- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-05
- Bylos Nr.
- 2S-963-163/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03298-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alona Romanovienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- UAB „Pineka“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-5547-613/2012 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei UAB „Pineka“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl patirtų nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-5547-613/2012 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei UAB „Pineka“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl patirtų nuostolių atlyginimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Nurodo, kad po teismo sprendimo gavo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pažymą, Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštą, viešosios įstaigos Šilalės pirminės sveikatos priežiūros centro raštą ir paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo nagrinėtos teisme ir apie jas ieškovas nežinojo. Teigia, kad VšĮ Šilalės pirminės sveikatos priežiūros centras patvirtino, kad pareiškėjas, pasibaigus jam laikinai nustatytam darbingumo lygio terminui, 2013 metais nedarbingumo lapelio neturėjo, o tai reiškia, kad atsakovas ir teismai padarė klaidingą išvadą, kad ieškovas, grįžęs po kasmetinių atostogų, negalėjo dirbti jam pavesto atsakovo darbo. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nurodė, kad klausimą dėl darbuotojo galimybės eiti tam tikras pareigas darbovietėje sprendžia jo šeimos gydytojas, o tai atitinka medicinos įstaigos 2013-07-23 gauto rašto turinį. Teismas, neįtraukęs į bylos nagrinėjimą gydymo įstaigos atstovo, negalėjo įvertinti jo sveikatos būklės atleidimo metu.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-03-21 nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje, atmetė suinteresuoto asmens UAB „Pineka“ prašymą skirti pareiškėjui 5 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad pareiškėjas neįrodė, jog jo nurodytos aplinkybės negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Teismas pareiškėjo nurodytų aplinkybių nelaikė naujai paaiškėjusiomis bei turinčioms esminę reikšmę bylai aplinkybėmis, todėl padarė išvadą, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 2 p. nustatyta tvarka. Teismas nenustatė, jog pareiškėjas naudojasi teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kad savo veiksmais sąmoningai būtų sukėlęs suinteresuotam asmeniui UAB „Pineka“ esminę žalą, todėl atmetė prašymą skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-21 nutarties dalį dėl proceso atnaujinimo panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitą nutarties dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti procesą. Teismas neįvertino, kad pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas, net ir įsiteisėjus teismo sprendimui, galėjo dirbti jam pavestą darbdavio darbą. Šių įrodymų negalėjo pateikti anksčiau, nes tokią pareigą turėjo jo darbdavys, kuris turėjo surinkti visus įrodymus, kad pareiškėjas negalėjo eiti jam pavestų pareigų. Teigia, kad neturėdamas teisinio išsilavinimo, negalėjo tinkamai apginti savo teisių, nežinojo apie galimybę kreiptis į atitinkamas institucijas dėl dokumentų išreikalavimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „Pineka“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti, pareiškėjui skirti 5000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad dalis apelianto nurodytų aplinkybių buvo ir galėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, tačiau jos neturi esminės reikšmės bylai. Visą bylos nagrinėjimą pareiškėjas buvo atstovaujamas teisininko. Mano, kad pareiškėjui turi būti skirta 5 000 Lt bauda už tikrovės neatitinkančių aplinkybių interpretavimą ir nepagrįsto pareiškimo dėl proceso atnaujinimo pateikimą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas konstatavo, kad nėra pareiškėjo nurodyto CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo, ir proceso civilinėje byloje neatnaujino, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas (CPK 320, 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad teismas neįvertino apelianto pateiktų įrodymų ir nepagrįstai atsisakė atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu. Pabrėžtina, kad proceso atnaujinimo institutas privalo būti taikomas atsižvelgiant į proceso teisės principus: ekonomiškumą, koncentruotumą, protingumą. Proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti. Proceso atnaujinimo uždavinys – ne tiesiogiai patikrinti žemesnės instancijos teismų veiksmus, o atsakyti į du klausimus: yra ar ne įstatyme nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai, o jeigu jie yra, tai ar jie turėjo kokią nors įtaką byloje priimtam sprendimui ir pačiam teismo procesui.
Pareiškėjas prašė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, t. y. dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2009-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2009; 2011-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2011-07-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011; 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2011). Spręsdamas, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjui, teismas vertina ne tik subjektyviuosius, bet ir objektyviuosius sužinojimo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 str. 2 d.).
Pareiškėjas teigia, kad po pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų, gavus Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pažymą, Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštą, viešosios įstaigos Šilalės pirminės sveikatos priežiūros centro raštą, paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo nagrinėtos teismuose ir apie jas pareiškėjas nežinojo, t. y. VšĮ Šilalės pirminės sveikatos priežiūros centras patvirtino, kad pareiškėjas, pasibaigus jam laikinai nustatytam darbingumo lygio terminui, 2013 metais nedarbingumo lapelio neturėjo, o tai reiškia, kad darbdavys ir teismai padarė klaidingą išvadą konstatavę, kad ieškovas, grįžęs po kasmetinių atostogų, negalėjo dirbti jam pavesto atsakovės darbo, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą pažymėjo, kad klausimą dėl darbuotojo galimybės eiti tam tikras pareigas darbovietėje sprendžia jo šeimos gydytojas, todėl teismas, neįtraukęs į bylos nagrinėjimą gydymo įstaigos atstovo, negalėjo tinkamai įvertinti ieškovo sveikatos būklės atleidimo metu, todėl nepagrįstai pripažino jo atleidimą iš darbo teisėtu.
Iš išnagrinėtos civilinės bylos medžiagos Nr. 2-5547-613/2012 nustatyta, kad byloje kilo ginčas dėl darbuotojo atleidimo iš darbo DK 136 str. 1 d. 4 p. nurodytu pagrindu, kai darbuotojas pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo, teisėtumo ir pagrįstumo. Teisinis pagrindas nutraukti su darbuotoju darbo sutartį pirmiau nurodytu pagrindu yra medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada, kad darbuotojas dėl sveikatos būklės negali atlikti tam tikrų darbo funkcijų. Byloje pateikta Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės teritorinio skyriaus 2012-02-14 išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų patvirtina, kad ieškovui nustatytas 50 proc. darbingumo lygis nuo 2012-02-14 iki 2013-02-13. Atsakovės UAB „Pineka“ 2012-02-27 įsakymu ieškovas atleistas iš darbo, remiantis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės teritorinio skyriaus nedarbingumo pažymėjimu. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-11-28 sprendime konstatavo, kad atsakovė UAB „Pineka“ pasielgė teisėtai ir pagrįstai atleido ieškovą iš darbo DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-28 sprendimo, konstatavo, kad ieškovas pagrįstai atleistas iš darbo DK 136 str. 1 d. 4 p.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus bei pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad jos nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurios pareiškėjui nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, ir jos neturi esminės reikšmės bylai. Pareiškėjo pateikti įrodymai nepaneigė fakto, kad laikotarpiu nuo 2012-02-14 iki 2013-02-13 pareiškėjui buvo nustatytas 50 proc. nedarbingumo lygis ir tuo metu jis negalėjo eiti jam darbdavio pavestų pareigų, todėl darbdavys pagrįstai ir teisėtai remdamasis DK 136 str. 1 d. 4 p. 2012-02-27 atleido pareiškėją iš darbo. Aplinkybė, kad pareiškėjui buvo nustatytas laikinas nedarbingumo lygis, neturi teisinės reikšmės, nes DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkto juridinių faktų sudėtis nenumato darbdaviui pareigos vertinti nedarbingumo laikotarpio. Apelianto teiginiai, kad jis atleidimo iš darbo metu buvo pajėgus dirbti jam darbdavio pavestą darbą, nėra pagrįsti objektyviais įrodymais. Iš pareiškėjo pateiktų įrodymų matyti, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nutraukė pareiškėjo skundo tyrimą, nes skundas tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėtas teisme; Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tik pateikė nuomonę dėl pareiškėjo atleidimo iš darbo, kuri teismui nėra privaloma; Všį Šilalės pirminės sveikatos priežiūros centras 2013-07-16 rašte nurodė, kad pareiškėjas gydosi dėl juosmeninės stuburo dalies skausmų, 2012 m. vasario ir 2013 m. kovo mėn. nusiųstas į Tauragės Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Tauragės skyrių dėl darbingumo lygio nustatymo, taip pat pažymėjo, kad pasibaigus darbingumo lygio terminui, jei ligonis nepratęsia nedarbingumo pažymėjimo ir neturi nedarbingumo lapelio, vertinamas kaip darbingas, tačiau pareiškėjas pasibaigus darbingumo lygio terminui 2013 m. nedarbingumo lapelio neturėjo, o detalesnės informacijos apie ieškovo darbingumą negali pateikti, nes klausimus dėl asmens darbingumo sprendžia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba. Aplinkybė, kad pareiškėjas 2013 m. nedarbingumo lapelio neturėjo, pareiškėjui buvo žinoma, be to, ji neturi jokios reikšmės sprendžiant klausimą dėl jo nedarbingumo lygio. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, t. y. medicinos ar Neįgalumo ir darbuotojų nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvados, kad pareiškėjo atleidimo metu jis buvo darbininkas ir galėjo be žalos sveikatai tinkamai ir pilnavertiškai vykdyti jam pavestą darbą (CPK 178 str.), o apelianto pateikti institucijų raštai tokių aplinkybių nepatvirtina. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas nenurodė jokių naujų esminių bylos aplinkybių, kurios pareiškėjui nebuvo žinomos ir kurių teismai nagrinėdami bylą nevertino bei kurios turi esminę reikšmę bylai, pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo iš esmės grindžiamas tik pareiškėjo prielaidomis, kurios nepatvirtintos jokiais įrodymais, todėl negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurios sudarytų pagrindą proceso atnaujinimui CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu. Atmestinas apelianto argumentas, kad jis nebuvo tinkamai atstovaujamas, todėl nežinojo ir negalėjo teismui pateikti visų būtinų įrodymų, kurių pateikimo būtinumas paaiškėjo jau išnagrinėjus bylą. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas buvo tinkamai atstovaujamas teismo posėdžio metu advokato padėjėjo (t. 1, b. l. 116), ieškinį ieškovo vardu parengė UAB Klaipėdos teisininkų biuras (t. 1, b. l. 9), todėl pagrindo konstatuoti, kad ieškovo procesinės teisės buvo pažeistos, nėra. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškinio proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas, todėl teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį keisti arba naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo ir ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Suinteresuotas asmuo pareiškė prašymą paskirti pareiškėjui 5000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Šį prašymą grindžia argumentais, kad pareiškėjas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, klaidingai nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes, reiškia nepagrįstus pareiškimus dėl proceso atnaujinimo.
Pažymėtina, kad remiantis CPK 95 str., baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti yra būtinos sąlygos: dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningumas pareiškiant nepagrįstą ieškinį, teikiant nepagrįstą skundą ar kitą procesinį dokumentą, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra nustatyti apelianto piktnaudžiavimo procesu veiksmai. CPK 365 straipsnis numato galimybę šaliai pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 dalyje numatytais pagrindais. Pareiškėjas, manydamas, kad egzistuoja CPK 366 str. 1 d. 2 p. numatytas pagrindas, turėjo procesinę teisę kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, o teismui atmetus jo prašymą atnaujinti procesą ir pareiškėjui nesutikus su teismo argumentais, skųsti teismo nutartį. Pažymėtina, kad vien šalies pasinaudojimas jam suteikta procesine teise kreiptis į teismą bei skųsti, jo manymu, nepagrįstą teismo nutartį nelaikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis CPK 95 str. prasme, kad dėl to jam turėtų būti skiriama bauda. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, suinteresuoto asmens UAB „Pineka“ apeliacinės instancijos teismui pateiktas prašymas paskirti apeliantui CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatytą baudą netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-21 nutartį palikti nepakeistą.
Atmesti suinteresuoto asmens UAB „Pineka“ prašymą dėl baudos skyrimo pareiškėjui V. K..