7 kibirus universalaus glaisto po 28 l, kurių bendra vertė yra 419,93 Lt.
Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, iš atsakovo V. O. ieškovei iš viso priteistinos 486,72 Lt išlaidos už pirktas statybines medžiagas (LR CPK 178 str.).
Tačiau ir šiuo atveju konstatuotina, kad atsakovas neturi pareigos atlyginti ieškovei anksčiau aptartoje lokalinėje sąmatoje nurodytą sumą už medžiagas (1 854,43 Lt|) bei mechanizmus (0,23 Lt) už naujai ateityje atliktinus patalpų sienų ir lubų apdailos darbus (2 skyriaus 1–16, 26, 28, 29 pozicijos), kurių bendra vertė yra 1 854,66 Lt, nes tokiu atveju ieškovės patalpų lubų ir sienų apdailai būtinos medžiagos ir mechanizmai būtų nupirkti atsakovo lėšomis ir tai prieštarautų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams (LR CK 6.222 str. 1 d.). Juolab kad šios medžiagos atsakovui perduotos nebuvo ir yra būtinos tam, kad ieškovės norimas remontas būtų atliktas tinkamai.
Sutartų rangos darbų dalis buvo atlikta nekokybiškai. Būtina atlikti nustatytų patalpų apdailos darbų defektų pašalinimo darbus. Lokalinėje sąmatoje numatyta ardymo darbų, t. y. 1 skyriaus 1–4, 7 pozicijos, bendra vertė yra 281,12 Lt. Todėl iš atsakovo V. O. ieškovei priteistina ir 281,12 Lt (LR CK 6.221 str. 2 d.).
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, iš viso iš atsakovo ieškovei turėtų būti priteista 1 367,84 Lt suma. Tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovė pripažino, kad atsakovas jai grąžino 250 Lt, todėl iš priteistinos sumos ši suma minusuotina ir iš viso iš atsakovo ieškovei priteistina 1 117,84 Lt, t. y. 323,75 Eur.
Vadovaudamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje suriktus įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas, todėl pirmosios instancijos teismo skundžiama sprendimo dalis dėl nuostolių atlyginimo keistina – iš atsakovo V. O. ieškovei priteista suma mažintina iki 323,75 Eur (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje
Atsižvelgtina į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas iš dalies. Todėl keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmojoje instancijoje (LR CPK 93 str. 5 d.).
Byloje yra įrodymai apie šias ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas: 300 Lt už žodinę eksperto konsultaciją (t. 1, b. l. 77–78), 350 Lt už faktinių aplinkybių konstatavimą (t. 1, b. l. 79), 3 025 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (t. 1, b. l. 82, 142), iš kurių 1 000 Lt grąžinta ieškovei (t. 2, b. l. 110), 726 Lt išlaidos ekspertui už dalyvavimą teismo posėdyje (t. 1, b. l. 159–160), 3 000 Lt už dalinę ekspertizę (t. 2, b. l. 36–40), 2 000 Lt advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 101, 116–117), iš viso 8 401 Lt.
Byloje yra įrodymai apie šias atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas: 500 Lt advokato pagalbai apmokėti (t. 1, b. l. 114, 119, 141), 1 600 Lt advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 132–133), 700 Lt advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (t. 3, b. l. 64), iš viso 2 800 Lt.
Ieškovės patikslinto ieškinio suma – 19 418,77 Lt (iš atsakovo I. S. prašė priteisti 1 054 Lt, t. y. 1 054 Lt x 100 : 19 418,77 Lt = 5,43 proc. viso ieškovės pareikšto reikalavimo, iš atsakovo V. Š. prašė priteisti 3 851,79 Lt, t. y. 3 851,79 Lt x 100 : 19 418,77 Lt = 19,83 proc. viso ieškovės pareikšto reikalavimo, iš atsakovų V. O. ir K. R. prašė priteisti po 7 256,49, t. y. 7 256,49 Lt x 100 : 19 418,77 Lt = po 37,37 proc. Todėl atsakovui tenkanti ieškovės bylinėjimosi išlaidų dalis yra 3 139,45 Lt (8 401 Lt x 37,37 proc.).
Ieškovės patikslintas ieškinys I. S., V. Š. ir K. R. atmestas, todėl iš jų ieškovei turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteistos (ši sprendimo dalis neskundžiama).
Ieškovės patikslintas ieškinys V. O. tenkintas iš dalies, t. y. 1 117,84 Lt x 100 proc. : 7 256,49 Lt = 15,41 proc. Todėl proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovei turėtų būti priteista 483,79 Lt (3 139,45 Lt x 15,41 proc.), o iš ieškovės atsakovui proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai turėtų būti priteista 2 368,52 Lt (2 800 Lt x 84,59 proc.). Atlikus šalių tarpusavio mokėtinų sumų įskaitymą iš ieškovės atsakovui priteistinas 1 884,73 Lt (2 368,52 Lt - 483,79 Lt), t. y. 546,86 Eur, turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93, 98 str.).
Ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 83 str. 1 d. 1 p.), todėl iš atsakovo valstybei priteistina 20 Eur (323,75 Eur x 3 proc., bet ne mažiau kaip 20 Eur; LR CPK 80 str. 1 d. 1 p.) už reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo.
Kitos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys paliktinos nepakeistos (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį (t. 3, b. l. 95).
Duomenų apie ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje nėra.
Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, t. y. 74,32 proc. (937,17 Eur (patenkinta suma iš ginčytos sumos) x 100 : 1 260,92 Eur (ginčyta suma), iš ieškovės atsakovui priteistinas 28,24 Eur (38 Eur x 74,32 proc.) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinėje instancijoje (CPK 93, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-17 sprendimo dalis dėl nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir šias dalis išdėstyti taip:
Priteisti iš atsakovo V. O. 323,75 Eur nuostolių atlyginimą už netinkamai atliktus darbus ieškovei J. M..
Priteisti iš ieškovės J. M. atsakovui V. O. 546,86 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pirmojoje instancijoje.
Priteisti iš atsakovo V. O. 20 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl nuostolių atlyginimą valstybei.
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti iš ieškovės J. M. atsakovui V. O. 28,24 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinėje instancijoje.