Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eugenijus Antanauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. atstovo advokato Regimanto Sriebaliaus apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. gegužės 3 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto 2024-01-12 nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-104-2024, A. B. nubaustas 800,00 Eur bauda, su specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimu 3 metams, daiktų – graižtvinio šautuvo „Blaser R8 Succes“, optinio taikiklio prie ginklo „Zeiss“, transporto priemonės „Toyota Land Cruiser“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) konfiskavimu, už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 1 ir 8 dalyse, kad 2023-12-06, 19.20 val., teisėtos medžioklės metu, sėlinant, sumedžiojo šiuo metu draudžiamą medžioti žvėrį (suaugusį stirnos patiną), sau priklausančiu graižtviniu šautuvu BLASER R8 SUCCES 8,5X55 Blaser, (duomenys neskelbtini), Plungės rajone, (duomenys neskelbtini) miške. Neteisėtai sumedžiotą gyvūną gabeno sau priklausančiu automobiliu Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai sumedžiotą gyvūną išdorojo adresu (duomenys neskelbtini), ne pirminio apdorojimo aikštelėje, bei išdoroto gyvūno atliekas iškratė netoli (duomenys neskelbtini) kaimo esančiame lauko griovyje, kas yra draudžiama. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 15.2.4, 58.2, 58.2.2, 58.2.3 punktus. Dėl veterinarinės priežiūros medžioklėje taisyklių patvirtinimo 28 punktą (Aktualios redakcijos). Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. B. ir jo atstovas advokatas R. Sriebalius apskundė Plungės apylinkės teismo Plungės rūmams.

2. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai 2024 m. gegužės 3 d. nutartimi netenkino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. ir jo atstovo advokato R. Sriebaliaus skundo ir nurodė, kad sprendžiant pareiškėjo ir jo atstovo prašymą sutrumpinti teisės medžioti atėmimo terminą ir nekonfiskuoti ginklo su optiniu taikikliu prie jo bei transporto priemonės, būtina nustatyti ar ANK 34 straipsnio taikymui yra aplinkybių, kurios gali būti vertinamos A. B. naudai. Nurodoma, jog skundžiamame nutarime, individualizuojant A. B. administracinę atsakomybę, buvo atsižvelgta į tai, kad pati medžioklė buvo teisėta, padaryta žala gyvūnijai atlyginta iki skundžiamo nutarimo priėmimo, nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Nagrinėjamo skundo kontekste teismas atsižvelgė į tai, kad A. B. ne savanoriškai iš karto pripažino savo kaltę patikrinimą atlikusiems pareigūnams nurodydamas, jog iš viso tada sumedžiojo tik vieną stirną, patikrinus gabentą skerdieną teigė, kad kitą stirną sumedžiojo B. B. (M. S. ir V. O. tarnybiniai pranešimai). Pažymi, jog A. B. nurodyta aplinkybė, kad į medžioklės lapą neįrašė sumedžioto suaugusio stirnos patino žinodamas, jog tuo metu juos medžioti buvo draudžiama (M. S. ir V. O. tarnybiniai pranešimai), teisme duotas paaiškinimas, kad manydamas, jog prasinešimas ar neprasinešimas bus taip pat finansiškai nuostolingas, todėl nutarė išdoroti sumedžiotą žvėrį, parsivežti į namus ir taip nuslėpti įvykį, paneigia jo iškeltą versiją, kad dėl patirto streso nesugebėjo pasinaudoti Medžioklės taisyklių 28 punkto nuostatomis apie šio gyvūno įrašymą į medžioklės lapą, užpildymą nustatytos formos aktą ir ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną pranešimą apie tai AAD elektroniniu paštu. Teismo vertinimu, pripažįstant, kad A. B. nesiekė sąmoningai pažeidinėti įstatymo ir sumedžioti draudžiamą gyvūną, yra pagrindas konstatuoti, kad savo veiksmais jis sąmoningai siekė išvengti jam gresiančios atsakomybės, savo kaltę pripažino ne savanoriškai, kas suteikia pagrindą abejoti gailėjimosi nuoširdumu. Teismas pažymėjo, jog A. B. padaryti pažeidimai yra laikomi šiurkščiais Medžioklės taisyklių pažeidimais, jis medžiotoju yra apie 13 metų, turi žinoti jam numatytas pareigas ir taikomus specialiuosius atsakomybės reikalavimus, todėl skundo patenkinimui pagrindų nenustatyta.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. atstovas advokatas R. Sriebalius prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. gegužės 3 d. nutartį bei priimti naują nutartį – pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sutrumpinti administracinio nusižengimo byloje A. B. paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės medžioti atėmimą iki 1 (vienerių) metų, o paskirtos administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės bei ginklo su optiniu prietaisu turto konfiskavimo apskritai netaikyti.

3.1. Skunde apelianto atstovas nurodo, jog iš esmės pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą įvertindamas, kad pareiškėjas savo kaltę pripažino ne savanoriškai ir tai suteikia pagrindą abejoti gailėjimosi nuoširdumu. Nurodo, jog nors teismas tuo pačiu patvirtino, kad vertinant A. B. atsakomybės klausimą pripažintinos dvi lengvinančios aplinkybės – ANK 35 str. l d. l p. ir 2 p. t. y. l) kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti; ir 2) kaltininkas savo noru atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Pažymi, jog nors A. B. galimai ir vengė duoti parodymus prieš save patį, nežinodamas teisinių pažeidimo padarinių ir būdamas pasimetęs, kaip tai jis nurodė duodamas parodymus teismo posėdžio metu, tačiau reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad pareigūnai nustatė visą pažeidimo mechanizmą ir faktines aplinkybes būtent iš A. B. parodymų, kuris nurodė pažeidimo padarymo vietas, įkalčius ir t. t. Mano, jog tik A. B. parodymų ir prisipažinimo dėka pareigūnai išsiaiškino visas aplinkybes. Apelianto atstovo tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas nurodė, kas A. B. sąmoningai siekė išvengti jam gresiančios atsakomybės. Tačiau pažymi, jog A. B. neklastojo dokumentų, neįrašinėjo juose melagingų duomenų, nors tokią galimybę jis turėjo, jeigu būtų iš tiesų norėjęs išvengti gresiančios atsakomybės jis galėjo tiesiog padaryti įrašą medžioklės lape apie tariamai sumedžiotą jauniklį, tačiau jis taip nesielgė. O vengimas duoti parodymus prieš save patį negalėtų būti vertinama kaip pažeidėjo padėtį sunkinanti aplinkybė. Apelianto atstovo teigimu, A. B. atsisakius duoti parodymus pareigūnai neabejotinai nebūtų išaiškinę šio pažeidimo visų veikos aplinkybių, dėl ko Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai priimdami nutarimą įvertino tai kaip lengvinančią aplinkybę, nutarime nurodydami - ,,kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti“. Nurodo, jog teismas nagrinėdamas skundą taip pat įvertino, kad pažeidėjo veiksmuose yra nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė - kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti nusižengimą. Todėl teismas tą patį kaltės pripažinimo faktą negalėjo vertinti kaip nenuoširdų ir aplinkybe užkertančia A. B. taikyti ANK 34 str. 6 d. Be to, apelianto atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino ir visiškai nepasisakė dėl skunde nurodyto motyvo, kad ANK 22 str. numatyta nuobaudos paskirtis A. B. atžvilgiu jau yra pakankamai pasiekta pritaikius 800 Eur nuobaudą, pastarajam atlyginus aplinkosaugos pareigūnų apskaičiuotą žalą gamtai – 2354,80 Eur ir atėmus specialią teisę medžioti. Mano, jog būtent specialios teisės atėmimas A. B. užkerta kelią daryti panašaus pobūdžio pažeidimus, o paskirta bauda ir savanoriškas žalos atlyginimas, pakankamos priemonės, kad atgrasyti A. B. nuo pažeidimų darymo ateityje ir nubausti už padarytą veiką.

3.2. Apelianto atstovo nuomone, teismas nepagrindė ir neindividualizavo būtinybės taikyti visas papildomas poveikio priemones, tik formaliai nurodydamas, kad įstatyme šių priemonių taikymas už padarytą pažeidimą yra numatytas privalomai. Nurodo, jog šiuo konkrečiu atveju A. B. paskirta administracinė nuobauda ir paskirtos poveikio priemonės yra akivaizdžiai neproporcingos, prilygsta kriminalinės bausmės pritaikymui ir yra akivaizdžiai perteklinės. Pažymi, jog jeigu A. B. bus palikta pritaikyta administracinė atsakomybė ir paskirta nuobauda bei visos poveikio priemonės pilna apimtimi, tai bendras poveikis A. B. ir jo šeimos nariams sieks : l) 800 Eur bauda (kurią jis jau sumokėjo); 2) 2354,80 Eur žala gamtai (atlyginta); 3) transporto priemonės konfiskavimas, kurios vertė 16200 Eur; 4) ginklo ir optinio taikiklio konfiskavimas, kurių vertė 10970 Eur; 5) specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimas 3 metams. Būtent bendras finansinis poveikis siektų 30324,80 Eur bei draudimas medžioti 3 metus. Pažymi, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad pritaikytos poveikio priemonės automobilio konfiskavimas palies ne tik patį pažeidėją, bet ir jo šeimos narius, įskaitant neįgalumą turinčias dukrą K. B. ir mamą V. B., kurias A. B. prižiūri, o priežiūrai yra būtinas automobilis, ką patvirtina ir į bylą pateikta 2021-10-19 pažyma Nr.SP-2431 išduota Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos I teritorinio skyriaus dėl specialiųjų poreikių nustatymo V. B..

3.3. Taip pat apelianto atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti ANK 34 str. 6 d., nes nusižengimo pobūdis nebuvo toks pavojingas, nors pažeidimas ir buvo padarytas, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad sumedžiotas gyvūnas nebuvo limituojamas, pažeidėjas nebandė slėpti medžioklės fakto, medžioklė buvo teisėta, nebuvo naudojami neteisėti medžioklės įrankiai ar gaminamos tam priemonės, nebuvo jokių specialių priemonių neteisėtiems veiksmas atlikti. Pažymi, jog paties nusižengimo galimo padidinto pavojingumo pobūdžio negalėjo nurodyti ir aplinkos apsaugos departamento atstovai. Nurodo, jog nusižengimas buvo padarytas sumedžiojant nelimituojamą gyvūną, kurio medžioklė nėra limituojama. Pažeidėjas sumedžiojo gyvūną draudžiamu periodu, tačiau tai padarė netyčia, kas buvo nustatyta teismo posėdžio metu apklausiant liudytojus D. S., B. B. ir patį pažeidėją, teismas tai pažymėjo ir nutartyje ,,A. B. nesiekė sąmoningai pažeidinėti įstatymo ir sumedžioti draudžiamą gyvūną“, taip pat iš liudytojo B. B. parodymų buvo nustatyta, kad sumedžiotas gyvūnas buvo sunkiai atskiriamas nuo jauniklio, kurio medžioklė tuo periodu leistina ir tik pradėjus doroti gyvūną pas B. B. buvo nustatyta, kad gyvūnas yra visgi patinas, kas parodo, kad A. B. veiksmuose nebuvo tyčios ne tik sumedžiojant gyvūną, tačiau ir gabenant pas B. B., nes A. B. buvo įsitikinęs, kad tai gali būti jauniklis kurio medžioklė visgi leistina. Kad gyvūnas sunkiai atskiriamas nuo jauniklio patvirtino ir medžioklės trofėjų ekspertas D. S. apklaustas teisme kaip liudytojas, kuris nurodė, kad jį pasikvietė Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai forminę administracinį pažeidimą ir paprašė patvirtinti ar sumedžiotas gyvūnas nėra jauniklis. Nurodoma, jog pažeidimo padarymo metu A. B. nenaudojo jokių specialiai pažeidimams daryti pritaikytų priemonių, buvo teisėtoje medžioklėje, nesiėmė jokių veiksmų maskuodamas pačią medžioklę ar ją slėpdamas. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme Aplinkos apsaugo departamento atstovai negalėjo įvardinti jokių A. B. padaryto pažeidimo padidinto pavojingumo požymių ar veiksmų keliančių padidintą pavojų aplinkai, savo atsiliepime Aplinkos apsaugos departamentas nurodė, kad didelį veikos pavojingumą lemia Medžioklės taisyklių 15.2.4; 58.2; 58.2.2; 58.2.3. papunkčių reikalavimų pažeidimai, iš kurių 58.2; 58.2.2; 58.2.3. p. p. - šiurkštūs, tačiau A. B. pritaikyta administracinė atsakomybė pagal ANK 290 str. 8 d. ir šio straipsnio dispozicija yra būtent dėl Medžioklės taisyklių 58.2; 58.2.2; 58.2.3. pažeidimų, t. y. už tai A. B. ir taikoma administracinė atsakomybė, todėl pačioje teisės normos dispozicijoje nurodytas pažeidimas negali būti vertintinas kaip sukeliantis padidintą pavojų. Apelianto atstovo manymu, visos šios išvardintos aplinkybės parodo, kad pažeidimo padarymo pobūdis nebuvo toks dėl kurio galėtų būti užkirstas kelias taikyti pažeidėjui ANK 34 str. 6 d., o pažeidimą nagrinėję pareigūnai nepateikė jokių duomenų apie padidintą pažeidimo pavojingumą.

3.4. Apelianto atstovo manymu, neatsižvelgta į pažeidėjo asmenybę. Nurodo, jog į bylą buvo pateikta Lietuvos kombinuoto medžioklinio šaudymo federacijos pažymą apie A. B. dalyvavimą federacijos organizuojamoje veikloje ir įstatų laikymosi, UAB (duomenys neskelbtini) charakteristika, medžiotojų ir žvejų klubo (duomenys neskelbtini) charakteristika, duomenys apie A. B. prižiūrimus neįgalius asmenis - dukrą K. B., mamą V. B.. Apelianto gynėjo nuomone, šie duomenys patvirtina, kad A. B. charakterizuojamas teigiamai yra socialiai atsakingas asmuo, be to nėra teistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Nurodo, jog nagrinėjant administracinę bylą buvo nustatytos kelios atsakomybę švelninančios aplinkybės - l) kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti; ir 2) kaltininkas savo noru atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Sunkinančių aplinkybių byloje nebuvo nustatyta. Mano, jog atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes vertintina, kad pažeidėjo atžvilgiu būtų galima taikyti ANK 34 str. 6 d. ir švelninti taikomas poveikio priemones, kadangi veikos pavojingumas nebuvo padidintas ar sunkus, pažeidėjas charakterizuojamas išimtinai teigiamai yra nustatytos kelios atsakomybę švelninančios aplinkybės.

3.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas patvirtino, kad ,,A. B. nesiekė sąmoningai pažeidinėti įstatymo ir sumedžioti draudžiamą gyvūną“, tačiau ši aplinkybė nebuvo įvertinta kaip veikos pavojingumą mažinanti ar pažeidėjo atsakomybę švelninanti aplinkybė. Nurodo, jog teismo posėdžių metu liudytojų parodymais (B. B., D. S.) buvo nustatyta, kad A. B. neturėjo jokio motyvo tyčia sumedžioti tuo metu draudžiamo medžioti stirnos patino, nes stirnos patinas yra nelimituojamas gyvūnas, be to aplinkos apsaugos pareigūnai pasikvietė į bylą medžioklės trofėjų ekspertą D. S., kuris patvirtintų sumedžiotą gyvūną esant patinui, o ne jaunikliui, kas patvirtina aplinkybę, kad A. B. buvo sunku atskirti sumedžiotą stirnos patiną nuo jauniklio, kurio medžioklė nebuvo draudžiama tuo laikotarpiu. Apie tai, kad dėl sumedžioto gyvūno, jauniklis tai ar patinas, buvo abejojama patvirtino ir B. B. teismo posėdžio metu davęs parodymus, kad tik dorojimo metu, gerai apčiupinėjus gyvūną jie nustatė, kad tai stirnos patinas, o ne jauniklis. Mano, jog šios aplinkybės patvirtina, kad A. B. teisėtos medžioklės metu, nepažeisdamas jokių taisyklių, neturėdamas tyčios sumedžiojo stirnos patiną, tai padarė sąžiningai suklydęs, o tiksliai viską galėjo įvertinti kartu su B. B. gyvūno dorojimo metu, nes B. B. būdamas labiau patyręs medžiotojas, su 32 metų stažu, patvirtino, kad tai stirnos patinas. Ir A. B. tyčia galėjo susiformuoti, tik su B. B. gerai apžiūrėjus gyvūną, kai jis buvo pradėtas doroti.

3.6. Apelianto atstovas nurodo, jog atsiliepime Aplinkos apsaugos departamentas nurodė , kad ANK 290 straipsnio 8 dalies normos konstrukcija yra blanketinė, ji nukreipia į kitą teisės aktą - Medžioklės taisykles, kurių 22 str. nurodoma, kad - Prieš išvežant sumedžiotus gyvūnus iš medžioklės plotų vieneto, kuriame jie sumedžioti, arba prieš pradedant sumedžiotus gyvūnus doroti, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas, medžioklės lape įrašoma, kiek ir kokių gyvūnų sumedžiota. Medžiojant tykojant arba sėlinant, informacija apie gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimą į medžioklės lapą įrašoma prieš išgabenant gyvūną iš sumedžiojimo vietos arba prieš pradedant doroti, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas. Nurodo, jog būtent pagal galiojantį reglamentavimą A. B. būdamas įsitikinęs, kad sumedžiotas gyvūnas gali būti stirnos patino jauniklis, nepažeisdamas nustatytos tvarkos, medžioklės lapą galėjo užpildyti išvežant sumedžiotą gyvūną iš medžioklės ploto arba prieš pradedant doroti, o kadangi B. B. gyvenamoji vieta, kurioje gyvūnas buvo išdorotas – (duomenys neskelbtini) patenka į Medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vieneto teritoriją, tai ši prievolė A. B. būtų atsiradusi tik prieš dorojant gyvūną pas B. B.. Ši aplinkybė leidžia tvirtinti, kad ir gabendamas sumedžiota gyvūną A. B. nustatytos tvarkos tyčia nepažeidinėjo, nes iš medžioklės plotų vieneto išvykęs nebuvo. Nurodoma, jog yra pridedamas www.geoportal.lt/map/ medžiotojų ir žvejų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės ploto vieneto žemėlapio apimančio (duomenys neskelbtini) išrašas (Priedas Nr. l)

3.7. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, jog B. B. ir A. B. nustačius, kad tai ne jauniklis o suaugęs stirnos patinas, nei vienas iš jų tiksliai nežinojo, kaip tinkamai turi būti toks atvejis įformintas, tą patvirtino teisme ir B. B., nors ir nurodė, kad reikėjo tokį atvejį pranešti Aplinkos apsaugos departamento pareigūnams, tačiau pats to nepadarė ir A. B. daryti neragino, tiesiog nurodė, kad apie tai iš vis nekalbėjo su A. B., o kaip ir kokiais dokumentais turi būti įformintas, būtent šis sumedžiotas gyvūnas, nurodė nežinąs. Be to, liudytojas D. S. taip pat nurodė, kad nėra jokios tvarkos suklydus medžiojant sėlinant ir sumedžiojus gyvūną jo medžiojimo draudimo metu, reikėtų tik įrašyti šį atvejį į medžioklės lapą, tačiau medžiojant sėlinimo būdu suklysti negalima ir nėra jokio skirtumo ar medžiotojas praneša apie tą atvejį ar nepraneša, atsakomybė vis viena yra už pažeidimą. Nors varominės medžioklės metu tokie atvejai yra labai dažni, kaip nurodė ekspertas - ,,masiški“ ir atsakomybės už tai jokios nėra taikoma. Anksčiau kol buvo gyvūnai licencijuojami, t. y. būdavo nustatytas jų limitas, tiesiog būdavo pranešama aplinkos apsaugos departamentui apie šią klaidą, o aplinkos apsaugos departamentas dėl šios klaidos sumažindavo kitų metų medžioklės limitą tam būreliui, limitus panaikinus viskas palikta medžioklės būrelių savireguliacijai, kodėl medžioklės sėlinimo būdu sumedžioto gyvūno ir medžioklės varymo būdu sumedžioto gyvūno draudimo metu atvejai yra vertinami skirtingai, ekspertas negalėjo įvardinti, nurodė, kad tai galimai reglamentavimo spraga. Apelianto atstovo nuomone, vertinant liudytojo D. S. teisme duotus parodymus, galima daryti išvadą, kad jeigu varominių medžioklių metu esant tokiems pat atvejams nėra taikoma atsakomybė, tai pažeidimas nėra labai pavojingas nors formaliai įstatyme nustatyta tvarka atsakomybė privalo būti pritaikyta tokį pažeidimą padarius medžioklėje būtent sėlinimo būdu, nes sėlinimo metu suklydimas formaliai negalimas. Apelianto atstovo manymu, neišsamus ir dviprasmiškas tokių atvejų reglamentavimas medžioklės taisyklėse, kai nėra išsamiai apibrėžta medžiotojo elgesio taisyklės sumedžiojus nelimituojamą gyvūną jo medžiojimo draudimo periodu, todėl tai turėtų būti vertintina pažeidėjo naudai, nes nėra tiksliai apibrėžta kaip jis turi elgtis, o jeigu įstatyme nėra apibrėžtas konkretus elgesys kaip turi elgtis medžiotojas, negalima būtų ir reikalauti tokio elgesio. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimą numatytą Medžioklės taisyklėse, kuriose iš viso nėra numatyta, kaip reikia tinkamai įforminti tokio pobūdžio atvejį, t. y. teisinis reglamentavimo neapibrėžtumas, būtent: kaip nurodė aplinkos apsaugos departamentas ANK 290 str. 8 d. normos konstrukcija yra blanketinė, nukreipianti į Medžioklės taisykles, kurių 15.2.4. p. nustatyta, kad stirnos patinus medžioti leidžiama nuo gegužės l d. iki spalio 31 d. Iš to seka, kad gyvūnai sumedžioti draudžiamu laikotarpiu laikomi sumedžiotais neteisėtai, padarant žalos gamtai. IX skyriuje yra aptarta su medžiokle susijusi draudžiama veikla. 58.2.2. p. p. numatytas draudimas asmeniui, turinčiam teisę medžioti, sumedžioti gyvūną, kurio sumedžioti neturi teisės, išsityrus 15.3 ir 28 punktuose nurodytus ir nustatyta tvarka įformintus atvejus. Būtent taisyklės numato draudimą numatytą 58.2.2 p. p. išskyrus 28 punkte numatytą išimtį. 28 punkte numatyta išimtis numato, kad ,,kai teisėtai medžiojant stirnų ir/ar briedžių pateles ir jauniklius sumedžiojamas ragus numetęs stirnos ar briedžio patinas arba medžiojant briedžio jauniklius sumedžiojamas gumbaragis patinas arba antrametė briedžio patelė, arba sumedžiojamas sužeistas, sužalotas ar akivaizdžiai sergantis medžiojamasis gyvūnas, kuriam nustatytas jo medžiojimo terminas, tačiau sumedžiojimo limitas išnaudotas, medžioklės lape nedelsiant (medžioklėje varant – pasibaigus varymui) įrašomas atitinkamas įrašas apie šį atveji ir surašomas nustatytos formos aktas (2 priedas), kuris ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną pateikiamas AAD elektroniniu paštu“. 28 punkte numatyta išimtis taikoma sumedžiotiems gyvūnams kurių medžioklė yra limituojama, tačiau A. B. atveju sumedžiotas gyvūnas nebuvo limituojamas ir iš to sektu išvada, kad tokiu atveju nedelsiant daryti įrašo medžioklės lape ir pildyti nustatytos formos akto bei pranešinėti Aplinkos apsaugos departamentui nėra teisinio pagrindo. Apelianto gynėjo manymu, esant tokiam teisiniam reglamentavimui iš viso kyla klausimas, ar gali būti pripažintas medžioklės taisyklių šiurkštus pažeidimas sumedžiojus nelimituojamą gyvūną. Šiuo atveju kyla teisinė kolizija medžioklės taisyklėse numatytame reglamentavime, nes viena vertus šiurkščiu taisyklių pažeidimu nebūtų laikoma jeigu būtų sumedžiotas neteisėtai limituojamas gyvūnas apie kurį nustatyta tvarka būtų pranešta ir atvirkščiai jeigu sumedžiotas gyvūnas nėra limituojamas (kas rodytų ir mažesnį pavojingumą) tokios galimybės pripažinti atvejį nešiurkščiu taisyklių pažeidimu nėra numatyta, nes taisyklėse nėra numatyta elgesio taisyklė nelimituojamo gyvūno neteisėto sumedžiojimo atveju. Nurodo, jog peržiūrėjus visą Medžioklės taisyklių turinį matosi, kad 15.2.4 p. p. ir 58.2, 58.2.2, 58.2.3. p. p. numatytas tik draudimas nustatytu laiku medžioti stirnos patinus, ir gabenti bei doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį, tačiau kaip privalu elgtis atsitikus tokiam įvykiui (kai gyvūnas nėra limituojamas) taisyklėse nėra nurodyta, iš to kyla teisinis neapibrėžtumas, kaip tinkamai turėjo elgtis A. B.. Pažymi, jog to pirmosios instancijos teisme negalėjo nurodyti nei Aplinkos apsaugos departamento atstovai, A. B. atstovui paklausus kaip teisėtai turėjo elgtis A. B. supratęs, kad sumedžiojo draudžiamą gyvūną ir koks taisyklių punktas tai reglamentuoja, atstovė nurodė, kad jis turėjo prasinešti ir nedaryti tolimesnių veiksmų – gabenimo ir dorojimo, tačiau kokiame taisyklių punkte tai reglamentuota bei kuo tai padidina pavojingumą ar žalą gamtai, jei jau yra pats gyvūno neteisėto sumedžiojimo faktas įvykęs, nenurodė.

3.8. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į skundo motyvuose nurodytą Lietuvos aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose, pvz.: Lietuvos Aukščiausiasis teismas panašioje situacijoje nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą Nr. 2AT-39-648/2023 yra pasisakęs - ,,Savo ruožtu teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir svarstant klausimą dėl transporto priemonės konfiskavimo. Be jau pirmiau išvardytų teismo nustatytų aplinkybių ir motyvų, pagrindžiančių ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybę, atsižvelgtina ir į tai, jog ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas – neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimas – pasireiškė medžioklės lapo pildymo tvarkos pažeidimu, tai rodo mažesnį veikos pavojingumą.< ... > Įvertinusi visumą šių aplinkybių, teisėjų kolegija nusprendžia administracinio poveikio priemonės (transporto priemonės konfiskavimo) neskirti“ (LAT Nr. 2AT- 39-648/2023 ).

4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. atstovo advokato R. Sriebaliaus apeliacinį skundą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjas nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jo netenkinti ir palikti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nutartį palikti nepakeistą.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje, padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, tačiau apeliaciniame skunde iš esmės keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, t. y. apelianto atstovas skundu prašo sutrumpinti jo atstovaujamajam paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės medžioti atėmimo – terminą bei apskritai netaikyti paskirtos administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės bei ginklo su optiniu prietaisu konfiskavimo.

7. ANK 290 straipsnio 8 dalies įstatymo dispozicija yra blanketinė, nagrinėjamo skundo kontekste nukreipianti į LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 patvirtintas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles (toliau – Medžioklės taisyklės).

8. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog A. B. pažeidė Medžioklės taisyklių 15.2.4 punkto nuostatas (stirnas leidžiama medžioti: patinus – nuo gegužės 1 d. iki spalio 31 d., pateles ir jauniklius – nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.), 58.2, 58.2.2, 58.2.3 punktų nuostatas (asmeniui, turinčiam teisę medžioti, draudžiama: sumedžioti gyvūną, kurio sumedžioti neturi teisės, išskyrus Medžioklės taisyklių 15.3 ir 28 punktuose nurodytus ir nustatyta tvarka įformintus atvejus, gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį), Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu Nr. 485/550 patvirtintų Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų 28 punkto nuostatas (Jeigu sumedžiotų stambiųjų medžiojamųjų gyvūnų (įskaitant sumedžiotus elninius gyvūnus, kuriems sumedžiojimo ar radimo vietoje buvo nuleistas kraujas, pašalintas skrandis, žarnos ir kiti vidaus organai) mėsą ketinama naudoti savo reikmėms, šie gyvūnai turi būti apdorojami aikštelėje arba apdorojimo patalpoje, atskiriant maistui, trofėjams, iškamšoms ar kitokiam perdirbimui nenaudojamas dalis ir sumetant jas į gyvūninių atliekų duobę, išskyrus atvejus, kai sumedžiotų elninių gyvūnų sumedžiojimo ar radimo vieta yra sunkiai prieinamoje vietovėje (pvz., pelkėje), iš kurios neįmanoma paimti nepadalinto sumedžioto elninio gyvūno kūno (tokiu atveju skerdenų dalijimas, trofėjų ir kitų numatomų perdirbti dalių atskyrimas gali būti atliekami elninių gyvūnų sumedžiojimo ar radimo vietoje), taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje.

9. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo, nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Skiriamos administracinio poveikio priemonės paskirtis yra administracinei nuobaudai įgyvendinti (ANK 27 str.). Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį, turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Šio straipsnio 2 dalis numato, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas.

10. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis minėtame straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas apelianto asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Teismų praktikoje pripažįstama, kad minėta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-41-2014; 2AT-20-942/2016; 2AT-38-303/2016).

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su A. B. atstovo R. Sriebaliaus apeliacinio skundo motyvais, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skundą, netinkamai įvertino visas aplinkybes, netinkamai individualizavo nuobaudą ir nepagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų bei nukrypo nuo teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundą išnagrinėjęs teismas teisingai taikė įstatymo nuostatas ir pagrįstai rėmėsi nuosekliai suformuota teismų praktika dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad A. B. padaryti pažeidimai yra laikomi šiurkščiais Medžioklės taisyklių pažeidimais, jis medžiotoju yra apie 13 metų, turi žinoti jam numatytas pareigas ir taikomus specialiuosius atsakomybės reikalavimus. Todėl išanalizavęs visus į bylą pateiktus duomenis teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo švelninti A. B. paskirtų administracinio poveikio priemonių, nes tai neatitiktų nei ANK nustatytų nuobaudų skyrimo principų, nei teisingumo ir protingumo reikalavimų, nei šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos.

12. ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 3 dalis).

13. Įstatyme numatyta, kad, remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Paprastai administracinė nuobauda gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Pagal teismų praktiką, minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nurodomų argumentų nepakanka ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatoms taikyti, kadangi jų negalima laikyti išskirtinėmis aplinkybėmis, suteikiančiomis galimybę taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Prie išskirtinių aplinkybių, suteikiančių teisę teismui pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, galėtų būti priskiriamas ir nedidelis veikos pavojingumas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. B. padarytas nusižengimas – neteisėtas gyvūno sumedžiojimas, gabenimas ir dorojimas rodo didelį veikos pavojingumą, ir šis jo padarytas nusižengimas nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalį, kurioje numatytos mažai pavojingos veikos.

14. Ir apeliaciniame skunde teigiama, ir apskųstoje teismo nutartyje nurodoma, kad kiekvienos veikos ir ją padariusio asmens pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir teismas konkrečias bylos aplinkybes vertino skirtingai. Apygardos teismas visiškai sutinka su Plungės apylinkės teismo padarytomis išvadomis ir joms pritaria. Skunde išdėstyti teiginiai apie tai, kad A. B. transporto priemonė būtina norint pasirūpinti šeimos (dukters K. B. ir mamos V. B.) poreikiais nesudaro pakankamo pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, kadangi pažeidėjo asmeniniai poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas (pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti savo šeimos ar darbo pareigas, patiriami finansiniai nepatogumai) savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

15. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į skundo motyvuose nurodytą Lietuvos aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose, pvz.: Lietuvos Aukščiausiasis teismas panašioje situacijoje nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą Nr. 2AT-39-648/2023 yra pasisakęs - ,,Savo ruožtu teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir svarstant klausimą dėl transporto priemonės konfiskavimo. Be jau pirmiau išvardytų teismo nustatytų aplinkybių ir motyvų, pagrindžiančių ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybę, atsižvelgtina ir į tai, jog ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas – neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimas – pasireiškė medžioklės lapo pildymo tvarkos pažeidimu, tai rodo mažesnį veikos pavojingumą.< ... > Įvertinusi visumą šių aplinkybių, teisėjų kolegija nusprendžia administracinio poveikio priemonės (transporto priemonės konfiskavimo) neskirti“ (LAT Nr. 2AT-39-648/2023). Pažymėtina, jog šioje administracinio nusižengimo byloje asmuo buvo kaltinamas tik neteisėtu sumedžioto gyvūno dorojimu, kuris pasireiškė medžioklės lapo pildymo tvarkos pažeidimu, t. y. gyvūnas buvo sumedžiotas ir atgabentas iki dorojimo vietos legaliai ir tik neužpildžius privalomo medžioklės lapo, buvo pradėtas doroti, tuo tarpu šioje byloje A. B. neteisėtai gyvūną sumedžiojo, gabeno ir dorojo, t. y. padarė visus tris ANK 290 str. 8 d. numatytus alternatyvius pažeidimus, kurie laikomi šiurkščiais Medžioklės taisyklių pažeidimais, todėl tai negali būti laikoma mažesniu veikos pavojingumu.

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. B., būdamas medžioklės vadovu, turėjo pareigą tinkamai užpildyti medžioklės lapą, tačiau jis ne tik, kad tinkamai neužpildė medžioklės lapo, bet ir neįrašęs į medžioklės lapą sumedžioto gyvūno, išvežė gyvūną iš medžioklės plotų vieneto, kuriame jis buvo sumedžiotas, bei dorojo neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį. Visuma aptartų aplinkybių, neduoda pagrindo A. B. padarytų Medžioklės taisyklių pažeidimų laikyti vien tik formaliais ar atsitiktiniais, ar vertinti jo padarytas veikas mažiau pavojingas, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos.

17. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, į A. B. charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, administracinės nuobaudos tikslus, apylinkės teismas pagrįstai netenkino A. B. ir jo atstovo prašymo taikyti jo atžvilgiu 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Apygardos teismo vertinimu, atsižvelgiant šias aptartas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, A. B. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje, Institucijos 2024 m. sausio 12 d. nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės medžioti atėmimas – minimaliam – trejų metų – terminui (ANK 290 straipsnio 17 dalis) bei nusižengimo padarymo įrankio ir priemonės – konfiskavimas – paskirtos pagrįstai ir teisėtai. Nutarimu paskirta minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė – teisės medžioti atėmimas – ir administracinio poveikio priemonė – nusižengimo padarymo įrankio ir priemonės – konfiskavimas, apygardos teismo vertinimu, nėra per griežtos ir neproporcingos bei neprieštarauja teisingumo principui, nes priešingu atveju būtų nepagrįstai sudaromos galimybės asmenims, kurie padarė tokį nusižengimą, ir esant įprastoms gyvenimiškoms aplinkybėms, ir toliau lengvabūdiškai vertinti savo elgesį, ateityje tikintis išvengti administracinės atsakomybės ar jos sušvelninimo. Šiuo atveju neskyrus administracinio poveikio priemonių arba netgi sumažinus administracinio poveikio priemonės – teisės medžioti atėmimo – terminą, nuobauda būtų aiškiai per švelni ir netinkamai individualizuota, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje. Išskirtinių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad sankcijose numatytos administracinio poveikio priemonių taikymas A. B. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijose numatytų administracinio poveikio priemonių arba jas švelninant, t. y. taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, šioje byloje nėra nustatyta.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad apeliantas dėl konfiskuotinų daiktų patirs nemažą materialinį nuostolį, šiuo atveju nėra priežastis nekonfiskuoti automobilio ir medžioklio ginklo su optiniu taikikliu. Tiek automobilis, tiek kiti Institucijos nutarimu iš A. B. konfiskuotini daiktai, laikytini administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje, padarymo įrankiais ir priemone, todėl jie konfiskuoti pagrįstai (ANK 290 straipsnio 18 dalis). Pažymėtina ir tai, kad teigiamai A. B. apibūdinančios aplinkybės buvo įvertintos, todėl Institucijos nutarimu buvo skirta ANK 290 straipsnio 17 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė minimaliam terminui.

19. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. B. taikytos ANK 290 straipsnio 17 ir 18 dalyse numatytos administracinio poveikio priemonės atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Keisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto 2024-01-12 nutarimą ir skundžiamą Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. gegužės 3 d. nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. atstovo advokato Regimanto Sriebaliaus apeliacinio skundo netenkinti ir Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.