Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, Liudos Uckienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo bankrutavusios UAB „PET recycling“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo pagal ieškovo bankrutavusios UAB „PET recycling“ ieškinį atsakovui V. M. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo, trečiasis asmuo bankrutavusi UAB Prekybos namai „LINA“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

1. Teismas nagrinėdamas visas actio Pauliana instituto taikymo sąlygas nepažeidė CPK 370 straipsnio 4 dalies ir atsižvelgė į ribas, kurios apibrėžiamos proceso atnaujinimo pagrindu, nes visos nagrinėtos aplinkybės yra susijusios su anksčiau į bylą neįtrauktos BUAB Prekybos namai „Lina“ materialiosiomis teisėmis.

2. Nėra pagrindo teigti, kad atlikdamas 2010-02-25 mokėjimus atsakovui, ieškovas veikė nesąžiningai kitų turėtų kreditorių atžvilgiu. Nepagrįstai reikalaujama ieškovo 2010-02-25 mokėjimus atsakovui pripažinti negaliojančiais ir, taikant restituciją, priteisti ieškovui iš atsakovo 65 000 Lt. Kitoks byloje nustatytų aplinkybių vertinimas prieštarautų CK 6.66 straipsnio nuostatoms, pažeistų civilinių santykių subjektų lygiateisiškume, sutarties laisvės, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise principus (CK 1.2, 1.137 str.).

3. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normose įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, t. y, tinkamai ištyrė ir įvertino visus į bylą patelktus įrodymus, tinkamai motyvavo, kodėl ir kuriais įrodymais grindė savo išvadas. Todėl nėra pagrindo abejoti pirmosios teismo instancijos sprendime prieitos išvados, kad BUAB „PET recycling“ 2010-02-25 buvo moki, teisingumu ir pagrįstumu. Ieškovo skunde nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai šios išvados nepaneigia.

7. Nagrinėjamu atveju ieškovo pareiga atlikti mokėjimus atsirado Trišalės sutarties pagrindu, kurios ieškovas neginčija. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutartis galėtų būti nevykdoma tik jei jos vykdymas pažeistų kitas įstatymo normas. Šiuo atveju, nenustačius, kad BUAB „PET recycling“ buvo nemoki ar kad mokėjimai pažeidė kitų kreditorių interesus, nėra pagrindo teigti, jog ieškovas neprivalėjo atlikti mokėjimų.

8. Byloje yra įrodymai ir atsakovas neginčija, kad atsakovas teikė teisines paslaugas ieškovui ir trečiajam asmeniui UAB Prekybos namai „Lina“, įskaitant konsultacijas bankroto klausimais, žinojo, kad ieškovas yra skolingas trečiajam asmeniui UAB Prekybos namai „Lina“, taip pat kad už tinkamai suteiktas paslaugas gavo sutartimi sulygtą honorarą. Tačiau šios aplinkybės nėra susijusios ir niekaip nepagrindžia tariamo atsakovo nesąžiningumo.

9. Atsakovas buvo įsitikinęs, kad BUAB „PET recycling“ yra ne tik moki, bet ir dėl ypač mažos konkurencijos šiame verslo sektoriuje labai perspektyvi, galinti generuoti didelius pelnus, todėl sąžiningai teikdamas teisines paslaugas stengėsi padėti išspręsti tarp BUAB „PET recycling“ akcininkų kilusius ginčus, taip pat atgauti visišką šios bendrovės partnerių ir klientų pasitikėjimą, kuris kaip tik ginčo laikotarpiu buvo susilpnėjęs dės prasidėjusių akcininkų ginčų, lėmusių direktorių, darbuotojų ir net pačių akcininkų kaitą, nepagrįstus turto areštus ir su tuo susijusius laikinus apyvartinių lėšų trūkumus, priešpriešinių reikalavimų vykdymo stabdymus ir pan.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

Apeliantas (ieškovas) BUAB „PET recycling“ su apeliaciniu skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą prie nagrinėjamos bylos prijungti VĮ „Regitra“ 2014-10-29 pažymą Nr. (1.5.)-S4-1019, 2010-01-14 susitarimo tarp BUAB „PET recycling“ ir UAB Prekybos namai „Lina“ dėl skolos grąžinimo kopiją, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2014-11-24 rašto Nr. (20.21-06)-RMA-25331 kopiją. Tačiau teismui pateikė tik minėto 2010-01-14 susitarimo kopiją ir 2009-11-19 UAB Prekybos namai „Lina“ ieškinį atsakovui BUAB „PET recycling“ dėl skolos priteisimo.

2015-12-21 apeliantas pateikė prašymą prijungti prie nagrinėjamos bylos naujus įrodymus – Vilniaus apygardos teismo 2015-02-17 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-81-232/2015 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015-11-19 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-690-236/2015 kopijas.

Pagal CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad prašomo prijungti susitarimo data yra 2010-01-14, o pateikto ieškinio data 2009-11-19, nėra pagrindo spręsti, jog suinteresuotas asmuo neturėjo galimybių pateikti šiuos įrodymus pirmosios instancijos teismui. Dėl šių priežasčių teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, šiuos pateiktus teismui dokumentus atsisako priimti. Tačiau 2015-12-21 ieškovo pateikti Vilniaus apygardos teismo 2015-02-17 sprendimas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015-11-19 nutartis yra reikšmingi įrodymai, kurie nebuvo vertinami pirmos instancijos teisme dėl jų naujumo ir jie gali būti reikšmingi sprendžiant apeliaciniame skunde keliamus klausimu, todėl priimtini ir vertinami kaip ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Dėl atnaujintos civilinės bylos nagrinėjimo ribų

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas atnaujino procesą siekiant pakartotino bylos nagrinėjimo ir nesprendė ar atnaujinimo pagrindai lėmė priimtų teismų procesinių sprendimų neteisėtumą bei būtinybę juos keisti ir naikinti, todėl pažeidė apibrėžtumo principą. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa bylos šalims privalomas (įgyja res judicata galią) (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Toks sprendimas yra privalomas ne tik bylos šalims, bet ir valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis).

Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo naujai paaiškėja faktinių ir (ar) teisinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą – ekstraordinarinį būdą įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti (CPK 365 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju byla buvo atnaujinta CPK 366 str. 1 dalies 7 punkto pagrindu (jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų), įtraukiant UAB Prekybos namai „Lina“ į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų atsakovo V. M. pusėje. Taigi procesas šiuo pagrindu atnaujinamas, nes nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam (audiatur et altera pars). Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Girstučio kultūros ir sporto rūmai“ v. R. I. U. IĮ, bylos Nr. 3K-3-187/2006).

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmos instancijos pagrįstai atnaujinęs procesą vertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, įskaitant ir trečiojo asmens UAB Prekybos namai „Lina“ prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodomas aplinkybes ir bylą išnagrinėjo nepažeisdamas teisinio apibrėžtumo ribų.

Dėl actio Pauliana sąlygų

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių šis neprivalėjo sudaryti, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinio teismo praktikoje dėl actio Pauliana instituto taikymo išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas šiuo pagrindu pareikštus ieškinius, turi nustatyti būtinas actio Pauliana taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.). Nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu negali būti tenkinamas.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas nurodė, jog ginčijami 50 000 Lt ir 15 000 Lt pinigų mokėjimai 2010-02-25 V. M. iš UAB „PET recycling“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė įmonės kreditorių interesus, nes UAB „PET recycling“ sumokėjus 65 000 Lt sumą V. M., įmonės turtas sumažėjo 65 000 Lt ir dėl to kreditoriai prarado galimybę patenkinti savo reikalavimą iš dalies.

Byloje nėra ginčo dėl UAB Prekybos namai „Lina“ įsiskolinimo Advokatų kontoros „Švirinas ir partneriai LAWWAY“ advokatui V. M. 75 249,36Lt sumai.

Byloje taip pat nėra ginčo dėl ieškovo prievolės mokėti skolą UAB Prekybos namai „Lina“ pagal Įrenginių nuomos sutartį Nr. BS-5, kurios pagrindu įsiskolinimas susidarė pagal 2009-04-01 PVM sąskaitą-faktūrą Serija PNL Nr. 0003061 sudarė 53 109,94 Lt, pagal 2009-06-30 PVM sąskaitą-faktūrą Serija PNL Nr. 0003199 sudarė 10 442,49 Lt, pagal 2009-06-30 PVM sąskaitą-faktūrą Serija PNL Nr. 0003224 sudarė 10 442,49 Lt, pagal 2009-07-31 PVM sąskaitą-faktūrą Serija PNL Nr. 0003279 sudarė 10 442,49Lt, pagal 2009-08-31 PVM sąskaitą-faktūrą Serija PNL Nr. 0003292 sudarė 10 442,49 Lt, viso pagal nurodytas sąskaitas faktūras ieškovo skola kreditoriui UAB Prekybos namai „Lina“ buvo 94 879,90Lt.

Byloje nustatyta, kad 2010 m. vasario 1 d. atsakovas, UAB Prekybos namai „Lina“ ir ieškovas sudarė trišalę skolos perkėlimo ir įskaitymo sutartį, pagal kurią ieškovas perėmė skolą atsakovui, o ieškovo skola UAB PN „Lina“ buvo įskaityta.

Vykdant 2010 m. vasario 1 d. trišalę skolos perkėlimo ir įskaitymo sutartį Nr. BS-413 bei 2010 m. vasario 20 d. skolos suderinimo aktą, 2010 m. vasario 25 d. UAB „PET recycling“ sumokėjo iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) V. M. 50 000 Lt ir 15 000 Lt (viso 65 000 Lt).

Faktą, kad 2010-02-01 trišalės sutarties vykdymo metu (2010-02-25) ieškovas turėjo pradelstų įsiskolinimų kreditoriams, patvirtina byloje esantys įrodymai: UAB „Veolia Ennvironmental Services Klaipėda“ (6187,80 Lt), UAB „Dzūtra“ (20143,76 Lt sumą), A. K. firma „Sinerga“ (1541,01 Lt ), UAB „Ekoservice“ (7639,54 Lt), UAB „DS-1“ (2335,25 Lt), UAB „Finėjas“ (3200,00 Lt), bendra šių reikalavimų suma sudaro 41047,36 Lt (1t. b.l. 119; 2 t., b.l. 60). Šie kreditoriai buvo patvirtinti Vilniaus apygardos teismo 2011-08-23 nutartimi. Byloje taip pat pateiktas UAB „PET recycling“ skolos tiekėjams 2009-01-01–2010-01-18 sąrašas (t.1, b.l. 35-36), iš kurio matyti, kad su šiais kreditoriais buvo delsiama atsiskaityti ne mažiau nei 30 d. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2011-04-07 nutartimi iškeldamas ieškovui bankroto bylą nustatė, jog pagal 2010 m. gruodžio 31 d. sudaryto balanso duomenis įmonės ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertė 2009 m. buvo 818 302 Lt, o mokėtinų sumų ir įsipareigojimų buvo už 1 532 052 Lt, per vienus 2010 metus įmonės turtas sumažėjo iki 264 541 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 206 610 Lt, tuo tarpu pagal 2011 m. vasario 1 d. sudaryto balanso duomenis 2011 m. įmonės turto vertė sudarė 152 002 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 123 998 Lt. Šios aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl jos nenuginčijamos ir jų iš naujo įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 2 p.). Tuo pagrindu atsakovo argumentai dėl stabilios įmonės finansinės padėties ginčijamais laikotarpiais atmestini. Tai reiškia, jog ieškovas, 50 000 Lt ir 15 000 Lt sumų pervedimo atsakovui V. M. metu (2010-02-25), įrodė turėjęs neabejotinų ir galiojančių reikalavimo teisių skolininkui.

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje esanti sąvoka „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti minėtoje CK 6.66 straipsnio 1 dalyje. Iš to seka, kad teismui sprendžiant dėl sandorio, prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, būtina nustatyti faktinę įmonės turtinę padėtį ginčijamų sandorių sudarymo metu ir įmonės mokumo pasikeitimą dėl ginčijamų sandorių, t. y. ar dėl ginčijamų sandorių sumažėja ir nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su įmonės kreditoriais. Gali būti aktualus ne tik nemokumas, kaip jis suprantamas Įmonių bankroto įstatyme (2 str. 8 d.), bet ir faktinis įmonės nemokumas, kuris nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodyto turto ir įsipareigojimų santykį, t. y. faktinis įmonės nemokumas, kai įmonei dar neiškelta bankroto byla, nustatomas pagal byloje esančių įrodymų visumą, tiriant įmonės finansinių balansų duomenis apie vykdytinus atsiskaitymus tam tikru ginčo laikotarpiu, skolinių įsipareigojimų dydį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2013).

Pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas 65 000 Lt apimtyje sumažindamas savo įsipareigojimus UAB Prekybos namai „Lina“, UAB „PET recycling“ buvo mokus ir vykdė įprastą veiklą patvirtina tai, kad ginčijamu mokėjimo sudarymo dienai iki jos ir iki pat bankroto bylos iškėlimo UAB „PET recycling“ nebuvo įsiskolinęs nei Sodrai, nei Valstybinei mokesčių inspekcijai; UAB „PET recycling‘ bankroto byla iškelta praėjus 15 mėnesių po ginčijamų mokėjimų atlikimo; iki pat bankroto bylos iškėlimo dienos UAB „PET recycling“ nuolat gavo pajamų ir nuolat atlikdavo mokėjimus fiziniams ir juridiniams asmenims. Teisėjų kolegija su šia išvada nesutinka.

Lietuvos apeliacinis teismas 2014-03-10 sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-394/2014 pagal ieškovo BUAB „PET recycling“ ieškinį atsakovui A. V. dėl 2010 m. kovo 3 d. ir 2010 m. rugpjūčio 18 d. mokėjimų pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, tretieji asmenys A. B., A. M., kur buvo vertinamas įmonės pajėgumas atsiskaityti su kreditoriais nurodė, kad iš byloje esančio paties atsakovo A. V. 2010 m. vasario 23 d. pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „PET recycling“ matyti, kad jo teigimu 2009 m. gruodžio 31 d. (t. y. prieš ginčijamų 2010 m. kovo 3 d. ir 2010 m. rugpjūčio 18 d. mokėjimų atlikimą) ieškovo turtas buvo lygus 818 571 Lt, tuo tarpu įsipareigojimai kreditoriams iš viso sudarė 1 529 252 Lt ir viršijo į balansą įrašyto turto vertę 1,8 karto. Teismas šioje byloje konstatuodamas faktinį ieškovo nemokumą nurodė, jog įmonė vien tik UAB PN „Lina“ už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 30 d. iki 2011 m. kovo 31 d. buvo skolinga 1 304 808,98 Lt. Kiti įmonės kreditoriai iki 2010 m. kovo 3 d. buvo įgiję reikalavimo teisių už 41 047,36 Lt, o nuo 2010 m. kovo 3 d. iki 2010 m. rugpjūčio 18 d. kitiems kreditoriams atsirado papildomai reikalavimo teisių į 39 501,30 Lt. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu pasisakyta dėl laikotarpio 2009 m. spalio 30 d. iki 2011 m. kovo 31 d., kuris aktualus ir šiai nagrinėjamai bylai.

Pirmos instancijos teiginį, kad įmonė vykdė įprastinę veiklą, taip pat paneigia aplinkybė, kad nuo 2009-11-26 UAB SEB Lizingas nutraukė lizingo sutartį su UAB Prekybos namai „Lina“ dėl PET atliekų perdirbimo gamybinės linijos. Ieškovas laidavimo sutartimi laidavo UAB SEB Lizingas už UAB Prekybos namai „Lina“ įsipareigojimus pagal lizingo sutartis. Ši aplinkybė nagrinėjamu atveju svarbi tuo, kad UAB Prekybos namai „Lina“ šiuos įrengimus nuomojo ieškovui, o šio pagrindinės pajamos buvo iš atliekų perdirbimo naudojant lizinguojamą turtą. Taigi UAB SEB Lizingui 2009-11-26 nutraukus sutartį, ieškovui neliko jokių galimybių generuoti pajamas iš pagrindinės veiklos ir atsiskaitinėti su savo kreditoriais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo sutikti su pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškovas 2010-02-25 vykdė savo įprastinę veiklą, buvo mokus ir galėjo atsiskaityti su savo kreditoriais.

Trečiasis asmuo ir atsakovas atsiliepimuose į apeliacinius skundus nurodo, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog UAB „PET recycling“ suteikė pirmenybę atsakovui V. M.. Trečiasis asmuo nurodo, kad 2010 m. vasario 1 d. ieškovas jam buvo skolingas daugiau nei 90 000 Lt, trečiasis asmuo atsakovui buvo skolingas daugiau kaip 70 000 Lt, taigi ieškovas norėdamas sumažinti skolą savo didžiausiam tuometiniam kreditoriui, o šis sumažinti savo skolą V. M. sudarė trišalę skolų įskaitymo sutartį. Pagal šią sutartį UAB „PET recycling“ sumažino savo įsiskolinimą tuometiniam didžiausiam ir pagrindiniam kreditoriui UAB Prekybos namai „Lina“ tam, kad visi turimi įsiskolinimai liktų panašaus dydžio.

Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu, jeigu jis neprivalėjo būti sudarytas (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas privalėjimą sudaryti sandorį traktuoja kaip vieną iš imperatyvių reikalavimų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Pagal bendrąją taisyklę – nemokus skolininkas neturi teisės suteikti privilegijų vienam iš savo kreditorių, nepriklausomai nuo šio turimų reikalavimų dydžio. Tačiau atsiskaitymas su vienu iš kreditorių, suteikiant šiam pirmumą prieš kitus kreditorius, laikomas teisėtu ir pagrįstu, jeigu jis atliktas įstatymo ar sutarties pagrindu. Šiuo nagrinėjamu atveju kaip ir pats trečiasis asmuo nurodo, pirmumo teisė buvo suteikta trečios eilės kreditoriui. Ieškovas ginčo sandorio sudarymo dieną neturėjo nei pirmos ir antros kreditorių, nei įkaito turėtojų, su kuriais įstatymas nustato pirmumo teisę atsiskaityti, todėl pripažintina, kad 2010-02-25 sumokėjus 65 000 Lt sumą trišalės sutarties pagrindu atsakovui, buvo suteiktas pranašumas kitų kreditorių atžvilgių.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad byloje nėra jokių aplinkybių, kurios suponuotų daryti kitokią išvadą, nei buvo konstatuota šią bylą nagrinėjant iki bylos atnaujinimo, t.y. tai, jog ginčijami mokėjimai pažeidė UAB ,,PET recycling“ kreditorių interesus, kadangi išmokėjus atsakovui 65 000 Lt sumą, įmonės turtas sumažėjo šia suma, dėl ko, įmonės kreditoriai prarado galimybę patenkinti savo reikalavimus bent iš dalies.

Apelianto teigimu, atsakovo ir trečiojo asmens nesąžiningumas pasireiškė tuo, kad jis žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi ginčijami sandoriai pažeis jos kreditorių teises, nes įmonėje 2009 metais buvo mažiau turto (818 302 Lt) nei įsipareigojimai (1 532 052 Lt) ir buvo aišku, kad su visais kreditoriais nebus atsiskaityta, nes įmonė de facto nemoki. Atsakovas ir trečiasis asmuo nesutikdamas su argumentais dėl jo nesąžiningumo sudarant ginčijamą sandorį, nurodo, kad ieškovas buvo mokus, vykdė įprastą komercinę veiklą. Atmesdama šiuo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo nemokumą patvirtina aukščiau nurodytos aplinkybės. Nėra pagrindo nesutikti ir su apelianto teiginiais, kad atsakovas ieškovui 2010 metų sausio – vasario mėnesiais teikė teisines paslaugas bankroto klausimais, todėl tam, kad teikti tokio pobūdžio konsultacijas, jam buvo būtina žinoti apie ieškovo turtinę padėtį, turto ir įsipareigojimo santykį, taigi atitinkamai atsakovas turėjo žinoti, kad ginčijami atsiskaitymo sandoriai pažeis kitų įmonės kreditorių interesus. Nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad ieškovui esant nemokiam 2010-02-01 trišalė sutartis tarp ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens buvo vykdoma praėjus trumpam laiko tarpui po lizinguojamo turto sutarties nutraukimo, kuomet atsakovui kaip ieškovo ir trečiojo asmens teisininkui turėjo būti žinoma, kad įmonė ne tik kad buvo nemoki, bet iš pagrindinės veiklos pajamų neuždirbs ir ieškovo mokumas nebus atstatytas. Todėl darytina išvada, kad visos ginčo sandorio šalys, sudarydamos ginčo sandorį, buvo nesąžiningos.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atnaujinus procesą, pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad yra pagrindas priimti naują sprendimą, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-22 sprendimas naikinamas, o trečiojo asmens UAB Prekybos namai „Lina“ prašymas priimti naują sprendimą byloje netenkinamas. Nagrinėjamoje byloje lieka galioti Vilniaus apygardos teismo 2013m. lapkričio 6d. sprendimas (2A-1924/2013).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą, panaikinti.

Trečiojo asmens UAB Prekybos namai „Lina“ prašymą priimti naują sprendimą atmesti.