- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-27
- Bylos Nr.
- e2A-1960-432/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Rosita Patackienė
- Ieškovas
- G. V.
- Atsakovas
- J. P., K.A.M.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Soskredit“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),Rositos Patackienės ir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjoapeliantų (atsakovų) J. P. irK. A. M. skundą dėl Vilniausmiesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11d. sprendimocivilinėje byloje pagal ieškovo G. V. ieškinį dėl piniginio įnašo, baudos ir palūkanų priteisimo, pareikštą atsakovams J. P. ir K.A.M. ir atsakovų priešieškinį dėl nuompinigių priteisimo ir priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, trečiasis asmuo UAB „Soskredit“ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 7 500 Eur, šią sumą sudaro ieškovui grąžintinas avansas, sumokėtas pagal preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį – 2500Eur bei bauda – 5000Eur;5 procentų dydžiometines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Paaiškino, kad šalys 2016 m. gegužės 31 d. sudarė preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį, kuria sutarė ne vėliau kaip po penkerių metų (2021 m. gegužės 31 d.) sudaryti vieno kambario, kurio plotas 8,03 kv. m, esančio 31,35 kv. m bute (duomenys neskelbtini), pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, kuri kartu bus ir nuosavybės teisių į jį priėmimo – perdavimo aktu. Nepasibaigus nurodytam terminui, atsakovai atsiuntė ieškovui 2021 m. gegužės 27 d. reikalavimą, kuriuo informavo, kad pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties nesudarys. Ieškovas pareikalavo, kad atsakovai grąžintų iš jo gautą avansą – 2500Eur bei sumokėtų 5000Eur baudą, numatytą šalių sudarytoje sutartyje. Paaiškino, kad preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties tekstą paruošė ir pateikė ieškovui atsakovė J. P..Ieškovui žinoma, kad atsakovai ieškovo raštą gavo 2021 m. birželio 8 d. , tačiau prašomos sumos nėra sumokėtos. Pažymėjo, kad atsakovė J. P., ruošdama minėtą preliminariąją sutartį, neatskleidė aplinkybės, jog butas, kurio dalis turėjo būti parduota pagal preliminariąją sutartį, atsakovams nepriklauso nuosavybės teise, o tai, ieškovo nuomone, leidžia atsakovų elgesį vertinti kaip nesąžiningą. Atkreipė dėmesį, kad preliminariąja sutartimi šalys taip pat susitarė bendromis jėgomis (lėšomis) jungtis prie miesto kanalizacijos, tačiau atsakovai neatliko jokių veiksmų, nepadengė išlaidų, susijusių su miesto kanalizacijos įvedimu, dalies.
3. A. J. P. atsiliepimuį ieškinį prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad atsakovai su trečiuoju asmeniu UAB „Soscredit“ 2016 m. gegužės 31 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. IN20160531/1, kurios pagrindu atsakovai išperkamąja nuoma įsigijo butą (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Už šį turtą atsakovai pagal sudarytą įmokų grafiką iki 2026 m. gegužės 25 d. įsipareigojo mokėti 115,03 Eur įmokas trečiajam asmeniui. Buvo įregistruota šio turto hipoteka. Paaiškino, kad ieškovas, kuriam priklauso butas (duomenys neskelbtini), pageidavo įsigyti dalį buto (duomenys neskelbtini), sudarančią 8 kv.m. Esant tokiam pageidavimui šalys sudarė 2016 m. gegužės 31 d. preliminariąją pirkimo –pardavimo sutartį, kuria, atsakovės teigimu, atsakovai įsipareigojo parduoti paminėtą buto dalį ne vėliau, kaip bus sumokėtos visos įmokos trečiajam asmeniui. Nesutinka su tuo, jog ieškovui nebuvo žinoma, kad turtas atsakovams nepriklauso nuosavybės teise, kadangi sutartyje yra nurodyta, kad turtas, kurio dalis parduodama, yra įkeistas hipoteka.Atkreipė dėmesį, kad atsakovai neatsisako parduoti buto dalies– 8,03 kv.m. kambario (duomenys neskelbtini), tačiau tai galės įvykti po to, kai bus sumokėtos visos įmokos trečiajam asmeniui (ne vėliau kaip iki 2026 m. gegužės 25 d.), kai atsakovai įgis nuosavybės teisę.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo UAB „Soscredit“ pateiktame atsiliepime nurodė, kad su atsakove sudarytaišperkamosios nuomos sutartis Nr. IN20160531/1 ir pagal ją nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo perduotas atsakovei J. P. valdyti ir naudotis su sąlyga, kad, atsakovei J. P. įvykdžius šios sutarties sąlygas bei sumokėjus visas sutartyje numatytas įmokas, netesybas bei nuostolius, turtas pereis atsakovei J. P. nuosavybės teise. Pažymėjo, kad atsakovė J. P. nėra įvykdžiusi sutartimi prisiimtų įsipareigojimų: nėra sumokėjusi visų privalomų įmokų, todėl turtas nuosavybės teise vis dar priklauso trečiajam asmeniui. Išdėstė poziciją, kad ieškiniu keliami klausimai dėl preliminariosios sutarties nevykdymo nėra susiję su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis, todėl dėl ieškinio patenkinimo ar atmetimo trečiasis asmuo nepasisako.
Šalies argumentai
5. Atsakovai priešieškiniu prašė priteisti jiems solidariai iš ieškovo nuompinigius – 2 500 Eur už naudojimąsi patalpomis nuo sutarties sudarymo iki ieškinio pateikimo; atlikti priešpriešinių piniginių reikalavimų įskaitymą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
6. Atsakovai paaiškino, kad 2016 m. gegužės 31 d. atsakovė J. P. su trečiuoju asmeniu UAB „Soscredit“ sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. IN20160531/1, kuria susitarė įsigyti butą (duomenys neskelbtini). Išperkamosios nuomos terminas iki 2026 m. gegužės 25 d. Atkreipė dėmesį, kad išperkamosios nuomos sutartis ir hipoteka, yra įregistruotos viešajame registre. Išrašą iš registro teismui pateikė ieškovas, todėl nesutinka su ieškovo argumentais, kad ieškovui nebuvo žinoma, kad atsakovai nėra preliminariojoje sutartyje nurodyto turto savininkai ir kad jie preliminariojoje sutartyje nurodytą turtą įgis po 2026 m. gegužės 31 d. Atsakovai atkreipė dėmesį į preliminariosios sutarties 2.1. punktą, kuriame, jų teigimu, nors ir neaiškiai, tačiau yra nurodyta, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta ne vėliau kaip po penkerių metų, kol bus išmokėta bankui hipoteka, kas, atsakovų nuomone, reiškia, kad buvo sutarta pagrindinę sutartį sudarytį po to, kai bus įvykdyta išperkamosios nuomos sutartis. Išdėstė poziciją, kad preliminariąją sutartį nėra pagrindo laikyti įpareigojančiašalis, nes sutarties sąlygos nėra aiškios, prieštaraujančios viena kitai.Dėl šios priežasties sutarties šalims neturi būti taikomos sutarties 3.3. punkte nustatytos baudos. Nurodė, kad ieškovo 2 500 Eur suma pagal sutartį sumokėta atsakovei yra faktiškai sumokėtos lėšos, pagal sutarties VI skyrių, kuriuo buvo sutarta, kad ieškovas leidžia nemokamai prisijungti prie savo vandens sistemos bei kanalizacijos, o šio susitarimo nevykdant, ieškovas už savo lėšas į atsakovų butą įveda vandenį iš centrinės miesto sistemos.
7. Ieškovas pateiktu atsiliepimu prašė atmesti priešieškinį.Nurodė, kad priešieškinyje išdėstytos aplinkybės neatitinka tikrovės, nes preliminariąją sutartį parengė ir ieškovui darbo vietoje pateikė pasirašyti atsakovė J. P..Atkreipė dėmesį, kad 2016 m. gegužės 31 d. preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu šalys buvo aiškiai susitarusios dėl šioje sutartyje minimo kambario (buto dalies) (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ne vėliau, kaip po penkerių metų nuo minimos sutarties sudarymo dienos. Šis susitarimas buvo sudarytas, nes atsakovė J. P. buvo nurodžiusi ieškovui, kad po penkerių metų pasibaigs jai priklausančio buto (duomenys neskelbtini), hipoteka ir ji galės sudaryti notarinę buto dalies pirkimo – pardavimo sutartį ir tai, ieškovo nuomone, patvirtina sutarties 2.1. punktas. Patvirtino, kad ieškovas sutarties sudarymo metu neturėjo informacijos apie atsakovės sudarytas sutartis, nes ši informacija paaiškėjo 2021-06-17, gavus išrašą. Atsakovė, ruošdama preliminariąją sutartį, sudarydama ją, neatskleidė ieškovui aplinkybės, jog butas, dėl kurio dalies pardavimo šalys tarėsi, atsakovams nepriklauso nuosavybės teise. Sutarties 2.1. punkte atsakovai nurodė, jog butas atsakovams priklauso nuosavybės teise, o 4.2 punktu patvirtino, kad nuosavybės teisės nėra apribotos, tretieji asmenys į turtą teisių neturi. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad viešame registre įrašas apie nuomos sutartį atsirado 2016 m. liepos 19 d., apie hipoteką – 2016 m. birželio 7 d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 11d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė.
9. Pirmosios instancijos teismasnustatė,jog ieškovas reikalavimą grindžia šiais rašytiniais įrodymais:preliminariąja pirkimo – pardavimo sutartimi, sudaryta 2016 m. gegužės 31 d.; J. P. rašteliu, kuriuo ji patvirtino, kad 2016 m. gegužės 22 d.priėmė iš ieškovo 600 Eur avansą; atsakovų 2021 m. gegužės 27 d. reikalavimu; ieškovo 2021 m. birželio 4 d. raštu atsakovams; VĮ Registrų centro 2021 m. birželio 17 d. atlikta paieška ir nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021 m. birželio 17 d. išrašu apie butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2017 m. balandžio 19 d. prisijungimo sąlygomis Nr. 17/693; paslėptų darbų patikrinimo 2017 m. rugpjūčio 1 d. aktu ir slėginio vamzdyno stiprumo ir sandarumo hidraulinio bandymo 2017 m.rugpjūčio 1 d. aktu; nuotraukomis; lokaline sąmata, sudaryta 2021 m. gruodžio 6 d.; medžiagų ir darbų perdavimo – priėmimo aktu Nr. 0826, sudarytu 2021 m. rugpjūčio 26 d.; darbų pasiūlymu, sudarytu 2021 m. rugpjūčio 24 d. Taip pat teismo posėdyje ieškovo atstovo duotais paaiškinimais.Atsakovai savo atsikirtimus ir priešieškinio reikalavimus grindžia išperkamosios nuomos sutartimi Nr. IN20160531/1, kurią sudaro specialiosios ir bendros sąlygos, įmokų grafikas ir sutarties bendrosiomis sąlygos; nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu apie žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytu 2022 m. sausio 26 d.,taip pat teismo posėdyje atsakovų atstovo duotais paaiškinimais.
10. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad ieškovo atstovo paaiškinimai patvirtina, jog ieškovui nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini). Ieškovo atstovo paaiškinimai patvirtina ir tai, kad ieškovas turėjo interesą įsigyti name (duomenys neskelbtini), kito buto patalpą, kuri ribojasi su ieškovo butu. Viso buto (duomenys neskelbtini), ieškovas įsigyti nesiekė. Šalių atstovų paaiškinimai patvirtina, kad ieškovas ir atsakovai, kurie ketino įsigyti butą (duomenys neskelbtini), susitarė, jog atsakovai parduos ieškovui vieną buto (duomenys neskelbtini), patalpą, kurios plotas 8 kv. m. Tokį šalių susitarimą patvirtina atsakovės J. P. pasirašytas raštelis, kuriame nurodyta, jog ji 2016 m. gegužės 22 d. paėmė 600 Eur avansą už plotą, kurį planuoja parduoti.
11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalys 2016 metų gegužės mėnesį susitarė, jog atsakovai ieškovui parduos buto (duomenys neskelbtini), dalį – vieną kambarį, kurio plotas – 8,03 kv. m. Tai patvirtina ir sutarties I dalis bei sutarties II dalies, kuri pavadinta „Sutarties objektas“ 2.1. punktas. Šis sutarties punktas taip pat patvirtina, kad šalių susitarimas (įvardijamas ketinimu) parduoti ir pirkti sutartyje nurodyto buto dalį turės būti įgyvendintas „ne vėliau kaip po 5-erių metų, kol bus išmokėta bankui hipoteka“. Teiginys „ne vėliau kaip po penkerių metų“, nenurodant nuo kada terminas pradedamas skaičiuoti, reiškia, kad terminas pagrindinei pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti pradedamas skaičiuoti nuo sutarties sudarymo dienos ir baigiasi vėliausiai 2021-05-31. O tai reiškia, kad sudaryta sutartimi šalys susitarė iki 2021 m. gegužės 31 d. sudaryti pagrindinę buto dalies pirkimo – pardavimo sutartį. Preliminariosios sutarties 2.2 ir 2.2.1. punktai patvirtina, kad šalys susitarė dėl buto (duomenys neskelbtini), dalies – vieno kambario, kurio plotas - 8,03 kv. m., kainos – 2500 Eur. Šie punktai taip pat patvirtina, kad 2016 m. gegužės 31 d. ieškovas atsakovams sumokėjo visą ketinamo pirkti nekilnojamojo turto dalies– patalpos, kurios plotas 8,03 kv. m.,kainą.
12. Skundžiamame sprendime nurodyta, pagal ieškovo paaiškinimus, atsakovai ieškovui prisistatė kaip asmenys, ketinantys tapti buto (duomenys neskelbtini), savininkais. Atsakovė raštu patvirtino 2016 m. gegužės 22 d. iš ieškovo gavusi 600 Eur avansą už plotą, kurį planuoja parduoti. Atsakovaiiki preliminariosios sutarties sudarymo ir jos sudarymo metu nepateikė ieškovui dokumentų, kuriuose būtų nurodyti duomenys, reikšmingi priimant sprendimą sudaryti preliminariąją sutartį. Pažymėta irtai, kad atsakovai teismui taip pat nepateikė įrodymų (iki 2016 m. gegužės 31 d. sudaryto nekilnojamojo turto registro išrašo, hipotekos sutarties, hipotekos registro išrašo), kurie pagrįstų jų argumentus, kad ieškovui preliminariosios sutarties sudarymo metu buvo atskleisti parduodamo nekilnojamojo turto dalies savininkai, turtui taikomi suvaržymai, kiti reikšmingi juridiniai faktai. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo laikyti pagrįstais atsakovų argumentus, kad, šalims sudarant preliminariąją sutartį, ieškovui buvo žinoma aplinkybė, jog atsakovės prisiimtos prievolės išpirkti turtą, kurio dalį atsakovai įsipareigojo parduoti ieškovui, įvykdymo terminas yra ilgesnis nei tas, kurį pati atsakovė nurodė jos parengtoje preliminariojoje sutartyje. Tai, jog aplinkybėsapie atsakovės prisiimtas prievoles bei trukmę, o taip pat siekiamo įgyti turto suvaržymai preliminariosios sutarties sudarymo metu ieškovui nebuvo atskleisti ir negalėjo būti žinomi, patvirtina ieškovo pateiktas nekilnojamojo turo registro duomenų bazės išrašas, sudarytas 2021 m. birželio 17 d., iš kurio matyti, kad tą pačią dieną (2016 m. gegužės 31 d.) kaip ir preliminarioji sutartis sudaryta išperkamosios nuomos sutartis viešame registre įregistruota tik 2016 m. liepos 19 d., o hipoteka įregistruota – 2016 m. birželio 7 d.
13. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad ieškovo pateiktas 2021 m. gegužės 27 d. atsakovų reikalavimas patvirtina, jog atsakovai šiuo dokumentu atsisakė vykdyti šalių sudarytą preliminariąją sutartį, todėl atsakovai yra kalti dėl preliminariosios sutarties pažeidimo ir privalo atlyginti ieškovui sutarties pažeidimu padarytus nuostolius taip, kaip tai numatyta šalių sudarytos preliminariosios sutarties 3.3 punkte: grąžinti preliminariojoje sutartyje nustatytą ir ieškovo atsakovams sumokėtą turto kainą – 2 500 Eur bei sumokėti šiame punkte numatytą 5 000 Eur baudą.
14. Sprendime taip pat nurodyta, jog šalių paaiškinimai patvirtina, kad preliminariąja sutartimi buvo susitarta dėl 8,03 kv. m. buto dalies – vienos patalpos, pardavimo. Buto (duomenys neskelbtini), nuotraukose užfiksuoti vaizdai neleido teismui daryti išvados, kad šio buto patalpos 2016 metais ir bylos nagrinėjimo metu yra tinkamos žmonėms gyventi ir gali būti išnuomojamos kaip gyvenamosios patalpos, todėl susitarimas dėl nuomos teisinių santykių nagrinėjamu atveju turėjo būti sudarytas raštu. Šalių sudarytos preliminariosios sutarties sąlygose nėra nuostatų, kurias būtu galima įvertinti kaip nuomos sutarties sąlygas. Atsakovai nepateikė susitarimo, kuris patvirtintų, kad šalys be preliminariosios sutarties buvo sudariusios kitą, papildomą susitarimą, kuriame būtų aptartos 8,03 kv. m. patalpos nuomos tam tikram laikotarpiui sąlygos, taip pat ir nuomos mokestis. Pirmosios instancijos teismas atmetė priešieškinio reikalavimus.
III. Apeliacinio skundoir atsiliepimo į juosargumentai
15.Apeliantai(atsakovai) apeliaciniu skundu prašopanaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. sprendimo dalį dėl ieškinio patenkinimo ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų atmestas bei priteistos iš ieškovo atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Šalies argumentai
16. Apeliantainurodo, kad nesutinka, jog jie pažeidė sutartį. Sutarties 2.1 punkte numatyta, kad pagrindinė sutartis turi būti sudaryta tik tuomet, kai bus išmokėta hipoteka ir būtent dėl to šalys tarėsi. Ieškovas yra nesąžiningas, kadangi jam žinomi šalių susitarimo pagal sutartį terminai – pagrindinė sutartis sudaroma tik tuomet, kai bus išmokėta hipoteka pagal sutarties sudarymo metu jau žinotą mokėjimo grafiką. J.P. su atsiliepimu į ieškinį pateikta išperkamosios nuomos sutartis su trečiuoju asmeniu UAB „Soskredit“ patvirtina, kad hipotekos išmokėjimo terminas baigiasi 2026 m. gegužės 25 d. Atsakovai nurodo, kad neprieštarauja parduoti turtą, išmokėję hipoteką, todėl nenustatyta būtinoji sąlyga atsakomybei pagal sutartį kilti – neteisėti atsakovų veiksmai.
Atsiliepimas
17. Skunde nurodyta, jog iš byloje pateiktos sutarties negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad atsakovai įsipareigojo sumokėti ieškovui 5 000 Eur sutartinių netesybų, kadangi prievolė mokėti netesybas yra įtvirtinta „Ketinamo parduoti daikto savininkui“ – Trečiajam asmeniui UAB „Soskredit“. Taigi, reikalavimas yra pareikštas netinkamam atsakovui, kadangi nė vienas rašytinis dokumentas neįrodo atsakovų pareigos, o juo labiau solidariospareigos mokėti 5 000 Eur netesybas ieškovui. Ieškovas, manydamas esant sutarties pažeidimą, turi teisę reikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo bendraisiais pagrindais arba reikšti reikalavimą dėl netesybų „Ketinamo parduoti daikto savininkui“ (trečiajam asmeniui), o ne atsakovams, nes taip šalys sulygo sutartyje. Priteista 5000 Eur suma yra akivaizdžiai per didelė, neatitinka protingumo ir sąžiningumo reikalavimų.
18. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad sutarties sudarymo metu ieškovui nebuvo žinomas mokėjimo grafikas ar kitoks negu penkerių metų hipotekos terminas, kadangi atsakovai jam dokumentų nebuvo pateikę ir jis vadovavosi tik atsakovų žodžiu nurodyta informacija, kuri buvo nurodyta sutartyje. Ieškovas pirmą kartą su išperkamosios nuomos sutarties turiniu susipažino tik atsakovei J. P. pateikus atskirąjį skundą (DOK-135232), kurio priede Nr. 7 buvo pateikta šios sutarties kopija. Atkreipė dėmesį, kad minimoje išperkamosios nuomossutartyje nėra nuorodos į atsakovų (atsakovės J. P.) prievoliųužtikrinimą hipoteka. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais, kad preliminariojoje sutartyje nurodytas pagrindinės sutarties sudarymo terminas turi būti aiškinamas ir suprantamas kitaip, nei tai nurodyta pačioje sutartyje.
19. Ieškovas laikosi pozicijos, kad nepasibaigus pagrindinės pirkimo – pardavimosutarties sudarymo terminui, atsakovai atsisakė vykdyti sutartį. Pateiktas atsakovų raginimas rodo, kad jie atsisako sutarties, o ne ketina jąsudaryti 2026 m., po to kai sumokės visas įmokas pagal išperkamosios nuomos sutartį. Ieškovas teigia, jog yra pasiruošęs sudaryti pagrindinę minimo kambario (buto dalies) (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovams informavus apie sutarties nevykdymą, ieškovas raštu atsakovams nurodė, kad yra pasiruošęs sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį.
20. Atsiliepime nurodyta, kad sutartyje bauda atsakovams buvo nustatyta, atsižvelgiant į tai, kad jų leidimu minėtame kambaryje ieškovui įsirengus katilinę bei vandentiekio/šildymo tinklus, o vėliau atsakovams nesutikus minimo kambario parduoti, būtų padengtos ieškovo dėl katilinės ir vandentiekio bei šildymo tinklų perkėlimo patirtos išlaidos. Įvertinus civilinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes, ieškovo nuomone, nėra teisinio pagrindo mažinti šalių sutartas netesybas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
22.Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriapatenkintas ieškovo ieškinys dėl piniginio įnašo, baudos ir palūkanų priteisimo.
23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, kad šalys 2016 metų gegužės mėnesį susitarė, jog atsakovai ieškovui parduos buto (duomenys neskelbtini), dalį – vieną kambarį, kurio plotas - 8,03 kv. m. Tai patvirtina ir sutarties I dalis bei sutarties II dalies, kuri pavadinta „Sutarties objektas“ 2.1. punktas. Šis sutarties punktas taip pat patvirtina, kad šalių susitarimas (įvardijamas ketinimu) parduoti ir pirkti sutartyje nurodyto buto dalį turės būti įgyvendintas „ne vėliau kaip po 5 – erių metų, kol bus išmokėta bankui hipoteka“. Sprendimą priėmęs teismas nurodė, kad teiginys „ne vėliau kaip po penkerių metų“, nenurodant nuo kada terminas pradedamas skaičiuoti, reiškia, kad terminas pagrindinei pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti pradedamas skaičiuoti nuo sutarties sudarymo dienos ir baigiasi, vėliausiai, 2021 m. gegužės 31 d. Sutartimi šalys susitarė iki 2021 m. gegužės 31 d. sudaryti pagrindinę buto dalies pirkimo – pardavimo sutartį. Preliminarios sutarties 2.2 ir 2.2.1. punktai patvirtina, kad šalys susitarė dėl buto (duomenys neskelbtini), dalies – vieno kambario, kurio plotas - 8,03 kv. m., kainos – 2 500 Eur. Šie punktai taip pat patvirtina, kad 2016 m. gegužės 31 d. ieškovas atsakovams sumokėjo ketinamo pirkti nekilnojamojo turto – buto (duomenys neskelbtini), dalies – patalpos, kurios plotas 8,03 kv. m.,visą kainą.
24. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad sutarties įvykdymo terminas suėjo po penkerių metų nuo sutarties pasirašymo. Pagal sutartyje pavartotų žodžių prasmę („ne vėliau kaip po penkerių metų, kol išmokėsiu bankui hipoteką<...>“) vėliausias įvykis šioje formuluotėje yra penkerių metų suėjimas. Pažymėtina, kad jei terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti būtų suprastamas taip, kaip ją aiškina atsakovai, paaiškėjus, kad hipotekos išmokėjimo terminas yra vėlesnis, negu 2021 m. gegužės 31 d., tuomet ši nuostata prieštarautų sutarties 2.1 punktui, nes pagrindinė sutartis po hipotekos bankui išmokėjimo būtų vėliau kaip po penkerių metų. Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė sutarčių aiškinimo taisykles ir teisingai išaiškino sutartį.
25. Spręstina, kadpirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovai pažeidė sutartį, nes jie turėjo prievolę sudaryti pagrindinę sutartį, bet šios prievolės tinkamai neįvykdė.Lietuvos Auščiausiojo Teismo išaiškinta, kadtuo atveju, kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, kilus šalių ginčui dėl pinigų, gautų pagal preliminariąją sutartį, grąžinimo, susiduriama su problema, kokiu teisiniu pagrindu galima reikalauti juos grąžinti. Pinigai pagal preliminariąją sutartį perduodami tam tikram tikslui. Jeigu šis tikslas nėra pasiekiamas, t. y. pagrindinė sutartis nesudaryta, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi jų gali būti reikalaujama pagal CK 6.237 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 11 06 nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).Ieškovas, skirtingai negu tvirtina atsakovai, sutarties nuostatų nepažeidė. Ieškovo teisės ir pareigos nurodytos sutarties V skyriuje (5.1 – 5.4 punktai). Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad sutartis nesudaryta dėl abiejų atsakovų kaltės (20216-05-31 preliminariąją sutartį sudarė ir prievoles prisiėmė abu atsakovai, tačiau iš šios sutarties kilusių prievolių neįvykdė), todėl pagrįstai priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų ieškovo sumokėtą kambario kainą.
26.Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71straipsnio 1 dalis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Netesybas nustatančios sutarčių sąlygos yra sutarties šalių plačiai naudojama tinkamo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė ir civilinės atsakomybės forma.Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus, neįvykdžius sutartinių arba ikisutartinių įsipareigojimų ar juos įvykdžius netinkamai (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais. CK 6.73 straipsnio 1 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius. Taip netesybų ir nuostolių santykis (kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų) aiškinamas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020, 51 punktas ir jame nurodyta teismų praktika; 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-240-916/2021, 28punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
27. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).Nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).
28. Vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą, reikalaujant atlyginti nuostolius. Todėl pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka ne netesybas taikančiai šaliai, o netesybas mažinti prašančiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 67 punktas;2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021, 28 punktas).Taigi, žemiausioji netesybų mažinimo riba – realūs kreditoriaus patirti nuostoliai, t. y. netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Tai reiškia, kad mažindamas netesybas, teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Bendroji taisyklė, kad apie pernelyg dideles netesybas teismas sprendžia, tirdamas netesybų sumos ir nuostolių santykį, kyla iš netesybų instituto paskirties – užtikrinti kreditoriaus teisę gauti iš anksto sutartų nuostolių dalį, neįrodinėjant jų dydžio.Tačiau tai, kad netesybų suma viršija nuostolių sumą, nebūtinai reiškia, kad netesybos būtinai privalo būti sumažintos.
29. Nagrinėjamuatveju byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškovo teisės į šalių sutartas netesybas, kurių dydis – 5 000 Eur. Kilus abejonių dėl 5 000 Eur netesybų dydžio, netesybas mažinti prašanti šalis (nagrinėjamos bylos atveju – atsakovai) turėtų pagrįsti, kad ieškovo patirti nuostoliai dėl sutarties nutraukimo yra akivaizdžiai mažesni, negu reikalaujamos netesybos. Atsikirsdamas į prašymą mažinti netesybas, ieškovas turi įrodinėti skolininko nurodomus faktus paneigiančias aplinkybes(CPK 178 straipsnis).Šioje byloje šalys neįrodinėjo nuostolių dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Nuostoliai galėtų atsirasti dėl to, kad atsakovai naudojosi ieškovo perduotais pinigais (2 500 Eur). Šalims nepateikus nuostolių dydžio įrodymų, konstatuotina, kad atsakovų apeliaciniame skunde nurodyta netesybų suma 1 250 Eur yra racionali, iš esmės atitinka galimus ieškovo nuostolius dėl naudojimosi jo pinigais (koreliuoja su galimybe gauti atitinkamo dydžio palūkanas už paskolintą sumą – 2 500 Eur).
30. Apibendrinant tai, kas išdėstyta,darytina išvada, kad atsakovų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl priteistų netesybų keistina, jas sumažinant ir priteisiant ieškovui iš atsakovų (solidariai) 1 250 Eur. Kita sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalis 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovo patenkintų reikalavimų suma sumažėjo (3 750 Eur), patenkintų reikalavimų suma sudaro ½ pareikštų reikalavimų sumos (7 500 Eur) dalį, tad perskirstomos pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teisme ieškovas patyrė 1 407 Eur bylinėjimosi išlaidų. Patenkinus 50 proc. ieškovo reikalavimų, iš atsakovų lygiomis dalimis (po 351,75Eur iš kiekvieno atsakovo)ieškovui priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 703,50 Eur (1 407 Eur/2). Atsakovų bylinėjimosi išlaidas sudaro 1100 Eur ir atmetus 50 proc. ieškinio reikalavimų, atsakovams iš ieškovo priteisiama po 275 Eur ((1 100 Eurx 50 proc./2) bylinėjimosi išlaidų. Pritaikius priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, galutinai ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidos – po 76,75 Eur iš kiekvieno atsakovo.
32. Bylą išsprendus apeliacinės instancijos teisme, apeliantų skundas buvo patenkintas ½ dalimi, nes priteista suma sumažėjo per pusę. Atsižvelgiant į tai, atsakovams (lygiomis dalimis) iš ieškovo priteisiama pusę jų turėtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinis instancijos teisme. Atsakovai pateikė įrodymus, kad turėjo su šios bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių bylinėjimosi išlaidų- 1 379 Eur. Atsakovams lygiomis dalimis iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos po 344,75Eur(1 379 Eur x 50 proc./2).Ieškovas pateikė įrodymus, kad turėjo su šios bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių bylinėjimosi išlaidų- 1 000 Eur. Atmetus ½ apelianto reikalavimų atitinkamai ieškovui priteisimos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų lygiomis dalimis po 250 Eur(iš viso –500 Eur, 1 000 Eur x 50 proc.) (CPK 93, 98, 302 straipsniai). Abiejų šalių išlaidos advokatų pagalbai apmokėti neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Pritaikius priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, galutinai atsakovams lygiomis dalimis iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos po 94,75Eur kiekvienam atsakovui.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 330, 331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Ieškovo G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)ieškinį dėl piniginio įnašo, baudos ir palūkanų priteisimo, pareikštą atsakovams J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K.A.M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patenkinti iš dalies.
Priteisti solidariai iš atsakovų J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K.A.M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) avansą ir baudą – 3 750Eur (tris tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt eurų); 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 750 Eur) nuo 2021-06-21 iki teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti ieškovui G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir K.A.M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis po 76,75 Eur(septyniasdešimt šešis eurus 75 ct) iš kiekvieno atsakovo.
Sprendimo dalį dėl priešieškinio atmetimo palikti nepakeistą.
Priteisti iš G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovams J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir Khurram A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliaciniame procese, lygiomis dalimis po94,75 Eur(devyniasdešimt keturis eurus 75 ct) kiekvienam atsakovui.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.