Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „APS grupė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 19 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl procesinio termino atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Viksnežka“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „APS grupė“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Vilniaus regiono apylinkės teisme 2023 m. lapkričio 22 d. priimtas ieškovės ieškinys, kuriuo prašyta priteisti iš atsakovės 3 799,40 Eur skolą, 12,25 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 388,50 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

4. Atsakovė Vilniaus regiono apylinkės teismui 2024 m. kovo 18 d. pateikė prašymą atnaujinti procesinius terminus byloje, pateikti bylos medžiagą skolininkui, jog galėtų pateikti prieštaravimus; sustabdyti išieškojimo veiksmus pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. išduotą vykdomąjį raštą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10.1. Apie civilinę bylą (pareikštą ieškinį bei Vilniaus regiono apylinkės teismo priimtus sprendimus ar bylos nagrinėjimo datą) neturėjo jokios informacijos. Informaciją apie civilinę bylą Nr. e2-15845-647/2023 gavo tik 2024 m. kovo 13 d., kuomet, buvo gautas antstolio raginimas. Skolininkas neturėjo galimybės laiku pateikti procesinių dokumentų ir tokiu būdu ginti savo teises bei teisėtus interesus.

10.2. Teismas, priimdamas nutartį byloje, nenustatė ir netyrė jokių faktinių aplinkybių, susijusių su taikos sutarties ar jos dalies vykdymu ar nevykdymu, nesiaiškino taikos sutarties nevykdymo priežasčių.

10.3. Teismo nutartis priimta nenustačius ir iš esmės neišanalizavus faktinių bylos aplinkybių, o vadovaujantis išimtinai spėliojimu, kad galimai antstolio raginime padaryta techninė klaida. Teismo nutartis yra naikintina kaip nepagrįsta.

10.4. Teismas, atsisakydamas atnaujinti procesinius terminus byloje, dėl neaiškių motyvų sugebėjo sutapatinti dviejų atskirų subjektų reikalavimus kaip vieno ir to paties subjekto reikalavimą skolininkui.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.

12. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2024 m. kovo 19 d. nutarties, kuria atsakovės prašymas procesinio termino atnaujinimo ir vykdymo veiksmų sustabdymo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo esmės

13. CPK 285–288 straipsniuose įtvirtintas sprendimo už akių institutas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra konstatavęs, kad sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių nusišalinus nuo dalyvavimo nagrinėjant civilinę bylą ši byla yra nagrinėjama ir sprendimas yra priimamas nedalyvaujant tai šaliai (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

14. Kasacinio Teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys. Sprendimo už akių institutas skirtas tam, kad būtų užtikrintas proceso koncentruotumo principas ir užkirstas kelias vilkinti procesą. Sprendimo už akių priėmimas yra išimtis iš civiliniame procese taikomo rungimosi proceso. Šis institutas taikomas tuomet, kai šalis nesinaudoja savo teise būti išklausytai. Sprendimo už akių priėmimo galimybė nėra teisinė sankcija į teismo posėdį neatvykusiai, ar atsiliepimo nepateikusiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl tikslas užtikrinti proceso koncentruotumą, įpareigojant civilinio proceso šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis) ir numatant šios pareigos nesilaikymo padarinius, iš kurių vienas yra sprendimo už akių priėmimo galimybė, derintinas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, teisminės gynybos principu, nurodytu CPK 7 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-378/2021, 26 punktas; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-684/2020, 28 punktas; 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2005).

15. CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip 3 mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

16. Atsižvelgus į apeliantės tiek atskirojo skundo, tiek ir paties prašymo dėl procesinio termino atnaujinimo motyvus, matyti, jog esminis argumentas – netinkamas informavimas apie jos atžvilgiu vykdytą civilinį procesą, kadangi apie jį ji sužinojo tik gavusi antstolio dokumentus. Tokie apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

17. Nustatyta, kad sprendimas už akių, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys atsakovės atžvilgiu, priimtas 2023 m. gruodžio 18 d., o įsiteisėjo 2024 m. sausio 9 d. Vertinant byloje esančius duomenis, spręstina, jog apie atsakovės atžvilgiu vykdomą civilinį procesą atsakovė žinojo, kadangi pati atsakovė teismui pateikė prieštaravimus dėl jos atžvilgiu išduoto teismo įsakymo, o ieškovei po prieštaravimų pateikus ieškinį, jai ieškinys ir pranešimas dėl termino atsiliepimui pateikti, vadovaujantis 2023 m. lapkričio 29 d. teisme gauta įteikimo pažyma, 2023 m. lapkričio 27 d. įteiktas tinkamai (CPK 123 straipsnio 2 dalis), t. y. biuro vadovei V. K. pasirašytinai. Sprendimas už akių taip pat 2023 m. gruodžio 19 d. išsiųstas (siuntos Nr. (duomenys neskelbtini)) atsakovės buveinės adresu Eigulių g. 27, Vilnius, kurį prieštaravimuose nurodė ir pati atsakovė. Remiantis siuntos sekimo duomenimis, ji apeliantei įteikta 2023 m. gruodžio 22 d.

18. Apeliantės argumentai apie taikos sutarties vykdymą, apie rašymo apsirikimą vykdomojoje byloje priimtuose patvarkymuose ir vykdymo veiksmus nėra susijęs su nagrinėjamu klausimu, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

19. Nustačius, kad apeliantė buvo tinkamai informuota apie paduotą ieškinį bei byloje jos atžvilgiu priimtą sprendimą už akių, apeliantei nenurodžius daugiau jokių aplinkybių ir priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams pateikti, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai prašymo dėl termino atnaujinimo netenkino. Apeliantė, veikdama atidžiai ir rūpestingai, turėjo galimybę laiku kreiptis į pirmosios instancijos teismą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Be to, CPK 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodamas skundas, dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas. Nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė teismui pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

20. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, tokio prašymo netenkino, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.