- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-20
- Bylos Nr.
- 1S-249-851/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aiva Survilienė
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aiva Survilienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamosios likviduojamos dėl bankroto UAB „Medlera“ nemokumo administratorės M. B. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas UAB „Medlera“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), turtui – žemės sklypui, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtu disponuoti, leidžiant juo naudotis, 6 mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugsėjo 17 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė.
1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-7-634/2025, kurioje be kitų asmenų, UAB „Medlera“ kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, 20 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį; BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį; BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, 20 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį; BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, 20 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį; BK 20 straipsnio 2 dalį ir 202 straipsnio 1 dalį; BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, 20 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį; BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, 20 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį; BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, 20 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį; BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, 20 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį.
2. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2015 m. balandžio 13 d. ir 2015 m. balandžio 16 d. nutarimais paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas UAB „Medlera“ turtui – žemės sklypui, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtu disponuoti, leidžiant juo naudotis ir jį valdyti. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjų ir Kauno apygardos teismo nutartimis laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas šiam turtui buvo ne kartą pratęstas.
3. Paskutinį kartą laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas skundžiama Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartimi. Šia nutartimi pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas anksčiau nurodytam turtui, 6 mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugsėjo 17 d.
II. Skundo argumentai ir prašymai.
4. Kaltinamosios likviduojamos dėl bankroto UAB „Medlera“ nemokumo administratorė M. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį, kuria 6 mėnesių laikotarpiui pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas UAB „Medlera“ turtui.
4.1. Nurodo, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas UAB „Medlera“ turtui taikomas jau daugiau nei 10 metų, tokiu būdu yra pažeidžiamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1 straipsnio nuostatos, numatančios, kad procesas turi būti vykdomas greitai ir efektyviai. Be to, pažeidžiamos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio nuostatos dėl per ilgo bylos teismo nagrinėjimo. Skundžiama nutartis pažeidžia UAB „Medlera“ kreditorių teises ir trukdo nemokumo administratorei įgyvendinti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nustatytas funkcijas.
4.2. Pažymi, jog Kauno apygardos teismas 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi UAB „Medlera“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė M. B. Minėta nutartis įsiteisėjo 2024 m. birželio 8 d., o 2024 m. liepos 18 d. nutartimi buvo patvirtinti UAB „Medlera“ kreditorių reikalavimai. 2024 m. rugsėjo 12 d. UAB „Medlera“ taikyta likvidavimo procedūra. 2024 m. rugpjūčio 9 d. kreditoriai nustatė UAB „Medlera“ priklausančio žemės sklypo pardavimo tvarką, tačiau nemokumo administratorė negali vykdyti pardavimo procedūros, kadangi šiam žemės sklypui yra skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.
4.3. Pažymi, kad skundžiamoje nutartyje nurodyti tikslai (siekiant užtikrinti civilinės ieškovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) pareikštą trečios eilės civilinį ieškinį pagal reikalavimų patenkinimo eiliškumą baudžiamojoje byloje) turi būti sprendžiami pagal JANĮ normas.
4.4. Taip pat pažymi, jog, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti nemokumo bylą, laikoma, kad visi prievolių vykdymo terminai pasibaigę, todėl turi būti taikomi JANĮ 28 straipsnio 1 dalyje nurodyti ribojimai ir visos juridinio asmens skolos, susidariusios iki nemokumo bylos iškėlimo, fiksuojamos nemokumo byloje, ir kreditorių reikalavimai tenkinami JANĮ nustatyta tvarka. JANĮ 56 straipsnyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organai nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos netenka savo įgaliojimų, juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius. Pagal JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 2 punktą, teisė valdyti, naudoti juridinio asmens turtą ir juo disponuoti suteikiama tik paskirtam nemokumo administratoriui, kuris imasi visų jam įstatymo suteiktų priemonių, kad iš juridinio asmens turto būtų patenkinti visų įmonės kreditorių reikalavimai.
4.5. Nurodo, kad aptartos nuostatos reiškia, jog nuo bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos visos neįvykdytos vykdymo bylos perduodamos bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, tuo pačiu ir nemokumo administratoriui. Taigi, visos juridinio asmens skolos, susidariusios iki nemokumo bylos iškėlimo, civiliniai ieškiniai baudžiamojoje byloje ir kreditorių reikalavimai, tenkinami JANĮ nustatyta tvarka. Kreditorė Užimtumo tarnyba yra pareiškusi civilinį ieškinį tiek baudžiamojoje byloje, tiek analogišką reikalavimą yra pareiškusi ir UAB „Medlera“ bankroto byloje, kuris jau yra patvirtintas. Vadinasi, Užimtumo tarnybos reikalavimas UAB „Medlera“ likvidavimo procese jau gali būti tenkinamas pagal teismo patvirtintą kreditorinių reikalavimų eilę.
4.6. Be to, nurodo, kad 2024 m. rugpjūčio 9 d. kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą ir patvirtino žemės sklypo, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), pardavimo tvarką, už kurią balsavo ir Užimtumo tarnyba, kuri dėl tos pačios skolos yra pareiškusi civilinį ieškinį ir baudžiamojoje byloje. Taigi, šio bei kitų kreditorių reikalavimai bus tenkinami ne pagal bendrąsias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normas, kuriomis vadovavosi teismas, o pagal JANĮ nuostatas ir nustatytą kreditorinių reikalavimų tenkinimo tvarką. Pažymi, kad nemokumo administratorė negali užbaigti likvidavimo procedūros, kol UAB „Medlera“ turtui yra taikomi nuosavybės teisės apribojimai.
Motyvuojamoji dalis
III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados.
Kaltinamosios likviduojamos dėl bankroto UAB „Medlera“ nemokumo administratorės M. B. skundas atmetamas.
5. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK įtvirtintų procesinių prievartos priemonių rūšių. BPK 151 straipsnyje nustatyti laikino nuosavybės teisės apribojimo kaip procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindai ir sąlygos. Vadovaujantis minėto straipsnio 1 dalimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas, jo terminas pratęstas, esant bent vienam iš pagrindų: kai reikalinga užtikrinti civilinį ieškinį, kai reikalinga užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą arba kai reikalinga užtikrinti nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimą savininkui ar teisėtam valdytojui. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.
6. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kaip ir bet kuri kita procesinė prievartos priemonė, gali būti taikomas esant pakankamai duomenų, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Likviduojama dėl bankroto UAB „Medlera“ kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje; BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje; BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje; BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje; BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 202 straipsnio 1 dalyje; BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio dalyje, 20 straipsnio dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje; BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje; BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje; BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Aukštesnysis teismas sutinka su apygardos teismo išvada, kad byloje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą laikyti pagrįstu kaltinimą juridiniam asmeniui UAB „Medlera“ pagal nurodytus BK straipsnius. Tokie duomenys yra užfiksuoti, be kita ko, kitų kaltinamųjų, liudytojų parodymuose, specialisto išvadoje, apžiūrų, kratų, neviešo pobūdžio proceso veiksmų atlikimo protokoluose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.
7. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs likviduojamos dėl bankroto UAB „Medlera“ nemokumo administratorės M. B. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutarties, konstatuoja, kad teismo sprendimas šešiems mėnesiams pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą UAB „Medlera“ turtui yra teisėtas ir pagrįstas. Apygardos teismas, nagrinėdamas procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo klausimą, tinkamai įvertino teisingam šio klausimo išsprendimui teisiškai reikšmingas aplinkybes.
8. UAB „Medlera“ nemokumo administratorė M. B. skunde nurodo, kad baudžiamojoje byloje taikant laikiną nuosavybės teisės apribojimą UAB „Medlera“ turtui, ji negali užbaigti likvidavimo procedūros, be to, UAB „Medlera“ kreditoriai bankroto procese netenka galimybės patenkinti savo reikalavimus.
9. Atsakydamas į skundo argumentus, aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo nuoseklioje praktikoje, suformuotoje tiek nagrinėjant skundus baudžiamosiose, tiek civilinėse bylose, nurodyta, jog baudžiamojoje byloje esant ne tik pareikštam civiliniam ieškiniui, bet ir nepaneigtai galimybei taikyti turto konfiskavimą, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę, bet ne pareigą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduoti dokumentus, susijusius su laikinu nuosavybės teisės apribojimu, tuo pačiu ir panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą baudžiamojoje byloje. Todėl kiekvienu atveju būtina vertinti, kokiu tikslu įmonės turtui taikomas laikinas nuosavybės teisės ribojimas (civilinio ieškinio ar galimo turto konfiskavimo užtikrinimui) (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys bylose Nr. 1N-146/2014, Nr. 1S-37-518/2019, Nr. 1S-222-627/2024, Nr. e2-255-407/2024).
10. Skundžiamos Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas į UAB „Medlera“ turtą pratęstas siekiant užtikrinti civilinės ieškovės Užimtumo tarnybos pareikštą trečios eilės civilinį ieškinį pagal reikalavimų patenkinimo eiliškumą baudžiamojoje byloje. Vis tik iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad apygardos teismas laikiną nuosavybės teisės apribojimo terminą į UAB „Medlera“ turtą – žemės sklypą, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), pratęsė konstatavęs, jog egzistuoja ir dar vienas BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatytas pagrindas – galimas turto konfiskavimas. Aukštesnysis teismas pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas UAB „Medlera“ turtui taikomas tiek siekiant užtikrinti pareikštą civilinį ieškinį, tiek siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, darytina išvada, jog apygardos teismas pagrįstai pratęsė laikino nuosavybės teisės apribojimo, taikomo UAB „Medlera“ turtui, terminą.
11. UAB „Medlera“ nemokumo administratorė M. B. skunde teigia, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas UAB „Medlera“ turtui taikomas jau daugiau nei 10 metų, tokiu būdu yra pažeidžiamos BPK 1 straipsnio nuostatos, numatančios, kad procesas turi būti vykdomas greitai ir efektyviai.
12. Aukštesnysis teismas pažymi, jog nemokumo administratorės argumentai dėl pernelyg ilgo laikino nuosavybės teisės apribojimo termino taikymo, kas, jos manymu, leistų panaikinti šią procesinę prievartos priemonę, pripažįstami nepagrįstais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), spręsdamas klausimus dėl galimų Konvencijos pažeidimų civiliniame procese, kuriame buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės (kurios savo prigimtimi turi panašumų su BPK įtvirtintu laikinu nuosavybės teisės apribojimu), yra pažymėjęs, jog laikiną turto areštą iš esmės gali pateisinti „visuomenės interesas“, tačiau, atsižvelgiant į jų ribojantį pobūdį, laikinąsias apsaugos priemones reikia panaikinti, kai nebėra poreikio jas taikyti (EŽTT 1994 m. vasario 22 d. sprendimas byloje Raimondo prieš Italiją), kadangi kuo ilgiau tokios priemonės taikomos, tuo daugiau paveikiamas netrukdomas savininko naudojimasis savo nuosavybe (EŽTT 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje UAB „JKG Statyba“ ir Guselnikovas prieš Lietuvą). Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad EŽTT pripažįsta, jog sunkių ekonominių nusikaltimų tyrimus svarbu atlikti kruopščiai, siekiant užtikrinti, kad šie nusikaltimai būtų tinkamai įvertinti ir procesas tinkamai užbaigtas. Įvertinus EŽTT praktiką darytina išvada, jog Kauno apygardos teismas, pratęsdamas procesinės prievartos priemonės terminą 6 mėnesių laikotarpiui, padarė teisingą išvadą ir savo sprendimą tinkamai motyvavo. Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartyje pažymėta, kad UAB „Medlera“ kaltinama padariusi 23 tyčines nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos apysunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms, tyrimas yra labai didelės apimties ir sudėtingas, yra visi pagrindai skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Apygardos teismas, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų, kurių padarymu yra kaltinama likviduojama dėl bankroto UAB „Medlera“, skaičių ir pavojingumą, į bylos apimtį ir sudėtingumą, teisingai sprendė, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas bendrovės turtui nelaikytina per griežta procesine prievartos priemone. Nagrinėjamu atveju taikant laikiną nuosavybės teisės apribojimą proporcingumo principas nėra pažeistas, kadangi šios procesinės prievartos priemonės taikymas nagrinėjamu atveju yra būtinas, pagrįstas ir teisėtas (BPK 151 straipsnio 1, 7 dalys).
13. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundžiama Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti kaltinamosios likviduojamos dėl bankroto UAB „Medlera“ nemokumo administratorės M. B. skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.