Telšių apylinkės teismo nutartis

2017-03-24 · Civilinė byla Nr. 2YT-704-971/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-24
Bylos Nr.
2YT-704-971/2017
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-00240-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Sušinskaitė
Pareiškėjas
A. Č.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-704-971/2017Proceso Nr. 2-47-3-00240-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.11 (S)
TELŠIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. kovo 24 d.Telšiai

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Kristina Sušinskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui V. D., Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl antstolio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas 2017-02-06 skundu prašo panaikinti areštą jo sąskaitai, esančiai Vilniaus pataisos namuose. Pareiškėjas nesutinka su antstolio 2017-01-25 patvarkymu, kuriuo buvo areštuotos jam priklausančios piniginės lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartyje Nr. 3K-3-154-313/2016 yra aiškiai išdėstyta, kad iš nuteistojo, kuris yra įkalinimo vietoje, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią 1 minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA), nes ši pinigų suma yra būtina jo minimaliems poreikiams patenkinti. Teigia, jog areštavus jo lėšas, esančias asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija jos ar ne MMA, jam nelieka jokių pajamų, kurias galima būtų naudoti savo reikmėms (b. l. 2-3).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo antstolis V. D. su skundu nesutinka, 2017-02-08 patvarkymu skundą atmetė kaip nepagrįstą ir perdavė skundą nagrinėti Telšių rajono apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad 2017-01-25 vykdomojoje byloje Nr. 0047/09/00124/1 priimtas patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriame nurodytas reikalavimas išieškojimą iš pajamų vykdyti vadovaujantis CPK 733-743 straipsnių normomis, t. y. iš skolininko gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą 1 MMA, ir 20 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios 1 MMA (CPK 736 str.). Išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančias skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau - SVI) 4 punkte nurodyta, jog nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Kadangi išieškojimas iš skolininko gaunamų kitų pajamų yra galimas atliekant išskaitas pagal CPK 736 straipsnį, antstolis nurodė, kad nėra pagrindo sutikti su pareiškėju, jog išieškojimas galimas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA. CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tiek išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo nereglamentuoja CPK LI skyriaus normos. Jei išieškojimas iš skolininko turto būtų vykdytinas tik iš pinigų sumos viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, išieškojimas būtų praktiškai neįmanomas iš lėšų, kurias skolininkas gali gauti į pataisos namų sąskaitą (b. l. 4-5).

Suinteresuotas asmuo Valstybinė ligonių kasa atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Civilinės ir vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis V. D. vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0047/09/00124/1, pradėtoje pagal Klaipėdos apygardos teismo 2001-03-20 vykdomąjį raštą Nr. 2-117/2000 dėl 1720 Lt (498,15 Eur) išieškojimo iš skolininko A. Č. išieškotojui Valstybinei ligonių kasai. Antstolis nustatė, kad skolininkas yra laisvės atėmimo įstaigoje – Vilniaus pataisos namuose (vykd. b. l. 62), todėl 2017-01-25 priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš A. Č. priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (vykd. b. l. 64). Dėl šio antstolio patvarkymo pareiškėjas pateikė skundą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia antstolio veiksmus, kuriais vykdomas išieškojimas iš skolininko sąskaitos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigoje, motyvuojant, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA – 380 Eur.

Vykdymo procesas yra reglamentuojamas imperatyviųjų viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, tam kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai (LAT, 2009, civ.b. Nr. 3K-3-472/2009). Vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo dalyvių, skolininko teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 str. 1 d.).

Atkreiptinas dėmesys, kad siekiant kuo sparčiau ir efektyviau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 str. 1 d.). SVI 4 punktas reglamentuoja, jog antstolis, nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (Instrukcijos 11 priedas), taigi, šiuo atveju antstolis tiksliai laikėsi teisės aktuose nustatytų veiksmų ir atliko tik tai, ko iš antstolio reikalauja teisės aktai. Pažymėtina, jog tiek LR CPK, tiek SVI nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam asmeniui priklausančias pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje.

Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią normą - CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje, kurios 93.6 punkte nurodyta, kad išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. CPK LI skyriuje (733–743 str.) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 str. 1 d. 2 p.); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 str. 1 d. 3 p.); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 1 d. 1 p.). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 2 d.). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia skolininko poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas.

CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos MMA. Įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Analogiškai taip minėtas teisės normas aiškina ir kasacinės instancijos teismas 2016-03-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, apeliacinės instancijos teismas (žr. Šiaulių apygardos teismo 2017-01-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-97-856/2017).

Taigi, vadovaujantis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis, antstolis pagrįstai areštavo skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, priverstinį išieškojimą nukreipdamas į skolininko pinigų sumą, esančią Vilniaus pataisos namų sąskaitoje. Antstolis patvarkyme nurodė, kad areštas taikomas visoms skolininko gautoms pajamoms per vieną kalendorinį mėnesį, išskaičiuojant 70 procentų iš skolininko gautų per mėnesį lėšų dalies, viršijančios LR Vyriausybės nustatytą MMA, ir 20 procentų nuo gautų lėšų dalies, neviršijančios MMA, tokiu būdu antstolis ne tik, kad nenukrypo, o, atvirkščiai, laikėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Kadangi iš skolininko neišskaitoma 100 procentų jo pajamų, likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms, be kita ko, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei remiantis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės normomis, formuojama teismų praktika, konstatuotina, kad nėra įstatymu numatyto pagrindo pripažinti antstolio V. D. skundžiamus veiksmus neteisėtais ir naikinti skundžiamą patvarkymą skunde nurodytais motyvais, todėl pareiškėjo skundas, kaip nepagrįstas, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 290 str., 291 str., 510 str., 513 str., teismas

nutarė:

skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0047/09/00124/1 grąžinti antstoliui V. D..

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Sušinskaitė