Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Jurgis Kiškis Baudžiamoji byla Nr. 1A-79-290-2013

Teisėjas Giedrius Endriukaitis Proceso Nr. 1-20-1-00117-2011-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.3.2.;

2.4.6.;2.4.7.;1.2.23.2.;1.2.23.3.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 15 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Algirdo Remeikos ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Gabijai Večerinskienei, nuteistajam V. P., gynėjams advokatams Aušrai Ručienei, Artūrui Baužai, Mindaugui Vasiliauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. K., V. P. ir T. B. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. (didelio kiekio metamfetamino laikymas, turint tikslą jį platinti) ir paskirta 8 (aštuonių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p., S. K. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. (kanapių dalių pardavimas T. B. 2011 m. kovo mėn. viduryje) išteisintas, neįrodžius, jog kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

T. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. (metamfetamino ir kanapių dalių laikymas) ir jam paskirta 8 (aštuonių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p., T. B. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. (amfetamino perdavimas A. G.) išteisintas, neįrodžius, jog kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p., T. B. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. (2011-04-13 pasikėsinimas įgyti kanapių dalių iš S. K.) išteisintas, neįrodžius, jog kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

V. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. ir jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteisti A. G., M. U., D. M. ir M. M., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

S. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 260 str. 2 d. už tai, kad 2011 m. balandžio 13 d. neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, automobiliu „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie degalinės „Statoil“, esančios (duomenys neskelbtini), gabeno didelį kiekį - 79,508 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, kol (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnų, taip pat nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2011 m. balandžio 13 d. 17.17 val. neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, savo gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame D. B., laikė 21,633 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 10,027 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, kol kratos metu šią psichotropinę medžiagą rado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai.

T. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 260 str. 2 d. už tai, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2011-04-13, 15.35 val., savo gyvenamojoje vietoje - išsinuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė 128,070 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra didelis kiekis - 77,17 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino bei 12,3695 g narkotinės medžiagos – kanapių dalių, kol kratos metu šias minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas rado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai, bei nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2011-04-13 iki 18.35 val. savo rūbų kišenėje neteisėtai laikė 0,580 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 0,410 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, kol 2011-04-13 asmens kratos metu Kauno apskrities VPK patalpose, adresu Vytauto pr. 91, Kaune, šią medžiagą rado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnas.

V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 260 str. 1 d. už tai, kad 2011 m. vasario 17 d., dienos metu, (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vardu „(duomenys neskelbtini)“, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo 5,6241 g narkotinės medžiagos - kanapių dalių, ir tą pačią dieną šią narkotinę medžiagą neteisėtai atgabeno į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), kur šią narkotinę medžiagą perdavė A. G..

Nuteistasis skundu sutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria jis buvo išteisintas dėl atskirų nusikalstamų veikų, taip pat, kad iš kaltinimo pagal BK 260 str. 2 d. buvo pašalintos kai kurios faktinės aplinkybės. Teigia, kad likusioje dalyje skundžiamas teismo nuosprendis jo atžvilgiu yra nepagrįstas ir neteisėtas. Mano, jog priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neteisingai išaiškino ir pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir baudžiamojo proceso įstatymą, savo išvadas grindė tik kaltinimą pagrindžiančiais prieštaringais ir nepatikimais įrodymais. Teismo išvados, turinčios esminę reikšmę veikų ir atskirų jų požymių kvalifikavimui, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas visiškai neatsižvelgė į jo teisinę padėtį lengvinančius ir nekaltumą patvirtinančius įrodymus, šių įrodymų nevertino ir nuosprendyje dėl jų atmetimo ne tik kad motyvuotai, bet iš viso nepasisakė. Nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kurios buvo nustatytos teisiamajame posėdyje ir išdėstytos nuosprendžio motyvuojamoje dalyje. Nuosprendis pagrįstas tik prielaidomis ir spėlionėmis, dėl ko apeliantas nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas neproporcingai griežta laisvės atėmimo bausme.

Be to, jis skundžia jo atžvilgiu atliktos asmens kratos teisėtumą, nurodydamas, kad jo ir S. K. asmens kratos buvo atliktos, neišaiškinus jiems jokių sulaikymo ar asmens kratos pagrindų, neišaiškinus ir neužtikrinus procesinių teisių bei nesurašius jokių procesinių dokumentų. Byloje esančiame T. B. asmens kratos protokole įrašyta, kad jo asmens krata buvo padaryta 2011 m. balandžio 13 d. Kaune, Vytauto pr. 91-317, tarnybinėse patalpose, krata pradėta 18.35 val., baigta 18.40 val. , t.y praėjus beveik penkioms valandoms nuo sulaikymo momento (13.30 val.). Tai šiurkščiausias BPK 146 str. normų pažeidimas, kadangi kratos atlikimas ne sulaikant ir ne sulaikymo vietoje galimas tik esant teismo nutarčiai, o tokios nutarties byloje nėra. Iš tikrųjų, apelianto asmens krata (antroji) buvo padaryta 2011 m. balandžio 13 d. vakare, apie 18.30 val., ir tik jos metu tyrėjas iš ji kišenės ištraukė polietileninį maišelį su jame esančiais baltos spalvos milteliais, tačiau apeliantas skunde kategoriškai teigia, kad jis nežino, iš kur tas maišelis. Skunde kelia versiją, kad pareigūnai jo asmens kratą atliko ne sulaikant ir ne sulaikymo vietoje, o tik po penkių valandų nuo sulaikymo, policijos komisariate, kur prieš tai jį vedžiojo į tualetą, vežė pas medikus, ėmė šlapimo tyrimus (buvo sudarytos visos sąlygos atsikratyti narkotikams), kadangi tos penkios valandos buvo reikalingos tam, jog per tą laiką pas jį kišenėje galėtų atsirasti jam nepriklausantys narkotikai. Be to, pažymi, kad prieš sulaikymą jie su S. K., pastebėję policijos pareigūnus, nuo jų spruko automobiliu, tuomet iki sulaikymo, važiuojant gatvėmis, per Aleksoto tiltą bei Garliavos plentu, turėjo pakankamai laiko ir galimybių narkotikus išmesti pro automobilio langą (automobilį vairavo S. K.), tačiau to nepadarė, nes buvo įsitikinęs, kad jokių narkotikų pas jį kišenėse nėra. Taigi šios faktinės aplinkybės neginčytinai patvirtina, kad apeliantas tikrai nežinojo, jog sulaikymo metu ir po sulaikymo jo kišenėje buvo narkotikų. Be to, ant rasto polietileninio maišelio nėra nei jo pirštų atspaudų, nei biologinių kūno pėdsakų. Tai dar vienas neginčytinas įrodymas, kad jo kišenėje rastas maišelis yra ne jo ir su juo niekuo nesusijęs.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį V. P., jo ir kitų nuteistųjų gynėjus, prašiusius visus nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokurorę, prašiusią visus nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti bei išanalizavusi visas bylos aplinkybes ir įvertinusi visus įrodymus, kolegija padarė išvadą, kad S. K. apeliacinis skundas atmestinas, T. B. – tenkintinas iš dalies, V. P. - tenkintinas.

Dėl nuteistojo S. K. skundo

Nuteistasis S. K. ginčija savo kaltę dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, ir prašo jo veiką iš BK 260 str. 2 d. perkvalifikuoti į BK 259 str. 1 d., tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas byloje nustatytas aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą bei padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 2 d., neginčytinai įrodyta. Kvalifikuojant pripažintą įrodyta šio nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, baudžiamasis įstatymas pritaikyti tinkamai. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.

Apeliantas teigia, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog jis turėjo tikslą platinti psichotropines medžiagas, ir nurodo, kad šios medžiagos buvo skirtos jo asmeniniam vartojimui. Apygardos teismas pažymi, kad atsakomybė pagal BK 260 str. 2 d. kyla tik nustačius, jog kaltininkas turėjo tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Tikslas parduoti ar kitaip platinti reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti narkotines ar psichotropines medžiagas kitiems asmenims. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo kontaktų su vartotojais ir kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-80/2012, 2K-159/2011, 2K-113/2011, 2K-166/2010). Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad apelianto laikyto (gabento) metamfetamino kiekis yra artimas labai dideliam šios medžiagos kiekiui, kuris pagal susiformavusią teismų praktiką laikomas labai svarbia aplinkybe, įrodančia tikslo platinti požymį, į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog S. K. pats būtų vartojęs psichotropines ar narkotines medžiagas, ir padarė teisingą išvadą, kad šią psichotropinę medžiagą nuteistasis laikė (gabeno), turėdamas tikslą ją platinti.

Apygardos teismas taip pat pažymi, kad apelianto paaiškinimai dėl psichotropinių medžiagų laikymo asmeniniam naudojimui, neturint tikslo jos platinti, kuriuos jis grindžia byloje pateikta psichologo charakteristika (t. 9, b.l. 12) ir Pilnų namų bendruomenės pažyma (t. 10, b.l. 62), yra nepagrįsti. Iš minėtų dokumentų neaišku, kokiais duomenimis remiantis nustatytas nuteistojo priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų faktas, taip pat nėra aišku, kokias medžiagas ir kokiu laikotarpiu nuteistasis vartojo. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju įrodomąją reikšmę turi ne ši nuteistojo charakteristika ir pažyma, o specialisto išvada, kurioje aiškiai aprašyti tyrimo metodai bei tyrimo išvados, iš kurių akivaizdu, kad S. K. šlapime opijatų, amfetaminų, kanabinoidų ir etilo alkoholio nerasta (t. 5, b.l. 180). Nuteistasis taip pat nėra įrašytas į narkologinę įskaitą (t. 5, b.l. 187). Byloje nėra jokių kitų duomenų apie tai, kad nuteistasis būtų vartojęs psichotropines medžiagas. Vartojimo fakto vienareikšmiškai nepatvirtino ir su nuteistuoju gyvenanti liudytoja L. B., ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai nurodžiusi, kad apeliantas psichotropinių medžiagų nevartoja, ir tik teisiamajame posėdyje savo duotus parodymus iš dalies pakeitė, nurodydama, kad ji pati nematė, kad apeliantas vartotų narkotines ar psichotropines medžiagas, bet jis jai yra prisipažinęs, kad vartoja. Ši liudytoja buvo nenuosekli ir dėl S. K. spintos dalyje kratos metu rastų grynųjų pinigų (39 700 Lt), apie kuriuos ji, duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, teigė, kad nieko nežino, tačiau apklausiama teisme savo parodymus iš esmės pakeitė, nurodydama, kad pinigai yra jų abiejų su S. K., kad jie taupė juos vestuvėms. Atsižvelgiant į tai, teismas šios liudytojos parodymų nelaiko pakankamais fakto, kad nuteistasis buvo priklausomas nuo psichotropinių medžiagų vartojimo, konstatavimui. Apygardos teismas taip pat vertina, kad psichotropinių medžiagų kiekis (89,535 g), kuriuo disponavo S. K., yra aiškiai per didelis atsitiktiniam vartotojui, kuris, kaip pats nurodė teisiamajame posėdyje, metamfetaminą vartoja tik kartais, savaitgaliais, gal kelis kartus per savaitę (t. 9, b.l. 21).

Motyvuojamoji dalis

Kolegija sprendžia, kad išdėstytų aplinkybių visuma leidžia neginčijamai konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma, vertinat jų tarpusavio liečiamumą, leistinumą, įrodomąją vertę, neginčijamai patvirtina, kad S. K. neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, todėl apelianto padarytai nusikalstamai veikai baudžiamasis įstatymas (BK 260 str. 2 d.) pritaikytas tinkamai, nustačius visus būtinus šios veikos sudėties požymius, todėl nėra pagrindo perkvalifikuoti nuteistojo veiką į BK 259 str. 1 d. ir dėl to keisti paskirtą bausmę, kaip to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl nuteistojo T. B. skundo

Apeliantas skundu prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 2 d. (dėl jo gyvenamojoje vietoje - išsinuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir jo rūbų kišenėje rastos psichotropinės medžiagos – metamfetamino, neteisėto, turint tikslą platinti, laikymo, taip pat jo gyvenamojoje patalpoje rastų narkotinių medžiagų - kanapių dalių 12,3695 g, neteisėto, turint tikslą platinti, laikymo) ir dėl šios veikos padarymo jį išteisinti, apkaltinamąjį nuosprendį panaikinant ir priimant naują nuosprendį, kuriuo pripažinti jį kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 259 str. 1 d. (kanapių dalių 12,3695 g neteisėtas laikymas, neturint tikslo jas platinti), tačiau apygardos teismas neturi teisinio pagrindo apeliantą išteisinti dėl 2011-04-13 asmens kratos metu nuteistojo rūbų kišenėje rastos psichotropinės medžiagos – metamfetamino, neteisėto, turint tikslą platinti, laikymo, taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad nuteistasis narkotines medžiagas – 12,3695 g kanapių dalių, neteisėtai laikė, neturėdamas tikslo jas platinti, ir šiuo pagrindu jo veiką kvalifikuoti pagal BK 259 str. 1 d., todėl T. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apygardos teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grįstas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie yra įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pateikti įrodymai ir jų analizė negali sukelti abejonių dėl nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytų teismo išvadų dėl nusikalstamos veikos padarymo fakto ir BK specialiojoje dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties buvimo.

Apeliacinės instancijos teismo kolegija nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais, kuriais grindžiama nuteistojo kaltė dėl 2011-04-13 kratos metu jo gyvenamojoje patalpoje rastos psichotropinės medžiagos – metamfetamino, neteisėto laikymo, turint tikslą platinti. Baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių, kaip duomenų visumos, vertinimas nepagrindžia nuosprendyje nurodytų veikų objektyviosios pusės realumo, be to, kai kurių duomenų vertinimas yra labai prieštaringas, t. y. padarytos išvados neatitinka faktinių aplinkybių. Apylinkės teismas apkaltinamajame nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, kad tai, jog T. B. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2011-04-13, 15.35 val., savo gyvenamojoje vietoje - išsinuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė 128,070 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra didelis kiekis - 77,17 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, patvirtina 2011-04-13 kratos protokolas, specialistų išvados, ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikusių pareigūnų T. D. ir Ž. B. parodymai. Taip pat nepagrįstai teigė, kad šie įrodymai neleidžia daryti išvados, kad psichotropinės medžiagos (metamfetaminas), rastos nuteistojo nuomojame būste, nepriklausė nuteistajam, kad šias medžiagas T. B. nuomojamame būste galėjo padėti ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar kiti nenustatyti asmenys.

Visų pirma, kratos metu nuteistojo gyvenamajame būste kanapės ir dvejos elektroninės svarstyklės buvo rastos komodos stalčiuose, o polietileninis mėlynas maišelis su psichotropine medžiaga - metamfetaminu, įvyniotas į laikraščio skiautę, buvo rastas visai kitoje vietoje - po sofa-lova. Nuteistasis nuosekliai parodė, kad savo daiktus laiko tik komodoje, o po sofa-lova jokių savo daiktų nelaiko. Ši apelianto nurodoma aplinkybė byloje įrodyta kratos protokolu (t. 2, b.l. 75-76, 77-79), šį faktą tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme mrtu patvirtino ir liudytojas K. D. (t. 4, b.l. 63-64, t. 8, b.l. 30-31). Be to, ant mėlyno polietileninio maišelio, kuriame buvo metamfetaminas, ant laikraščio skiautės, kurioje buvo įvyniotas mėlynas polietileninis maišelis, ir ant maišelio užspaudžiamu viršumi su raudona juostele, apelianto pirštų atspaudų nerasta. Dvi specialisto išvados objektyviai patvirtina, kad ant mėlyno polietileninio maišelio rastas tik vienas piršto pėdsakas, tinkamas asmeniui identifikuoti ir yra ne nuteistojo rankų piršto pėdsakas (t. 2, b.l. 112-113, 146-147, t. 7, b.l. 49-51). Specialisto išvadoje nurodyta, kad ant nuteistojo kambaryje, komodoje, rastų ir paimtų daiktų - dviejų elektroninių svarstyklių, 18 vnt. tuščių polietileninių maišelių, metamfetamino pėdsakų nerasta, o rasta tik smulkių kanapių dalių (t. 2., b.l. 106-109). Tai objektyvus įrodymas, kad svarstyklėmis buvo sveriamos tik kanapių dalys, ką apeliantas ir pripažįsta, o metamfetaminas svarstyklėmis sveriamas nebuvo. Apygardos teismas taip pat pažymi, kad teismas skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje visiškai neatsižvelgė į nuteistojo gyvenamajame būste ir asmens kratos metu rastuose milteliuose esančią skirtingą metamfetamino koncentraciją. Specialisto išvadoje nurodyta, kad jo gyvenamajame būste rastuose milteliuose metamfetamino koncentracija yra 60,7 proc. (t. 2, b.l. 113-114), o asmens kratos metu rastuose milteliuose metamfetamino koncentracija yra 70,7 proc. (t. 2, b.l. 124-125). Šią aplinkybę apygardos teismas laiko paneigiančia pirmos instancijos teismo išvadą, kad ta pati medžiaga (metamfetaminas) buvo rasta tiek nuteistojo namuose, tiek jo asmens kratos metu, ir tuo pačiu patvirtinančia nuteistojo keliamą versiją, kad psichotropinės medžiagos, rastos jo gyvenamoje patalpoje, jam nepriklauso. Specialisto išvada taip pat nustatyta, kad sulaikymo metu nuteistojo šlapime nebuvo rasta opijatų, amfetaminų ir etilo alkoholio (t. 5, b.l. 161-162), kas įrodo, kad nuteistasis metamfetamino nevartojo. Liudytoja E. P. teisme parodė, kad ji gyveno su nuteistuoju viename kambaryje, matė, kad jis rūkydavo kanapes, kurias laikė komodos stalčiuje, bet ji paneigė, kad jis kambaryje laikė kokius nors miltelius, kurie galėtų būti amfetaminas. Be to, iš apelianto, liudytojų I. M., K. D., E. P. parodymų objektyviai nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra trijų kambarių, kad viename kambaryje gyvena apeliantas su E. P., o kituose gyveno kiti asmenys. Buto kambariai nėra rakinami, į juos galėjo bet kas ir bet kada užeiti, net nuteistajam nesant bute, kadangi bute lankydavosi daug visokiausių žmonių. Tai objektyviai patvirtina ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad 2011-04-13 policijos pareigūnams atvykus daryti kratą, nuteistojo nei bute, nei kambaryje net nebuvo, o buvo K. D. (t. 2, b.l. 75-76, 77-79).

Taigi šiais objektyviais, patikimais, leistinais ir teisėtais įrodymais patvirtintų faktinių aplinkybių visetas sudaro logišką ir nuoseklią faktų grandinę, leidžiančią daryti išvadas, kad nuteistojo gyvenamojoje patalpoje kratos metu rastas polietileninis maišelis su dideliu kiekiu metamfetamino yra ne jo, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens. Šie objektyvūs įrodymai taip pat visiškai paneigia pirmos instancijos teismo padarytas išvadas dėl T. B. kaltės įrodytumo dalyje dėl nuteistojo gyvenamojoje vietoje - išsinuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rasto 128,070 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra didelis kiekis - 77,17 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, neteisėto laikymo. Kolegija, įvertinusi skundo motyvus bei visą baudžiamosios bylos medžiagą, nustatė, jog byloje nepakanka objektyvių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, t.y. kad išsinuomotame bute neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė didelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino, todėl pirmos instancijos teismo nuosprendžio aptarta dalis naikintina ir priimtinas naujas, šioje dalyje išteisinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 d. 1 p.).

Apeliantas skunde taip pat neigia, kad jo asmens kratos metu, jo drabužių kišenėje, rastas polietileninis maišelis su metamfetaminu (0,410 g) priklauso jam. Apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais skundo argumentais, kadangi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų manyti, jog asmens kratos metu pas T. B. rastas metamfetaminas yra ne jo. 2011-04-13 asmens kratos protokolas patvirtina, kad asmens kratos metu pas T. B. rastas polietileninis užspaudžiamas maišelis su jame esančiais baltos spalvos milteliais (t. 5, b.l. 11), o 2011-05-10 Lietuvos policijos Kriminalinių tyrimų centro specialisto išvada patvirtina, kad baltos spalvos miltelių iš plastikinio maišelio, asmens kratos metu rasto pas T. B., sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - metamfetaminas, kurio masė 0,410 g (t. 2, b.l. 124-125). Tai, kad nuteistasis šiuo nuosprendžiu yra išteisinamas dėl jo gyvenamojoje vietoje rasto didelio kiekio psichotropinės medžiagos – metamfetamino, neteisėto laikymo, dar nepaneigia jo kaltės neteisėtai laikius 0,410 g metamfetamino užspaudžiamame polietileniniame maišelyje jo drabužių kišenėje. Be to, kaip jau buvo nustatyta, metamfetamino koncentracija milteliuose, rastuose asmens kratos metu, skiriasi nuo metamfetamino koncentracijos medžiagoje, rastoje jo gyvenamojoje patalpoje, kas rodo, kad tai buvo skirtingos sudėties psichotropinės medžiagos, t.y. netapačios.

Taip pat nepagrįsti skundo argumentai dėl nuteistojo atžvilgiu atliktos asmens kratos neteisėtumo, motyvuojant tuo, kad nuteistojo krata buvo atlikta praėjus kelioms valandoms nuo jo sulaikymo momento ir nesurašius jokių procesinių dokumentų. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad buvo surašytas asmens kratos protokolas, kurį apeliantas pasirašė (t. 5, b.l. 11), todėl skundo argumentai dėl procesinių dokumentų nesurašymo atmestini. Apygardos teismas pažymi, kad baudžiamojo proceso kodekse nėra nustatyta, per kiek laiko nuo sulaikymo momento turi būti atliekama asmens krata. Kaip matyti iš bylos medžiagos, T. B. asmens krata buvo atlikta po 5 val. nuo laikinojo sulaikymo, ką apygardos teismas laiko protingu laiko tarpu, per kurį, kaip pats apeliantas skunde nurodė, su juo buvo atlikti kiti veiksmai (medicininiai šlapimo tyrimai ir pan.). Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad T. B. asmens krata buvo atlikta nepažeidžiant BPK 145-146 str. nuostatų.

Įvertinus tai, kad asmens krata T. B. atžvilgiu, buvo atlikta teisėtai, konstatuotina, kad byloje nėra paneigta apylinkės teismo padaryta išvada, kad kratos metu T. B. drabužių kišenėje rasta 0,410 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, buvo jo neteisėtai laikoma, turint tikslą platinti. Priešingai nei teigia apeliantas, tikslo platinti požymis dalyje dėl 0,410 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, net ir išteisinus nuteisąjį dalyje dėl didelio kiekio - 77,17 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, rasto apelianto gyvenamojoje patalpoje, neteisėto laikymo, turint tikslą platinti, yra įrodytas. Šios išvados nepaneigia ir tai, jog jam inkriminuoto neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis - metanfetamino, kiekis (0,410 g) yra artimas Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 patvirtintame „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ sąraše nuodytam nedideliam metamfetamino kiekiui (0,2 g). Tai, kad T. B. neteisėtai laikė psichotropinę medžiagą, turėdamas tikslą ją platinti, patvirtina objektyviai byloje nustatytas faktas, kad jis metamfetamino pats nevartojo ir negalėjo paaiškinti jo atsiradimo fakto jo drabužiuose. Apygardos teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų Ž. B. ir T. D., atlikusių T. B. asmens kratą, parodymais ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, kuomet jie patvirtino, kad būtent kratos metu nuteistojo striukės kišenėje buvo rastas polietileninis maišelis su baltais milteliais, kaip vėliau nustatė specialistai, su psichotropine medžiaga – metanfetaminu (t. 2, b. l. 124 – 125).

Iš nuteistojo apeliacinio skundo matyti, kad jis taip pat laiko neįrodyta, jog jo gyvenamojoje patalpoje rastas narkotines medžiagas - kanapes ir jų dalis (12,3695 g), jis laikė, turėdamas tikslą platinti, tačiau apygardos teismas nesutinka su šiais apelianto teiginiais. Nepagrįstomis laiko ir apelianto skunde nurodomas aplinkybes, jog jis šias narkotines medžiagas įsigijo ir neteisėtai laikė savo asmeninėms reikmėms. Kaip jau anksčiau minėta, nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo kontaktų su vartotojais ir kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-80/2012, 2K-159/2011, 2K-113/2011, 2K-166/2010).

Aptariamoje byloje nuteistojo T. B. tikslą platinti narkotinę medžiagą – kanapes ir jų dalis, patvirtina byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visetas. Iš 2011-04-13 kratos protokolo (t. 2, b.l. 75-76, 77-79) ir specialisto išvadų (t. 2, b.l. 106-109) matyti, kad T. B. nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kratos metu komodos stalčiuje rastuose 14 vnt. maišeliuose esanti augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė medžiaga - kanapių dalys, šiose kanapėse Δ-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 15,0 %, bendras kanapių svoris yra 12,151 g, ant stalo rastame užspaudžiamame maišelyje esanti augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė medžiaga - kanapių dalys, šiose kanapėse Δ-9-tetrahidrokanabinilio koncentracija yra 7,5 %, kanapių svoris yra 0,2185 g. Šiuose dokumentuose taip pat nustatyta, kad ant 18 vnt. rastų tuščių maišelių ir dvejų svarstyklių yra narkotinės medžiagos - kanapių dalių, pėdsakai. Nors apeliantas skunde taip pat kelia atliktos jo gyvenamųjų patalpų kratos teisėtumo klausimą, tačiau apygardos teismas šiuos nuteistojo teiginius atmeta, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog T. B. nuomojamų gyvenamųjų patalpų krata buvo atlikta nepažeidžiant BPK 145 str. nuostatų.

Taigi nuteistojo gyvenamosiose patalpose rastas narkotinių medžiagų kiekis, svarstyklės, polietileniniai maišeliai, jų laikymo ir suradimo aplinkybės leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad nuteistasis T. B. narkotines medžiagas – kanapes ir jų dalis, laikė, būtent turėdamas tikslą jas platinti. Apelianto teiginius, kad kratos metu rastas abejas svarstykles jis naudojo kanapių svėrimui paties rūkymui, ir kad kanapės buvo išfasuotos dozėmis savo reikmėms, o ne platinimui, laiko neįtikinamais ir juos atmeta. Apygardos teismas taip pat pažymi, jog tai, kad T. B., kaip byloje buvo objektyviai nustatyta, pats vartojo narkotines medžiagas – kanapes, dar nepaneigia teismo padarytos išvados, kad šias narkotines medžiagas nuteistasis laikė, turėdamas tikslą jas platinti.

Apygardos teismas pažymi, kad BK 260 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Taigi didelis kiekis yra nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis. Konstatuotina, kad T. B. padaryta nusikalstama veika pirmos instancijos teismo nuosprendyje pagrįstai kvalifikuota kaip viena tęstinė veika, tai yra kaip narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymas, turint tikslą jas platinti. Tačiau šiuo nuosprendžiu T. B. išteisinus dėl didelio kiekio (77,17 g) psichotropinės medžiagos – metamfetamino, neteisėto laikymo, nebelieka veiką kvalifikuojančio požymio - didelio kiekio, kadangi T. B. pripažintinas kaltu dėl psichotropinių medžiagų (metanfetamino 0,410 g) ir narkotinių medžiagų (kanapių ir jų dalių 12,3695 g) neteisėto laikymo, turint tikslą jas platinti. Šie narkotinės ir psichotropinės medžiagos kiekiai yra artimi Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 patvirtintame „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ sąraše nuodytiems nedideliems metamfetamino (0,2 g) ir kanapių bei jų dalių (5 g) kiekiams. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo T. B. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 260 str. 1 d., t.y. neteisėtas psichotropinių ir narkotinių medžiagų laikymas, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti.

Perkvalifikavus T. B. nusikalstamą veiką pagal BK 260 str. 1 d., iš naujo sprendžiamas bausmės skyrimo klausimas.

Skiriant bausmę T. B., atsižvelgtina į tai, jog jis padarė sunkų nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, yra dirbantis (t. 5, b.l. 158), darbovietės charakterizuojamas teigiamai (t. 5, b.l. 159), VšĮ (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai (t. 8, b.l. 77), tačiau anksčiau jau buvo teistas pagal BK 259 str. 1 d. (t. 5, b.l. 152-153) bei baustas administracine tvarka (t. 5, b.l. 151). Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (t. 5, b.l. 187), Psichiatrijos ligoninės stacionare ir konsultacijų kabinete nesigydė bei nesilankė (t. 5, b.l. 185). 2011-04-18 specialisto išvada (t. 5, b.l. 161) ir 2011-04-13 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 323 išvadoje (t. 5, b.l. 162) nustatytas narkotikų vartojimo faktas. Nors iš nuteistojo T. B. apeliacinio skundo matyti, jog jis prašė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis iš esmės savo kaltę pripažino, tačiau teisėjų kolegija nelaiko jo prisipažinimo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog T. B. kaltu prisipažino tik iš dalies, neigdamas tikslą platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, tai neigė ir apeliaciniame skunde. Taip pat kolegija nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

BK 260 str. 1 d. nurodyta, kad asmeniui už šio nusikaltimo padarymą gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki aštuonių metų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, nuteistojo T. B. asmenybę, sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti, T. B. paskyrus mažesnę, nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, laisvės atėmimo bausmę.

Dėl nuteistojo V. P. skundo

Apeliantas savo kaltės ir veikos kvalifikacijos pagal BK 260 str. 1 d. neginčija, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, teigdamas, kad ji yra pernelyg griežta, ir prašo ją sušvelninti, taikant BK 54 str. 3 d. arba 62 str. nuostatas.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, paskyrė V. P. vienintelę BK 260 str. 1 d. numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir minimalų sankcijoje numatytą bausmės dydį – dvejus metus. Kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes ir apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad apylinkės teismas nepagrįstai nenustatė aplinkybių, leidžiančių taikyti BK 54 str. 3 d. ar 62 str. nuostatas, dėl ko V. P. paskyrė per griežtą bausmę, neatitinkančią bausmės teisingumo principo, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1 d. 2 p.)

BK 54 str. 3 d. nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje išryškėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 str. 3 d. pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-105/2009, 2K-152/2009, 2K-3/2010).

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė vieną V. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ir nenustatė jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistasis nusikaltimą padarė ne savo iniciatyva, o buvo paskatintas kito asmens, kad jo vaidmuo nusikaltimo padarymui nebuvo pirmaeilis (kito asmens prašymu įsigijo narkotinių medžiagų ir jas šiam asmeniui atgabeno), kad įgytos ir perduotos narkotinės medžiagos kiekis yra artimas nedideliam kiekiui, kad apelianto parodymai padėjo tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką bei ją padariusius asmenis. Atsižvelgtina ir į V. P. asmenybę, jauną amžių, iki šios nusikalstamos veikos nei nusikaltęs, nei teistas niekada nebuvo(t. 5, b.l. 192), mokosi - studijuoja Aleksandro (duomenys neskelbtini) (t. 10, b.l. 68), taip pat, kad iki sulaikymo vartojo narkotines medžiagas - rūkė žolę, tačiau po bylos iškėlimo pats savanoriškai kreipėsi į Kauno apskrities Priklausomybės ligų centrą (t. 7, b.l. 66-67), kuriame gydėsi nuo 2011-07-04 ir šiuo metu jau yra baigęs gydymo kursą ir, kaip pats teigia, narkotinių medžiagų nevartoja, turi gana rimtų sveikatos problemų dėl širdies ligos (t. 10, b.l. 63-67).

Įvertinusi visas aukščiau nurodytas aplinkybes, reikšmingas skiriant bausmę, teisėjų kolegija sprendžia, kad V. P. padarytas nusikaltimas nėra tokio sunkumo, o nuteistasis nėra tiek pavojingas, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jam tik laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos manymu, padarytos veikos bei jos padarymo aplinkybių konkretizavimas, nuteistojo asmenybės įvertinimas duoda pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad švelnesnės nei įstatymo numatyta bausmės paskyrimas būtų proporcingas veikos pavojingumui, ir paskiriant nuteistajam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, jis bus pakankamai nubaustas, kad bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas ir pasiekti bausmės tikslai. Atsižvelgdama į visą tai kolegija sprendžia, kad V. P. taikytinos BK 54 str. 3 d. nuostatos ir bausmė jam švelnintina, skiriant laisvės apribojimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p., 3 p.,

nusprendė:

Nuteistojo S. K. apeliacinį skundą atmesti.

panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. nuosprendžio dalį, kuria T. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d., ir jam paskirta 8 (aštuonių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

T. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. (neteisėtas didelio kiekio - 77,17 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, laikymas, turint tikslą ją platinti) išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

T. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. (neteisėtas 0,410 g metafetamino ir 12,3695 g kanapių ir jų dalių laikymas, turint tikslą jas platinti) ir nubausti laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011-04-13 iki 2011-04-15 ir nuo 2011-04-27 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kitoje dalyje nuosprendį dėl nuteistojo T. B. palikti nepakeistą.

V. P., pripažintam kaltu už Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., paskirti laisvės apribojimą 2 (dviems) metams, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu: 1) tęsti mokslus; 2) be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms dienoms; 3) neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kitoje dalyje nuosprendį dėl V. P. palikti nepakeistą.