Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo S. Č. gynėjos advokatės Rasos Aurelijos Kučinskaitės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria kaltinamajam S. Č. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2014 m. balandžio 6 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Č. kaltinamas tuo, kad dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, su V. K., B. K. laikotarpiu nuo 2009 m. sausio mėnesio iki 2011 m. balandžio 6 d., organizavo nusikalstamą susivienijimą sunkiems nusikaltimams daryti, vadovavo ir dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, o taip pat organizavo visą eilę cigarečių kontrabandos, neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, papirkimų, suklastotų dokumentų panaudojimo nusikaltimus, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 str. 4 d. ir 249 str. 3 d., 249 str. 1 d., 199 str. 1 d., 227 str. 2 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 4 str. 3 d., 5 str., 249 str. 1 d., 199 ² str. 1 d., 300 str. 1 d., 4 str. 3 d., 5 str., 249 str. 1 d., 199 ² str. 1 d., 300 str. 1 d., 4 str. 3 d., 5 str., 249 str. 1 d., 199 ² str. 1 d., 300 str. 1 d., 249 str. 1 d., 199 ² str. 1 d., 300 str. 1 d., 249 str. 1 d., 21 str. 1 d. ir 199² str. 1 d., LR BK 25 str. 4 d. (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-149 redakcija, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d.) ir 249 str. 3 d., 249 str. 1 d., 21 str. 1 d. ir 199 str. 1 d., 227 str. 2 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigal. 2007 m. liepos 21 d.), 249 str. 1 d., 199 str. 1 d. ir 227 str. 2 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigal. 2007 m. liepos 21 d.), 249 str. 1 d., 199 str. 1 d. ir 227 str. 2 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigal. 2007 m. liepos 21 d.), 249 str. 1 d., 199 str. 1 d. ir 227 str. 2 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigal. 2007 m. liepos 21 d., 4 str. 3 d., 249 str. 1 d., 199² str. 1 d. bei 300 str. 1 d., 249 str. 1 d., 199 str. 1 d. ir 227 str. 2 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigal. 2007 m. liepos 21 d.), 249 str. 1 d. ir 199² str. 1 d., 4 str. 3 d., 249 str. 1 d., 199² str. 1 d. bei 300 str. 1 d., 4 str. 3 d., 5 str., 249 str. 1 d., 22 str. 1 d., 199 str. 1 d. ir 227 str. 2 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigal. 2007 m. liepos 21 d.), 249 str. 1 d., 199 str. 1 d. ir 227 str. 2 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigal. 2007 m. liepos 21 d.), 249 str. 1 d., 199² str. 1 d. bei 300 str. 1 d., 4 str. 3 d., 22 str. 1 d. ir 199² str. 1 d. bei 300 str. 1 d., 4 str. 3 d., 5 str., 249 str. 1 d., 199 str. 1 d. ir 227 str. 2 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigal. 2007 m. liepos 21 d.), 4 str. 3 d., 5 str., 249 str. 1 d., 199² str. 1 d. ir 300 str. 1 d., 4 str. 3 d., 22 str. 1 d. ir 199² str. 1 d.

S. Č. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo sulaikytas

9..atliktąi kažukausku6, vakareetu. no paparasta, amn supratama kalba.iį Lieutvos Respubliką, s toos muitinikui prie su kuriuso2011 m. balandžio 6 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartimi įtariamajam S. Č. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas iki 2014 m. balandžio 6 d.

Gynėjos nuomone, teismas, spręsdamas kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo jos ginamajam klausimą, turėjo daugiau dėmesio skirti labai ilgai užsitęsusiam S. Č. baudžiamajam procesui. Šiuo metu S. Č. yra kalinamas trejus metus. Pratęsus jo suėmimo terminą dar trims mėnesiams, kaltinamasis kardomajame kalinime turėtų praleisti trejus metus ir tris mėnesius. Gynėjos nuomone, toks ilgas nenuteisto žmogaus kalinimas prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatoms bei jau minėto EŽTT praktikai. Be to, visą taip ilgai besitęsiantį suėmimo laikotarpį S. Č. yra laikomas kalėjimo režimu, nežmoniškomis ir jo garbę bei orumą žeminančiomis sąlygomis, darančiomis nepataisomą žalą jo fizinės ir psichinės sveikatos būklei. Gynėjos įsitikinimu, suėmimas tokiomis aplinkybėmis įgyja baudžiamąjį pobūdį, todėl tolimesnis S. Č. laikymas suimtu yra visiškai nepateisinamas. Nusikalstamos veikos, kurių padarymu yra kaltinamas jos ginamasis yra ne smurtinio pobūdžio nusikaltimai, kas sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad S. Č. atvejis neatitinka išimtinio atvejo kriterijaus, kai, nepaisant labai ilgo suėmimo termino, asmens izoliavimas nuo visuomenės gali būti pateisinamas visuomenės saugumo interesu. Be to, byloje nėra jokių išimtinių sąlygų ir aplinkybių, kurios pateisintų ilgalaikį S. Č. izoliavimą nuo visuomenės ir šeimos iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Gynėja dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad nusikalstamos veikos, kurių padarymu S. Č. yra kaltinamas, yra ne smurtinio pobūdžio, kas, gynėjos manymu, patvirtina, jog ši baudžiamoji byla pagal EŽTT jurisprudencijos nuostatas neatitinka išskirtinio atvejo kriterijaus, kad esant tokiam ilgam suėmimo terminui, jos ginamojo izoliavimas nuo visuomenės būtų pateisinamas visuomenės saugumo interesu. Skundžiamos nutarties teiginys, kad kaltinamajam S. Č. inkriminuojami keletas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę, yra abstraktus, nepagrįstas jokiais argumentais, o tokio ilgo suėmimo termino tęsimas minėto teiginio pagrindu EŽTT jurisprudencijoje laikomas visiškai nepriimtinu. Juolab, kad EŽTT jurisprudencijoje asmens teisė būti paleistam proceso metu yra pripažįstama ir asmeniui, kaltinamam sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymu.

Gynėja nesutinka su skundžiamos nutarties motyvais dėl tikimybės, kad kaltinamasis S. Č. , būdamas laisvėje, darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus bei EŽTT jurisprudencijoje nustatytus ilgalaikio suėmimo taikymo standartus, įtarimas sunkios nusikalstamos veikos padarymu dar savaime nereiškia, kad asmuo darys naujus nusikaltimus. Gynėja pastebi, kad jos ginamasis yra anksčiau neteistas, iki suėmimo dirbo ir gaudavo darbo užmokestį, o pakeitus kardomąją priemonę į švelnesnę, turi galimybę nedelsiant įsidarbinti vadybininku ir gauti lėšas pragyvenimui, be to, bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, kad jis planuoja daryti naujas konkrečias nusikalstamas veikas, tokių duomenų nenurodo ir apygardos teismas skundžiamoje nutartyje. Šios aplinkybės, gynėjos nuomone, patvirtina, kad nėra jokio pagrindo manyti, jog S. Č., būdamas laisvėje, darys BPK 122 str. 4 d. nurodytus naujus nusikaltimus.

Gynėja nurodo, jog ši baudžiamoji byla taip pat bus nagrinėjama dar ilgą laiko tarpą, kadangi pasikeitė bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos sudėtis, teisiamasis posėdis paskirtas 2014 m. kovo 24 dieną. Taigi, gynėjos nuomone, akivaizdu, jog tokį ilgą laiką laikant jos ginamąjį S. Č. suėmime bus pažeistos BPK, Konstitucijos 20 str. bei Konvencijos nuostatos.

Teismo posėdyje kaltinamasis S. Č. ir jo gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo S. Č. gynėjos skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. Č. gynėjos skundas atmetamas

Kardomųjų priemonių paskirtis nustatyta BPK 119 straipsnyje. Minėtame straipsnyje nurodyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo (kaltinamojo) asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo (kaltinamojo) amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos numatyti Lietuvos Respublikos BPK 122 str. Minėto straipsnio pirmoje dalyje nurodyta, kad suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis (kaltinamasis):

1) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo;

2) trukdys procesui;

3) darys Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytus naujus nusikaltimus.

Iš apygardos teismo skundžiamos nutarties matyti, kad kaltinamajam S. Č. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas teismui konstatavus, kad nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyti pagrindai (esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus) ir esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms sąlygoms.

Kardomosios priemonės - suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad nustatytų, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai yra bylą nagrinėjančio pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis S. Č. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti kaltinamųjų B. K., O. K., D. A. J. parodymuose, akistatų protokoluose, asmens parodymų atpažinti pagal fotonuotrauką protokoluose, specialistų išvadose, daiktų apžiūros protokoluose, kratų protokoluose, įvykių vietų apžiūrų protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose, operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose, pagal teisinės pagalbos prašymus iš užsienio valstybių teisėsaugos institucijų gautoje medžiagoje ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas (pratęsiamas jo terminas), jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys. Pagrįstą teismo manymą, jog S. Č. gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, sąlygoja tai, kad jis kaltinamas padaręs keliolika tyčinių nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu kontrabandinėmis prekėmis, valstybės tarnautojų papirkimu, dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo veikloje bei kitomis nusikalstamomis veikomis, kurių dalis patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimų (labai sunkių ir sunkių) sąrašą. Baudžiamosios bylos duomenimis, visi nusikaltimai buvo iš anksto suplanuoti ir gerai organizuoti, daromi ilgą laiką ir sistemingai. Be to, S. Č. su dar dviem asmenimis galimai organizavo nusikalstamą susivienijimą ir jam vadovavo. Ši aplinkybė, įvertinus paties kaltinamojo vaidmenį dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo veikloje, leidžia pagrįstai manyti, kad nusikaltimai buvo savanaudiški ir daromi, turint tikslą neteisėtai praturtėti. Taigi S. Č. inkriminuotų veikų sunkumas, jų pobūdis, galimai iš nusikalstamos veikos pragyvenimo lėšų gavimas teismui leido pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus.

Tačiau pažymėtina, kad suėmimas yra pati griežčiausia kardomoji priemonė, kurią taikant asmeniui esmingai apribojamos teisės, todėl teismas, skirdamas ar pratęsdamas pačios griežčiausios kardomosios priemonės terminą, turi išsamiai įvertinti kalinimo trukmės pagrįstumą, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Kaip nurodė Europos Žmogaus Teisių Teismas sprendime byloje Balčiūnas prieš Lietuvą, nacionalinės teisminės institucijos turi užtikrinti, kad kaltinamojo kardomasis kalinimas nebūtų pernelyg ilgas. Poreikis tęsti laisvės atėmimą negali būti vertinamas visiškai abstrakčiai. Teismas pažymėjo, kad kiekvienu atveju, sprendžiant kardomojo kalinimo pratęsimo terminą, būtina atsižvelgti į tai, ar tokiu būdu nebus pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką arba teisę būti paleistam proceso metu. Kuo ilgiau asmuo yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau (atidžiau) turi būti tikrinami (analizuojami) konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime.

Aukštesniojo teismo nuomone, apygardos teismas išsamiai vertino bylos duomenis, turinčius įtakos kardomosios priemonės – suėmimo terminui pratęsti ir laikėsi formuojamos teismų praktikos, kad viešojo intereso apsauga nusveria laisvės gerbimo taisyklę. Nagrinėjamu atveju, įvertinus nusikaltimų, kuriais kaltinamas S. Č. , pobūdį, sunkumą ir kiekį, viešasis interesas leidžia ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Juolab, kad maksimalus leistinas suėmimo taikymo kaltinamajam terminas teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje nei baudžiamojo proceso įstatyme, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose nėra konkrečiai apibrėžtas. Kiek ilgai kardomoji priemonė turi būti taikoma, kada jos taikymas tampa nebereikalingas, būtina vertinti konkrečiu atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes bei šios bylos didelę apimtį (šiuo metu bylą sudaro 127 tomai), inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą bei kiekį, kaltinamųjų (byloje yra 26 kaltinamieji), didelį liudytojų skaičių (dalis liudytojų yra užsienio valstybių piliečiai), tyrimo sudėtingumą, griežčiausios kardomosios priemonės taikymas ilgą laiką yra pateisinamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normoms.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad kaltinamojo S. Č. gynėja skunde kartoja argumentus (apie S. Č. laikymą nežmoniškomis ir jo garbę bei orumą žeminančiomis sąlygomis, teisėjų kolegijos sudėties keitimą, švelnesnių kardomųjų priemonių skyrimo nesvarstymą ir pan.), kurie buvo nurodyti ankstesniuose skunduose ir aukštesniojo teismo nutartimi aptarti bei atmesti kaip nekeičiantys teismo išvadų dėl suėmimo termino pratęsimo pagrįstumo, todėl šioje nutartyje pakartotinai jie nesvarstomi.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas S. Č. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso įstatymo ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Kaltinamojo gynėjos skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo S. Č. gynėjos advokatės Rasos Aurelijos Kučinskaitės skundą atmesti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.