- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-10
- Bylos Nr.
- 2K-80/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-1-00551-2009-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Tomas Šeškauskas (pirm.), Viktoras Aidukas (pran.), Aldona Rakauskienė
- Nuteistasis
- D. Š., ir A
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Viktoro Aiduko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Š. kasacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo D. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams dvejiems mėnesiams, pagal 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir iš dalies sudedant su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 7 d. nuosprendžiu paskirta dvejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas dešimčiai metų.
Šiuo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1dalį, 253 straipsnio 1 dalį nuteistas ir A. M., tačiau dėl jo kasacinių skundų negauta.
Skundžiama ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 9 d. nutartis, kuria nuteistojo D. Š. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Š. nuteistas už tai, kad 2009 m. lapkričio 17 d., Kėdainiuose, Dotnuvos g., aikštelėje prie kapinių, 13.52 val., veikdamas kartu su A. M., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo didelį kiekį – 771,37 g narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių) ir gabeno automobilio ,,Mersedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančio A. M., salone, kol tą pačią dieną, apie 15.08 val., kelyje Panevėžys–Šiauliai 66 km, ties įvažiavimu į Radviliškio rajone esantį Šniūraičių kaimą, buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
D. Š. nuteistas ir už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo laikė žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. 50549988, išduotą T. Š. vardu, kol 2009 m. lapkričio 17 d., apie 19.05 val., kratos metu pas A. M., netikrą vairuotojo pažymėjimą rado policijos pareigūnai.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu D. Š. prašo pakeisti teismų sprendimus, jo nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 260 straipsnio 1 dalį bei sušvelninti paskirtą bausmę.
Kasatorius nurodo, kad teismai pažeidė jo teisę į nešališką ir teisingą teismą. Be to, įrodymus ir jo paaiškinimus vertino paviršutiniškai, nesigilindami į bylos esmę. Narkotines medžiagas jis su A. M. pirko atskirai, supakuotas į atskirus maišelius, pinigus mokėjo kiekvienas už savo narkotinių medžiagų dalį, jis neplanavo parduoti, vartoti ar kitaip disponuoti A. M. įgytomis narkotinėmis medžiagomis, todėl jo nusikalstama veika negali būti vertinama kaip padaryta bendrininkų grupe, t. y. ji turi būti kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Aida Japertienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo D. Š. kasacinį skundą atmesti.
Prokurorė nurodo, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nėra pagrindo sutikti su kasatoriaus teiginiais ir kvalifikuoti jo nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį bei sušvelninti bausmę, o byloje neginčytinai nustatyta, kad D. Š. veikė bendrai su A. M..
Prokurorė teigia, kad įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t.t.). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. kol bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų ribų peržengimas).
Atsiliepimas
Prokurorė pažymi, kad byloje nustatyta, jog D. Š. ir A. M. iš anksto sutarė vykti į Kėdainius, ten nusipirko narkotinių medžiagų, sudėjo į vieną maišelį ir kartu grįždami tuo pačiu automobiliu į Šiaulius pakeliui buvo sustabdyti policijos pareigūnų. Patikrinus nuteistojo A. M. vairuojamą automobilį, rastos narkotinės medžiagos, kurios buvo supakuotos į du maišelius, sudėtos į vieną popierinį paketą, kuriame, be narkotinių medžiagų, rasta 13 vienetų nepanaudotų vienkartinių pirštinių. Visi šie veiksmai rodo vieningą jų tyčią bendrais veiksmais įsigyti narkotinių medžiagų, todėl teismai teisingai jų veiksmus kvalifikavo kaip veikimą bendrininkų grupe, t. y. kad jie veikė sutartinai, siekė bendro rezultato, žinojo bei suprato savo vaidmenį. Be to, prokurorė atkreipia dėmesį ir į protokolą apie techninių priemonių panaudojimą. Iš jo turinio matyti, kad kasatorius D. Š. ir nuteistasis A. M. paima vieną paketą iš nenustatyto asmens ir iš karto iš Kėdainių išvažiuoja, o tai paneigia kasatoriaus teiginius, kad paketus su narkotinėmis medžiagos jie pirko atskirai.
Prokurorės nuomone, teismai tinkamai įvertino visas įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes, padarė išvadas, atitinkančias faktines bylos aplinkybes, ir nuteistojo D. Š. nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Nesant pagrindo keisti kasatoriaus nusikalstamos veikos kvalifikaciją, nesvarstytinas ir bausmę švelninantis klausimas. Taip pat prokurorė pažymi, kad teismas nepažeidė bausmės skyrimo pagrindų.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. Š. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos kasacinio nagrinėjimo
Nuteistasis D. Š. kasaciniame skunde, be kitų argumentų, nurodo, kad nesutinka su teismo įrodymų įvertinimu, kad teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nagrinėdamas bylą kasacinės instancijos teismas patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių yra paduotas skundas, teisės taikymo aspektu, t. y. ar pagal byloje nustatytas aplinkybes yra tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nustatant tas aplinkybes nebuvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymai. Kasacinės instancijos teismas faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja ir įrodymų iš naujo netiria, todėl minėti nuteistojo D. Š. kasacinio skundo argumentai nenagrinėtini.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį
BK 260 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba už šių medžiagų neteisėtą pardavimą ar kitokį platinimą.
Įstatymo dispozicijoje numatytos veikos – gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas – turi alternatyvius požymius, todėl kiekviena iš jų gali būti savarankiškas nusikaltimas. Kasatorius nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su A. M., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo didelį kiekį – 771,37 g narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių) ir gabeno automobiliu, kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Nuteistasis D. Š. ginčija du veikos požymius: „didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimą ir kitą būtiną požymį „turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti“, tačiau neginčija šio nusikaltimo sudėties požymio ,,gabenimo“. Taigi D. Š. veikoje nustatytas požymis, kurio pakanka jo nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, nes abiejų instancijų teismai nustatė, kad jis gabeno didelį kiekį – 771,37 g narkotinės medžiagos.
Kasatorius teigia, kad narkotines medžiagas jis su A. M. pirko kiekvienas sau, t. y. jie atskirai mokėjo pinigus už narkotines medžiagas, kurios buvo supakuoti į du atskirus maišelius, todėl teismams nebuvo pagrindo pripažinti, kad jie veikė kartu, ir jo nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.
Byloje nustatyta, kad kasatorius ir A. M. iš anksto sutartą dieną (2009 m. lapkričio 17 d.) ir laiku kartu vienu automobiliu vyko į Kėdainius nusipirkti narkotinių medžiagų. Abu įgijo už vieną tūkstantį litų didelį kiekį – 771,37 g narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių). Po to kartu grįždami tuo pačiu automobiliu į Šiaulius kelyje buvo sustabdyti policijos pareigūnų. Patikrinus automobilį rastas popierinis paketas, kuriame buvo du polietileniniai maišeliai su narkotine medžiaga.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste. Sprendžiant klausimą, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, įvertinamas šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius. Svarbios ir su kaltininko asmenybe susijusios aplinkybės: ar jis pats vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-166/2010, 2K-113/2011, 2K-124/2011).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, nuteistojo D. Š. argumentai, jog jis įgijo nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) tik savo asmeniniams tikslams, yra melagingi, neįtikinami ir buvo paneigti. Bylą išnagrinėjusių teismų išvados dėl D. Š. padaryto nusikaltimo kvalifikavimo, grindžiamos jų konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis, yra logiškos, todėl kasatoriui, nuteistam pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, taigi nėra pagrindo nuteistojo veikos kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir dėl to keisti paskirtą bausmę. Konkrečių motyvų, susijusių su jam pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirta bausme, kasatorius nenurodo. Iš teismų sprendimų matyti, kad ši bausmė D. Š. paskirta laikantis BK 54 straipsnio reikalavimų ir atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo D. Š. kasacinį skundą atmesti.