Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Evaldo Gražio ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo I. N. gynėjos advokatės Simonos Balčiauskaitės skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria kaltinamajam I. N. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 4 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. I. N. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje, turėdamas tikslą platinti neteisėtai pagamino labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, o taip pat šias medžiagas neteisėtai laikė, gabeno ir platino, o būtent: I. N., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 2 d., turėdamas tikslą platinti psichotropinę medžiagą amfetaminą, parengė nusikalstamos veikos planą, pagal kurį susitarė su A. Z., kad jis – I. N. A. Z. gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), padedant A. Z., gamins psichotropinę medžiagą – amfetaminą, o už pagalbą ir suteiktą vietą A. Z. paliks dalį pagamintos psichotropinės medžiagos. Vykdant nusikalstamą planą, I. N. 2020 m. gruodžio 2 d. laikotarpiu nuo 13.37 val. iki 15.31 val. atvykęs į A. Z. gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai pagamino labai didelį kiekį, t. y. 1 116,907 g psichotropinės medžiagos – amfetamino. Po ko, tą pačią dieną jis, I. N., padedant A. Z., supakavo pagamintą psichotropinę medžiagą į dėžutes ir paruošė platinimui. 42,48 g pagamintos psichotropinės medžiagos amfetamino, kaip atlygį už pagalbą gaminant psichotropinę medžiagą, tą pačią dieną I. N. paliko A. Z., adresu (duomenys neskelbtini), 492,264 g psichotropinės medžiagos amfetamino I. N. 2020 m. gruodžio 2 d. nuo 15.31 val. iki 20.10 val. (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu ir nenustatytoje vietoje, neteisėtai perdavė D. B., kuris šią psichotropinę medžiagą laikė savo gyvenamajame bute, adresu (duomenys neskelbtini); 582,163 g psichotropinės medžiagos amfetamino 2020 m. gruodžio 2 d. I. N. neteisėtai laikė savo naudojamame automobilyje „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir juo neteisėtai atgabeno į (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) aikštelę, kurioje 16.07 val. 533,008 g šios psichotropinės medžiagos perdavė G. S., o likusią dalį, t. y. 49,155 g, psichotropinės medžiagos, jis – I. N., turėdamas tikslą platinti, toliau neteisėtai laikė ir gabeno savo automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini), kur 20.10 val. buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie minėto automobilio kratos metu šią psichotropinę medžiagą surado ir paėmė.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio tvarka I. N. laikinai sulaikytas 2020 m. gruodžio 2 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. nutartimi I. N. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams. Vėlesnėmis to paties teismo ir Klaipėdos apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas I. N. buvo tęsiamas iki 2021 m. rugsėjo 4 d.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Kaltinamojo I. N. gynėja advokatė S. Balčiauskaitė skundu prašo Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartį panaikinti ir I. N. nedelsiant paleisti iš suėmimo, jam paskiriant švelnesnes kardomąsias priemones.

4.1. Skunde nurodoma, jog nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, kad I. N. gali daryti naujus nusikaltimus ar jog, vengdamas baudžiamosios atsakomybės, gali slėptis (bėgtis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai). Pirmiausia, nors I. N. yra teistas, praeityje jo padarytos veikos nėra analogiškos veikai, kurios padarymu jis yra kaltinamas nagrinėjamoje byloje. Gynėja taip pat nurodė, kad ankstesni I. N. teistumai, išskyrus teistumą dėl konflikto su gyvenimo drauge, buvo įgyti dar 2009 – 2011 m. Gynėja nesutinka ir su apygardos teismo išvada, kad jos ginamojo su Lietuva nesaisto glaudūs ryšiai. Anot gynėjos, I. N. turi gyvenimo draugę, su kuria iki suėmimo vedė bendrą ūkį ir ateityje planuoja kurti šeimą. Skunde nurodoma, kad I. N. stipriais socialiniais ryšiais yra susijęs ir su motina, broliu, seserimi bei močiutėmis, kurias prižiūri, rūpinasi ir kurioms padeda buityje. Taip pat kaltinamasis studijuoja kolegijoje, kurios administracija jį charakterizuoja teigiamai, o jo mokslo pasiekimai vertinami puikiai, ir tik dėl taikomo suėmimo jam yra užkertamas kelias tęsti studijas ir įgyti išsilavinimą. Anot gynėjos, teismas taip pat nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, kad I. N. iki suėmimo nedirbo bei šia aplinkybe grindė išvadą, jog jis galimai pragyvenimui užsidirbdavo iš nusikalstamų veikų. Darydamas tokias išvadas teismas ignoravo faktą, kad kaltinamasis studijavo ir buvo išlaikomas motinos. Gynėja pažymi, kad teismas neįvertino ir to, kad COVID-19 pandemijos metu I. N., net ir mokydamasis, sugebėjo susirasti darbą ir ketino pradėti dirbti, tačiau to padaryti negalėjo dėl jo atžvilgiu pradėto taikyti suėmimo (darbo pasiūlymas galioja iki šiol). Kaltinamojo gynėja taip pat pabrėžia, kad taikant suėmimą I. N. žymiai pablogėjo sveikata ir jam iki šiol nėra suteikta kvalifikuota medicininė pagalba. Anot gynėjos, visa tai rodo, kad būdamas laisvėje I. N. gydysis, leis laiką su šeima, dirbs bei tęs studijas, o ne slėpsis nuo teismo bei darys naujas nusikalstamas veikas. Visgi, gynėjos teigimu, visas šias aplinkybes skundžiamą nutartį priėmęs teismas ignoravo. Be to, anot gynėjos, konstatuodamas, jog egzistuoja rizika, kad būdamas laisvėje I. N. gali slėptis (bėgti) nuo teismo, Kauno apygardos teismas nepagrįstai sureikšmino ir kaltinamajam gresiančios laisvės atėmimo bausmės dydį. Skundu taip pat nesutinkama su išvada, kad I. N. turi ryšių užsienyje – Suomijoje. Anot gynėjos, veika, už kurios padarymą I. N. nuteistas Suomijoje, buvo padaryta iki 2011 m. (duomenys neskelbtini), t. y. daugiau nei prieš 10 metų, ir buvo vienkartinio pobūdžio. Pasak gynėjos, praėjus tokiam laikui ryšiai su užsienio valstybe negali būti laikomi išlikusiais ir egzistuojančiais. Po nusikalstamos veikos padarymo Suomijoje, I. N. gyveno Lietuvoje, o net ir po to, kai buvo perduotas Suomijai ir šioje valstybėje buvo nuteistas, pastarasis grįžo gyventi į Lietuvą ir į užsienio valstybes vėliau nebuvo išvykęs.

4.2. Gynėja, remdamasi nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatomis bei šių teismų formuojama praktika, teigia, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, jog baudžiamojo proceso tikslai negali būti pasiekti I. N. atžvilgiu taikant švelnesnes nei suėmimas kardomąsias priemones. Skundžiamoje nutartyje nurodyti teiginiai, kad tokių tikslų negalima pasiekti švelnesnėmis priemonėmis, yra formalūs. Advokatės teigimu, pakankamai ilgai besitęsiantis I. N. suėmimas, turimi stiprūs kaltinamojo socialiniai ryšiai su gyvenimo drauge bei artimaisiais giminaičiais patvirtina, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti tokiomis priemonėmis, kaip intensyvi priežiūra, namų areštas ir kitomis už suėmimą švelnesnėmis priemonėmis. Pasak gynėjos, tokią išvadą pagrindžia ir aplinkybės, kad I. N. nebandė slėptis (bėgti) nuo pareigūnų, nesipriešino sulaikomas ir kitiems pareigūnų atliekamiems veiksmais, darant kratas pareigūnams atrakino duris ir pan.

4.3. Gynėjos teigimu, nagrinėjama byla nėra nei ypatingai sudėtinga, nei didelės apimties – joje tiriamas tik vienas nusikalstamos veikos epizodas, kurio padarymo mechanizmas nėra sudėtingas; byloje nėra daug kaltinamųjų; byloje nėra tarptautinio elemento (nebūtina apklausti užsienyje gyvenančių asmenų, gauti dokumentų iš užsienio ir pan.), o tai taip pat rodo, kad dabartinėje proceso stadijoje nebuvo pagrindo I. N. pratęsti suėmimo ir, jog kardomųjų priemonių tikslai galėjo būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Be to, bylos aplinkybės pakito ir tokių priemonių taikymo galimybė yra objektyvi: a) byla perduota nagrinėti teismui, ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti visi liudytojai, ištirtos visos reikšmingos aplinkybės ir artimiausias teismo posėdis byloje numatytas 2021 m. lapkričio 5 d., kurio I. N. gali laukti ir būdamas laisvėje, jam taikant švelnesnes priemones; b) I. N. yra suimtas beveik vienerius metus, o tai teismus įpareigoja itin atidžiai taikyti griežčiausią kardomąją prievartą; c) byloje yra sumokėtas 10 000 Eur dydžio užstatas, o ši suma I. N. šeimai yra labai didelė ir tokia, kuria jis nerizikuotų. Gynėjos teigimu, siekiant užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus šioje proceso stadijoje jos ginamojo atžvilgiu pakaktų taikyti, pavyzdžiui, intensyvios priežiūros ir 10 000 Eur dydžio užstato priemonių kompleksą.

4.4. Skunde taip pat nurodoma, jog, skirtingai nei I. N., kitam kaltinamajam nagrinėjamoje byloje yra taikomos švelnesnės kardomosios priemonės, nors jis taipogi ne kartą teistas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, ir nepaisant fakto, kad šio kaltinamojo namuose buvo rastos galimai narkotinės medžiagos ir svarstyklės bei jog jis kaltinamas padaręs net didesnį skaičių nusikalstamų veikų nei I. N.. Pasak gynėjos, tai rodo, kad asmenys toje pačioje byloje įtariami analogiškų nusikalstamų veikų padarymu yra diskriminuojami ir diferencijuojami, bei pagrindžia gynybos poziciją, kad kardomųjų priemonių tikslai iš tiesų gali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

4.5. Gynėjos įsitikinimu, pratęsdamas suėmimą dar trims mėnesiams apygardos teismas nesilaikė ir principo, jog suėmimo trukmei ilgėjant būtina nuolat tikrinti prievartos priemonės taikymo būtinumą ir spręsti ar neišnyko jos taikymo pagrindai. Anot gynėjos, pratęsdamas suėmimo terminą teismas tiesiog formaliai nurodė, kad anksčiau teismų sprendimais nustatyti suėmimo taikymo pagrindai nepasikeitė ir taip pažeidė BPK 11 straipsnio reikalavimus.

5. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėja prašė skundą tenkinti, taip pat nurodė, kad po skundo padavimo, kaltinamojo mama už I. N. kaip užstatą sumokėjo dar 10 000 Eur, t. y. viso kaip užstatą sumokėjo 20 000 Eur. Prokuroras skundą prašė atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo I. N. gynėjos skundas atmestinas.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo I. N. gynėjos advokatės S. Balčiauskaitės skundą ir įvertinusi teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo suėmimo pratęsimas yra pagrįstas ir teisėtas.

7. BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos (pratęsiamos) tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų leidžiančių manyti, kad I. N. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikaltimą. Tokie duomenys užfiksuoti kaltinamojo A. Z. ir iš dalies kaltinamojo D. B. parodymuose, slapto sekimo, kratos ir kitų procesinių veiksmų atlikimo protokoluose, specialisto išvadose, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose ir kitoje bylos medžiagoje. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šioje proceso stadijoje teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu.

8. Kauno apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajam I. N. pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

9. Kardomoji priemonė suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kai asmuo gali pasislėpti, atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis).

9.1. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad I. N. yra kaltinamas padaręs vieną labai sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 260 straipsnio 3 dalis), už kurio padarymą baudžiamajame įstatyme nustatyta tik itin griežta laisvės atėmimo nuo 10 iki 15 metų bausmė. Sutiktina su tuo, kad nusikaltimo, kurio padarymu asmuo kaltinamas, sunkumas ir sankcijoje nustatytos bausmės griežtumas nėra absoliuti sąlyga griežčiausios kardomosios priemonės taikymui, bet nagrinėjamu atveju apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto pagrindo buvimo, bausmės griežtumą tinkamai įvertino kaltinamojo I. N. socialinių ryšių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste.

9.2. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai atsižvelgta į tai, kad kaltinamasis anksčiau buvo teistas ne tik Lietuvos Respublikoje (du kartus už vagystes ir kartą už smurtą prieš šeimos narį), bet ir užsienio valstybėje – jis įvykdė plėšimą Suomijos Respublikoje (t. 9, b. l. 105) ir dėl to iš Lietuvos Respublikos buvo išgabentas į Suomijos Respubliką atlikti jam paskirtą bausmę (apie tai pasisakyta ir gynėjos skunde). BPK 122 straipsnio 2 dalyje nedetalizuojama, kokio pobūdžio turi būti asmens ryšiai užsienyje, dėl kurių galima spręsti apie bėgimo (slėpimosi) tikimybę, tačiau baudžiamojoje byloje bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) pateikti duomenys apie kaltinamojo išvykas į užsienio valstybes, taip pat I. N. vengimą atlikti paskirtas laisvės apribojimo bausmes bei gyvenamosios vietos pakeitimą be pareigūnų žinios leidžia įžvelgti ir galimą kaltinamojo pasislėpimo riziką.

9.3. Kaip jau minėta, kaltinamasis buvo teistas ir atliko laisvės atėmimo bausmę Suomijoje. Iš LITEKO esančių teismų sprendimų apie I. N. praeityje paskirtų laisvės apribojimo bausmių pakeitimą arešto bausmėmis matyti, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 5 d. nutartimi byloje Nr. T-513-537/2011 tenkino pataisos inspekcijos teikimą ir I. N. paskirtą laisvės apribojimą pakeitė arešto bausme, konstatavęs, kad I. N. vengia atlikti bausmę – negyvena nuosprendyje nurodytu adresu ir apie savo gyvenamosios vietos pakeitimą nepranešė pataisos inspekcijai, iki šiol neįvykdė įpareigojimo užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ar pradėti dirbti. Iš esmės analogiškus faktus konstatavo ir Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 9 d. nutartyje byloje Nr. T-167-532/2014, kuria kitu nuosprendžiu I. N. paskirta laisvės apribojimo bausmė taipogi buvo pakeista areštu. Teismas nustatė, jog I. N., žinodamas, kad yra nuteistas laisvės apribojimo bausme ir turės ją atlikti, išvyko iš Lietuvos Respublikos į Latvijos Respubliką, kur buvo sulaikytas pagal Suomijos Respublikos išduotą Europos arešto orderį ir perduotas Suomijos Respublikai, t. y. vengė atlikti laisvės apribojimo bausmę ir norėjo nuo jos pasislėpti bei netęsė mokslų ir nebuvo namuose nurodytu laiku. Taigi akivaizdu, kad praeityje, net ir būdamas įpareigotas dirbti, mokytis, nekeisti gyvenamosios vietos ir būti joje atitinkamu laiku, kaltinamasis vengė vykdyti šiuos įsipareigojimus ir keisdavo savo buvimo vietą, dėl ko jo suradimas buvo apsunkintas ir buvo paskelbta jo paieška. Tokių gynybos skunde nutylėtų aplinkybių kontekste, teismas negali daryti išvadų apie nuoširdžius I. N. ketinimus tęsti mokslą, įsidarbinti ir nesislapstyti.

9.4. Kaltinamojo slapstymosi rizikos nepaneigia ir kiti gynybos akcentuojami socialiniai ryšiai Lietuvoje. Gynėja nurodo apie I. N. stiprų ryšį su artimaisiais, sugyventine bei jų ateities planus, visgi iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo ryšiai su artimaisiais, nors ir egzistuoja, nėra tokie, kurie neabejotinai sulaikytų kaltinamąjį nuo galimo pasislėpimo. Antai, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis nuteistas už tai, kad pakankamai neseniai – 2020 m. spalio 9 d., būdamas neblaivus, išties brutaliai smurtavo prieš savo sugyventinę (nustatyta, jog jis nukentėjusiąją tampė už plaukų po laiptinę, vėliau ją, laikydamas už plaukų ir vis pakeldamas, ne mažiau kaip tris kartus trenkė į laiptų pakopą. Be to, jau minėtą nusikaltimą jis padarė alkoholio vartojimo su savo sugyventinės artimaisiais metu, buvo agresyvus ir jų atžvilgiu (t. 9, b. l. 107–111)). Tai rodo, kad kaltinamojo santykiai su savo artimaisiais jokiu būdu nėra nepriekaištingi.

9.5. Atsižvelgiant į visa tai, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad kaltinamasis I. N., siekdamas išvengti griežtos laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

10. Taip pat skundžiamoje nutartyje visiškai pagrįstai konstatuotas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas suėmimo pagrindas.

10.1. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, kad asmuo, įtariamas (kaltinamas) padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas (kaltinimas) kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

10.2. I. N. kaltinamas padaręs nusikaltimą, kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Kaip jau minėta, kaltinamasis anksčiau ne kartą buvo teistas Lietuvos Respublikoje. Nors kaltinamojo gynėja pagrįstai nurodo, kad dauguma ankstesnių nusikalstamų veikų I. N. buvo padarytos maždaug prieš dešimtmetį, tačiau, kita vertus, teisėjų kolegija pastebi, kad šio asmens veikos nuosekliai sunkėjo. Pirmiausia, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 22 d. ir 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendžiais I. N. buvo nuteistas už vagystes (BK 178 straipsnio 2 dalis) ir už tai jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės, kurias pastarasis vengė vykdyti, todėl jos buvo pakeistos arešto bausmėmis (t. 9, b. l. 98–101). Vėliau Suomijos Respublikoje jis padarė plėšimą, ir už tai jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė (t. 9, b. l. 105). Dar vėliau Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. baudžiamuoju įsakymu I. N. buvo pripažintas kaltu, kad 2020 m. spalio 9 d., būdamas neblaivus, brutaliai smurtavo prieš savo sugyventinę bei jai nežymiai sutrikdė sveikatą (BK 140 straipsnio 2 dalis) ir už tai jam buvo paskirta viešųjų darbų bausmė. Taigi nepaisant skiriamų ir griežtinamų poveikio priemonių bei bausmių, kaltinamasis ir vėl nusikalsdavo, o jo daromos veikos vis sunkėjo, nes pastarasis pradėjo veikti ir smurtiniu būdu.

10.3. Teisėjų kolegija, vertindama skundo argumentus dėl naujų nusikalstamų veikų rizikos, pabrėžia aplinkybę, jog, remiantis šioje byloje I. N. pareikštu kaltinimu, inkriminuojamą veiką kaltinamasis galimai padarė nepraėjus nei mėnesiui nuo Marijampolės apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo. Nagrinėjamu atveju kaltinamajam inkriminuota veika dar sunkesnė ir galimai padaryta iš savanaudiškų tikslų, t. y. atitinka ankstesnių turtinių nusikaltimų pobūdį. Be to, iš teisėjų kolegijai pateiktų duomenų matyti, kad kaltinamasis nepaisydamas jo atžvilgiu taikomų poveikio priemonių sistemingai daro ir pavojingus administracinius nusižengimus. Antai, per paskutinių 5 metų laikotarpį kaltinamasis ne kartą baustas už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės. Praeityje I. N. baustas ir už policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą ir jų garbės bei orumo pažeidimą, nes jų atžvilgiu naudojo necenzūrinius žodžius bei jiems grasino ir pan. (t. 9, b. l. 112–124). Taigi akivaizdu, kad kaltinamasis veikia nuosekliai pavojingai, ignoruoja visuomenėje pripažįstamas taisykles, o jo atžvilgiu taikomos teisinio poveikio priemonės jo elgesiui teigiamos įtakos neturi. Įvertinus nemažėjantį I. N. ir jo daromų veikų pavojingumą, polinkį nusikalsti ir sunkėjantį nusikaltimų pobūdį bei jo abejingumą teisės aktais nustatytoms taisyklėms, naujų nusikalstamų veikų padarymo rizika teisėjų kolegijai yra akivaizdi – kaltinamasis I. N. būdamas laisvėje ir toliau gali daryti naujus nusikaltimus, nustatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

11. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, vertinant visas minėtas aplinkybes kartu su inkriminuojamo sunkaus nusikaltimo pobūdžiu (pagal pateiktą kaltinimą nusikaltimas buvo ne atsitiktinis, bet iš anksto suplanuotas būtent I. N. ir padarytas dėl savanaudiškų paskatų, veikiant kartu su kitu asmeniu), pavojingumu (I. N. galimai pagamino daugiau nei kilogramą amfetamino ir didelius kiekius šios medžiagos perleido kitiems asmenims), sunkumu (priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamasis I. N. yra suimtas pagrįstai ir bent jau šioje proceso stadijoje jo suėmimo pratęsimas nėra neproporcingas.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, net ir kaltinamojo I. N. artimųjų sumokėtas 20 000 Eur užstatas bei prašoma taikyti intensyvi priežiūra, šioje situacijoje ir šioje proceso stadijoje negali eliminuoti galimos kaltinamojo pasislėpimo, o ypač – naujų nusikaltimų darymo rizikos. Tokias išvadas teisėjų kolegija daro įvertinusi ankstesnių teistumų pobūdį, iki šiol kaltinamajam taikyto suėmimo trukmę ir jam gresiančios atsakomybės mastą, taip pat galimai kaltinamojo disponuotų psichotropinių medžiagų labai didelį kiekį bei jų vertę juodojoje rinkoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta užstato suma nėra adekvati galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiui ir mastui, o pats užstatas, kaip kardomoji priemonė (net ir jį taikant kartu su intensyvia priežiūra), vertinant nuolat daromus teisės pažeidimus, vis pasikartojančių ir sunkėjančių nusikalstamų veikų, susijusių su turtinės naudos gavimu, riziką, apskritai neleistų užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo, nes net ir aiškus kaltinamojo supratimas apie galimą jo fizinės laisvės netekimą (kaip jau minėta, teismų sprendimais I. N. anksčiau jau buvo taikytos laisvės apribojimo bausmės, tačiau vengiant jas vykdyti ir I. N. slapstantis, jos buvo pakeistos į arešto bausmes), jo neatgrasė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Šiuo atveju, pritaikius užstatą galimas tik tam tikrų pajamų, o ne fizinės laisvės kaip ankstesniu atveju netekimas, be to, net ne paties kaltinamojo, o jo artimųjų, todėl užstatas šiuo atveju nėra tinkama kardomoji priemonė. Iš esmės analogiškai pasisakytina ir dėl intensyvios priežiūros taikymo galimybės – praeityje nors ir švelnesni, tačiau savo pobūdžiu panašūs ribojimai buvo taikomi jam skiriant laisvės apribojimo bausmes, tačiau šie apribojimai ir įpareigojimai buvo neefektyvūs. Be to, iš bylos medžiagos matyti ir tai, jog kaltinamasis nesugeba kontroliuoti savo elgesio piktnaudžiaudamas alkoholiu (smurtavo sugyventinės atžvilgiu, grasino pareigūnams ir pan.), o tokiems asmenims šios kardomosios priemonės paskyrimas nebūtų efektyvus ir paprastai neturėtų būti skiriamas. Taigi visa tai rodo, kad jokios kitos švelnesnės kardomosios priemonės kaltinamojo atžvilgiu yra neefektyvios ir bent jau šioje proceso stadijoje negali būti taikomos.

13. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad vien gynybos nurodoma aplinkybė, jog kitoje nagrinėjamu atveju išskirtoje byloje kitam asmeniui, kuris kaltinamas padaręs analogiškas ar bent jau panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, iki teismo nuosprendžio priėmimo buvo paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės, savaime nepanaikina suėmimo pratęsimo pagrindo kaltinamajam I. N.. Pažymėtina, kad kiekvieno kaltinamojo atžvilgiu kardomosios priemonės skyrimo ar pratęsimo pagrįstumas sprendžiamas atskirai, individualiai įvertinant šio asmens asmenybę ir pan., todėl skirtingiems kaltinamiesiems gali būti taikomos skirtingos ir individualizuotos kardomosios priemonės. Šiuo konkrečiu atveju, teisėjų kolegija įvertinusi pirmiau aptartas kardomosios priemonės pratęsimui svarbias aplinkybes, nenustatė jokių aplinkybių, suteikiančių pagrindą kaltinamajam I. N. sušvelninti taikomą kardomąją priemonę.

14. Prašydama sušvelninti kaltinamajam I. N. taikomą kardomąją priemonę – suėmimą, gynėja taip pat akcentuoja ir kaltinamojo sveikatos būklę. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnyje nustatyta, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Lietuvos Respublikos 1996 m. sausio 18 d. suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 45 straipsnyje reglamentuojama suimtųjų sveikatos priežiūros tvarka, pagal kurį asmens sveikatos priežiūra tardymo izoliatoriuose organizuojama ir atliekama įstatymų nustatyta tvarka. Minėtame įstatyme nustatyta, kad tuo atveju jeigu laisvės atėmimo vietų ligoninė arba tardymo izoliatorių asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems, šių paslaugų teikimą užtikrina valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Taigi suimtiesiems gali būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Dėl šios priežasties I. N. turi galimybes gauti tokį valstybės garantuojamą gydymą. Be to, baudžiamosios bylos medžiagoje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad kaltinamajam kardomojo kalinimo įstaigos teikiamos medicinos paslaugos yra nekvalifikuotos, nekokybiškos ar, kad dėl turimų sveikatos problemų jam negali būti taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, taigi minėto pobūdžio argumentus teismas vertina kaip deklaratyvius.

15. Kaltinamojo I. N. suėmimo trukmė šiuo metu siekia kiek daugiau nei 9 mėnesius. Skundžiama nutartimi pratęsus suėmimo terminą dar 3 mėnesiams, ji pasiektų 1 (vienerius) metus, tačiau ir tokios suėmimo taikymo trukmės nėra pagrindo vertinti kaip aiškiai neproporcingos. Nei bendra suėmimo taikymo I. N. trukmė, nei skundžiama teismo nutartimi kaltinamajam nustatytas suėmimo taikymo terminas nėra per ilgas ir yra adekvatus bylos eigai (vien lapkričio ir gruodžio mėnesiais šioje pakankamai neseniai nagrinėti teisiamajame posėdyje perduotoje byloje numatyti šeši teismo posėdžiai, o anksčiau suplanuotas teismo posėdis šioje byloje neįvyko dėl vieno iš kaltinamųjų gynėjų negalėjimo dalyvauti procese), kaltinamojo galimai padaryto nusikaltimo sunkumui, jo asmenybės pavojingumui bei viešojo intereso užtikrinimui. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį, viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Tokioje situacijoje asmens laisvės suvaržymas siekiant įvykdyti teisingumą dėl galimai padarytų, tarp jų ir itin pavojingų, nusikalstamų veikų, yra pateisinamas, proporcingas ir nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, ar BPK reikalavimų.

16. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, kaltinamojo I. N. gynėjos advokatės S. Balčiauskaitės skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

kaltinamojo I. N. gynėjos advokatės Simonos Balčiauskaitės skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi kaltinamajam I. N. trims mėnesiams pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.