Vilniaus apygardos teismo sprendimas, 2A-1924-881/2013

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2013-11-06
Bylos Nr.: 2A-1924-881/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-02-3-04718-2012-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vilija Mikuckienė, Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė
Ieškovas: BUAB ,,PET recycling“
Atsakovas: V. M.

Civilinė byla Nr. 2A-1924/2013Teisminio proceso Nr. 2-02-3-04718-2012-2

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB ,,PET recycling“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-6598-454/2012 pagal ieškovo BUAB „PET recycling“ ieškinį atsakovui V. M..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovas BUAB „PET recycling“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas CK 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana) pripažinti negaliojančiais 2010 m. vasario 25 d. 50 000 Lt ir 15 000 Lt mokėjimus atliktus V. M. iš UAB „PET recycling“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją ir priteisti ieškovui BUAB „PET recycling“ iš atsakovo V. M. 65 000 Lt skolos bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-4486-567/2011, UAB „PET recycling“ iškėlė bankroto bylą. Pagal 2010 m. vasario 1 d. trišalę skolos perkėlimo ir įskaitymo sutartį Nr. BS-413, UAB Prekybos namai „Lina“ įsiskolinimą advokatų kontoros „(duomenys neskelbtini)“ advokatui V. M. 75 249,36 Lt sumai perkėlė UAB „PET recycling“, ko pasėkoje sumažėjo UAB „PET recycling“ 75 249,36 Lt įsiskolinimas UAB Prekybos namai „Lina“, o UAB „PET recycling“ tapo skolinga 75 249,36 Lt sumą advokatų kontoros „(duomenys neskelbtini)“ advokatui V. M.. Šalys 2010 m. vasario 20 d. pasirašė skolos suderinimo aktą, kuriuo patvirtino, kad UAB „PET recycling“ skola advokatų kontoros „(duomenys neskelbtini)“ advokatui V. M. yra 75 249,36 Lt. UAB „PET recycling“ pagal minėtą sutartį 2010 m. vasario 25 d. sumokėjo iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) V. M. 50 000 Lt ir 15 000 Lt (išviso 65 000 Lt). UAB „PET recycling“ būdamas nemokus (pagal 2009 m. balandžio 30 d. sudarytą balansą už 2008 metus, kurį pasirašė direktorius A. B., 2008 m. gruodžio 31 d. duomenimis įmonės turtas – 89 714 Lt, o įsipareigojimai – 190 322 Lt) suteikė pirmenybę kreditoriui – V. M.. UAB „PET recycling“ iš Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi patvirtintų 2 045 629,71 Lt kreditorinių reikalavimų, vien tik UAB PN „Lina“ 2009 m. spalio 30 d. buvo skolinga 127 875,16 Lt (likutį) pagal PVM sąskaitą-faktūrą PNL Nr. 0003401. Ginčijamas sandoris pažeidė kreditorių interesus CK 6.66 straipsnio prasme, UAB „PET recycling“ turtas 65 000 Lt sumažėjo ir dėl to kreditoriai prarado galimybę patenkinti savo reikalavimą iš dalies. Nustatinėjant šią actio Pauliana instituto taikymo sąlygą, būtina turėti omenyje tai, kad kreditorių teisės pažeistos sudarytu sandoriu, kuris sumažino turto, kuriuo buvo užtikrinta kreditoriaus reikalavimo teisė, vertę. V. M. UAB PN „Lina“ vardu 2009 m. lapkričio 16 d. kreipėsi raštu į UAB „PET recycling“ pranešdamas, kad įsiskolinimas UAB Prekybos namai „Lina“ sudaro 414 333,30 Lt sumą ir jeigu bendrovė savo įsiskolinimo nepadengs ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos, UAB PN „Lina“, vadovaudamasi Įmonių bankroto įstatymu, bus priversta kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „PET recycling“ iškėlimo, todėl atsakovas patenkindamas savo kreditorinį reikalavimą buvo nesąžiningas. Ieškovas nurodo, jog nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas, nes įmonės dokumentai administratoriui buvo perduoti dalimis 2011 metų birželio – liepos mėnesiais. Administratoriui apie atsakovo nesąžiningumą sudarant ginčijamus sandorius tapo žinoma tik 2012 m. gegužės 21 d. peržiūrėjus Vilniaus apygardos teisme civilinę bylą Nr. B2-4306-560/2010.

Atsiliepimas

Atsakovas V. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2009 m. balandžio 1 d. ieškovas ir UAB PN „Lina“ sudarė įrenginių nuomos sutartį Nr. BS-5, pagal kurią UAB PN „Lina“ išnuomojo ieškovui atliekų perdirbimo gamybinę liniją. Pagrindinė ir vienintelė ieškovo veikla buvo naudotos PET (polietileno tereftalato) pakuotės perdirbimas. Šiai veiklai vykdyti būtina turėti įrenginius, kuriuos naudojant ir yra perdirbamos PET pakuotės. Pats ieškovas nebuvo finansiškai pajėgus įsigyti šių įrenginių, todėl nuomojosi juos iš UAB PN „Lina“. Tinkamas įrenginių nuomos sutarties vykdymas buvo būtina sąlyga vykdyti ieškovo pagrindinę veiklą. Nepaisant to, ieškovas laiku neapmokėjo UAB PN „Lina“ sąskaitų, išrašytų už tinkamai suteiktas paslaugas pagal įrenginių nuomos sutartį. Ieškovo skola UAB PN ,,Lina“ 2010 m. vasario 1 d. buvo 94 879,90 Lt. 2009 m. gegužės 18 d. atsakovas ir UAB PN „Lina“ sudarė sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo Nr. 043-VM, pagal kurią atsakovas suteikė teisines paslaugas UAB PN „Lina“. Tačiau UAB PN „Lina“ laiku neapmokėjo atsakovo sąskaitų už tinkamai suteiktas teisines paslaugas pagal Teisinių paslaugų sutartį ir liko skolinga atsakovui 75 249,36 Lt. 2010 m. vasario 1 d. atsakovas, UAB PN „Lina“ ir ieškovas sudarė trišalę skolos perkėlimo ir įskaitymo sutartį, pagal kurią ieškovas perėmė skolą atsakovui, o ieškovo skola UAB PN „Lina“ buvo įskaityta, todėl laikoma pasibaigusia. Tokiu būdu, buvo sumažinta ieškovo skola kreditoriui UAB PN „Lina“. 2010 m. vasario 25 d. ieškovas, remdamasis Trišale sutartimi, išmokėjo atsakovui 50 000 ir 15 000 Lt, viso 65 000 Lt. Nors pinigai buvo sumokėti atsakovui, šie pinigų mokėjimai buvo ne už atsakovo suteiktas paslaugas ieškovui, o už UAB PN „Lina“ suteiktas nuomos paslaugas ieškovui pagal įrenginių nuomos sutartį. Atsakovo vertinimu, ieškovas nepagrindė actio Pauliana egzistavimo sąlygų, todėl ieškinys yra aiškiai nepagrįstas, o jį pateikdamas ieškovo bankroto administratorius piktnaudžiauja jam suteiktomis teisėmis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Sprendime teismas nurodė, kad ieškovas nurodo, jog ginčijamas sandoris pažeidė kreditorių interesus CK 6.66 straipsnio prasme, UAB „PET recycling“ turtas 65 000 Lt sumažėjo ir dėl to kreditoriai prarado galimybę patenkinti savo reikalavimą iš dalies, todėl ginčija nurodytus sprendime mokėjimus atsakovui CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu, kuris numato kreditoriaus teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana).

Tačiau teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė visų būtinųjų actio Pauliana taikymo sąlygų.

Svarstydamas šį klausimą, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovo ginčijami sandoriai yra sudaryti 2010 m. vasario 25 d., o bankroto byla UAB „PET recycling“ iškelta 2011 m. balandžio 7 d. teismo nutartimi, t. y. daugiau nei po metų.

Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje laikoma, kad tuo atveju jei sandorius ginčija bankroto administratorius, tai nesudaro pagrindo ginčijamus ir iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius vertinti pagal taisykles, kurios yra būdingos bankroto procesui. Actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Toks įstatymo aiškinimas ir taikymas sukeltų teisinį neapibrėžtumą, nepasitikėjimą finansinių problemų turinčiu skolininku ir nepagrįstai ribotų jo galimybes vykdyti veiklą bei siekti atsiskaitymo su visais kreditoriais išvengiant bankroto, o bankroto administratoriui sudarytų nepagrįstas prielaidas ginčyti visus be išimties iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius taip piktnaudžiaujant savo teisėmis. Sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Tokius sprendimus dažnai padiktuoja verslo logika, kartais tai gali būti vienintelė racionali išeitis išvengti bankroto. Dėl šios priežasties įprastai skolininko turto pirkimo-pardavimo sandoris, pagal kurį mokėtina kaina įskaityta į priešpriešinį reikalavimą, arba jam savo esme analogiškas turto perleidimo už skolą sandoris nėra draudžiamas, jeigu turtas yra perleistas už rinkos kainą. Svarbu, kad toks turto perleidimas ir reikalavimų įskaitymas nepažeistų kitų analogiškoje situacijoje esančių kreditorių teisių, kurie būtų suinteresuoti įsigyti tą patį turtą ir įskaityti savo reikalavimus tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sąlygomis. Priešingai, tokie sandoriai gali būti naudingi skolininkui, kartu ir jo kreditoriams, pvz., kai perleidžiamas tiesiogiai įmonės veikloje nenaudojamas ir taip pajamų nesukuriantis skolininko nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas. Kreditoriaus įsipareigojimų sumažinimas tokio turto sąskaita tuo momentu dažniausiai atitinka ir kitų kreditorių interesus, nes taip sumažinami finansiniai įsipareigojimai kreditoriams ir sudaromos prielaidos jiems visiškai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-485/2010.)

Nei turto perleidimas rinkos kaina, nei įskaitymai nėra įstatymo draudžiami, jeigu skolininkui nėra iškelta bankroto byla. Tačiau toks perleidimas gali pažeisti kitų kreditorių interesus, jeigu įmonės mokumas yra tokios būklės, kai veiklos nutraukimas ir kreditorių reikalavimų tenkinimas įmonės turto verte geriausiai atitinka kreditorių interesus. Vertinant, ar skolininkas, būdamas nemokus, ginčijamu sandoriu suteikdamas pirmenybę kitam kreditoriui pažeidė kreditoriaus teises, būtina nustatyti tokią skolininko būklę, kai jis objektyviai nepajėgus vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, kurių terminai yra suėję, o kreditorių reikalavimų tenkinimas iš skolininko turto laikantis įstatymų nustatyto eiliškumo geriausiai atitinka kreditorių interesus.

Teismas padarė išvadą, kad UAB „PET recycling“ būklė buvo bloga ir artima Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintai bankroto bylos iškėlimo ribai, tačiau nėra pakankama konstatuoti ieškovo nemokumą kaip actio Pauliana taikymui būtiną aplinkybę. Be to, kaip seka iš byloje esančių dokumentų, ieškovo skola UAB Prekybos namai „Lina“ egzistavo jau nuo 2009 metų ir tęsiasi iki 2010 metų, tuo tarpu bankroto byla ieškovui buvo iškelta 2011 m. balandžio 7 d.

Teismas pažymėjo, kad įmokų paskirstymą, esant kelioms skoloms, nesant šalių susitarimo, reglamentuoja įstatymai CK 6.55 straipsnis, tačiau nagrinėjamu atveju šalys bei UAB Prekybos namai „Lina“ sudarė trišalį susitarimą, kurį ir įvykdė. Vien tik faktas, jog ieškinį pateikęs kreditorius buvo kreditorius ir sandorio sudarymo metu, teismo nuomone nėra pakankamas tais atvejais, kai kreditorių ir skolininką sieja nevienkartiniai santykiai, pvz., darbo, mokestiniai ir pan., nagrinėjamu atveju paslaugų teikimas. Kreditoriaus teisių pažeidimą kaip vieną iš actio Pauliana taikymo sąlygų turi įrodyti ieškovas (CPK 178 str.). Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 str. 1 d.). UAB „PET recycling“ veiksmai, sudarant ieškovo ginčijamus mokėjimus atitiko protingo asmens, veikiančio kreditorių interesais tomis aplinkybėmis, elgesį, nulemtą susiklosčiusių faktinių aplinkybių, nes buvo sumažintas skolos dydis vienam iš didžiausių ieškovo kreditoriui – UAB Prekybos namai „Lina“. Pasak teismo, nors CK 6.66 straipsnyje nėra tiesioginės nuorodos į tai, jog asmens, sudariusio sandorius su skolininku, sąžiningumas yra preziumuojamas, bet prievolės šalies sąžiningumas yra preziumuojamas atsižvelgiant į bendrąją sąžiningumo prezumpciją (CK 1.5 str., 4.26 str. 2 d.). CK 6.6 straipsnyje, 6.67 straipsnyje išvardinti atvejai, kai preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusios šalys buvo nesąžiningos. Šis sąrašas nėra baigtinis. Todėl jei nėra šiame straipsnyje išvardintų atvejų, sandorį sudarę asmenys laikytini sąžiningais ir jų sąžiningumo prezumpcija turi paneigti ginčijantis sandorius kreditorius (LAT 2002-06-03 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-710/2002, 2006-01-11 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-17/2006).

CK 6.67 straipsnio 1 punktas numato, kad preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, tačiau nagrinėtoje byloje teismas šių sąlygų nekonstatavo. Teismas nustatė, kas advokatas V. M. teikė teisines paslaugas tiek ieškovui, tiek UAB Prekybos namai „Lina“, konsultavo bendrovę bankroto įstatymą reguliuojančiomis teisės normomis, jam buvo žinoma bloga ieškovo finansinė būklė, jis žinojo, kad ieškovas turi kitų kreditorių, tačiau, nebūdamas UAB „PET recycling“ vadovu bei kreditoriumi, neturėjo prievolės išsamiai susipažinti su bendrovės finansiniais dokumentais, kreditoriais bei skolininkais.

Teismas taip pat nurodė, kad teismų praktikoje laikoma, kad įmonės nemokumas gali būti nustatytas išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie realiai atspindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės vertinant realią įmonės finansinę būklę (įmonės balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, kapitalo pokyčių ataskaita, pinigų srautų ataskaita bei aiškinamasis raštas ir kiti įmonės finansinės veiklos rezultatus atspindintys dokumentai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-07-31 nutartis civ. byloje Nr. 2-1533/2012). Atsakovo teigimu, UAB “PET recycling“ vykdė veiklą iki pat bankroto bylos iškėlimo, atlikus ginčijamus mokėjimus ieškovo mokumas nepakito ir ieškovas turėjo pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti, o bendrovės 2008 m. gruodžio 31 d. balansas nepatvirtina ieškovo nemokumo, nes nėra aišku, ar tuo metu buvo kokių nors pradelstų įsipareigojimų. Teismas padarė išvadą, kad šie atsakovo argumentai nebuvo paneigti, todėl sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog ginčijamais mokėjimais buvo pažeisti kitų kreditorių interesai, nepaneigė atsakovo V. M. sąžiningumo prezumpcijos, taigi neįrodė astio Pauliana instituto taikymo būtinųjų sąlygų.

Teismas tai pat pažymėjo, kad atsakovas prašo taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą ir tuo pagrindu ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.). Atsakovas nurodė, kad teismo nutartis, kuria ieškovui iškelta bankroto byla, įsiteisėjo 2011 m. gegužės 26 d., o ieškinys teismui pateiktas 2011 m. birželio 6 d. Ieškovo atstovas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad po teismo nutarties iškelti UAB „PET recycling“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2011 m. gegužės 26 d.), bankroto administratoriui turėjo būti perduoti visi dokumentai per 10 dienų, tačiau visi dokumentai nustatytu terminu nebuvo perduoti, o tik dalis iš jų, perdavimas vyko tam tikrą laiką, todėl gavus visus dokumentus ir juos išanalizavus, buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą nepraleidus vienerių metų nustatyto termino. Ieškovas nurodė, kad terminas nėra praleistas, tačiau, jei šis terminas yra praleistas, prašė jį atnaujinti. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjam atveju senaties terminas nebuvo praleistas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliacinius skundu ieškovas BUAB ,,PET recycling“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti negaliojančiais 50 000 Lt ir 15 000 Lt 2010 m. vasario 25 d. atliktus mokėjimus V. M. iš UAB ,,PET recycling“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją ir priteisti ieškovui – bankrutavusiai UAB ,,PET recycling“ iš atsakovo V. M. 65 000 Lt skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Byloje pateikti įrodymai, kad UAB ,,PET recycling“ dalis kreditorių, kurių reikalavimai buvo patvirtinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi bankroto byloje, turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę.

2. Sudarius ginčijamus sandorius, t. y. atlikus mokėjimus, V. M. buvo suteikta pirmenybė taip pažeidžiant kitų kreditorių interesus, nes sandorių sudarymo metu UAB ,,PET recycling“ jau buvo nemokus.

3. Ieškovas neginčija prievolės mokėti V. M. atsiradimo, nes tai nepažeidė UAB ,,PET recycling“ kreditorių interesų. Kartu kreditoriaus pasikeitimas nepažeidžia įmonės kreditorių interesų, tačiau ginčijami sandoriai pažeidė UAB ,,PET recycling“ interesus, neišmokėjus atsakovui 65 000 Lt sumą, įmonės turtas sumažėjo šia suma, o dėl to, kreditoriai prarado galimybę patenkinti savo reikalavimus bent iš dalies.

4. Priešingai nei nurodė teismas, ginčijamais sandoriais nebuvo sumažintas įsiskolinimas UAB Prekybos namai ,,Lina“. Ginčijamais sandoriais buvo sumažinta skola V. M., o ne UAB ,,Prekybos namai ,,Lina“ kaip didžiausiam ieškovo kreditoriui. Minėtam kreditoriui skola buvo sumažinta 2010 m. vasario 1 d. Trišale skolos perkėlimo ir įskaitymo sutartimi Nr. BS-413, kuri apskritai nėra ginčijama šioje byloje.

5. Pagal įmonės 2008 metų balansą, įmonės turtas buvo 89 714 Lt, o įsipareigojimai sudarė 190 322 Lt ir viršijo į balansą įrašyto turto vertę 2 kartus. Pagal įmonės 2009 metų balansą, kurį pateikė A. V. 2010 m. vasario 24 d. UAB ,,PET recycling“ direktoriui, įmonės turtas buvo 818 571 Lt, o įsipareigojimai sudarė 1 529 252 Lt ir viršijo į balansą įrašyto turto vertę 1,8 karto. Pagal 2011 m. gegužės 26 d. balansą, kuriuo remdamasis teismas iškėlė bankroto bylą UAB ,,PET recycling“, turto įmonė turėjo už 81 189 Lt, o įsipareigojimų už 2 010 202 Lt. Taigi akivaizdu, kad ieškovas jau nuo 2008 metų neturėjo turto, kurio vertės pakaktų padengti įsipareigojimus, todėl įmonės padėtis minėtu laikotarpiu gali būti vertinamas kaip nemokumas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Atsakovas ieškovui 2010 metų sausio – vasario mėnesiais teikė teisines paslaugas bankroto klausimais, todėl tam, kad teikti tokio pobūdžio konsultacijas, jam buvo būtina žinoti ieškovo turtinę padėtį, turto ir įsipareigojimo santykį, taigi atitinkamai atsakovas turėjo žinoti, kad ginčijami atsiskaitymo sandoriai pažeis kitų įmonės kreditorių interesus. Teismas neteisingai konstatavo, kad atsakovas nepaneigė sąžiningumo prezumpcijos. Teismas nustatė, kad atsakovas teikė teisines paslaugas tiek ieškovui, tiek UAB ,,Prekybos namai ,,Lina“, konsultavo bendrovę bankroto klausimais, jam buvo žinoma bloga ieškovo finansinė padėtis, jis žinojo, kad ieškovas turi kitų kreditorių, tačiau neteisingai sprendė, jog atsakovas, nebūdamas ieškovo vadovu ar kreditoriumi, neturėjo prievolės susipažinti su bendrovės finansiniais dokumentais, kreditoriais bei skolininkais. Priešingai nei sprendė teismas, atsakovas buvo ieškovo kreditorius. Taigi atsakovas buvo nesąžiningas CK 6.66 straipsnio prasme, nes jam buvo žinoma bloga ieškovo finansinė būklė, bei, kad ieškovas turi ir kitų kreditorių. Be to, atsakovas UAB Prekybos namai ,,Lina“ vardu 2009 m. lapkričio 16 d. kreipėsi į UAB ,,PET recycling“, pranešdamas, jog tuo atveju, jei per 30 dienų ieškovas nepadengs 414 333,30 Lt skolos, bus kreipiamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi atsakovas žinojo, kas atsiskaitymas pažeis kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus.

Atsiliepimas

Atsakovas V. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Ieškovas šioje byloje neįrodė, kad ginčijami mokėjimai pažeidė kreditoriaus teises, skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių, taip pat, kad skolininkas ir atsakovas buvo nesąžiningi.

Šalies argumentai

2. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ginčijamų mokėjimų atlikimo metu ieškovas buvo nemokus. Byloje esantys įrodymai nepagrindžia , jog tuo metu ieškovas buvo nemokus. 2008 metų balansas nepatvirtina įmonės nemokumo, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad 2008 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo kokių nors pradelstų įsipareigojimų. Kita vertus, ieškovas veiklą vykdyti pradėjo tik 2009 metais. 2009 metų balansas, kuriuo įrodinėdamas savo nemokumą remiasi ieškovas, nėra pasirašytas įmonės direktoriaus, nėra nurodyta jo sudarymo data, jame nurodyti duomenys nėra tikslūs, balansas parengtas neturint pirminių dokumentų. Šiuos teiginius patvirtina A. V. veiksmai, t. y. atsisakymas nuo ieškinio bei vėlesnis ieškovo veiklos vykdymas iki pat 2011 metų, be to, atsiskaitymai su kreditoriais. Byloje esantys įrodymai leidžia daryti priešingą išvadą, o būtent, kad ieškovas mokėjimų atlikimo metu buvo mokus, o būtent, 2009 m. rugsėjo 30 d. ieškovo balansas, pasiraišytas direktoriaus patvirtina, jog ieškovo finansinė būklė tuo metu buvo gera (turtas sudarė 1 169 544 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 096 778 Lt, grynasis pelnas siekė 173 374 Lt. Be to, iš ieškovo sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovas nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2010 m. kovo 1 d. gavo net 138 000 Lt pajamų, taip pat atliko mokėjimus kitiems kreditoriams. Iš 2011 m. gegužės 26 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2010 metais ieškovo pajamos buvo net 1 407 157 Lt. 2010 m. gegužės mėnesio pasiūlymuose lizingo bendrovėms pažymoje taip pat nurodyta, kad bendrovė sėkmingai plečia veiklą, optimizuoja veiklos procesus, mažina gamybines sąnaudas yra sudaręs stambių sandorių.

3. Net būdamas nemokus, jeigu įstatymai nedraudžia, skolininkas turi teisę sudaryti sandorius ir vykdyti atsiskaitymus, bet neturi teisės sudaryti nesąžiningo pranašumo nė vienam kreditoriui. Teismas pagrįstai konstatavo, jog kreditoriaus teisių pažeidimą kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų turi įrodyti ieškovas. Vien tik faktas, kad ieškinį pateikęs kreditorius buvo kreditorius ir sandorio sudarymo metu, nėra pakankamas tais atvejais, kai kreditorių ir skolininką sieja nevienkartiniai santykiai. Ieškovo veiksmai atliekant mokėjimus atitiko protingo asmens, veikiančio kreditorių interesais tomis aplinkybėmis, elgesį, nulemtą susiklosčiusių faktinių aplinkybių, nes buvo sumažintas skolos dydis vienam iš didžiausių ieškovo kreditorių UAB Prekybos namai ,,Lina“. Juolab ieškovo veiksmai nepažeidė šio kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų.

4. Ieškovo ginčijami mokėjimai užtikrino ieškovo tinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą, veiklos tęstinumą ir turtinės padėties gerėjimą, todėl laikytini atitinkančiais ir kitų įmonės kreditorių interesus. Su visais kreditoriais, kurių interesus pasak ieškovo pažeidė minėti mokėjimai, mokėjimų atlikimo laikotarpiu buvo atsiskaityta iš dalies. Be to, tuo metu buvo atsiskaitoma ir su kitais kreditoriais. Taigi ginčijamais mokėjimai nebuvo pažeisti kitų ieškovo kreditorių interesai.

5. Priešingai nei teigia apeliantas, ieškovo pareiga atlikti mokėjimus atsirado Trišalės sutarties pagrindu ir buvo privaloma.

6. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui buvo priimta 2011 m. balandžio 27 d., o mokėjimai atlikti 2010 m. vasario 25 d., t. y. iki bankroto bylos iškėlimo, mokėjimai atitiko sutarties šalių valią ir neprieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms bei nepažeidė kitų kreditorių interesų, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovas, atlikdamas mokėjimus, buvo nesąžiningas.

7. Ieškovas taip pat nepaneigė ir atsakovo sąžiningumo prezumpcijos.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovas teismui pateikė papildomus įrodymus, susijusius su ieškovo mokumo būklę ginčijamų mokėjimų atlikimo metu.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė paaiškinimus dėl naujai pateiktų įrodymų, nurodydamas, kad pateikti dokumentai neįrodo ieškovo nemokumo mokėjimų atlikimo metu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar egzistuoja actio Pauliana sąlygos, kurių pagrindu būtų galima pripažinti ieškovo atsakovui atliktus mokėjimus neteisėtais.

CK 6.66 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorius, nagrinėjamu atveju ieškovas BUAB „PET recycling“, turi teisę ginčyti skolininko (atsakovo V. M.) sudarytus sandorius, nagrinėjamu atveju pinigų mokėjimus, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana).

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, actio Pauliana instituto pagrindinė paskirtis ir tikslas – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą.

Kreditorius, reikšdamas actio Paulina ieškinį, pirmiausia siekia atkurti pažeistą skolininko (atsakovės) mokumą, sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims. Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, Paulina ieškinio pagrindinė paskirtis ir tikslas yra kompensacinis, o sandorio pripažinimas negaliojančiu yra tik priemonė atkurti skolininko pažeistą mokumą ir susigrąžinti į ankstesnę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2001 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001, 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007).

Teismų praktikoje laikoma, kad actio Paulina institutas taikomas tuomet, kai yra tam tikros sąlygos, o būtent, kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; ginčijimas sandoris turi pažeisti kreditoriaus interesus; nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008, 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2009, 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).

Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.

Nagrinėjant kliausimą, ar ginčijami sandoriai pažeidžia kreditorių teises, būtina įvertinti įrodinėjamo pažeidimo pobūdį sandorio sudarymo metu egzistuojančiomis sąlygomis, atsižvelgiant į reikalavimą pareiškusio administratoriaus statusą ir ginčijamų sandorių esmę. Neatsižvelgus į nurodytas aplinkybes gali būti pažeista ginčo šalių interesų pusiausvyra vieno kreditoriaus sąskaita nepagrįstai suteikiant naudą kitiems kreditoriams ir taip sudarant sąlygas piktnaudžiauti teisėmis.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 7 d. nutartimi ieškovui UAB „PET recycling“ iškėlė bankroto bylą.

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi patvirtino BUAB ,,PET recycling“ kreditorių sąrašą, kuriame nustatė bendrą kreditorių finansinių reikalavimų sumą 2 045 629,71 Lt. Minėtame sąraše trečios eilės kreditoriumi su 1 304 808,98 Lt reikalavimu nurodyta BUAB „Prekybos namai „Lina“.

2009 m. balandžio 1 d. ieškovas ir UAB PN „Lina“ sudarė įrenginių nuomos sutartį Nr. BS-5, pagal kurią UAB PN „Lina“ išnuomojo ieškovui atliekų perdirbimo gamybinę liniją. Ieškovas laiku neapmokėjo UAB PN „Lina“ sąskaitų, išrašytų už tinkamai suteiktas paslaugas pagal įrenginių nuomos sutartį. Ieškovo skola UAB PN ,,Lina“ 2010 m. vasario 1 d. buvo 94 879,90 Lt.

2009 m. gegužės 18 d. atsakovas ir UAB PN „Lina“ sudarė sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo Nr. 043-VM, pagal kurią atsakovas suteikė teisines paslaugas UAB PN „Lina“. Tačiau UAB PN „Lina“ laiku neapmokėjo atsakovo sąskaitų už tinkamai suteiktas teisines paslaugas pagal Teisinių paslaugų sutartį ir liko skolinga atsakovui 75 249,36 Lt.

2010 m. vasario 1 d. atsakovas, UAB PN „Lina“ ir ieškovas sudarė trišalę skolos perkėlimo ir įskaitymo sutartį, pagal kurią ieškovas perėmė skolą atsakovui, o ieškovo skola UAB PN „Lina“ buvo įskaityta.

2010 m. vasario 20 d. pagal skolos suderinimo aktą, pasirašytą UAB „PET recycling“ ir V. M., šalys suderino, jog UAB „PET recycling“ skola advokatų kontoros „(duomenys neskelbtini)“ advokatui V. M. yra 75249,36 Lt.

Vykdant 2010 m. vasario 1 d. trišalę skolos perkėlimo ir įskaitymo sutartį Nr. BS-413 bei 2010 m. vasario 20 d. skolos suderinimo aktą, 2010 m. vasario 25 d. UAB „PET recycling“ sumokėjo iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) V. M. 50 000 Lt ir 15 000 Lt (viso 65 000 Lt).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003), tačiau teisėjų kolegijos nuomone netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikė teismų praktiką nagrinėjamu klausimu, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris panaikinamas.

Visų pirma, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjam atveju, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, egzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, todėl yra pagrindas taikyti sandorių pripažinimo negaliojančiu institutą ir pripažinti negaliojančiais 50 000 Lt ir 15 000 Lt 2010 m. vasario 25 d. atliktus mokėjimus V. M. iš UAB ,,PET recycling“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

Tokią išvadą teisėjų kolegija daro, nes nagrinėjant CK 6.66 straipsnio tvarka ir pagrindu pareikštus ieškinius, kuomet yra ginčijami bankrutavusios įmonės sudaryti sandoriai, be CK taikytinos ir įmonių bankroto procesą reglamentuojančios Įmonių bankroto įstatymo nuostatos. Pagal minėto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą bankrutuojančios įmonės administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Taigi, pagal Įmonių bankroto įstatymą bankrutuojančios įmonės administratorius privalo ginti tiek bankrutuojančios įmonės, tiek bankroto byloje patvirtintų kreditorių interesus. ĮBĮ nereglamentuojami savarankiški sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai, tik akcentuojami ginčytinų sandorių požymiai – priešingumas įmonės veiklos tikslams ir galima įtaka įmonės mokumui. Dėl to bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003). Nagrinėjamu atveju įmonės administratorius, gindamas BUAB „PET recycling“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių interesus (kai kurie iš jų buvo ir ginčijamo sandorio sudarymo metu (UAB Prekybos namai ,,Lina“, UAB ,,Ekoservice“, UAB ,,Finėjas“ UAB ,,SEB lizingas“, VSDFV ir kt.), pateikė ieškinį kaip kreditorius bendrąja prasme, nurodydamas, kad ginčijami mokėjimai pažeidžia visų kreditorių interesus. Dėl bankroto proceso specifiškumo, kuomet įmonei yra iškeliama bankroto byla, įmonės valdymo organų funkcijos perduodamos bankroto administratoriui (ĮBĮ 10 str. 7 d. 2 p.), todėl laikytina, jog pati įmonė (ginčijamų sandorių sudarymo metu valdyta ir atstovauta valdymo organų (CK 2.81 str.)) netenka teisinio subjektiškumo, leidžiančio jai pačiai priimti atitinkamus sprendimus, tarp jų ir dėl teisės kreiptis į teismą, todėl šią teisę įstatymų nustatyta tvarka įgyvendina paskirtasis bankroto administratorius, kuris atstovauja tiek pačios bankrutuojančios įmonės, tiek ir visų jos kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Taigi ieškovas atitinka pirmąją actio Pauliana taikymo sąlygą – turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę.

Minėta, jog kita Actio Pauliana instituto taikymo sąlyga yra ta, kad ginčijimas sandoris turi pažeisti kreditoriaus, pareiškusio ieškinį interesus.

Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Minėto straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu. Nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012).

Ginčijami mokėjimai buvo sudaryti dar tada, kai įmonė vykdė veiklą. Vertinant sandorio galiojimą CK 6.66 straipsnio prasme, nereikalaujama nustatyti įmonės nemokumo Įmonių bankroto įstatymo prasme, pakanka įvertinti, ar įmonė ginčijamo sandorio metu turėjo finansinių sunkumų, neatsiskaitinėjo su kreditoriais (ar tokia galimybė buvo ribota) ir įmonė buvo faktiškai nemoki. Be to, įmonės nemokumas, sprendžiant sandorio galiojimo klausimą CK 6.66 straipsnio prasme, neturi būti suabsoliutinamas, kadangi, kaip minėta, įmonės faktinio nemokumo konstatavimas ginčo sandorio sudarymo metu yra tik viena iš aplinkybių pripažįstant, jog sandoris pažeidė įmonės kreditorių teises. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą spendimą pagrįstai konstatavo, jog UAB „PET recycling“ būklė ginčijamų mokėjimų atlikimo metu buvo bloga ir artima Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintai bankroto bylos iškėlimo ribai, tačiau teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad to nepakanka, konstatuoti ieškovo nemokumą kaip actio Pauliana taikymui būtiną aplinkybę. Teisėjų kolegija sprendžia, jog ginčijami mokėjimai pažeidė UAB ,,PET recycling“ kreditorių interesus, kadangi išmokėjus atsakovui 65 000 Lt sumą, įmonės turtas sumažėjo šia suma, dėl ko, įmonės kreditoriai prarado galimybę patenkinti savo reikalavimus bent iš dalies. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, jog priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčijamais mokėjimais nebuvo sumažintas įsiskolinimas UAB Prekybos namai ,,Lina“, buvo sumažinta skola atsakovui V. M.. Minėtam kreditoriui skola buvo sumažinta 2010 m. vasario 1 d. Trišalės skolos perkėlimo ir įskaitymo sutarties Nr. BS-413 pagrindu, kuri apskritai nėra ginčijama šioje byloje. Tai, kad įmonė turėjo akivaizdžių finansinių sunkumų rodo 2009 metų balansas, pagal kurį įmonės turtas buvo 818 571 Lt, o įsipareigojimai sudarė 1 529 252 Lt ir viršijo į balansą įrašyto turto vertę 1,8 karto. Pagal 2011 m. gegužės 26 d. balansą, kuriuo remdamasis teismas iškėlė bankroto bylą UAB ,,PET recycling“, turto įmonė turėjo už 81 189 Lt, o įsipareigojimų už 2 010 202 Lt. Taigi akivaizdu, kad ieškovas jau nuo 2008 metų neturėjo turto, kurio vertės pakaktų padengti visų įmonės kreditorių įsipareigojimus, todėl įmonės padėtį minėtu laikotarpiu pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti kaip nemokumą. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nustatęs, jog kreditorių teisės ar interesai gali būti pažeidžiami ir tais atvejais, kai nemokumas išlieka toks pats ar nedidėja, pavyzdžiui, tik keičiasi turto struktūra, bet kitiems kreditoriams sutrukdoma gauti bent dalį atsiskaitymo, kuris nemokumo situacijoje jiems priklausytų skolininkui vykdant su jais sutartis ir atsiskaitymus pagal įstatymo nustatytą tvarką ir reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012). Šiuo atveju teisėjų kolegijos manymu akivaizdu, jog atlikti mokėjimai neatnešė įmonei finansinės naudos, o priešingai buvo sudaryta pirmumo galimybė vienam iš kreditorių gauti savo reikalavimo patenkinimą, tokiu būdu pažeidžiant kitų įmonės kreditorių galimybę padengti jų reikalavimus.

Dar viena actio Pauliana taikymo sąlyga – nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas. Dėl šios sąlygos teisėjų kolegija atskirai nepasisako, nes pirmosios instancijos teismas nelaikė, jog praleistas ieškinio senaties terminas, o atsakovas šios aplinkybės neginčija.

Kita actio Pauliana taikymo sąlyga – skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas, žinodamas, kad jo finansinė padėtis yra sunki, neprivalėjo atlikti mokėjimo išimtinai atsakovo naudai, tačiau nepaisydamas kitų kreditorių interesų, jis išskyrė vieną iš kreditorių ir pervedė jam ženklią pinigų sumą, dėl ko dalis tuo metu reikalavimo teisę turėjusių kreditorių reikalavimų liko nepatenkinta.

Actio Pauliana instituto taikymui taip pat būtina sąlyga – skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises. Teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdu, jog ieškovui buvo žinoma jo sudėtinga finansinė padėtis, todėl jam buvo žinoma, kad atliekami didelės vertės mokėjimai vieno iš kreditorių atžvilgiu pažeis kitų jo kreditorių teises ir teisėtus interesus, o būtent teisę į reikalavimų patenkinimą.

Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, jog byloje esančių įrosimų visuma patvirtina taip pat ir atsakovo nesąžiningumą. Atsakovas ieškovui 2010 metų sausio – vasario mėnesiais teikė teisines paslaugas bankroto klausimais, todėl tam, kad teikti tokio pobūdžio konsultacijas, jam buvo būtina žinoti ieškovo turtinę padėtį, turto ir įsipareigojimo santykį, taigi atitinkamai atsakovas turėjo žinoti, kad ginčijami atsiskaitymo sandoriai pažeis kitų įmonės kreditorių interesus. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad atsakovas teikė teisines paslaugas tiek ieškovui, tiek UAB ,,Prekybos namai ,,Lina“, konsultavo bendrovę bankroto klausimais, jam buvo žinoma bloga ieškovo finansinė padėtis, jis žinojo, kad ieškovas turi kitų kreditorių, tačiau nepagrįstai sprendė, jog atsakovas, nebūdamas ieškovo vadovu ar kreditoriumi, neturėjo prievolės susipažinti su bendrovės finansiniais dokumentais, kreditoriais bei skolininkais, kas paneigia jo nesąžiningumą. Vien tai, kad atsakovas, būdamas tiek paties ieškovo, tiek ir ieškovo didžiausio kreditoriaus UAB Prekybos namai „Lina“ atstovu, pats rašęs pretenzijas dėl galimo bankroto bylos UAB ,,PET recycling“ iškėlimo, pasinaudojo išskirtine padėtimi, rodo jo nesąžiningumą, o tai CK 6.66 straipsnio prasme, duoda pagrindą daryti išvadą, kad egzistuoja ir ši actio Pauliana instituto taikymo sąlyga.

Aiškindamas ir taikydamas restituciją reglamentuojančias CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Jos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą vykdydamos nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant status quo ante (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011). Taigi, pagal bendrąjį principą, šalys turi viena kitai grąžinti viską, ką yra gavusios iš priešingos šalies, vykdydamos negaliojančiu pripažintą sandorį. Tai, kad šalims, tarp kurių sudarytas sandoris pripažintas negaliojančiu, yra iškelta bankroto byla, nekeičia šio principo taikymo. Taigi, išdėstytų argumentų pagrindu pripažinus negaliojančiais 50 000 Lt ir 15 000 Lt 2010 m. vasario 25 d. atliktus mokėjimus V. M. iš UAB ,,PET recycling“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas taikyti restituciją ir priteisti ieškovui – bankrutavusiai UAB ,,PET recycling“ iš atsakovo V. M. 65 000 Lt įsiskolinimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK CK 6.210 str. 1 d., CK 6.37 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo BUAB ,,PET recycling“ ieškinį atsakovui V. M. tenkinti.

Pripažinti negaliojančiais 50 000 Lt ir 15 000 Lt 2010 m. vasario 25 d. ieškovo BUAB ,,PET recycling“ (į/k 301563588) atliktus mokėjimus atsakovui V. M. (a/k (duomenys neskelbtini) iš UAB ,,PET recycling“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją ir priteisti ieškovui – BUAB ,,PET recycling“ iš atsakovo V. M. 65 000 Lt skolos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. birželio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teisėjai Virginijus KairevičiusDanutė KutrienėVilija Mikuckienė