Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

parengiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. G. ieškinį atsakovui A. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas A. R. į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, nors apie posėdžio laiką ir vietą jam taip pat buvo pranešta tinkamai, pareiškimas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant iš jo negautas.

Motyvuojamoji dalis

Formaliai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, ieškinys tenkintinas.

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad 2003-02-16 tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, kurios pagrindu ieškovas S. G. paskolino atsakovui A. R. 2000 eurų (b. l. 26). Pagal šią sutartį atsakovas įsipareigojo ieškovui pasiskolintą sumą grąžinti vienerių metų laikotarpyje, t. y. iki 2004-02-16, tačiau savo įsipareigojimų nevykdė ir paskolos negrąžino.

Paskolos sutartimi viena sutarties šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). Taigi, pagrindinės paskolos sutarties sąlygos yra: pinigų ar rūšiniais požymiais apibrėžtų daiktų perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn susitarimo pagrindu bei paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų. Paskolos teisiniai santykiai atsiranda, kada šalys susitaria dėl minėtų sąlygų. Pagal CK 6.870 str. 2 d. nuostatą paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.). Tam kad būtų galima konstatuoti, jog tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, dėmesys yra kreipimas ne tik į sandorio formą, tačiau taip pat ir į turinį, t. y. paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi pakankamai aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas, todėl ginčą dėl paskolos teisinių santykių nagrinėjantis teismas turi aiškinti paskolos raštelį atsižvelgdamas į sutarčių aiškinimo taisykles, tikrąją šalių valią, ketinimus. Juolab kad ir teismų praktikoje yra pažymėta, jog, atsižvelgiant į CK 6.871 str. 3 d. įtvirtintos normos dispoziciją, įstatymų leidėjas yra nustatęs tam tikrus reikalavimus ne tik skolos dokumento formai, bet ir turiniui. Kad būtų galima konstatuoti, jog tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi pakankamai aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas.

Paskolos teisinių santykių tarp ieškovo ir atsakovo atsiradimo ir pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo atsakovui faktą ieškovas S. G. pagrindė rašytine 2003 m. vasario 16 d. paskolos sutartimi – skolos rašteliu (b. l. 26). Šioje sutartyje nurodyta, kad skolininkas (atsakovas) skolingas kreditoriui (ieškovui) piniginę sumą – 2000 eurų. Sutartyje taip pat nurodyta, kad gautą piniginę sumą skolininkas (atsakovas) įsipareigoja grąžinti vienerių metų laikotarpyje. Taigi, sutarties turinys įrodo, kad pinigai pagal sudarytą paskolos sutartį buvo perduoti šios sutarties sudarymo metu, t. y. paskolos sutartis sudaryta ir paskolos dalykas perduotas vienu metu, šis faktas patvirtintas atsakovo parašu. Byloje esanti paskolos sutartis, kurią pateikė ieškovas, yra tiesioginis įrodymas, patvirtinantis pinigų perdavimo pagal šią sutartį faktą.

Prievolės turi būti vykdomos tinkamai, sąžiningai, nustatytais terminais pagal įstatymų ir sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d., 6.200 str. 1 d.). Bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant įvykdymo termino praleidimą, laikomas sutarties nevykdymu (CK 6.63 str.1 d. 2 p., 6.205 str.), todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 2000 eurų negrąžinta paskola.

Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.210 str.). Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 1 d. nustatyta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. Esant paskolos santykiams mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos nustatytos Lietuvos Respublikos CK 6.872 str. 1 d., pagal kurią palūkanų dydį už naudojimąsi paskolos suma ir jų mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. Lietuvos Respublikos CK 6.210 str. numatytos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę piniginės prievolės neįvykdžius laiku. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 str. 2 d., 6.261 str.). Tokias įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių. Sutarties šalys gali nustatyti skirtingo dydžio palūkanas, priklausomai nuo jų funkcijos. Jeigu sutartyje numatytos palūkanos už naudojimąsi pinigais ir palūkanos už sutartyje nustatytos piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, tada netaikomos CK 6.210 str. nustatyto dydžio įstatyminės palūkanos. Teisės turėtojas pasirenka jos gynimo būdą: sutartinį arba sutartinį ir įstatyminį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB banko ,,Hansa - LTB” prašymą, bylos Nr. 3K-3-751/2003).

Tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui Lietuvos Respublikos CK 6.210 str. nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų Lietuvos Respublikos CK 6.37 str., mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (CK 6.874 str. 1 d.). Ši norma yra įstatyminė Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 4 d. nuostatos, kad palūkanos už palūkanas neskaičiuojamos, išimtis. Bendra pinigų suma, kurią privalo grąžinti paskolos gavėjas, tais atvejais, kai paskola laiku negrąžinta, susideda iš šių sumų: paskolos negrąžinta dalis, palūkanos kaip atlyginimas už naudojimąsi pinigais ir palūkanos, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 2 d. nustatytos vadinamosios procesinės palūkanos, nes jas skolininkas moka už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos apskaičiuojamos nuo pinigų sumos, kurią sudaro negrąžinta paskolos suma ir palūkanos už naudojimąsi pinigais (negautas kreditoriaus pelnas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB banko ,,Hansabankas“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-572/2005).

Esant išdėstytoms aplinkybėms ieškovui iš atsakovo priteistina negrąžinta paskola ir kompensacinę funkciją atliekančios penkių procentų dydžio metinės palūkanos už negrąžintą paskolos sumą (2000 eurų) nuo 2004-02-16 iki visiško prievolės visiško įvykdymo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 96 str., 99 str., iš atsakovo į valstybės pajamas priteistinos 800,00 Lt išlaidos už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 246 str. 2 d., 262 str. 2 d., 279 str. 2 d., 285-287str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. R. ieškovui S. G. 2000 (du tūkstančius) eurų negrąžintos paskolos, 5 (penkių) procentų dydžio kompensacinę funkciją atliekančias metines palūkanas už negrąžintą paskolos sumą (2000 eurų) nuo 2004-02-16 iki prievolės visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo A. R. 800 (aštuonios šimtus) litų išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą į valstybės pajamas, sumokant jas į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine nei kasacine tvarka, tačiau ji turi teisę per 20 d. nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos CPK 287 str. 2, 3 d. reikalavimus dėl sprendimo peržiūrėjimo už akių.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.