Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Musneckaitei, atsakovei E. Z., trečiojo asmens atstovei Jūratei Čečetienei,

uždarame teismo posėdyje mišriu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaikų teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei E. Z. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės BĮ ,,Vilniaus lakštingalos namai“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei E. Z., trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės BĮ ,,Vilniaus lakštingalos namai“, prašydamas: 1) neterminuotai apriboti motinos E. Z. valdžią vaiko T. Z. (T. Z.) atžvilgiu; ) išreikalauti iš atsakovo teismo išlaidas.

3. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovei nuo 2022 m. vasario 1 d. teikiama socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos. Socialiniai darbuotojai Tarnybą informavo, kad atsakovės E. Z. šeimoje teigiamų pokyčių neįvyko. Po laikino motinos valdžios apribojimo buvo organizuoti trys šeimos atvejo vadybos posėdžiai, tačiau atsakovė dalyvavo tik viename. Pagalbos plane vaiko motinai buvo iškelti įsipareigojimai: rūpintis savo emocine būsena, siekti sūnaus susigrąžinimo į šeimą, domėtis vaiko sveikata, lankyti jį globos įstaigoje, pagal galimybes teikti išlaikymą, dalyvauti vaiko gyvenime, esant poreikiui stiprinti tėvystės įgūdžius, lankant saugaus prieraišumo mokymus, bendradarbiauti su socialine darbuotoja. Atsakovė sąlygų apsilankyti šeimos namuose nesudaro, tačiau su Skyriaus socialine darbuotoja bendrauja telefonu. E. Z. nuolat tvirtina, kad sūnaus T. neaugins, nesiekia jo susigrąžinti į šeimą, todėl lankyti saugaus prieraišumo mokymų poreikio neįžvelgia. Vaiko motinai pagimdžius sūnų su sunkia sveikatos patologija bei atsisakius jį auginti, Skyriaus specialistai rekomendavo moteriai kreiptis individualioms psichologo konsultacijoms ar apsilankyti gydytojo psichiatro konsultacijoje Psichikos sveikatos centre, tačiau E. Z. lankyti minėtas konsultacijas kategoriškai atsisakė, pažymėdama, jog vartoja raminamuosius vaistus, o su emociniais sunkumais geba susitvarkyti savarankiškai. Pažymėjo, jog globos namuose atsakovė sūnaus nelanko, su globos darbuotojais kontakto nepalaiko, tačiau perduoda sūnui maisto, drabužių ar kitų būtinų daiktų.

4. Nurodė, kad atsakovė nėra įvykdžiusi nė vieno pagalbos plane jai numatyto įsipareigojimo. Atsisako bet kokių paslaugų ir pagalbos ir nėra motyvuota susigrąžinti sūnaus į savo šeimą. Taip pat nurodė, kad atsakovė 2023 m. gegužės 11 d. parašė raštą, kuriuo atsisakė atvejo vadybos paslaugų. Moteris teigė, kad pagalba jai nereikalinga, nes yra priėmusi sprendimą sūnaus neauginti. Pažymėjo, jog nuo laikino motinos valdžios apribojimo, jau nuo 2022 metų, atsakovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų pakeisti savo gyvenimo būdo, aplinkos bei sudaryti sąlygas sūnaus susigrąžinimui. E. Z. visiškai nesirūpina vaiku, motinos valdžios vaiko atžvilgiu neįgyvendina, atsisakė priimti specialistų pagalbą bei nenori suvokti pagalbos svarbos ir jos priimti. Anos ieškovo, nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad artimiausiu metu padėtis galėtų pasikeisti teigiama linkme. Atsakovės kalti veiksmai pasireiškia neveikimu, t. y. vaiko nepriežiūra, nesirūpinimu ir nesidomėjimu juo, tinkamų vaiko sveikai fizinei ir psichinei raidai gyvenimo sąlygų nesudarymu. Surinkus apie atsakovę E. Z. charakterizuojančią medžiagą nustatyta, kad ji yra neteista, už 5 metus yra bausta administracine tvarka. Sodros duomenimis, atsakovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovė E. Z. per 6 mėnesius nuo laikino motinos valdžios apribojimo nesikreipė į teismą dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir nerodo realių pastangų susigrąžinti vaiką į savo šeimą, vaikas ir toliau auga BĮ „Vilniaus Lakštingalos namai“. Atsakovė nesistengia visapusiškai vykdyti savo kaip motinos pareigų – neaugina vaiko, nesirūpina vaiko ugdymu, auklėjimu, kasdienių poreikių tenkinimu, su socialiniais darbuotojais nebendradarbiauja visiškai, bei nėra duomenų, kad padėtis pasikeis, todėl ieškovo vertinimu, yra pagrindas atsakovei neterminuotai apribotina motinos valdžia nepilnamečio T. Z. atžvilgiu.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

7. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad su ieškiniu sutinka, nes neturi galimybių pasirūpinti sūnumi. Pažymėjo, jog ir savimi negali pasirūpinti.

8. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė paaiškino, kad vaikui nustatytas sunkus neįgalumo lygis bei specialus slaugos poreikis. Vaikas pats nesėdi, nevaikšto, nevaldo rankos, yra nuolat reikalinga specialistų pagalba, medikamentinis gydymas. Paaiškino, kad vis atsiranda naujos ligos. Berniukas ramus, daug miega. Vaiką lanko močiutė. Berniukas buvo pakrikštytas, močiutė jam pasiuvo krikšto rūbelius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

9. Iš byloje pateikto vaiko gimimo įrašo nustatyta, kad atsakovė E. Z. yra nepilnamečio vaiko T. Z. (T. Z.), gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) motina. Vaiko gimimo įraše duomenų apie tėvą nėra. Lietuvos informacinės sistemos ,,Liteko“ ir bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio motinai E. Z. laikinai apribota motinos valdžia sūnaus T. Z. atžvilgiu, taip pat nustatyta nuolatinė globa, globėju paskiriant Vilniaus miesto savivaldybės BĮ ,,Vilniaus lakštingalos namai“, globos vieta nustatyta minėtoje įstaigoje. Tu pačiu sprendimu iš atsakovės priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, po 200,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iš atsakovės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo

10. Tarnybos ieškiniu prašoma neterminuotai apriboti atsakovės E. Z. motinos valdžią nepilnamečio vaiko T. Z. atžvilgiu. Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

11. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021). Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo (motinos), kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

12. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, taip pat turi būti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021).

13. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovė E. Z. jau pakankamai ilgą laiką (beveik metus) motinos valdžios sūnaus T. Z. atžvilgiu visiškai neįgyvendina. Iš byloje pateikto 2023 m. birželio 1 d. VšĮ Antakalnio poliklinikos medicininių dokumentų išrašo/siuntimo matyti, jog berniukui nustatytas sunkus neįgalumas bei nustatytas nuolatinės slaugos poreikis. Diagnozuotos ligos (duomenys neskelbtini), susijusios su (duomenys neskelbtini). Surašyti nepilnamečio T. Z. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktai: 2023 m. sausio 23 Nr. (duomenys neskelbtini) 2023 m. gegužės 29 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. birželio 2 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo vaiko priežiūros ir nėra pajėgi užtikrinti neįgalaus vaiko poreikių, vaiko visiškai nelanko ir nesidomi jo sveikata. 2023 m. vasario 13 d. atvejo vadybos posėdyje motina nedalyvavo, socialinė darbuotoją informavo, jog neketina susigrąžinti sūnaus ir juo rūpintis. Moteris pažymėjo, kad kiekvienas atvejo vadybos posėdis ar specialistų skambutis jai yra skausmingas. Nurodytame atvejo vadybos posėdyje globos įstaigos atstovė nurodė, jog atsakovė su globos įstaigos darbuotojais kontakto nepalaiko, sūnaus nelanko, atveža tik drabužių, maisto ir kitų reikiamų daiktų, tačiau vaiko aplankyti neateina. 2023 m. balandžio 17 d. BĮ Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro rašte Nr. 1GD-7893 nurodoma, jog atsakovės šeimoje teigiamų pokyčių neįvyko. Pagalbos plane iškeltų uždavinių visiškai nevykdo, nesudaro sąlygų apsilankyti savo namuose ir nuolat tvirtina, kad sūnaus neaugins ir nesiekia jo susigrąžinti į šeimą. Pažymėjo, kad atsakovė atsisakė bet kokios jai siūlomos specialistų pagalbos. 2023 m. gegužės 22 d. motyvuotame siūlyme nurodoma, kad visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko atstovė nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam bei psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai.

14. Atsakovė teismo posėdyje su ieškiniu sutiko, nurodė, jog negali nieko paaiškinti dėl susiklosčiusių aplinkybių, nes jai per sunku. Ji negali pasirūpinti net savimi. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, taip pat patvirtina, jog atsakovė nėra suinteresuota vaiko susigrąžinimu į šeimą.

15. Bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo nepilnamečio vaiko auklėjimo ir priežiūros, nesudaro jam tinkamų sąlygų augti ir vystytis, nesuteikia saugios ir jo poreikius atitinkančios gyvenamosios vietos, kartu negyvena, nesiekia susigrąžinti vaiko, atkurti prarasto ryšio, įgyvendinti savo, kaip motinos, teisių ir pareigų, visiškai nesidomi vaiku, turinčiu sunkų neįgalumą, nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat, taip pat, kad tėvystė (motinystė), visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Todėl tinkamas tėvų pareigų nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014). Nėra objektyvių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, motina yra visiškai nusišalinusi nuo savo pareigų įgyvendinimo, ir toks jos elgesys trunka iš esmės jau ilgą laiką ir daro didelę žalą vaikui. Be to, motina atvejo vadybos procese yra nurodžiusi, kad neketina susigrąžinti sūnaus, yra priėmusi sprendimą jo neauginti, todėl yra pagrindas atsakovei E. Z. neterminuotai apriboti motinos valdžią jos nepilnamečio sūnaus atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

16. Pažymėtina, kad tėvai gali kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo ir tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 3.182 straipsnio 3 dalis).

17. Sprendimo dalis dėl motinos valdžios apribojimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 496 straipsnio 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

18. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovo ieškinys byloje patenkintas visiškai.

19. Byloje pareikštas ieškinys dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo. Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-23-T-07825 atsakovei teikiama antrinė teisinė pagalba, apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis atsakovei yra 100 procentų, taip pat atsakovė 100 procentų atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (Sprendimo 4 punktas).

20. Šaliai teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą susidariusių valstybės išlaidų atlyginimo tvarka nustatyta CPK 99 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-151-779/2020).

21. CPK 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklė, pagal kurią, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo atsakovas buvo atleistas, išieškomos iš ieškovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai buvo patenkinti visiškai, atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra atleista nuo 100 proc. šioje civilinėje byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Taigi, abi bylos ginčo šalys neturi pareigos apmokėti byloje valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai neišieškomos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovės E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečio vaiko T. Z. (T. Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Sprendimo dalį dėl neterminuoto motinos valdžios ribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.