Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-01-30 · Civilinė byla Nr. e2S-330-794/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-01-30
Bylos Nr.
e2S-330-794/2025
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-20814-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaclovas Paulikas
Atsakovas
V. L.-B., V. E. L.-B.
Trečiasis asmuo
C. L.-B., X. L.-B.
Ieškovas
A. J.
Advokatai
Kristina Pranevičienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-330-794/2025Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20814-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.1.18.5; 3.3.2.5, 3.3.2.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 30 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. L.-B. ir trečiųjų asmenų C. L.-B. ir X. L.-B., atstovaujamų advokatės Kristinos Pranevičienės, atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3196-1087/2024 pagal ieškovės A. J. patikslintą ieškinį atsakovui V. E. L.-B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir atsakovo V. E. L.-B. patikslintą priešieškinį ieškovei A. J. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos ir išlaikymo priteisimo, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, C. L.-B., X. L.-B., išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės A. J. (toliau – ieškovė) patikslintą ieškinį atsakovui V. E. L.-B. (toliau – atsakovas) dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir atsakovo V. E. L.-B. patikslintą priešieškinį ieškovei A. J. dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, C. L.-B., X. L.-B. (toliau kartu – tretieji asmenys), išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

2. Byloje 2024 m. spalio 31 d. atsakovas ir tretieji asmenys pateikė prašymą pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. nutartimi pritaikytas ir Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartimi tikslintas bei 2024 m. gegužės 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų papildytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y.: 1) leisti V. E. L.-B.ir tretiesiems asmenims C. L.-B. ir X. L.-B. bendrauti su nepilnamečiu J. L.-B. laisvai bet kurioje vietoje, neapsiribojant Lietuvos Respublikos teritorija, kiekvieno mėnesio antrą savaitgalį, paimant J. L.-B. iš jo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), arba ugdymo įstaigos penktadienį 16:00 val. ir grąžinant jį į gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) iki 19:00 val.; 2) leisti V. E. L.-B. ir tretiesiems asmenims C. L.-B. ir X. L.-B. bendrauti su nepilnamečiu J. L.-B. laisvai bet kurioje vietoje, neapsiribojant Lietuvos Respublikos teritorija, per kiekvienas moksleivių atostogas pagal Lietuvos moksleivių atostogų kalendorių ne trumpiau nei 7 dienas, paimant J. L.-B. iš jo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), arba ugdymo įstaigos pirmąją atostogų dieną 16:00 val. ir grąžinant jį į gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) paskutinę atostogų dieną iki 19:00 val.; 3) leisti V. E. L.-B. ir tretiesiems asmenims C. L.-B. ir X. L.-B. bendrauti su nepilnamečiu J. L.-B. laisvai bet kurioje vietoje Lietuvos Respublikoje laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 30 d. iki 2024 m. gruodžio 1 d., paimant J. L.-B. iš jo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), 2024 m. lapkričio 30 d. 10:00 val. ir grąžinant jį į gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), 2024 m. gruodžio 1 d. iki 19:00 val.; 4) leisti V. E. L.-B. ir tretiesiems asmenims C. L.-B. ir X. L.-B. bendrauti su nepilnamečiu J. L.-B. laisvai bet kurioje vietoje Lietuvos Respublikoje arba neapsiribojant Lietuvos Respublikos teritorija, laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 23 d. iki 2024 m. gruodžio 29 d., paimant J. L.-B. 2024 m. gruodžio 23 d. iš jo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), arba ugdymo įstaigos 16:00 val. ir grąžinant jį į gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), 2024 m. gruodžio 29 d. iki 19:00 val.; 5) leisti V. E. L.-B. ir tretiesiems asmenims C. L.-B. ir X. L.-B. bendrauti su nepilnamečiu J. L.-B. laisvai bet kurioje vietoje Lietuvos Respublikoje arba neapsiribojant Lietuvos Respublikos teritorija, laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 10 d. iki 2025 sausio 11 d., paimant J. L.-B. 2025 m. sausio 10 d. iš jo gyvenamosios vietos P(duomenys neskelbtini), arba ugdymo įstaigos 16:00 val. ir grąžinant jį į gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), 2025 m. sausio 11 d. iki 21:00 val.; 6) leisti V. E.L.-B. ir tretiesiems asmenims C. L.-B.ir X. L.-B. bendrauti su nepilnamečiu J. L.-B. vaiko vasaros atostogų laikotarpiu – ne trumpiau nei vieną mėnesį nepertraukiamai arba du kartus po tris iš eilės einančias savaites: poriniais metais – nuo liepos 25 dienos iki rugpjūčio 15 d., o neporiniais metais – nuo rugpjūčio 1 d. iki 22 d.; 7) leisti V. E. L.-B. ir tretiesiems asmenims C. L.-B. ir X. L.-B. bendrauti su nepilnamečiu J. L.-B. laisvai nuotolinio ryšio priemonėmis, kada tik berniukas pats jiems paskambina arba J. L.-B. paskambina V.E. L.-B. – ne rečiau kaip kartą per dieną, atsižvelgiant į vaiko dienotvarkę, užimtumą ir kitas svarbias aplinkybes; 8) įpareigoti A.J. leisti J. L.-B. į prancūzų kalbos pamokas ne rečiau kaip du kartus per savaitę, nustatant, kad už prancūzų kalbos pamokas lygiomis dalimis apmoka A. J. ir V. E. L.-B.; 9) priteisti iš ieškovės atsakovui visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

3. Atsakovas ir tretieji asmenys nurodė, kad iki šiol pasinaudojo visomis teismo suteiktomis galimybėmis bendrauti su nepilnamečiu vaiku. Atsakovas ir tretieji asmenys teigia, kad jokių teisių pažeidimų nenustatyta ir nėra pagrindo toliau riboti atsakovo ir trečiųjų asmenų bendravimą su nepilnamečiu vaiku. Nurodė, kad šalių vaikas turi glaudų emocinį ryšį su seneliais, mėgsta su jais bendrauti tiek gyvai, tiek nuotolinio ryšio priemonėmis. Atsakovas ir tretieji asmenys nurodo, kad visi iki tol buvę susitikimai praėjo sklandžiai, mano, kad nebėra pagrindo toliau taikyti ribojimus ir numatyti susitikimus tik Kauno rajono socialinių paslaugų centro skyriaus Krizių centre, dalyvaujant ieškovei A. J.. Pabrėžia, kad tokie bendravimo ribojimai varžo atsakovo ir trečiųjų asmenų galimybę bendrauti su nepilnamečiu vaiku betarpiškai, nedalyvaujant pašaliniams asmenims, taip pat, kad riboja šeimos teisę į privatumą, trukdo plėtotis šeimos ryšiams, užkerta kelią praleisti su nepilnamečiu vaiku laisvalaikį maloniau, lankytis parodose, spektakliuose, pramogauti, be to, susitikimus reikia derinti su Krizių centro vedėja, prisistatyti griežtai nurodytu laiku ir būti kaip kaliniams toje patalpoje. Nepilnametis vaikas praktiškai kasdien bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis su atsakovu ir trečiaisiais asmenimis, tačiau jų nuomone bendravimas vien nuotolinio ryšio priemonėmis arba prižiūrint pašaliniams asmenims negali atstoti betarpiško bendravimo, galimybės apkabinti, pasidžiaugti vieni kitų draugija. Atsakovas ir tretieji asmenys yra įsitikinę, kad nepilnamečiui vaikui yra būtina kaip galima greičiau turėti galimybę gyvai susipažinti ir užmegzti ryšį su savo broliu A., tam yra būtina leisti nepilnamečiui vaikui vykti į Prancūziją. Atsakovas taip pat pažymi, kad teismo nustatyta prancūzų kalbos pamokų tvarka ir ryšium su tuo apribotos atsakovo bei trečiųjų asmenų galimybės bendrauti su vaiku labai apsunkina tiek pačias prancūzų kalbos pamokas (jų galimybę), tiek ir vaiko bendravimą su tėvu ir seneliais. Atsakovo teigimu yra labai sudėtinga rasti dieną, kad tiek prancūzų kalbos mokytoja, tiek ir nepilnametis vaikas galėtų dalyvauti pamokoje. Neleidžiant vaikui turėti prancūzų kalbos pamokų per atostogas, atsiranda problema, kad J. gali turėti tik 25 valandas prancūzų kalbos pamokų per metus, kas yra visiškai nepateisinama ir neatitinka geriausių J. interesų. Taip, pat, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė priėmė vienašalį sprendimą gyventi su vaiku Lietuvoje, ji taip pat turėtų lygia dalimi prisidėti prie to, kad vaikas taip pat mokytųsi ir prancūzų kalbos (ne tik lietuvių). Taip pat atsakovas prašo nustatyti laikiną jo ir sūnaus bendravimo tvarką vasaros atostogų laikotarpiu, remiantis tuo, kad bylos nagrinėjimas gali dar užsitęsti, o atsakovas jau nebenori turėti papildomų išlaidų teikiant prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių papildymo, pakeitimo.

4. Ieškovė teismui pateiktu atsiliepimu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nesutinka. Ieškovė kategoriškai nesutinka su vaiko lankymu kur nors kitur nei prižiūrimos patalpos. Santykiai tarp ieškovės ir atsakovo ir jo tėvų yra ypatingai konfliktiniai ir situacija nei kiek negerėja. Vaikui dar prieš pusmetį buvo nustatytas A1 kalbos lygis, vaikas ne viską supranta, ką sako tėtis, taip pat vaikas ieškovei nuosekliai kartoja, kad nenori vykti į Prancūziją ir niekada to nenorės, o ypač be mamos, tą patį nurodė ir 2024 m. gegužės 9 d. vykusios apklausos metu. Ieškovė taip pat nesutinka dėl bendravimo nuotolinio ryšio priemonėmis bet kuriuo metu, kadangi šalių vaikas ir atsakovas bei tretieji asmenys bendrauja su vaiku žymiai daugiau ir lanksčiau nei šiuo metu yra numatęs Kauno apylinkės teismas esamomis laikinosiomis priemonėmis. Taip pat ieškovė turi ir kitų įsipareigojimų, kurie niekaip nesuderinami su skambučiais kiekvieną dieną, nes vaikui yra reikalinga priežiūra pokalbio metu, todėl nustatant nuotolinio bendravimo tvarką turi būti atsižvelgiama ir į ieškovės turimą laiką, kitus planus, buities apribojimus. Ieškovė nesutinka, kad šalių vaikui yra reikalingos dvi prancūzų kalbos pamokos per savaitę. Šalių vaikas daugiau pamokų nei yra dabar nenori, per pamokas dažnai tiesiog kalbasi su mokytoju ir tai yra dalies pinigų švaistymas. Taip pat ieškovė nesutinka mokėti už prancūzų kalbos pamokas, kadangi ieškovė apmoka kitus tris vaiko būrelius, todėl mano, kad ji neturi mokėti už dar vieną vaiko būrelį esant atsakovo įsiskolinimui.

Šalies argumentai

5. Išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – tarnyba) 2024 m. lapkričio 7 d. pateikė išvadą dėl prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nurodydama, kad iš esmės panašius reikalavimus atsakovas teikė teismui 2023 m. gruodžio 28 d. prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių papildymo bei 2024 m. balandžio 26 d. prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių papildymo. Iš bylos medžiagos spręstina, kad ieškovė ir atsakovas laikosi teismo nustatytos laikinos tėvo ir sūnaus bendravimo tvarkos ir pastaruoju metu nėra gauta pranešimų apie galimus nepilnamečio vaiko teisių pažeidimus, tačiau nepaisant to, tarp ieškovės ir atsakovo išlieka aukštas konfliktiškumas, tėvams ir toliau nepavyksta tarpusavyje susitarti dėl nepilnamečio vaiko auklėjimo, jo teisių užtikrinimo klausimais. Tarnybos nuomone, šioje proceso stadijoje vis tik nėra įrodymų, kurie išsklaidytų abejones dėl galimo pakartotinio vaiko išvežimo ir negrąžinimo. Pažymėtina, kad teisme 2024 m. gegužės 9 d. buvo išklausyta nepilnamečio vaiko nuomonė ir jis išreiškė nuomonę, kad su tėčiu bendrauti nori, tačiau nenori niekur su juo važiuoti, nebent kartu važiuotų mama. Berniuko teigimu, jam patinka su tėčiu bendrauti taip, kaip bendravo iki šiol. Tarnyba mano, kad prašyme vis tik nenurodoma esminių pasikeitusių aplinkybių, dėl kurių nustatyta bendravimo su vaiku tvarka Kauno rajono socialinių paslaugų centro skyriaus Krizių centre neatitinka vaiko interesų ir turėtų būti keičiama. Dėl prancūzų kalbos pamokų, tarnyba laikosi pozicijos, kad kiekvienas iš tėvų, stengdamasis užtikrinti vaikui platesnį, kokybiškesnį ugdymą, turi teisę juo pasirūpinti, o papildomo ugdymo užtikrinimas vaikui vis tik turėtų būti sprendžiamas bendru tėvų sutarimu, atsižvelgiant į vaiko poreikius, galimybes, vaiko dienos rutiną, jo amžių ir pan.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 15 d. nutartimi atsakovo V. E. L.-B. ir trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, C. L.-B., X. L.-B. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkino.

7. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad ankstesnėmis teismo nutartimis yra nustatyta tolimesnė nepilnamečio vaiko ir trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, tiesioginio bendravimo tvarka, nutarė, kad nėra pagrindo pakeisti teismo nustatytą laikinąją bendravimo tvarką.

8. Teismo vertinimu, prašymo nagrinėjimo metu nei atsakovas, nei tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, nenurodė esminių pasikeitusių aplinkybių, dėl kurių nustatyta bendravimo su vaiku tvarka Kauno rajono socialinių paslaugų centro skyriaus Krizių centre turėtų būti keičiama.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas pažymėjo, kad atsakovo argumentai iš esmės yra tapatūs su 2024 m. balandžio 29 d. atsakovo ir trečiųjų asmenų prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių papildymo.

10. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, jog nustatyta bendravimo tvarka itin smarkiai varžo ir riboja tiek nepilnamečio vaiko, tiek atsakovo ir trečiųjų asmenų teises bei teisėtus interesus ir yra pažeidžiama teisė į šeimos ryšius, privatumą.

11. Teismas nurodė, kad sutinka su išvadą duodančios institucijos išvada, jog tokia bendravimo tvarka nustatyta atsižvelgiant į tai, jog atsakovas išsivežė nepilnametį vaiką ir jo negrąžino pusę metų ir šiuo metu nėra įrodymų, kurie išsklaidytų abejones dėl galimo pakartotinio vaiko išvežimo ir negrąžinimo.

12. Be to, teismas nurodė, kad 2024 m. gegužės 9 d. buvo išklausyta nepilnamečio vaiko nuomonė ir vaikas nurodė, kad nori bendrauti su tėčiu, tačiau nenori su juo niekur važiuoti, ypač be mamos. Nagrinėjamoje proceso stadijoje vaiko interesų pažeidimas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nėra nustatytas, priešingai, esama bendravimo tvarka užtikrina pastovų nepilnamečio vaiko bendravimą su tėvu ir seneliais.

13. Taip pat teismas atmetė atsakovo argumentą, jog nepilnamečiui vaikui būtina kaip galima greičiau turėti galimybę gyvai susipažinti ir užmegzti ryšį su savo broliu A., o tam yra būtina leisti vaikui atvykti į Prancūziją. Atsakovas nepateikia jokių objektyvių įrodymų, kad su A. negali atvykti į Lietuvą ir taip leisti vaikams betarpiškai bendrauti.

14. Teismas sprendė, jog atsakovas nenurodė jokių esminių pasikeitusių aplinkybių, dėl kurių nustatyta bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku Kauno rajono socialinių paslaugų centro skyriaus Krizių centre neatitinka vaiko interesų ir turėtų būti keičiama.

15. Taip pat teismas pažymėjo, jog atsakovas ir tretieji asmenys nenurodė jokių aplinkybių, kodėl yra prašoma leisti jiems bendrauti su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis bet kuriuo metu. Teismas sprendė, kad iš atsakovo prašyme nurodytų aplinkybių nustatyta, jog atsakovas ir tretieji asmenys su nepilnamečiu vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis bendrauja kone kasdien, todėl nėra aišku, dėl kokių priežasčių atsakovas prašo leisti bendrauti su nepilnamečiu vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis, kada tik berniukas pats jiems paskambina arba J. L.-B. paskambina atsakovas – ne rečiau kaip kartą per dieną.

16. Teismas nurodė, kad yra nemaža tikimybė išnagrinėti bylą iki 2025 m. vasaros, todėl teismo vertinimu, klausimą dėl atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos vasaros atostogų laikotarpiu tikslinga išspręsti išnagrinėjus bylą ir priėmus galutinį teismo sprendimą, todėl atsakovo reikalavimas nustatyti laikiną jo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką vasaros atostogų laikotarpiu taip pat atmestas.

17. Teismas nurodė, kad atsakovo pozicija dėl prašymo leisti J. L.-B. į prancūzų kalbos pamokas ne rečiau kaip du kartus per savaitę, nustatant, kad už prancūzų kalbos pamokas lygiomis dalimis apmoka ieškovė ir atsakovas, nėra aiški, kadangi pats atsakovas nurodė, kad su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis bendrauja beveik kiekvieną dieną, todėl teismui nesuprantama kaip yra apribotos bendravimo galimybės su vaiku, taip pat atsakovas nurodo, kad nepavyksta suderinti pamokų laiko, bet tuo pačiu, vaikas gauna per mažą kiekį pamokų. Teismas vertino, kad nėra pagrįsto pagrindo pakeisti prancūzų kalbos pamokų kiekį, iš vienos pamokos per savaitę, į dvi pamokas per savaitę.

18. Taip pat teismas nurodė, kad nepilnametis vaikas lanko tris būrelius, kuriuos, ieškovės teigimu, apmoka ieškovė, todėl teismas sprendė, kad keisti nustatytą apmokėjimo tvarką už prancūzų kalbos pamokas šioje proceso stadijoje nėra teisinio pagrindo, nes abu tėvai turi tenkinti nepilnamečio vaiko poreikius ir ši finansinė našta negali būti perkeliama tik vienam iš tėvų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

19. Atsakovas V. L.-B. ir tretieji asmenys C. L.-B. bei X. L.- B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-3196-1087/2024, ir grąžinti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui arba atsakovo bei trečiųjų asmenų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti visiškai, t. y. pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. nutartimi pritaikytas ir Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartimi tikslintas bei 2024 m. gegužės 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų papildytas laikinąsias apsaugos priemones, nurodant: 1) leisti V. E. L.-B. ir tretiesiems asmenims C. L.-B. ir X. L.-B. bendrauti su nepilnamečiu J. L.-B. laisvai bet kurioje vietoje, neapsiribojant Lietuvos Respublikos teritorija, kiekvieno mėnesio antrą savaitgalį, paimant J. L.-B. iš jo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), arba ugdymo įstaigos penktadienį 16:00 val. ir grąžinant jį į gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), iki 19:00 val.; 2) leisti V. E. L.-B. ir tretiesiems asmenims C. L.-B. ir X. L.-B. bendrauti su nepilnamečiu J. L.-B. laisvai bet kurioje vietoje, neapsiribojant Lietuvos Respublikos teritorija, per kiekvienas moksleivių atostogas pagal Lietuvos moksleivių atostogų kalendorių ne trumpiau nei 7 dienas, paimant J.L.-B. iš jo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) arba ugdymo įstaigos pirmąją atostogų dieną 16:00 val. ir grąžinant jį į gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) paskutinę atostogų dieną iki 19:00 val.; 3) leisti V. E. L.-B. ir tretiesiems asmenims C. L.-B. ir X. L.-B. bendrauti su nepilnamečiu J. L.-B. laisvai bet kurioje vietoje Lietuvos Respublikoje laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 30 d. iki 2024 m. gruodžio 1 d., paimant J. L.-B. iš jo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) 2024 m. lapkričio 30 d. 10:00 val. ir grąžinant jį į gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) 2024 m. gruodžio 1 d. iki 19:00 val.; 4) leisti V. E. L.-B. ir tretiesiems asmenims C. L.-B.ir X. L.-B. bendrauti su nepilnamečiu J. L.-B. laisvai bet kurioje vietoje Lietuvos Respublikoje arba neapsiribojant Lietuvos Respublikos teritorija, laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 23 d. iki 2024 m. gruodžio 29 d., paimant J. L.-B. 2024 m. gruodžio 23 d. iš jo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) arba ugdymo įstaigos 16:00 val. ir grąžinant jį į gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) 2024 m. gruodžio 29 d. iki 19:00 val.; 5) leisti V. E. L.-B. ir tretiesiems asmenims C. L.-B. ir X. L.-B. bendrauti su nepilnamečiu J. L.B. laisvai bet kurioje vietoje Lietuvos Respublikoje arba neapsiribojant Lietuvos Respublikos teritorija, laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 10 d. iki 2025 sausio 11 d., paimant J. L.-B. 2025 m. sausio 10 d. iš jo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) arba ugdymo įstaigos 16:00 val. ir grąžinant jį į gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) 2025 m. sausio 11 d. iki 21:00 val.; 6) leisti V. E. L.-B. ir tretiesiems asmenims C. L.-B.ir X.L.-B. bendrauti su nepilnamečiu J. L.-B. vaiko vasaros atostogų laikotarpiu – ne trumpiau nei vieną mėnesį nepertraukiamai arba du kartus po tris iš eilės einančias savaites: poriniais metais – nuo liepos 25 dienos iki rugpjūčio 15 d., o neporiniais metais – nuo rugpjūčio 1 d. iki 22 d.; 7) leisti V. E. L.-B. ir tretiesiems asmenims C. L.-B. ir X. L.-B. bendrauti su nepilnamečiu J. L.-B. laisvai nuotolinio ryšio priemonėmis, kada tik berniukas pats jiems paskambina arba J. L.-B. paskambina V.E. L.-B. – ne rečiau kaip kartą per dieną, atsižvelgiant į vaiko dienotvarkę, užimtumą ir kitas svarbias aplinkybes; 8) įpareigoti A. J. leisti J.L.-B. į prancūzų kalbos pamokas ne rečiau kaip du kartus per savaitę, nustatant, kad už prancūzų kalbos pamokas lygiomis dalimis apmoka A. J. ir V. E. L.-B.; 9) priteisti iš ieškovės atsakovui visas bylinėjimosi išlaidas. Atskirojo skundo argumentai:

19.1. Būtina skubiai ir įmanomomis greičiausiomis priemonėmis efektyviai atkurti pusiausvyrą ir nešališkumą. Būtina suabejoti sisteminiu Kauno vaiko teisių apsaugos tarnybų šališkumu, kurios palaikė motinos ribojančius reikalavimus, niekada neatsižvelgdamos į tėvo teises ar J. interesus. Šis akivaizdus vaiko teises turinčios ginti institucijos šališkumas iš dalies lėmė ir nesąžiningus teismų sprendimus, pavyzdžiui, įpareigojimą lankytis krizių centre, o tai prisidėjo prie J. izoliacijos nuo tėvo ir prancūzų šeimos.

19.2. 2020 m. liepos mėn. Créteil teismo sprendime ir 2024 m. spalio mėn. vaikų apsaugos tarnybų pareigose Prancūzijoje buvo pripažintas tėvo įsipareigojimas ir gebėjimas suteikti J. tinkamą, stabilią ir rūpestingą aplinką.

Šalies argumentai

19.3. Pažymėjo, kad 2020 m. lapkričio 19 d. Kauno apylinkės teisme vykusiame teismo posėdyje atsakovas labai aiškiai ieškovei buvo pasakęs, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. jis vešis J. atostogų į Prancūziją, kaip numatyta Prancūzijos sprendime. Taip pat 2020 m. gruodžio 1 d. atsakovas raštu informavo ieškovę, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. pusę mokinių atostogų, kaip numatyta šeimos reikalų teisėjo sprendime, naudosis bendravimo ir apgyvendinimo teisėmis Prancūzijoje. Ieškovė neatsakė atsakovui, kad ji prieštarauja tam, kad J. išvyktų atostogų į Prancūziją. Būtent tokiomis aplinkybėmis atsakovas 2021 m. sausio 1 d., be prievartos ir smurto, pasiėmė J. ir kartu su juo išvyko iš Lietuvos atostogauti į Prancūziją. 2021 m. sausio 1 d. ieškovė nedelsdama pateikė baudžiamąjį kaltinimą prieš atsakovą Lietuvos policijai, kad praneštų apie tariamą J. „pagrobimą“, nors ji buvo informuota iš anksto, kad vaiką atsakovas ketina pasiimti tik atostogoms. Atsakovas visu šiuo laikotarpiu visada palaikė motinos ir vaiko ryšius, tačiau ieškovė ignoruodavo atsakovo vaizdo skambučius ir pati vengė bendrauti su vaiku. Tuo tarpu dabar gi, jos manymu, vaizdo skambučiai ir tėvo bei senelių susitikimai su vaiku griežtoje priežiūroje yra norma. Blogiausia, kad tokį neteisėtą požiūrį palaiko ir Lietuvos teismai.

19.4. Créteil teismas pripažino tiesą ir 2022 m. vasario 11 d. išteisino atsakovą, patvirtindamas, kad jis neturėjo piktų ar neteisėtų ketinimų, pasiėmė vaiką teisėtam bendravimui, todėl šiai dienai nebegali būti taikomos jokios priemonės už praeityje buvusius veiksmus automatiškai preziumuojant, kad tai gali pasikartoti. Todėl nėra jokio teisinio ar moralinio pagrindo išlaikyti šiuos griežtus civilinės teisės apribojimus. Tačiau Lietuvos teismai ir toliau traktuoja tėvą ir senelius kaip galimą grėsmę vaikui. Šis nuolatinis nepasitikėjimas yra ne tik nepateisinamas, bet ir parodo pagarbos Prancūzijos teismų sprendimams trūkumą.

Šalies argumentai

19.5. Nurodo, kad nuo 2021 m. taikomi pernelyg dideli apribojimai neleido J. palaikyti subalansuotų santykių su tėvu, seneliais ir jaunesniuoju broliu A..

19.6. Nurodo, kad šiuo metu J. per metus sulaukia 96 valandų prižiūrimų vizitų Krizių centre Lietuvoje, t. y. maždaug vos 4 pilnas dienas per metus. Šie vizitai apsiriboja prižiūrima, griežta ir dirbtine aplinka, kuri neleidžia natūraliai ar spontaniškai bendrauti su prancūzų šeima. Nurodo, kad griežta prižiūrimų vizitų sistema neleidžia J. patirti autentiškų šeimos akimirkų: žaisti su broliu, dalytis išvykomis su seneliais ar dalyvauti kasdienėje veikloje. J. neturi nuolatinio ryšio su prancūzų kultūra ir kalba, o tai riboja jo dvikultūriškumą ir tapatybės raidą.

19.7. Dabartinės laikinosios apsaugos priemonės neleidžia J. švęsti nė vieno gimtadienio su savo tėvo šeima. Tai akivaizdi vaiko ir jo Prancūziškos šeimos diskriminacija. Šie griežti apribojimai pažeidžia jo šeimos, socialinį ir kultūrinį vystymąsi, o tai prieštarauja geriausiems vaiko interesams.

19.8. Apribodama pokalbių trukmę ir dažnumą, ieškovė kontroliuoja J. ir jo tėvo santykius, į juos neleistinai kišasi ir tą toleruoja valstybės institucijos, sukurdami dar papildomas kliūtis natūraliam ryšiui užmegzti, plėtoti ir išsaugoti.

19.9. Nurodo, kad Kauno apylinkės teismo teisėja pirmenybę teikė sveikatos problemų turinčiam naujagimiui A., kad jis vyktų susitikti su J.. Toks pasirinkimas ne tik nelogiškas, bet ir akivaizdžiai prieštarauja esminiams vaiko teisių principams ir tarptautinėms pediatrijos rekomendacijoms. Nuo 2024 m. balandžio 2 d. J. niekada nebuvo susitikęs su savo broliu A.. J. ryšio su A. nebuvimas padidina jo izoliaciją ir riboja jo emocinę raidą. Būdamas vyriausias vaikas, J. netenka galimybės vaidinti svarbų vaidmenį brolio gyvenime. J., kuris yra geros sveikatos ir pakankamai senas, kad galėtų keliauti be rizikos, turėtų būti leista keliauti į Prancūziją susitikti su savo jaunesniuoju broliu A. susivienijusioje šeimos aplinkoje. Tai taip pat leistų seneliams aktyviai dalyvauti susitikime, natūraliai ir abipusiai naudingu būdu sustiprinti šeimos ryšius.

19.10. Šiuos metus J. buvo su tėvu keliuose kontekstuose už krizių centro ribų, įskaitant išėjimą su tėvu į gatvę pavalgyti. Krizių centras ar mama apie incidentus nepranešė. Šios pasikartojančios situacijos įrodo, jei reikia įrodymų, kad vizitai be priežiūros yra saugūs ir naudingi J.. Apsilankymai galėtų vykti tose vietose, kur J. ir jo tėvas galėtų laisvai bendrauti ne slegiančioje aplinkoje.

Šalies argumentai

19.11. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas neįvertino to, kad atsižvelgiant į tai, kad visi iki tol buvę susitikimai praėjo sklandžiai, nebėra pagrindo toliau taikyti ribojimus ir numatyti susitikimus tik Kauno rajono socialinių paslaugų centro skyriaus Krizių centre, dalyvaujant ieškovei A. J.. Be to, susitikimus reikia derinti su Krizių centro vedėja, prisistatyti griežtai nurodytu laiku ir būti kaip kaliniams toje patalpoje. Praktiškai susitikimus galima prilyginti pasimatymams kalėjime su priežiūra. Tokio dydžio ribojimai nėra proporcingi ir jie negali būti pateisinami Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 2 dalies kontekste, jie pažeidžia atsakovo ir trečiųjų asmenų teisę į šeimos ir privatų gyvenimą.

19.12. Skundžiama nutartis dalyje, kuria netenkintas atsakovo ir trečiųjų asmenų prašymas leisti susitikti su J. L.-B. ne Krizių centro patalpose, o bet kuriose kitose vietose, taip pat kuria atmestas prašymas dėl įpareigojimo ieškovei leisti vaiką į prancūzų kalbos pamokas, atsakovui ir ieškovei už tai apmokant lygiomis dalimis, yra toje skundžiamoje dalyje be motyvų. Teismas visiškai išvengė atsakovo ir trečiųjų asmenų nurodytų argumentų dėl jų teisių pažeidimo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio kontekste, eilinį kartą patikėjo ieškovės pozicija ir jos išgalvotomis „grėsmėmis“ vaikui. Galima daryti prielaidą, kad teismas šios prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalies apskritai neįvertino ir dėl to buvo priimta iš dalies neteisėta ir neteisinga nutartis, kuri apeliacine tvarka turėtų būti panaikinta arba pakeista.

19.13. Jau daugiau nei trejus metus atsakovas ir tretieji asmenys, turėdami galimybę bendrauti su nepilnamečiu J. L.-B. tik nuotolinio ryšio priemonėmis arba Kauno rajono socialinių paslaugų centro skyriaus Krizių centre, visomis galimybėmis pasinaudojo, jokia grėsmė vaiko teisių pažeidimams neiškilo, o priešingai – pateikti rašytiniai įrodymai ir vaizdo įrašai patvirtina, kad vaikas yra laimingas leisdamas laiką su tėčiu ir seneliais, todėl akivaizdu, kad yra įrodyta, jog nėra pagrindo toliau riboti atsakovo ir trečiųjų asmenų teisę bendrauti su vaiku taip griežtai, kaip tai iki šiol ribojo teismas.

19.14. Į paminėtus argumentus skundžiamoje nutartyje apskritai nebuvo atsakyta, atsakovo ir trečiųjų asmenų bendravimo su vaiku ribojimai nėra pateisinami EŽTK 8 straipsnio 2 dalies kontekste, todėl atskirasis skundas tenkintinas ir skundžiama nutartis dalyje pakeistina, nurodant, kad atsakovas ir tretieji asmenys turi teisę bendrauti su nepilnamečiu J. L.-B. paimant jį iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į gyvenamąją vietą (be nakvynės), neribojant galimybės vestis vaiką į parką, gamtą, viešas vietas, pramogauti, pavalgydinti ir kokybiškai leisti jam augti bei tobulėti.

19.15. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovo pozicija nėra aiški, nes jis nurodė, kad nepavyksta suderinti pamokų laiko, bet tuo pačiu, vaikas gauna per mažą kiekį pamokų. Atsakovo ir trečiųjų asmenų manymu tai yra visiškai aiški jų pozicija – užtikrinti vaiko teisę turėti puikius prancūzų kalbos pagrindus, kas, siekiant užtikrinti sklandų vaiko bendravimą be akcento prancūzų kalba, gali būti įgyjama tik ankstyvoje vaikystėje.

19.16. Nors Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi ieškovė įpareigota leisti nepilnametį vaiką į prancūzų kalbos pamokas vieną kartą per savaitę, tačiau to nepakanka, be to ne visos pamokos įvyksta. Nors ieškovė teigia, kad nepilnametis vaikas šiuo metu lanko robotikos būrelį, krepšinį ir plaukimą, tačiau akivaizdu, kad galima būtų kokio vieno būrelio ir atsisakyti, vardan to, kad Prancūzijos pilietybę turintis J. L.-B. turėtų puikius prancūzų kalbos pagrindus, galėtų nevaržomai bendrauti savo gimtąja kalba.

19.17. Nors teismo vertinimu, nėra pagrįsto pagrindo pakeisti prancūzų kalbos pamokų kiekį, iš vienos pamokos per savaitę, į dvi pamokas per savaitę, tačiau teismas jokių argumentų, kodėl tai atitiktų geriausius vaiko interesus nutartyje nenurodė.

19.18. Dėl prašymo nustatyti laikiną atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarką vasaros atostogų laikotarpiu, atsakovas nurodo, jog akivaizdu, kad bylos nagrinėjimas gali dar užsitęsti, o atsakovas jau nebenori turėti papildomų išlaidų teikiant prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių papildymo, pakeitimo, todėl buvo prašoma teismo išspręsti šį klausimą, nes kol įsiteisės galutinis procesinis sprendimas, neabejotinai gali ir praeiti 2025 m. vasara (įskaitant galimą apeliaciją). Atsakovas motyvavo tuo, kad turi daug išlaidų ir šis klausimas turi būti išspręstas, tačiau teismas atmetė tokį argumentą kaip nepagrįstą ir atmetė prašymą. Pažymėtina, kad atsakovas nori planuoti savo laiką ir atostogas iš anksto bei nori būti tikras, kad teismo nustatytu laiku jis galės bendrauti su sūnumi. Teismas neatsižvelgė į atsakovo prašymą ir vėl jis patyrė diskriminaciją lyginant su ieškove, kuri gali planuotis savo atostogas su J. kaip tinkama.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Pažymėtina, kad nors atsakovas V. L.-B.ir tretieji asmenys C. L.-B. bei X. L.-B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-3196-1087/2024, ir grąžinti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui arba atsakovo bei trečiųjų asmenų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti visiškai, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad yra skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 15 d. nutartis, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirajame skunde nurodytą nutarties datą (t. y. 2024 m. sausio 19 d.) laiko kaip atsakovo ir trečiųjų asmenų padarytą rašymo apsirikimą ir toliau bus pasisakoma dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 15 d. nutarties teisėtumo bei pagrįstumo.

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau– ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

22. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

23. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo ir trečiųjų asmenų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 16 d. nutartimi nustatė laikinąją atsakovo V. E. L.B. ir trečiųjų asmenų C. L.-B. ir X. L.-B. bendravimo su nepilnamečiu vaiku J. L.-B. tvarką nuo 2021 m. lapkričio 17 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y., kad atsakovas bendrauja su vaiku elektroninio ryšio priemonėmis tokiu būdu: 1) atsakovas V. E. L.-B.ir jo tėvai – vaiko seneliai – bendrauja su vaiku J. L.-B. neporinėmis mėnesio dienomis dvidešimt minučių vaizdo skambučiais, naudojantis interneto ar telefono ryšiu „Skype“, „Viber“ ar panašiomis programomis, skambinant tarp 19 val. – 20 val. Lietuvos Respublikos laiku; 2) ieškovė A. J. privalo sudaryti sąlygas atsakovui V. E. L.-B. nurodytu laiku paskambinti sūnui bei sudaryti sąlygas berniukui šiuo laiku atsiliepti ir pabendrauti su tėčiu ir vaiko seneliais ne mažiau kaip dvidešimt minučių. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas bendrauja su vaiku tiesiogiai tokia tvarka: 1) atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja kiekvieno mėnesio paskutinį pirmadienį ir antradienį, po 4 val. tarp 9 val. ir 13 val. savivaldybės biudžetinės įstaigos Kauno rajono socialinių paslaugų centro skyriuje Krizių centre, adresu Ežero g. 23, Kaunas, dalyvaujant ieškovei. Jeigu kuri nors nustatyta lankymo diena yra nedarbo diena Lietuvoje, vizitas keliamas į pirmą po to einančią darbo dieną; 2) vaiko lankymo metu atsakovas lankymo laikui pateikia vaiko teisių institucijoms savo galiojantį asmens dokumentą (pasą arba asmens tapatybės kortelę), kuris yra grąžinamas pasibaigus lankymo laikui; 3) atsakovas privalo informuoti ieškovę el. paštu ir vaiko teisių instituciją apie savo atvykimą į Lietuvą ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų iki atvykimo. Dienos pradedamos skaičiuoti nuo laiško gavimo dienos.

25. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-102-755/2022 Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutartį paliko iš esmės nepakeistą, patikslino nutarties rezoliucinės dalies antrą, trečią ir ketvirtą dalis taip: 1. Atsakovas V. E. L.-B. bendrauja su vaiku J. L.-B. elektroninio ryšio priemonėmis: 1.1. V. E. L.-B. ir jo tėvai – vaiko seneliai bendrauja su vaiku J. L.-B. neporinėmis mėnesio dienomis dvidešimt minučių vaizdo skambučiais, naudojantis interneto ar telefono ryšiu „Skype“, „Viber“ ar panašiomis programomis, skambinant tarp 19 val. – 20 val. Lietuvos Respublikos laiku; 1.2. A. J. privalo, atsakovui V. E. L.-B. nurodytu laiku paskambinus, sūnui sudaryti sąlygas tuo laiku atsiliepti ir pabendrauti su tėčiu ir vaiko seneliais ne mažiau kaip dvidešimt minučių; 2. V. E. L.-B. bendrauja su vaiku J. L.-B. tiesiogiai: 2.1. Atsakovas V. E. L.-B.su nepilnamečiu vaiku J. L.-B. bendrauja kiekvieno mėnesio antrą savaitgalį – šeštadienį ir sekmadienį po 4 val. tarp 9 val. ir 13 val. savivaldybės biudžetinės įstaigos Kauno rajono socialinių paslaugų centro skyriuje Krizių centre, adr. Ežero g. 23, Kaunas, dalyvaujant ieškovei A. J.; 2.2. Atsakovas V. E. L.-B. privalo informuoti ieškovę el. paštu ir vaiko teisių instituciją apie savo atvykimą į Lietuvą ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų iki atvykimo. Dienos pradedamos skaičiuoti nuo laiško gavimo dienos.

26. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi teismas papildė teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. nutartimi pritaikytas ir Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartimi tikslintas laikinąsias apsaugos priemones, nustatant, kad: atsakovas V. E. L.-B. ir trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus C. L.-B. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku J. L.-B. 2023 m. rugsėjo 2 d. ir 2023 m. rugsėjo 3 d. po 4 val. tarp 9.00 val. ir 13.00 val. savivaldybės biudžetinės įstaigos Kauno rajono socialinių paslaugų centro skyriaus Krizių centre, adresas Vytauto g. 68, Garliava, Kauno rajono savivaldybė, dalyvaujant ieškovei A. J..

27. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2023 m. lapkričio 10 d. nutartimi papildė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. nutartimi pritaikytas ir Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartimi tikslintas laikinąsias apsaugos priemones, nustatant, kad: 1) atsakovas V.L.-B. ir tretieji asmenys C. L.-B. ir X. L.-B. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku J. L.-B. 2023 m. lapkričio 11 d. ir 2023 m. lapkričio 12 d. po 4 val. tarp 9.00 val. ir 13.00 val. savivaldybės biudžetinės įstaigos Kauno rajono socialinių paslaugų centro skyriaus Krizių centre, adresas Vytauto g. 68, Garliava, Kauno rajono savivaldybė, dalyvaujant ieškovei A. J.; 2) atsakovas V. L.-B.ir tretieji asmenys C. L.-B. ir X. L.-B. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku J. L.-B. 2023 m. gruodžio 3 d. po 4 val. tarp 9.00 val. ir 13.00 val. savivaldybės biudžetinės įstaigos Kauno rajono socialinių paslaugų centro skyriaus Krizių centre, adresas Vytauto g. 68, Garliava, Kauno rajono savivaldybė, dalyvaujant ieškovei A. J.; 3) atsakovas V. L.-B. ir tretieji asmenys C. L.-B. ir X. L.-B. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku J. L.-B. 2023 m. gruodžio 26 d. po 4 val. tarp 9.00 val. ir 13.00 val. savivaldybės biudžetinės įstaigos Kauno rajono socialinių paslaugų centro skyriaus Krizių centre, adresas Vytauto g. 68, Garliava, Kauno rajono savivaldybė, dalyvaujant ieškovei A. J.; 4) atsakovas V. L.-B. ir tretieji asmenys C. L.B. ir X. L.-B. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku J. L.-B. 2023 m. gruodžio 28 d. po 4 val. tarp 9.00 val. ir 13.00 val. savivaldybės biudžetinės įstaigos Kauno rajono socialinių paslaugų centro skyriaus Krizių centre, adresas Vytauto g. 68, Garliava, Kauno rajono savivaldybė, dalyvaujant ieškovei A. J.; 5) atsakovas V. L.-B. ir tretieji asmenys C. L.-B. ir X. L.-B. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku J. L.-B. 2023 m. gruodžio 30 d. po 4 val. tarp 9.00 val. ir 13.00 val. savivaldybės biudžetinės įstaigos Kauno rajono socialinių paslaugų centro skyriaus Krizių centre, adresas Vytauto g. 68, Garliava, Kauno rajono savivaldybė, dalyvaujant ieškovei A. J.. 6) apie ketinimą pasinaudoti savo teise susitikti su vaiku, kaip tai nurodyta 1–5 punktuose atsakovas V. L.-B. ir / ar tretieji asmenys C. L.-B. ir X. L.-B. privalo dėl susitikimų 2023 m. lapkričio 11 ir 12 dienomis organizavimo suderinti su Krizių centru ne vėliau kaip iki 2023 m. lapkričio 10 d. 17.00 val. ir informuoti ieškovę A. J. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip iki 2023 m. lapkričio 10 d. 17.00 val. Apie sekančius ketinimus pasinaudoti savo teise susitikti 2023 m. gruodžio mėn. su vaiku atsakovas V. L.-B.ir / ar tretieji asmenys C. L.-B.ir X. L.-B. privalo dėl susitikimų organizavimo suderinti su Krizių centru ne vėliau kaip likus 14 kalendorinių dienų iki nustatyto susitikimo ir informuoti ieškovę A. J. elektroniniu (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip iki likus 14 kalendorinių dienų iki nustatyto susitikimo. Tuo atveju, jeigu atsakovas V. L.-B. ir / ar tretieji asmenys C. L.-B. ir X. L.-B. nurodyta tvarka praneša ieškovei A. J. apie ketinimą pasinaudoti teise pasimatyti su sūnumi, ieškovė privalo užtikrinti vaiko atvykimą į Krizių centrą, esantį adresu Vytauto g. 68, Garliava, Kauno rajono savivaldybė.

28. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024 m. sausio 19 d. nutartimi papildė teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. nutartimi pritaikytas ir Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartimi tikslintas laikinąsias apsaugos priemones, nustatant, kad: 1) atsakovas V. L.-B.ir tretieji asmenys C. L.-B. ir X. L.-B. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku J. L.-B. kiekvieno mėnesio antrą savaitgalį – šeštadienį ir sekmadienį po 4 val. tarp 9 val. ir 13 val. savivaldybės biudžetinės įstaigos Kauno rajono socialinių paslaugų centro skyriaus Krizių centre, adresas Vytauto g. 68, Garliava, Kauno rajono savivaldybė, dalyvaujant ieškovei A. J.; 2) apie ketinimą pasinaudoti savo teise susitikti su vaiku atsakovas V. L.-B. ir / ar tretieji asmenys C. L. B. ir X. L.-B. privalo dėl susitikimų organizavimo suderinti su Krizių centru ne vėliau kaip likus 14 kalendorinių dienų iki nustatyto susitikimo ir informuoti ieškovę A. J. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip iki likus 14 kalendorinių dienų iki nustatyto susitikimo. Tuo atveju, jeigu atsakovas V. L.-B. ir / ar tretieji asmenys C. L.-B. ir X. L.-B. nurodyta tvarka praneša ieškovei A. J. apie ketinimą pasinaudoti teise pasimatyti su sūnumi, ieškovė privalo užtikrinti vaiko atvykimą į Krizių centrą, esantį adresu Vytauto g. 68, Garliava, Kauno rajono savivaldybė.

29. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi papildė Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. nutartimi pritaikytas ir Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartimi ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 19 d. nutartimi tikslintas laikinąsias apsaugos priemones, nustatant, kad ieškovė A. J. įpareigojama leisti nepilnametį vaiką J. L.-B. į prancūzų kalbos pamokas vieną kartą per savaitę, nesutampant su kitų būrelių dienomis, nepilnamečio vaiko namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Tą dieną, kuomet nepilnametis vaikas J. L.-B. lanko prancūzų kalbos pamokas, atsakovas V. E. L.-B.ir tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, C. L.-B., X. L.-B., po pamokos nebendrauja su nepilnamečiu vaiku J. L.-B.. Už prancūzų kalbos pamokas iš anksto pagal pateiktą sąskaitą sumoka atsakovas V.E. L.-B.. Atsakovui V. E. L.-B. neįvykdžius įpareigojimo sumokėti už pamoką, pamoka nevyksta. Prancūzų kalbos pamokos taip pat nevyksta nepilnamečio vaiko ligos, atostogų laikotarpiais.

30. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Taigi pagrindą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones sudaro naujų aplinkybių atsiradimas ar aplinkybių pasikeitimas po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, lemiantis, kad laikinosios apsaugos priemonės tapo nebeefektyvios ar pažeidžiančios proporcingumo, ekonomiškumo principus (CPK 145 straipsnio 2 dalis).

31. Pažymėtina, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją.

32. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sprendžiant klausimus su nepilnamečiais vaikais, būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį, imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-252-378/2022).

33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 13 punktas).

34. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, gavęs atsakovo ir trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, skundžiama nutartimi nutarė prašymo netenkinti.

35. Atsakovas ir tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, nesutikdami su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde iš esmės akcentuoja tai, jog: 1) nustatyta tvarka su vaiku bendrauti tik savivaldybės biudžetinės įstaigos Kauno rajono socialinių paslaugų centro skyriaus Krizių centre nepagrįstai ribojama atsakovo bei trečiųjų asmenų teisė nevaržomai ir laisvai bendrauti su nepilnamečiu vaiku, t. y. šie griežti apribojimai pažeidžia jo šeimos, socialinį ir kultūrinį vystymąsi, o tai prieštarauja geriausiems vaiko interesams; 2) be to, skundžiamą nutartį priėmęs teismas neįvertino to, kad atsižvelgiant į tai, kad visi iki tol buvę susitikimai praėjo sklandžiai, nebėra pagrindo toliau taikyti ribojimus ir numatyti susitikimus tik Krizių centre, dalyvaujant ieškovei; 3) nepakanka vaiko leisti į prancūzų kalbos pamokas vieną kartą per savaitę, reikia dviejų pamokų per savaitę, todėl būtų galima kokio vieno būrelio (robotikos, krepšinio ar plaukimo) atsisakyti, vardan to, kad Prancūzijos pilietybę turintis vaikas turėtų puikius prancūzų kalbos pagrindus, galėtų nevaržomai bendrauti savo gimtąja kalba; 4) šiai dienai nebegali būti taikomos jokios priemonės už praeityje buvusius veiksmus automatiškai preziumuojant, kad tai gali pasikartoti; 5) bylos nagrinėjimas gali dar užsitęsti, todėl turi būti išspręstas klausimas dėl bendravimo su vaiku vasaros atostogų metu.

36. Pasisakant dėl vieno iš esminių atskirojo skundo argumentų, kad nustatyta tvarka su vaiku bendrauti tik savivaldybės biudžetinės įstaigos Kauno rajono socialinių paslaugų centro skyriaus Krizių centre nepagrįstai ribojama atsakovo bei trečiųjų asmenų teisė nevaržomai ir laisvai bendrauti su nepilnamečiu vaiku, t. y. šie griežti apribojimai pažeidžia jo šeimos, socialinį ir kultūrinį vystymąsi, o tai prieštarauja geriausiems vaiko interesams, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors šiuo metu nustatyta laikina tėvo bei trečiųjų asmenų ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka nėra maksimali, tačiau atsakovas nepateikė apeliacinės instancijos teismui duomenų ir argumentų, kad šiuo metu galiojanti bendravimo tvarka sudarytų sąlygas silpnėti ar nutrūkti tėvą bei senelius ir vaiką siejantiems ryšiams, kad tokia laikina bendravimo tvarka užkerta kelią atsakovui bei tretiesiems asmenis remti vaiką, juo rūpintis, lankyti bei susitikti ir su juo užsiimti pagal galimybes. Todėl šioje stadijoje negalima išvada dėl vaiko ir atsakovo bei trečiųjų asmenų teisių pažeidimo tame kontekste, kaip teigia atsakovas bei tretieji asmenys.

37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė kaip nepagrįstus atsakovo bei trečiųjų asmenų argumentus, jog šiuo metu nustatyta bendravimo tvarka itin smarkiai varžo ir riboja tiek nepilnamečio vaiko, tiek atsakovo ir trečiųjų asmenų teises bei teisėtus interesus ir yra pažeidžiama teisė į šeimos ryšius, privatumą.

38. Be to, nors atsakovas bei tretieji asmenys teigia, kad skundžiama nutartis turi būti pakeista dalyje nurodant, kad atsakovas ir tretieji asmenys turi teisę bendrauti su nepilnamečiu J. L.-B. paimant jį iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į gyvenamąją vietą (be nakvynės), neribojant galimybės vestis vaiką į parką, gamtą, viešas vietas, pramogauti, pavalgydinti ir kokybiškai leisti jam augti bei tobulėti, tačiau atsakovas bei tretieji asmenys taip pat nurodo aplinkybes, kad vaikas su tėvu buvo už Krizių centro ribų, įskaitant išėjimą su tėvu į gatvę pavalgyti.

39. Apeliacinės instancijos vertinimu, iš atsakovo bei trečiųjų asmenų nurodytų aplinkybių galima spręsti, jog vis dėl to jiems yra suteikiama galimybė laiką su vaiku leisti laisviau, ne tik Krizių centro ribose ir šalys geba lanksčiai vadovautis šiuo metu pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, todėl tikėtina, kad ir ateityje atsakovui bei tretiesiems asmenims bus sudaromos galimybės laiką su vaiku leisti ne tik Krizių centro ribose. Esant tokioms aplinkybės, siekiant geriausių vaiko interesų, nėra pagrindo šioje dalyje keisti laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi kaip nurodo atsakovas bei tretieji asmenys, jiems ir taip faktiškai suteikiama galimybė laiką su vaiku leisti ne tik Krizių centro ribose. Todėl nagrinėjamu atveju, remiantis nustatytomis aplinkybėmis, atsakovo bei trečiųjų asmenų argumentai, kad įpareigojimas lankytis Krizių centre prisidėjo prie vaiko izoliacijos nuo tėvo ir prancūzų šeimos, o prižiūrima, griežta ir dirbtinė aplinka neleidžia natūraliai ar spontaniškai bendrauti su prancūzų šeima, yra nepagrįsti ir prieštaraujantys paties atsakovo bei trečiųjų asmenų nurodytoms aplinkybėms.

40. Be to, ieškovė savo procesiniuose dokumentuose taip pat nurodė ir patvirtino, kad šalių vaikas ir atsakovas bei tretieji asmenys bendrauja su vaiku žymiai daugiau ir lanksčiau, nei šiuo metu yra numatęs Kauno apylinkės teismas esamomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

41. Atsakovas bei tretieji asmenys taip pat teigia, jog skundžiamą nutartį priėmęs teismas neįvertino to, kad atsižvelgiant į tai, kad visi iki tol buvę susitikimai praėjo sklandžiai, nebėra pagrindo toliau taikyti ribojimus ir numatyti susitikimus tik Krizių centre, dalyvaujant ieškovei, tačiau apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į išvadą teikiančios institucijos išvadoje nurodytas aplinkybes, kad bylos duomenimis, nors ieškovė ir atsakovas laikosi teismo nustatytos laikinos tėvo ir sūnaus bendravimo tvarkos ir pastaruoju metu nėra gauta pranešimų apie galimus nepilnamečio vaiko teisių pažeidimus, tačiau nepaisant to, tarp ieškovės ir atsakovo išlieka aukštas konfliktiškumas, tėvams ir toliau nepavyksta tarpusavyje susitarti dėl nepilnamečio vaiko auklėjimo, jo teisių užtikrinimo klausimais. Pažymėtina, kad esant itin konfliktiškiems santykiams tarp šalių būtent dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, teismui tenkinus atsakovo bei trečiųjų asmenų prašymą pakeisti nustatytą laikiną bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku, tarp šalių galimai kiltų dar didesni konfliktai, nes ieškovė su atsakovo bei trečiųjų asmenų prašymu nesutinka, ir tai galimai sutrikdytų esamą situaciją, todėl šiuo atveju svarbu išlaikyti tokią situaciją, kai nėra gaunami pranešimai apie galimus nepilnamečio vaiko teisių pažeidimus.

42. Pasisakant dėl atskirojo skundo argumento, kad nepakanka vaiko leisti į prancūzų kalbos pamokas vieną kartą per savaitę, reikia dviejų pamokų per savaitę, todėl būtų galima kokio vieno būrelio (robotikos, krepšinio ar plaukimo) atsisakyti, apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog šiuo atveju yra pagrindas pritarti išvadą byloje teikiančios institucijos nurodymui, jog papildomo ugdymo užtikrinimas vaikui vis tik turėtų būti sprendžiamas bendru tėvų sutarimu, atsižvelgiant į vaiko poreikius, norus, galimybes, vaiko dienos rutiną, jo amžių ir pan. Be to, atsakovui ir tretiesiems asmenims suteikta teisė bendrauti su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis beveik kiekvieną dieną, taigi tuo metu vaiko prancūzų kalbos įgūdžiai taip pat lavinami, t. y. tiek tėvas, tiek seneliai bendraudami su vaiku prancūzų kalba prisideda prie jo kalbos tobulinimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti ieškovę leisti vaiką į prancūzų kalbos pamokas du kartus per savaitę, nurodant, kad už pamokas lygiomis dalimis sumoka ieškovė ir atsakovas, remiantis tik tuo, kad yra būtina tobulinti vaiko prancūzų kalbą, nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad šalių nepilnametis vaikas yra pakankamai mažo amžiaus (6 metų) ir šiuo atveju svarbu užtikrinti vaiko dienotvarkę ir užimtumą, atitinkančią jo amžių, kadangi vaiko teisė turėti puikius prancūzų kalbos pagrindus nėra prarandama ir gali būti tobulinama bet kada ateityje.

43. Vertinant atskirojo skundo argumentą, kad bylos nagrinėjimas gali dar užsitęsti, todėl turi būti išspręstas klausimas dėl bendravimo su vaiku vasaros atostogų metu, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į pirmosios instancijos teismo nurodytą aplinkybę, kad šiuo atveju yra nemaža tikimybė išnagrinėti bylą iki 2025 m. vasaros, todėl pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, pasisakys ir dėl atsakovo bei nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos vasaros atostogų laikotarpiu.

44. Be to, atsakovas bei tretieji asmenys teigia, kad šiai dienai nebegali būti taikomos jokios priemonės už praeityje buvusius veiksmus (t. y. dėl to, kad atsakovas tam tikru laikotarpiu buvo išvežęs vaiką be ieškovės sutikimo į Prancūziją) automatiškai preziumuojant, kad tai gali pasikartoti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad už praeityje buvusius veiksmus neturėtų būti taikomos poveikio priemonės tik automatiškai preziumuojant, kad tam tikri veiksmai gali pasikartoti, tačiau negalima teigti, jog apskritai jokios priemonės neturėtų būti taikomos, kadangi svarbu vertinti kiekvienos situacijos aplinkybes. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar panaikinimo, vertina įrodymų visumą visų aplinkybių kontekste.

45. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo bendravimas su nepilnamečiu sūnumi iš dalies buvo apribotas ne savitiksliai, o atsižvelgiant į jo savavališkus veiksmus 2019 metais. Todėl šiuo atveju galiojančios laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir pritaikytos ne automatiškai, preziumuojant, kad tam tikri veiksmai iš atsakovo pusės gali pasikartoti, o pritaikytos įvertinus buvusią ir esamą situaciją, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus. Be to, išvadą teikianti institucija taip pat pateikė nuomonę, jog šioje proceso stadijoje vis tik nėra įrodymų, kurie išsklaidytų abejones dėl galimo pakartotinio vaiko išvežimo ir negrąžinimo.

46. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad esant situacijai, kuomet ginčo šalys konfliktuoja tiek esminiais (pavyzdžiui, bendravimo tvarkos, vaiko paėmimo, grąžinimo), tiek kasdieniniais klausimais, laikinosios apsaugos priemonės tikėtinai neužtikrins, kad tarp šalių nekiltų konfliktinė situacija, kadangi tai didžiąja dalimi priklauso nuo pačių ginčo šalių sąmoningumo ir siekio veikti geriausiais vaiko interesais, išvengiant tokių situacijų ir siekiant nepakenkti vaiko psichologinei būklei. Be to, šalys geruoju gali susitarti ir dėl kitokios bendravimo tvarkos be teismo įsikišimo, jei randa bendrą sutarimą ir dėl to tarp šalių nekyla ginčai ar konfliktai. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tiek atsakovo bei trečiųjų asmenų nurodytas aplinkybes, bei ieškovės nurodytas aplinkybes pateiktame atsiliepime pirmosios instancijos teisme, matyti, kad šalys susitaria ir dėl kitokios bendravimo tvarkos, nei nustatyta teismo, t. y. atsakovas su vaiku bendrauju ir laiką leidžia daugiau ir ne tik Krizių centre.

47. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra laikino pobūdžio situacijos sureguliavimas. Nagrinėjamu atveju teismų nutartimis yra nustatyta laikina bendravimo tvarka, kuri aktuali šiuo momentu, skirta užtikrinti bendravimą su vaiku iki bus išnagrinėtas ginčas iš esmės. Tuo tarpu santykiai dėl bendravimo su vaiku yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Tai yra, ši nutartis neužkerta kelio šalims, pasikeitus aplinkybėms, pateikus papildomus argumentus bei įrodymus, pakartotinai kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinimo ar pakeitimo, kadangi laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (CPK 144 straipsnio 2 dalis 148 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės bei ištyręs visus šalių į bylą pateiktus įrodymus, galutiniu sprendimu nustatys šalių bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku. Nagrinėjamu atveju, vien tai, kad teismas kitaip vertino atsakovo bei trečiųjų asmenų nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, ar vertino ir tyrė ne visas atsakovo bei trečiųjų asmenų nurodytas aplinkybes, nepagrindžia skundžiamos nutarties neteisėtumo ar nepagrįstumo.

48. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo metu nustatyta laikina bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus ir yra pakankama tėvo bei senelių ir vaiko tarpusavio emociniam ryšiui bylos nagrinėjimo metu išlaikyti.

49. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, kurie neaptarti šios nutarties motyvuojamojoje dalyje, neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Pažymėtina, kad, pasikeitus aplinkybėms, byloje dalyvaujantys asmenys gali kreiptis dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

50. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines situacijos aplinkybes, pagrįstai netenkino atsakovo bei trečiųjų asmenų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

51. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjas Vaclovas Paulikas